Tinginiai irgi verda...

Pavasariniame „Celsijaus“ žurnale man teko garbė „iliustruoti“ pasaką „Varna ir sūris“ gardžiu patiekalu. Mintis pradinė buvo labai drąsi (kaip man) - gaminti tikrą varškės sūrį. Bet tik prisiruošusi jį gaminti, vieną dieną supratau: iš kur gauti kaimiško pieno? Giminės karvę kokią jei ir laiko, toli gyvena. Keltis 7 val. ryto ir su stiklainiu budėti kieme, kol (galbūt) atveš iš Latvijos pasienio? Prašyti drauges, kad už mane nupirktų? Susitarti turguj, kad paliktų tris litrus, kol aš susimylėsiu ateiti ant dvyliktos? Nu galvos skausmas. Aš gi taip mėgstu pamiegoti, o čia kažkokia slovikinė-pieninė nesąmonė. Man pienas vistiek skaniau iš parduotuvės. O kaimiškam per daug visko: skonio, riebumo, kvapo. Neprisigeriu aš nuo jo, prisivalgau labiau.

O dar sūrmaišio reikia... Kažkio prietaiso medinio sūriui spausti, slėgti ir visaip kitaip mankštinti.

Gaus varna ir lapė kitokiais sūriškais dalykais mėgautis.

Kokį sūrį snape laikė varna? Džiovintą? Ožkos pieno? Ar karvės? O visą sūrį ar tik jo gabalą? Ar varna gali snape išlaikyti visą sūrį – tokį, kokį antrą vestuvių dieną visiems demonstruoja svočia? Vargu.

Ir ką moderni varna snape laikytų šiandien? Gal visai ir ne sūrį, o madingą „cheesecake‘ą“ ar dubenį graikiškų salotų. Jūsų valia fantazuoti.

Tad pasiūliau varnoms, lapėms ir gerbiamiems skaitytojams pabandyti kelių rūšių sūrio rutuliukų su šviežių žolelių užpilu.

Sūrio rutuliukai

20 rutuliukų

• 100 g rikotos
• 100 g parmezano sūrio
• 100 g lydyto sūrelio
• 125 g. kreminio sūrio
• 100 g moliūgo sėklų
• 100 g baltų ir juodų sezamo sėklų mišinio
• Pora šaukštų rūkytos paprikos
• Šviežiai grūstų juodųjų pipirų

Visus keturis sūrius sudėti į dubenį ir išmaišyti iki vientisos masės. Pagardinti pipirais. Moliūgo sėklas ir sezamus pakepinti sausoje sunkioje keptuvėje. Ataušinti. Moliūgo sėklas sukapoti. Dviem šaukštais daryti iš sūrio masės rutuliukus. Apvolioti sezamo arba moliūgo sėklose, rūkytoje paprikoje. Pateikti su žolelių užpilu.

Užpilui:

• Sauja šviežio baziliko
• Sauja šviežios kalendros
• Sauja šviežios mėtos
• 100 ml tyro alyvuogių aliejaus

Nuplautas ir nusausintas žoleles kartu su alyvuogių aliejumi sutrinti blenderiu. Užpilti ant sūrio rutuliukų.

Iš pomidorų šitų turėjo gimti kai kas ispaniško šiuo metu labai intensyviai ruošiamam kulinariniam žurnalui °C, bet nekokie tie pavasariniai pomidorai dar. Netiko. Gimė kitkas. O kas – pamatysim birželio pradžioj.

Užtat sekmadienio pusryčiams labai tiko kepti, truputuką karamelizuoti pomidoriukai. Aš praktiškai savo lėkštę išlaižiau. Įsivaizduoju, kad derėtų idealiai prie kokio gero keptos mėsos gabalo...

Karamelizuoti pomidorai

2 asmenims

• 4 vidutinio dydžio prinokę pomidorai
• alyvuogių aliejaus šaukštas
• žiupsnis druskos
• žiupsnis juodų pipirų
• žiupsnis džiovinto raudonėlio
• šaukštas cukraus

Pomidorus perpjaunam skersai perpus. Dedam nupjauta puse į įkaitintą su aliejumi keptuvę, kepam porą- trejetą minučių. Apverčiam. Beriam druską, pipirus ir raudonėlį. Kepam porą minučių. Užberiam ant kiekvieno gabaliuko truputį cukraus, apverčiam. Kepam dar vieną-kitą minutėlę, kol cukrus ištirps ir karamelizuosis. Valgom iškarto, dar karštutėlius.

Nemirtingieji Palangos pliažo "turnikai"

Rąžės šonkauliai

Dygliukai, kopų šeriai

Smilgų, vėjo ir smėlio šokis

Kažkas paliko

Švelnūs kopų išlinkiai

Važiuojam kartu

Kažkas kopose labai romantiškas

Kačiukai + dangus

Virpėjimas

Ar nepanašu į kažką japoniško?

Įdėmus žvilgnis

Likučiai

Žvilgsnis #2

Esu apsėsta pankolio. Čia mano nauja manija. Ir kalta yra Asta iš kengūrų žemyno. Pas ją pamačiau keptus pankolius ir jau kepu kelintą kartą. Velniškai, neatsivalgomai skanu. O juk iki tol pankolio gal tik kartą ar du ragavau. Na trašku, anyžiais gardžiai kvepia, visai nieko. Bet ne ohoho.

Kartais verta pasukti į kitą pusę ir nustebinti save netikėtu atradimu. Toks tas keptas pankolis.

Keptas pankolis su trupinėliais bei parmezanu

2 asmenims

• 2 pankolio galvos
• pora saujų duonos trupinių (kartą kitą bandžiau su trupintais duonos paplotėliais - super duper)
• pora saujų tarkuoto parmezano (ar „Džiugo“)
• keli gabaliukai sviesto
• druskos, pipirų
• saujelė šviežio arba džiovinto čiobrelio (tinka ir džiovintas bazilikas, išbandyta)

Orkaitę įkaitinam iki 200 C.

Užkaičiam ir užverdam puodą su vandeniu. Pankolį nuplauname ir supjaustome piršto storumo riekėmis. Sudedame į verdantį vandenį ir apverdame apie 12 minučių, kol suminkštės.

Ugniai atsparią formą patepame sviestu, gražiai išklojame nuvarvintomis pankolio riekutėmis. Pagardiname druska, pipirais, žolelėmis. Užberiame trupinius, sūrį ant viršaus. Apdėliojame sviesto gabaliukais (po gabaliuką ant riekės).

Šauname į orkaitę ir kepame apie 30 minučių kol gražiai apskrus.

Skanaus!

Joks čia stebuklas. Tik pamanykit, smidrai su šonine. Ne aš pirma, ne aš paskutinė juos pusryčiams gaminu. Ir vis dėl to noriu pasidalinti ir paaikčioti „Ach, kaip skanu. Kokie tai karališki savaitgalio pusryčiai“. Kur pamačius, visada griebiu ryšuliuką baltujų (nors žalius irgi žiauriai mėgstu). Svarbu tik gerai nuskusti odelę ir nulaužti sumedėjusius galiukus. Ir mėgautis...

Smidrai su šonine
2 asmenims

• Ryšuliukas baltųjų smidrų
• Po juostelę šoninės kiekvienam smidrui

Orkaitę įkaitinti iki 200 C. Smidrus nuplauti, nuskusti, nulaužti sumedėjusius galus. Kiekvieną apsukti juostele šoninės. Suguldyti į ugniai atsparų indą ir kepti kol šoninė gražiai apskrus.
Valgyti su paprastai keptais kiaušiniais.

Esu išbandžius įvairius „taco“ variantus. Kodėl rašau kabutėse? Todėl, kad nežinau, ar tai, ką aš ragavau ir toliau ragauju, buvo tikras, meksikietiškas, taco. Pažintis prasidėjo Švedijoje. Mano pareiga būdavo nupirkti 400 gramų maltos jautienos. Supjaustyti daržoves. Valgyti. Valgydavom su tokiom traškiom, kietom kukurūzų geldelėm. Kaip jos vadinasi?...

Kelis kartus pati kepiau tortiljas. Nes tos guminės, kurių gali nusipirkti, man stringa burnoj. Bet mano šeimyna jas mėgsta. Kai kada valgom kaip nachos, t.y. su tortiljos čipsais. O dabar va supratau, kad man skaniausia su paprastu lavašu.

Daržovės irgi vis varijuoja. Tai svogūnų laiškų būtinai reikia, tai sugalvoju morkas ir cukinijas pakepinti sunkioje ketaus keptuvėje. Gaunasi toks dūmelio aromatas.

O vat su prieskoniai yra šitaip. Naudoju mišinį jau paruoštą. Na niekaip nesiseka pačiai nutaikyti proporcijų. Matyt kažkokios dalies nėra mano stebuklingoje virtuvėje.

Toks štai mūsų „taco“. Jūs, turbūt, kitaip darot. Papasakokit.

Mūsų „taco“

4 žmonėms

Padažui:

• 1 svogūnas
• 2 skiltelės česnako
• alyvuogių aliejaus
• skardinė pomidorų savo sultyse (be odelės)
• balzaminio acto šaukštas
• šaukštelis cukraus
• šaukštelis raudonėlio

Pradėsim nuo padažo. Nedideliame puode įkaitiname aliejų. Pakepiname smulkiai supjaustytą svogūną bei česnaką. Supilame pomidorus su visom sultimis. Pamaigome šakute. Suberiame cukrų, raudonėlį, actą supilam. Paliekam paburbuliuoti ant vidutinės ugnies apie 15 minučių.

• 1 - 2 lavašai

• didelė morka
• vidutinė cukinija
• stiklinė koncervuotų kukurūzų
• salotų gniūžtė (Iceberg, rukola, špinatai ir t.t.)
• 400 g. maltos jautienos
• pakelis taco prieskonių
• 200 ml vandens

Morkas ir cukinijas supjaustome griežinėliais. Kepame po nedidelę partiją (vienu sluoksniu) sunkioje ketaus keptuvėje (arba grill keptuvėje), apverčiame. Kepant morkas galima šliukštelt alyvuogių aliejaus. O cukinijas kepame sausoje.

Mėsą apkepame didelėje keptuvėjė, visą laiką medine mentele kapojame bei maišome faršą, kad gabaliukais nesuliptų. Kai nebesimato raudonos mėsos, supilame taco prieskonius ir vandenį. Uždengiame sandariai. Ugnį sumažiname iki minimumo ir troškiname apie 10 minučių.

Kartais pamirštu įkaitinti orkaitę, tai lavašą šildau suvyniojusi į foliją ir padėjusi ant keptuvės dangčio. Prispaudžiu kitu dangčiu.

Daržoves, mėsą, padažą sudedame į indelius. Salotas suplėšome.

Va ir viskas.

Lavašą supjaustome. Krauname ant jo viską, ko širdis geidžia.

Susukame. Valgome.

Gavom dovanų tikrų baltarusiškų lašinių. Lašiniai geri, kvepia iš tolo kmynais, česnakiuku. Seilė varva. Padėjau į šaldytuvą. Po poros dienų kolegė klausia: „Paėmei lašinius?“. „Aha“. „Kur padėjai?“ „Į šaldytuvą“. „Oi neee, tokius lašinius ne šaldytuve, o šaldiklyje reikia laikyti. Pamatysi kaip skanu. Kišk į šaldiklį.“

Pasirodė man keistas patarimas, bet paklausiau. O kaip nepaklausysi. Kolegė Kinijoj buvo kelioliką kartų. Važiuodavo kartu su pirmaisiais ekonominiais turistais, kurie kiniečiams šuniukus-pekinus, slapta skraidindavo užantyje įsikišę. O kad nelotų ir nesinervotų, šuniukams „kažko“ duodavo. Nesijaudinkit, atvykdavo sveiki ir laimingi. Žiauriai baisius pinigus kinai mokėjo už tuos augintinius, gi Kinijoj prestižas tokį pekinuką auginti. Sodindavo šuniukus ant gražiausios pagalvės, garbingiausioje vietoje... Kolegė labai daug įdomių istorijų atsimena iš tų laikų. Kaip negeri turistai kines negerų žodžių rusiškų primokindavo.Kaip tie patys keliauninkai prisigerdavo skruzdžių spirito ir pradėdavo lėktuve „mirti“. Kaip Kinijoj mešką valgė ir šunieną. Sakė, kad buvo skanu. O Kinijoj, pasirodo, nėra laukinių paukščių – delikatesas, išgaudyta, išvirta, iškepta, suvalgyta. Kokie gardūs kepti žvirbliai... Taip skaniai paruošia, kad net ir nesuprasi ką valgai, tik pirštelius apsilaižysi.

O kokios virdavo meilės aistros kur nors Gruzijoj, kai lietuvaitės negrįždavo po 3 paras. O koks geras dalykas yra armėniškas chaš – kažkas panašaus į karštą šaltieną, verdamas visą naktį ir valgomas paryčiais. Tradicija tokia... Gal dėl to valgymo laiko ir sako, kad tinka pagirioms. O draugiški lietuviai veždavo jaučio kojas, kanopas – pagrindinius ingridientus. Pas mus jų nei valgė kas, nei vertino. 

O „Nieliotnaja pagoda“... Savaitę neįmanoma buvo grįžti su grupe namo. Ir kokie pikti žmonės kelias dienas pramiegoję ant kietų oro uosto grindų tik laikraščių pasitiesę, kai pasibaigus pinigams pradeda išpardavinėti deficitus – kokybiškąją armėnų gamybos avalynę. Galiu tik pasvajoti apie kelionę į Kurilų salas (nors tada irgi nelabai kam nuskildavo), apie ant geizerių (ar taip jie ten vadinami) verdamus kiaušinius. Arba kelionę laivu iš Murmansko iki Norvegijos... Čia mūsiškiai (ir ne tik lietuviai) irgi sugebėdavo bizniuką susukti. Norvegijoj sausas įsatymas – puiki proga vieną kitą krona užsidirbti. Slėpdavo alkoholį laive kur tik įmanoma buvo.

Bet keliaujam atgal, prie lašinių. Šaldyti, plonom permatomom riekelėm pjaustyti lašiniai – tikras delikatesas. Jie tirpsta burnoj. Jų net kramtyti nereikia. Jei valgysit, atsipjaukit labai nedaug ir spėkit suvalgyti dar sušąlusius – palaima garantuota. Riekutė duonos ir žiedelis svogūno pageidautini, bet nebūtini.

Jei sugebėčiau rytais atsikelti nors pusvalandžiu anksčiau, aš tikrai valgyčiau pusryčius. O dabar... Aš rituosi iš lovos valandą, garbės žodis. Sapnuoju, sapnuoju... Pypt, pypt. Nuspaudžiu „snausti dar“. Snaudžiu dar 10 minučių. Panirstu į kitą sapno seriją... Vėl „pypt, pypt“. Nuspaudžiu. Dar 10 papildomų minučių sapne pasėdėti 1000 aukštų pastato viršuj ir pasvarstyti – čiuožti ar ne?

Peršasi išvada: man sapnuoti įdomiau, nei pasiruošti padorius pusryčius ir žmogiškai pavalgyti. Be to darbe vistiek laukia vienuoliktos valandos arbatėlė su bandelėm/pyragais/sausainiais/sūriu su medum. Kam tie pusryčiai?!

Bet jūs manęs ypatingai nesiklausykit, kelkitės anksti, valgykit karštus pusryčius. Ir niekada nevėluokit.

Įdaryti prancūziški skrebučiai

2 žmonėm

• 8 riekelės baltos forminės duonos
• 2 šokoladu glaistyti sūreliai
• 1 persikas
• 1 kivis (šiaip galima naudoti bet kokius vaisius ar uogas: bananus, braškes, kriaušes ir t.t.)
• pora šaukštų sviesto
• pora šaukštelių cukraus
• 2 kiaušiniai
• 50 ml pieno
• žiupsnis cinamono
• cukraus pudros

Kiaušinius išplakti su pienu, dviem šaukšteliais cukraus ir cinamonu.

Sūrelius sumaigyti ir užtepti ant keturių riekių. Nuluptą kivi ir persiką supjaustyti skiltelėmis, sudėti ant apteptų riekių. Uždengti likusiomis riekelėmis, suspausti delnu. Keptuvėje ištirpinti sviestą. Riekes pamirkyti plakinyje iš visų pusių ir dėti į keptuvę. Apkepti vieną pusę, apversti. Galima į keptuvę įberti šiek tiek cukraus, tada susidariusi karamelė padengs riekeles traškiu sluoksniu.

Iškepusius skrebučius po du sudėti vieną ant kito, perpjauti aštriu peiliu. Prie valgant apiberti cukraus pudros debesėliu.