Tinginiai irgi verda...

Rytoj, t.y. sausio 23 dieną kinai pasitinka Naujus, Juodojo Drakono metus. Mane visada nervina, kad gruodžio 31 dieną pradedama „kliedėti“, kad va baigėsi zuikio, gyvatės, šuns ar beždžionės metai ir va tuoj, 00.00 prasidės kiti. Nesu horoskopų ir panašių dalykėlių maniakė, mane tik siutina netvarka, netikslumas.

Ta proga norėčiau priminti vieną receptą gamintą kulinariniam žurnalui "°C".

Švenčia kinai ilgai – visas penkiolika dienų. Ir vienas iš didžiausių vaidmenų čia tenka maistui. Švenčių metų valgomas simbolinis, „laimingas“ valgis. Pavyzdžiui, makaronai reiškia ilgą gyvenimą, todėl valgant negalima jų smulkinti – tai būtų blogas ženklas. Vienas iš privalomų desertų ant kinų stalo – lipnus ryžių pyragas, irgi turi savo simbolinę reikšmę. Jo saldumas reiškia turtingą, „saldų“ gyvenimą, sluoksnių skaičius – ateinačių metų gausą, o apvali forma – šeimos tvirtybę.

Kinams svarbu ir kaip maisto pavadinimas skamba. Pavyzdžiui“ „žuvis“ kiniškai – „Yu“ , taip pat skamba  žodžiai „palinkėjimas“ ir „gausa“. Todėl iškilmingos šventiškos vakarienės pabaigoje teikiama žuvis reiškia, kad visiems linkima gausių, turtingų atėjusių metų. Žuvis būtinai teikiama visa, t.y. su galva ir uodega. O tai irgi turi savo simbolinę prasmę: gera Naujų metų pradžia ir pabaiga.

Beje, žuvies galva turėtų būti nukreipta į garbingiausią svečią.

Žuvis garuose kantoniškai

• 1 kg žuvis su galva (menkė)
• sauja rūpios druskos
• 100 g imbiero šaknies
• 1 valg. š šviesaus sojos padažo
• 1 valg. š. tamsaus sojos padažo
• 3 valg. šaukštai šalto spaudimo sezamų aliejaus
• pora saujų supjaustytų svogūnų laiškų
• šluotelė šviežios kalendros

Išdarinėtą žuvį nuplauti, gerai nusausinti. Ištrinti su druska žuvies išorę ir vidų. Užkaisti didelį puodą su vandeniu. Kai užvirs, įdėti garinimo groteles, kad nesiektų vandens. Ant grotelių dėti žuvį. Užberti imbiero šaknį supjaustytą šiaudeliais. Uždengti puodą dangčiu. Garinti žuvį 15 minučių.

Žuvį išimti lauk, dėti į lėkštę. Užpilti šviesų ir tamsų sojos padažus. Sezamo aliejų supilti į nedidelį puodą. Kaitinti, kol pradės rūkti. Iš karto užpilti ant žuvies. Papuošti svogūno laiškais ir kalendros lapeliais. Valgyti su garuose virtais ryžiais.

Pirmą savo ragautą makaroną prisiminsiu visą gyvenimą. Jis buvo karamelinis. Ir didžiulis. Va šitas, iš „Paul“ kepyklėlės, pirktas visai neromantiškoje vietoje – didžiuliame parodų paviljone. Buvo tai gal prieš keturis metus. Ir nuo tada... Na tai aišku, man norėjosi pačiai pasigamint šių gardybių. Trukdė tik tingėjimas – susimalti migdolų miltų. Pirkti paruoštų aš jų niekur nematydavau. Ir vienąkart pavasarį, oi ne, prieš porą savaičių, t.y. prieš Kalėdas, mama atvežė pusę kilogramo šio būtiniausio makaronams dalyko. Ačiūūūū...

Man pradėjo skaudėti galvą. Pirmas klausimas – kiek tuos kiaušinius džiovinti. Antras – kokius būtent makaronus gaminti (gal su žasų kepenėlėmis arba juodaisiais trumais (užsisvajojai, Egidija, leiskis ant žemės).

Ir va, kaip tyčia, žurnalas „Virtuvė. Nuo... iki..“ įdėjo straipsnį apie makaronus , viskas nuo A iki Z. Ir receptas vienas labai paprastas, be jokių ten rožių vandenų ir aukso dulkių.

Būtina amunicija, be kurios nei pro kur:

1. Tikslios svarstyklės
2. Silikoninis kepimo kilimėlis
3. Konditerinis maišelis su paprastu apvaliu antgaliu
4. Orkaitė, kuria pasitikite 120 proc.

Šokoladiniai makaronai

• 3 kiaušinių baltymai (turėtų sverti 100 g)
• 50 g cukraus
• 200 g cukraus pudros
• 110 g migdolų miltų (arba galima pasigaminti patiems: paskrudinam migdolus, nulupam, sumalam su cukrumi ir cukraus pudra)
• 3 šaukštai geros kokybės kakavos miltelių

Kiaušinių baltymus sudedam į švarų indelį, uždengiam ir paliekam šaldytuve 24 – 48 valandoms, kad išgaruotų drėgmė ir tešla nebūtų vandeninga. Aš laikiau 2 paras. Išimam iš šaldytuvo dvi valandos iki gaminimo, kad baltymai sušiltų.

Mikseriu plakam baltymus iki putų. Tada pro truputį beriam cukrų ir plakam dar apie 5 – 10 minučių, kol baltymų masė bus standi ir lygi.

Migdolų miltus, cukraus pudrą ir kakavą suberiam į virtuvinį kombainą ir kelias sekundes maišome.

Beriam migdolų, cukraus ir kakavos mišinį į baltymus ir, keldami mentelę nuo dugno į viršų, išmaišome. Štai ir prasidėjo mano galvos sopuliai. Ilgai maišyti nereikia, bet kaip žinoti kada jau gana? Aš turbūt įdėjau kakavos per daug, su gerais kaupais. Tai tešla tikrai nesigavo, kaip rašoma žurnale, tokia, kad tešlos „šaukšteliu įdėjus ją į lėkštutę lėtai slystų į šalis ir būsimo kepinio viršus taptų lygus, be kauburėlių“. Kad ir kiek naudojausi patarimu pamaišyti ir tešlą tuo būdu suskystinti – nieks neskystėjo.

Į skardą įtiesiame kepimo popierių arba silikoninį kilimėlį (nutariau investuoti į tą silikoninį kilimėlį, nes nuo kepimo popieriaus labai ilgai po vieną reikėjo krapštyti ir daug būsimų makaronų buvo sulaužyta).

Tešlą sukrečiame į kulinarinį maišelį su paprastu apvaliu antgaliu. Va šitoje vietoje galėsite pasitikrinti savo sugebėjimą neišsipeckioti - aš šio testo neišlaikiau.

Išspaudžiame maždaug 3 – 4 cm skersmens pyragėlius. Tik antrą (tiksliau trečią, nes pirmoje esančius „šedevrus“ nukrapščiau peiliu ir vėl įtiesus naują popieriaus lakštą pradėjau iš naujo),skardą pildydama aš pagaliau supratau kaip ir ką reikia spausti.

Pyragėlius paliekam 1 val. apdžiūti kambario temperatūroje.

Orkaitė per tą laiką turi būti jau įkaitusi iki 150 C. Man pasirodė, kad prancūzai geriau žino (kelis video žiūrėjau) ir orkaitę įkaitinau iki 180 C. Ir po 5 minučių išgirdau kažkokius gražius „trakšt, trakšt“ garsus – visa pirma skarda „makaronų“ SUTRŪKINĖJO. Gavosi va tokie kieti sausainiukai. O ką, visai valgomi.

Taigi, temperatūra 150 C. Kepam 12 minučių.

Pyragėlius ataušinam ant grotelių. Nuo popieriaus imame tik visai ataušusius.

Kol atvės – ruošiame pertepimą.

• 90 g juodo šokolado
• 2 šaukštai grietinėlės
• 1 šaukštas apelsinų sulčių

Sulaužytą šokoladą, grietinėlę ir sultis kaitiname nedideliame dubenyje virš karštų garų vonelės. Jei neturite noro virti vandenį , galite daryti mano būdu. Puodą su šokoladu laikote apie 20 – 30 cm atstumu virš ugnies ir maišote nuolat. Viskas puikiausiai ištirpsta. Paruoštą pertepimą dedam 10 minučių į šaldytuvą, kad šiek tiek atvėstų. Jei užsimiršot ir šokoladas sustingo į kaulą – galima vėl atšildyti. Ir taip begalybę kartų....

Liko tik pertepti makaronus ir sulipdyti po du.

Patariama makaronų iškarto nevalgyti, nes geriausio skonio jie yra parą pastovėję į šaldytuvą įdėtoje sandarioje dėžutėje. Išimti iš šaldytuvo reikėtų likus 1 val. iki skanavimo.

Receptas iš kulinarinio žurnalo „Virtuvė. Nuo.. iki...“, Nr. 1-2, 2012 m.

Jei netyčia dar nesuruošėt visų dovanų arba trūksta kažkokio mažuliuko daikteliuko iki visiškos tobulybės, noriu priminti °Celsijaus žurnalui gamintą marmeladą. Svarbu tik turėti kuo daugiau mažyčių stiklainiukų.

Žaliosios citrinos marmeladui suteikia nepakartojamą gaivų aromatą, o jei įpjaustysite gabaliuką moliūgo, stiklainėliai pasipuoš akį traukiančiais oranžiniais kubeliais.

Laimų marmeladas

(apie 2 litrai)

• 8 laimai (žaliosios citrinos)
• 2 citrinos
• 1.2 kg uogienių cukraus
• 1 l vandens

Užvirti nedidelį puodą vandens. Vaisius užpilti verdančiu vandeniu ir palaikyti 10 minučių. Vandenį nupilti, palaukti kol vaisiai atauš. Supjaustyti kiekvieną į 8 skilteles, kurias susmulkinti kuo plonesnėmis juostelėmis. Sudėti į puodą, užpilti 1 litru verdančio vandens. Palaukti kol užvirs ir kaitinti 10 minučių. Suberti cukrų ir dar pavirti 10 minučių.

Šį marmeladą galima paskaninti moliūgu . Jei turite moliūgo (400 g.), supjaustykite nedideliais kubeliais ir suberkite į puodą prieš užpilant verdančiu vandeniu. Kai sudėsite cukrų, virti reikės ilgiau – 20 minučių.

Supilstykite į sterilizuotus indelius.

Užmačiau šią juodą grožybę pas Dalią ir susileidau. Tai vadinama priepuoliu – pamačiau ir iškarto pagaminau, be jokių įtraukimų į sąrašus.

Vakar supratau koks sunkus virėjos darbas. Ir nors gaminau tik vakarienę – galvojau, kad išprotėsiu. Viena ranka maišau karamelę, kitą smulkinu svogūną. Kairė akis stebi tarto pagrindą orkaitėje, dešinė – briuselio kopūstus keptuvėj. Ir dar turiu klausytis ką rodo į virtuvę nešiojamą kompiuterį atsitempęs vyras. O rodo jis tokį gana keistą projektą – www.potok8.com, realybės šou apie vienos didelės Rusijos kompanijos darbą. Kiekvienas darbuotojas turi filmuoti apie savo darbą, susirinkimus ir panašiai, ir dėti į youtube. Ypač daug komentarų sulaukia susirinkimai dėl betono. Darbe jie užsiima cigunu, jei nori gauti premiją - rašo esė. Su kostiumiais į darbą draudžiama eiti. Jei parašysit įdomų esė, gal ir jus priims. Tik neišku kaip bus su alga, sako du mėnesiai jau vėluoja. Ot kaip mane įtraukė, įvykius seku :D

Šokoladinis tartas

Prancūziškos tešlos tarto pagrindas

• 90g sviesto
• 1 šaukštas aliejaus (bekvapio)
• 1 šaukštas cukraus
• 3 šaukštai vandens
• žiupsnelis druskos
• 150 g miltų

Šokoladinis įdaras

• 250 g cukraus
• 6 šaukštai šiltos kavos
• 115 g sviesto
• žiupsnis jūros druskos
• 170 g juodo šokolado (naudojau 50 proc.)
• 2 kiaušiniai
• 2 šaukštai miltų
• 1 šaukštas romo arba vanilės (aš naudojau vanilę)

Orkaitę įkaitinam iki 210 C. Gaminsim pagrindą. Į karščiui atsparų indą sudedam sviestą, aliejų, cukrų, vandenį ir druską. Kišam į orkaitę. Kaitinam 15 minučių, kol viskas ištirps ir ims burbuliuoti bei pakraštėliai vos vos paruduos. Traukiam lauk – atsargiai, labai karšta. Greitai įmaišom miltus. Gaunasi tešlos kukulis. Jį perdedam į kepimo formą (naudojau 21 cm skersmens išardomą, bet galima ir neišardomą imti). Mentele arba šaukštu tešlą paskirstome ant dugno ir sienelių (3 - 4 cm aukščio „bortelius“ padarom). Subadome šakute, kišam į orkaitę 15 minučių. Kepam, kol gražiai paruduos, ar, kaip Dalia sako, „kol atrodys apkepusi skaniai lyg auksinė“.

Traukiam lauk, ataušinam kol ruošim įdarą.

Į katiliuką storu dugnu supilam cukrų. Dedam ant lėtos ugnies ir atsargiai vos vos pamaišydami kaitinam, kol cukrus ištirps ir paruduos – pasidarys karamelė. Imam nuo ugnies. Greitai supilam kavą – pradės putoti ir visaip pykti – maišom, maišom, maišom. Metam sviestą, maišom. Druską, gabaliukais sulaužytą šokoladą. Maišom. Kol viskas gražiai ištirpsta. Kiaušinius lengvai paplakam ir įmaišom į šokoladą. Tik reikėtų pasistengti, kad šokoladas iki dedant į jį kiaušinius būtų pravėsęs, nes kiaušiniai išvirs. Pilam romą ar vanilę, beriam miltus, išmaišom.

Pilam įdarą ant tarto pagrindo. Kepam 180 C orkaitėję apie 20 minučių, kol įdaro krašteliai trupučiuką pasikels ir suskeldės, o viduriukas dar bus minkštas. Man tam prireikė visų 30 minučių. Ištraukiam pyragiuką lauk ir ataušinam vėsioje vietoje. Valgom tik visiškai atvėsusį.

O čia originalas su foto apie įdarą/karamelę ir tą prancūzišką tešlą.

Cukriniai avinėliai, kardamonas, marcipanas, cukatos - vaikystėje girdėti stebuklingi žodžiai. Nebuvau akyse regėjusi šių dalykų, tik įsivaizdavau kas tai galėtų būti, koks skonis. O skonis atrodė senovinis, gal smetoniškas, o gal dar senesnis. Gal kaip babulio (mielos kaimynų senutės) kepamo mielinio pyrago su razinom krosnyje (o gal ir su magiškosiom cukatom) ar kažkas panašaus į Šventos Marijos su kūdikėliu ikonos kopiją su baisiomis kirvio žymėmis. Tai buvo kartu ir nesuprantama, pasakiška ir bauginama, nepasiekiama, bet tikrai turėjo būti skanu. Gerai, su ta ikona gal trupučiuką ir persūdžiau, bet ji man visados vaikystėje buvo dalykas iš laikų „iki manęs“.

Visko jau esu paragavus („Senelės piernikus“ su kardamonu kepiau, o cukrinį avinėlį nuo lenkiško velykinio pyrago pačiupau), bet cukatas gaminau pirmą kartą.

Apelsinų ir greipfruto žievelių cukatos

• 3 apelsinai
• 1 greipfrutas
• 750 g cukraus

Apesinus ir greipfrutą valandai pamerkiau į šiltą vandenį su pora šaukštų sodos. Tada švariai nuploviau, nulupau. Supjausčiau ilgomis, siauromis juostelėmis. Sudėjau į puodą ir užpyliau vandeniu, kad apsemtų. Užviriau ir ant silpnos ugnelės viriau 45 minues, kol suminkšėjo. Nupyliau vandenį, žieveles gerai nuvarvinau rėtyje.

Užpyliau 450 g cukraus ir puslitrį vandens. Ant silpnos ugnies, vis pamaišydama, viriau arti valandos, kol vanduo išgaravo, o cukrus susigėrė į žieveles. Likusį cukrų (300 g) paskleidžiau ant kepimo popieriaus. Žieveles gerai nuvarvinau ir sudėjau ant cukraus. Ėmiau į rankas porą šakučių ir išmaišiau žieveles, kad vienodai pasidengtų cukrumi. Palikau valandėlei padžiūti, sudėjau į stiklainį. O stiklainį į tamsią sausą vietą – toliau nuo pagundos. Gi iki Kalėdų reikia išlaikyti.

Apelsinų žievelių cukatos sirupe

• 2 apelsinai
• 200 g cukraus

Apelsinus išmirkiau vandenyje su soda. Nulupau ir supjausčiau žievelę nedideliais trikampėliais. Sudėjau žieveles į puodą, užpyliau vandeniu. Kai užvirė – vandenį nupyliau. Vėl šalto vandens, užviriau, nupyliau. Taip dariau tris kartus.

Ant žievelių supyliau cukrų ir apie puslitrį vandens. Viriau ant silpnos ugnelės apie 45 minutes, kol žievelės tapo skaidrios, bet dar liko sirupo. Supyliau į sterilų stiklainiuką. Man pasirodė, kad sirupo mažoka, tai išviriau dar (200 g cukraus + 200 ml vandens, virti kol sutirštės) ir užpyliau ant trikampėlių.

Moliūgo cukatos

• 2 kg išvalyto moliūgo
• 400 g cukraus
• 1 citrinos sultys
• 0,5 šaukštelio cinamono

Moliūgą supjausčiau kubeliais (panašiai kaip pusė nykščio). Užpyliau cukrumi. Palikau per naktį. Ryte nupyliau susidariusį sirupą į kitą puodą. Užviriau. Subėriau cinamoną ir citrinos sultis, viriau dar 5 minutes. Supyliau ant moliūgo gabaliukų. Vakare puodą užviriau ir ant silpnos ugnies viriau 7 minutes.

Sirupą nupyliau, moliūgo gabaliukus gerai nuvarvinau, paskleidžiau skardoje išklotoje kepimo popieriumi.

Orkaitę įkaitinau iki 60 C, sudėjau skardas (man gavosi 2). Orkaitės dureles palikau šiek tiek praviras, kad garuotų drėgmė. Džiovinau moliūgus pirmą vakarą 3 valandas, o kitą dieną - dar porą.

Išdžiūvusius gabaliukus pabarsčiau trupučiu cukraus pudros. Paslėpiau į tamsią, sausą vietą. Galėčiau tą vietą bent porą savaičių ir pamiršti, bet...

Likusį sirupą trupučiuką dar pakaitinau, kol sutirštėjo. Bus skanu į kokius gėrimus įmaišyti.

Pirmas recetas rastas pas Elžbietą iš „Žaidžiame virtuvę“.

Antras iš „Virtuvė. Nuo... iki...“ 2011 m. , 12 numeryje, straipsnyje apie cukatas.

Trečias iš Keilos „Fantazijos virtuvėje“.

Šį pyragą gaminau antram kulinarinio žurnalo „Celsijus“ numeriui. Išdrįsau pasisiūlyti paruošti desertą su česnaku tik todėl, kad buvau ragavusi tokių viename iš Rygos restoranėlių (kažkada rašiau apie „Kiploku krogs“).

Atrodysiu kaip pagyrūnė, bet mano sūrpyragis išėjo daug skanesnis nei rygiškis. Tas buvo įdomus, o maniškis velniškai gardus (kiek aš dar save girsiu, cha, cha).

Internete radau tik vieną receptą. Bet ir tas pasirodė nei šioks, nei toks. Labai aš ilgai laužiau galvą, gal kokius du mėnesius, kol sumąsčiau kaip tą nei šiokį, nei tokį receptą patobulinti. Gera mintis buvo panaudoti pagrindui „Belvitos“ pusrytainius (jokios reklamos!). Česnakus irgi karamelizavau savo sugalvotu būdu – galima valgyti tiesiog iškart – kaip maži irisiukai gaunasi.

Va kokia aš šaunuolė, “didžioji kulinarė” - tikiuosi nesprogsiu kaip pasipūtusi varlė.

Saldus sūrio pyragas su karamelizuotais česnakais

12 porcijų

Pagrindui:

• 100 g lydyto sviesto
• 1 kiaušinis
• 5 pakeliai „Belvitos“ sausainių (su medum ir riešutais)

Karamelizuotiems česnakams:

• 1 galvutė česnako
• 2 valg. š. cukraus
• 2 valg. š. šalto vandens

Sūrio masei:

• 5 indeliai kreminio sūrio „Philadelphia“ (po 125 g)
• 3 kiaušiniai
• 1 st. cukraus
• 2 arb. š. vanilinio cukraus
• 1 citrinos žievelė (smulkiai sutarkuota)
• 1 valg. š. miltų

Orkaitę įkaitinti iki 260 C. Pasiruošti apvalią išardomą kepimo formą. Skersmuo 21 cm.

Ruošiame pagrindą. Sausainius sutrupinti iki smulkių trupinių, sumaišyti su lydytu sviestu ir išplaktu kiaušiniu. Gauta mase iškloti kepimo formos dugną ir šonus. Padėti į šaldytuvą.

Česnaką nulupti. Sudėtį į nedidelį puodą su verdančiu vandeniu ir virti 3 minutes. Karštą vandenį nupilti, užpilti šaltu, palaukti kol atvės ir supjaustyti česnako skilteles mažais kubeliais (1 cm dydžio). Į nedidelį puodą sudėti česnakus, 2 šaukštus cukraus, supilti 2 šaukštus šalto vandens. Kaitinti ant mažos ugnies atsargiai pamaišant, kol cukrus paruduos ir karamelizuosis (apie 5-7 minutes). Atvėsinti.

Kreminį sūrį sumaišyti su kiaušiniais. Geriau naudoti ne mikserį, o medinį šauštą, kad nesusidarytų oro burbuliukų. Maišyti kol neliks sūrio gumuliukų. Cukrų sumaišyti su vanile, citrinos žievele ir miltais. Suberti į sūrio masę ir išmaišyti. Sudėti karamelizuotus česnakus, atsargiai išmaišyti.

Sūrio masę krėsti ant sausainių pagrindo. Išlyginti paviršių.

Kepimo formą dėti ant grotelių, po grotelėmis tuščią skardą (gali šiek tiek ištekėti sviesto). Kepti 260 C įkaitintoje orkaitėje 5 minutes, tada sumažinti iki 100 C ir kepti dar 1,5 val. Jei naudosite didesnę kepimo formą, laiką mažinkite iki 1 val. Reikėtų stengtis, kad pyragas neperkeptų, - palietus turi jaustis, kad jis dar minkštas, panašus į želė. Iškepusį pyragą palikti orkaitėje porai valandų, kol visai atauš. Ataušusį pyragą padėti į šaldytuvą bent 12 valandų.

Jei esat virtuviniai konservatoriai, galit gaminti ir be česnakų. Gausi gardus pyrgas, bet be intrigos ir "cinkelio".

Taip, tik tiek ir tereikia. Ir jau galite teigti, jog jūsų virtuvėje gimė molekulinės virtuvės mažytis šedevras. Tiesa, gaminti teks ypatingu būdu - reikės tik ledo ir mikserio. Apie tokius putėsius pirmas parašė garsus prancūzų chemikas Hervé This,  dar žymus tuo, kad įrodė, jog idealiausiai kiaušinis išverda esant 65 C temperatūrai. Keavu Reavse, gražuolis iš „Matricos“, perskaitęs jo knygą „Molekulinė gastronomija: tyrinėjant skonio mokslą“ („Molecular Gastronomy: Exploring the Science of Flavor“) nutarė mesti aktoriaus karjerą bei pasinerti į virtuvės šefo mokslus. Na žinia poros metų senumo, kažint kaip ten, ar galima jau Holywood‘e  kur paragauti Keanu šedevrų?

Šokoladiniai putėsiai (Chocolate Chantilly)
4 porcijos

• 265 g. geros kokybės šokolado, 70 proc.
• 240 ml vandens (galima 40 ml pakeisti konjaku arba likeriu, aš bandžiau su Vanna Tallinn)
• 4 šaukštai cukraus (nebūtina)

Pasiruošti du dubenis – vienas didesnis, kitas mažesnis. Į didesnį prikrauti daug ledukų. Mažesnį dėti ant viršaus.

Šokoladą sulaužyti mažais gabaliukais užpilti vandeniu, cukrumi ir alkoholiu (jei naudojat). Dėti ant silpnos ugnies ir maišyti kol ištirps.

Supilti šokolado masę į dubenį. Imti mikserį į rankas ir plakti. Iš pradžių atrodys, kad viskas vyksta labai lėtai ir jokių putėsių nei iš tolo nesimato. Kantrybės. Po truputį šokoladas darysis panašus į grietinėlę, po to į jogurtą ir pagaliau į grietinę. Viskas nebeplakame. Nuimame dubenį nuo ledų ir paskirstome putėsius indeliuose. Putėsius labai lengva perplakti, tada jie bus tokie lyg su grūdeliais. Tokiu atveju perdėkite šokoladą į katiliuką ir pašildykite virš ugnies, kai šokoladas šiek tiek atsileis – bandykite vėl.

Paskaninti putėsius galima žiupsneliu cinamono ar kajeno pirpirais, bet iš pradžių išbandykite variantą tik su vandeniu, be jokių priedų.

Pastebėjimai:

1. Nebūtina naudoti ledukus, galima tiesiog po mažesnio dubenio apačia pakišti maišelį su šaldytom spanguolėm – išbandyta, labai patogu.
2. Kai pasieksite reikiamą tirštumą – greitai sudėkite į indelius, nelaikykite ant ledo, nes labai greitai kietėja.
3. Nenaudokite pieniško šokolado arba mažesnio nei 70 proc.
4. Vietoj vandens galima naudoti arbatą.
5. Dubuo, kuriame plaksite, turi būti pakankamai didelis, nes šokoladas ganėtinai smarkiai taškosi.

O čia vaizdinė video medžiaga.
Skanaus.

Kažką panašaus pirmą kartą valgiau Švedijoje. Turi tokią tradiciją švedai – kiekvienas ketvirtadienis yra sriubos (žirnienės) ir blynų diena. Su sriuba mano šeimynėlė, kurioje gyvenau, susitvarkydavo labai paprastai ir greitai – pirkdavo kažkokį koncentratą stiklainyje – tik bulvių reikėdavo išvirti ir vandens užpilti (ir per visus metus, tik kartą kitokios sriubos ragavau). O vat tuos blynus mane įkinkė kepti (na aš pati pasisiūliau, kad tik nereikėtų jokių kitų valgių gaminti - gudruolė). Prikepti reikėdavo kalną, KALNĄ kažko panašaus į lietinius. Esu kažkur minėjus, kad man lietinių kepimas kaip meditacija, galiu Džomolungmos dydžio kalną prikepti, jokio vargo.

O kartais, kai laiko trūkdavo, bet ketvirtadienis vistiek atėjo, darydavom ugnspannkaka - tokį diiiiidelį blyyyną per visą skardą. Kiaušiniai, miltai, pienas sumakaliojami, supilami į skardą pateptą sviestu ir pusvalandį kepami. Valgoma su bekonu pakeptu ar kokia spanguolių uogiene.

Pasirodo, šis „blynas“ dar ir Jorkšyro pudingu vadinasi. Tik dažniau daromas porcijinis – keksiukų formelėse.

Jorkšyro pudingai

• 4 kiaušiniai
• 1 stiklinė miltų
• 1 stiklinė pieno
• 0,5 šaukštelio druskos
• 6 šaukštai aliejaus (lydytų taukų, sviesto...)

Orkaitę įkaitinti iki 210 C.

Kiaušinius išplakti kaip omletui, suberti miltus ir druską, supilti pieną ir 2 šaukštus aliejaus. Gerai išmaišyti, kad neliktų gumuliukų. Likusius 4 šaukštus aliejaus paskirstyti kieksiukų formelėse (pas mane 12 duobučių forma). Keksiukų formą kišti į karštą orkaitę 5 minutėms. Ištraukti. Samčiu padalinti tešlą į formeles, turėtų užpildyti ne daugiau kaip 2/3 duobutės.

Kišti formą į orkaitę. Kepti 20 minučių. Sumažinti ugnį iki 170 C ir kepti dar 10 minučių.

Valgyti karštus. Galima prie mėsos kepsnio arba saldžiai - su klevų sirupu. O galima ir vienus. Skanaus.

Receptą radau Closet Cooking