Tinginiai irgi verda...

Mane tas lietus tai nervoja, visus planus žlugdo. O kažkas džiaugiasi. „Žiūrėk, grybų lietus. Seniai reikėjo“. Nu jei grybam reikėjo, aš pakentėsiu. Grybukus mėgstu.

Nieko gal naujo nepasakysiu, bet grikių ir grybų derinys – kažkas fantastiško. Grybai - būtinai kepti švieži, o grikiai gali būti visokie. Virti, blynai, makaronai. Kažkurią dieną žiauriai užsimaniau grikių lietinių. Prisikepiau kalną, suvalgiau 3. Ką su likusiais daryti? Įkišau į šaldytuvą, užmiršau. Kitą dieną prisipirkau šviežių voveraičių. Pasikepiau pora gerų saujų, dar šoninės įmečiau kartu pačirškinti. Bet nei bulvių namuos, nei dar ko tinkamo. Klaidžioju liūdnu žvilgsniu po šaldytuvą. Ogi grikių lietiniai. Šnai šnai supjausčiau juostelėmis ir suverčiau į keptuvę pas voveraites. Eikit sau, kaip skanu!

Grikių lietinių makaronai

• 100 g. kvietinių miltų
• 100 g. grikių miltų
• 1 kiaušinis
• 400 ml vandens
• 1 šaukštas alyvuogių aliejaus
• žiupsnelis druskos

Miltus sumaišyti. Pusę vandens atidėti, likusi suplakti su kiaušiniu, druska ir aliejumi. Supilti į miltus, gerai išmaišyti. Pamažu pilti likusi vandenį. Maišyti kol neliks miltų gumuliukų. Pilti po mažą samtuką tešlos į įkaitusią keptuvę ir iškepti lietinius. Gausis 10 lietinių. Galima juos valgyti su kuom tik užsigeisit, man labai skanu su kumpio ir avokadų įdaru.

O jei norit su voveraitėmis, tai atšalusius blynus supjaustote puses piršto storumo juostelėmis.

Voveraitės su grikių blynų makaronais

• 2 didelės saujos voveraičių
• 5 juostelės šoninės
• šaukštas sviesto
• druskos, juodų pipirų
• geras žiupsnis šviežio čiobrelio
• pora saujų grikių makaronų

Grybus gerai nuvalome ir kruopščiai nuplauname. Kiek įmanoma geriau nusausiname.

Sviestą ištirpiname gerai įkaitusioje keptuvėje. Sudedame gabalėliais supjaustytą šoninę, šiek tiek pakepiname. Suberiame voveraitės, kepame, kol apskrus. Neužilgo ten pat keliauja ir grikių makaronai. Pagardiname druska, pipirais ir šviežiu čiobreliu. Kepame, kol makaronai pasidarys šiek tiek traškūs, tokais skaniais apskrudusiais šonais.

Valgome nedelsiant. Galima dar grietinėlės šliukštelt, bet man ir taip gerai.

Dar vienas variantas su kuom tokias voveraites galima vagyti. Taigi saldžios bulvės. Palangoje atsidarė dar viena iki tol čia niekada neveikusio prekybos tinklo parduotuvė. Tai ten tais oranžiniais stebuklais prekiauja. O receptas būtų toks. Imam saldžią bulvę, kruopščiai nuplauname. Perpjauname išilgai, dedame į ugniai atsparų indą, šlakelis alyvuogių aliejaus, žiupsnelis pipirų, čiobrelio, galima rūkytos paprikos užberti. Ir šiek tiek druskos, geriau tokios rūpios, stambių kristalų. Ir į orkaitę (200 C), 35 – 40 minučių, kol bulvės pasidarys minkštos, kaip košė beveik. Ant viršaus kupetą prieš tai paruoštų voveraičių ir skanaus!

Žmonės – mįslės.

Rodau Pavlovos foto.

„Ne, aš tokio daikto nevalgyčiau. Man traškūs, kieti desertai nepatinka“.

„Bet „Itono betvarkę“ valgei ir dar antros porcijos paprašei. O tai yra beveik tas pat kaip Pavlova“

„Nenorėjau tavęs liūdinti.“

„Neatrodė, kad tau nepatiktų. Su apetitu suvalgei...“

„Aaaaaaa... Eeeeee....“

„O tai kaip crème brûlée? Ten gi ant viršaus traškus cukrus? Visada užsisakai, jei pamatai.“

„Man tik kremas patinka.“

„Tai koks crème brûlée be to deginto cukraus? Kaip be brûlée???“

„Man minkšti desertai patinka. Pudingas“

Nu tai tokias braškes, su biscotti, pati suvalgysiu :P

Braškės su biscotti trupiniais

2 porcijos

• 2 saujos braškių
• 2 šaukšteliai cukraus
• 2 šaukštai juodųjų serbentų likerio
• žiupsnis šviežiai grūstų juodų pipirų
• 2 nedideli šokoladiniai biscotti

Uogas supjaustykite į keturias dalis, užpilkite likeriu, pagardinkite pipirais ir cukrumi, išmaišykite. Palikite pastovėti 15 minučių. Paskirstykite į dvi lėkštes.

Biscotti sutrupinkite ir užberkite ant braškių.

Valgykite iškarto.

Vasarą beprotiškai pasiilgstu vaikystės sumuštinių. Tokių paprastų, paprastų. Batonas su sviestu ir cukrumi, batonas su uogiene ir grietine, juoda duona su grietine ir cukrumi, juoda duona su rūkyta dešra, palendricu, kumpiu. Dešra tokia turėtų būti – iš pačių užaugintos kiaulės, papjautos mūsų pačių kieme, tada mama daro dešras, kaimynas arba senolis jas išrūko. O tada jos sukabinamos vėsiame sandėliuke, džiūva ir skanėja. Su kumpiu tas pats. Nuosava kiaulė ir receptas, ir vis nueini į tą visokius gardžius kvapus skleidžiantį kambarėlį ir atsipjauni plonų juostelių. Ir ant sumuštinio. Ir sviesto nepamažinti, turi jausti dantimis kaip slysti per jį link duonos. Gardžiausia, kai ne pati pasidarai, o mama. Išneša į lauką ir šaukia: „Egidija, Kristina!!! Ateikit!!!!“ Viktorija dar maža, jai sumuštiniai nepriklauso, tik mamos pienas. Mudvi juos kaip smakai labai greitai praryjame ir reikalaujame vėl. Ir vėl.

O užsikandame agurku ar pomidoru iš nuosavo šiltnamio, kuriame karšta ir oro trūksta kaip džiunglėse.

Apie tokius valgius galiu dabar tik svajoti. Kiaulių nieks neaugina, dešrų ir kumpių nerūko. Lieka tik pomidorai ir agurkai iš mamos šiltnamio, kuris už jūrų marių.

Todėl tenka susigalvoti kitokius sumuštinius. Šiuo metu mano favoritas yra tamsi ciabatta duona su avokado riekelėmis, gabalėliais pelėsinio sūrio, vienu kitu šlakeliu alyvuogių aliejaus, juodaisiais pipirais ir šakele čiobrelio.

Arba pusiau skystai virto kiaušinio ritinėliai sutupdyti ant riekės kartu dosniu sluoksniu sviesto, pagardinti žaliomis alyvuogėmis. Žiupsnelis stambios druskos, šiek tiek pipirų, vienas kitas lapelis kokio žalėsio.

Varškė... Hmmm... Kažkurią čia dieną bandžiau pafilosofuoti. Kas bendro tarp varškės ir žmonių santykių. Sakykim santykiai – pienas. Pienui reikia juk priežiūros: tinkamos temperatūros, švariam inde laikyti ir panašiai. Santykius irgi reikia visaip ten puoselėti, nepalikti kaip pieno saulėje, neatsakingai. O tai surūgs juk tie mūsų santykiai. Ką su tokiais daryti? Galima išmesti, išpilti. Ką padarysi, nepavyko. Santykiai nutrūko. O galima rūgusį pieną pašildyti ir gausis geras daiktas – varškė. Išvada? Bandymus visokius perėję santykiai puikus dalykas, man varškė, žinokit daug geriau už saldų pieną.

Ta proga vienas toks receptas. Labai paprastas. Gavau iš žmogaus, su kuriuos santykiai surūgo, bet varškė nesigavo. Juk atsitinka ir taip. Kartais pienas į velniai žino ką pavirsta.

Makaronai su varške ir beurre noisette

4 asmenims

• trumpų makaronų (valgytojui po saują). Geriausia naudoti kaspinėlius, spirales, vamzdelius, kriaukleles.
• 0,5 pakelio varškės
• 50 g sviesto supjaustyto kubeliais
• 4 šaukšteliai cukraus

Makaronus išverdame. Nukošiame.

Sviestą sudedame į nedidelį puodą storu dugnu, kaitiname ant nedidelės ugnies. Sviestą būtina supjaustyti, kad tirptų tolygiai. Puodas turėtų būti šviesus, kad matytųsi kaip keičiasi sviesto spalva. Pastoviai maišome ir stebime. Sviestas ištirpo, atsirado putų. Stebime puodo kraštus ir dugną. Atsiranda tokie parudavimai, su mentele juos pagramdome. Pradeda kvepėti riešutais, sviestas - gražios tamsaus medaus spalvos. Viskas, imame nuo ugnies, perpilam į kitą indą.

Makaronus dedame į lėkštes, trupiname varškės, pilame po šaukštą sviesto, užberiame po šaukštelį cukraus. Skanaus.

Beje, šis įrašas skirtas „Languotos prijuostės“ birželio temai „Say cheese“.

Apsimesiu, kad nieko neįvyko. Ilgos pertraukos nebuvo. Galima gi angliškai iš kokio renginio pasišalinti, niekam nieko nesakius. Gal įmanoma lygiai taip pat ir sugrįžti? Patyliukais, kaip pelei, įsėlinti atgal į sandėliuką ir toliau šeimininkauti...

Ne nu jau gėda darosi. Kur koks draugų ar giminių susibūrimas ir prasideda klausinėjimai: „Ko tinginiai užmigo?“. O dar vis gaunu kokį spyrį į šikną. Tegul ir virtualų. Bet gelia. Reikia kažką daryti.

O ir pasiilgau aš jau savo tinginiukų...

Ta proga receptukas iš naujo „Debesų“ numerio.

Krevetės su vytintu kumpiu ir aštriu mango padažu

Čia krevetės dera su apskrudusio kumpio sūrumu bei mango saldumu. O papildomų niuansų suteikia pipirų aštrumas. Galima valgyti tiek vienas, tiek ir su dubeniu žalių salotų.

4 asmenims

• 20 karališkų krevečių
• 20 juostelių vytinto kumpio
• Padažui:
• ½ puodelio mango sulčių
• ½ džiovinto čili pipiro
• ½ arb. š. rožinių pipirų
• 1 arb. š. krakmolo
• Medinių iešmelių

Medinius iešmelius pamerkite į vandenį.

Krevetes išlukštenkite, pašalinkite galvas bei žarnyno veną. Gerai nuplaukite ir nusausinkite.

Kiekvieną krevetę apsukite kumpio juostele ir po 2 – 3 sumaukite ant iešmelių.

Kepkite gerai įkaitintoje keptuvėje kiekvieną pusę po 3 minutes, arba kol krevetės iš pilkų taps rožinėmis.

Pakaitinkite iki virimo mango sultis kartu su susmulkintu čili pipiru bei rožiniais pipirais. Krakmolą ištirpinkite truputyje šalto vandens ir pamažu supilkite į mango sultis. Maišydami virkite, kol padažas sutirštės.

Krevečių iešmelius apliekite padažu. Galima valgyti tiek karštus, tiek atšalusius.

Pagaliau susiruošiau prie jūros. Gėda kokia. Paskutinį kartą buvau prieš 1,5 mėnesio. Lygiai dvi minutes, nes matai, vėjas stiprus pūtė. O šiaip va vis prisiartindavau iki Jūratės ir Kastyčio skvero, pasimaivydavau, kad „ai, gal tingiu“ ir iki jūros nebenusirisdavau.

O šiandien, jėga, per stipriausią vėją, pilingą veidui darantį smėlį (bet užtat su smagia kompanija) įveikiau pusvalandžio ilgio kelią.

Ir dabar dar šiurpuliukai bėgioja. Sustirau iki kaulo. Kaip būtų pravertęs po pasivaikščiojimo va šitas sotus karštas troškinys... Gaila... Nebebuvo... Kitą kartą suderinsiu ir vieną, ir kitą ;)

Jautiena troškinta aluje

• 1 kg. jautienos (gali būti koks neišvaizdus gabalas su riebaliuku ir panašiai)
• 150 g. šalto rūkymo šoninės
• 2 morkos
• 1 mėlynasis svogūnas
• ¼ saliero šaknies
• 5 skiltelės česnako
• 2 arb. šaukšteliai marinuotų žaliųjų pipirų
• 0,5 litro tamsaus alaus (naudojau „Senojo Vilniaus tamsųjį“)
• 0,5 šaukštelio maltų juodųjų pipirų
• 1 arb. šaukštelis druskos
• 2 valg. šaukštai miltų
• kuokštas šviežio čiobrelio
• keli lauro lapeliai

Gamybos procesas panašus į Boeuf Bourguignon troškinį.

Orkaitę įkaitinam iki 230 C.

Šoninę supjaustome juostelėmis. Pakepiname keptuvėje, kol išsiskirs riebaliukas. Sudedame į puodą, kuriame viską troškinsime. Puodas turėtų būti ketaus ar panašus, kad būtų galima kišti į orkaitę.

Riebaluose, likusiuose nuo šoninės per keletą kartų apkepame 5 cm. gabaliukais supjaustytą jautieną. Svarbu, kad mėsa gražiai apkeptų, iš visų pusių. Jokiu būdu nedėkite visos jautienos iškarto, nes tada išsiskirs sultys ir mėsa bus kieta kaip guma. Apkeptą mėsą suberiame į puodą

Morkas supjaustome skridiniukais, tokiais šiek tiek įkypais. Svogūną pusžiedžiais, salierą stambokais šiaudeliais. Viską apkepame keptuvėje, poroje šaukštų aliejaus. Beriam į puodą.

Puode esančias gėrybes apiberiame miltais, ten pat druska, pipirai. Sumaišome. Kišame puodą (be dangčio) į orkaitę 4 minutėms. Ištraukiame, sumaišome ir vėl 4 minutėms į orkaitę.

Traukiam puodą lauk. Sudedame žoleles, žaliuosius pipirus, supilame alų.

Temperatūrą orkaitėje sumažiname iki 160. Kišame uždengtą puodą ir paliekame jį ten burbuliuoti kokioms 3 valandoms.

Skaniausias toks troškinys yra pašildytas kitą dieną. Aš kitaip ir nedarau – pagaminu iš vakaro, o valgau atkentėjusi visas pagundas kitos dienos vakarienei.

Neturiu namuose interneto. Ir dar gerą savaitę neturėsiu. Ir labai gerai. Atradau naują man dalyką. Internetas kavinėse. Nieko to nenustebinsi ir aš pati žinojau, kad tai egzistuoja. Bet poreikio nebuvo. Dabar žinau kur kokiose Palangos (Klaipėdos) kavinėse, kitose vietose jis yra. Net slaptažodžius tų vietų atsimenu. Be to! Man labai gerai pavyksta čia susikaupti, jei reikia atlikti kažkokį kompiuterinį darbuką. Tyčia neimu su savim pakrovėjo, kad šiek tiek save apribočiau – kompiuteris laiko dvi valandas. Vadinasi per jas viskas turi būti atlikta. Be to! Apie mane pastoviai šokinėja padavėjai , pačiai rūpintis niekuom nereikia. „Ne, šiandien latte nenoriu. Prašom man svarainių arbatėlės!“

Paprikas tokias esu jau kažkada dėjusi, vienas iš populiariausių giminių ir draugų tarpe receptas. Šį kartą vienas kitas patobulinimas.

Užkandis su keptom paprikom

• 3 įvairių spalvų paprikų
• 3 šaukštai alyvuogių aliejaus
• 1 šaukštas vynuogių acto
• 2 šaukštai kaparėlių
• sauja šviežio čiobrelio
• skiltelė česnako
• 0,5 džiovinto čili pipiro be sėklyčių
• druskos, pipirų
• prancūziškos baguette duonos
• tepamo kreminio sūrio

Orkaitę įkaitinti iki 250C. Paprikas sudėti į skardą ir pašauti į orkaitę, į patį viršų. Kepti kol paprikų viršus pajuoduos. Apversti, apkepti ir kitą pusę. Iškepusias paprikas suvynioti į aliuminio folija. Palaikyti kol atauš. Nulupti odelę, išimti sėklas, supjaustyti į 4-6 dalis.

Dubenyje sumaišyti aliejų, actą, kaparėlius (šiek tiek susmulkintus), kapotą česnaką, čiobrelio lapelius ir smulkiai supjaustytą čili pipirą. Druskos, pipirų neužmirštam. Sluoksniuoti paprikas su užpilu nedideliame stiklainyje. Prieš valgant palaikome bent valandą šaldytuve.

Baguette riekutes aptepame kreminiu sūriu, tupdom po paprikos gabaliuką, užpilam šiek tiek skysčio, kuriame mirko paprikos.

Skanaus!

„Keturis ilgus metus. Keturis ilgus metus. Keturis ilgus metus buvau išėjęs. Keturis ilgus metus blaškė vėjas. O kai pagaliau sugrįžau – nieks nepažino.“ - dainuoja jaunystės kumyrai „Kontrabanda“. Ne tiek aš buvau išėjus, tik pusę metų, bet tikiuosi, kad kažkas laukė :-) Kur buvau išėjus? Niekur. Ne-bu-vo į-kvė-pi-mo. Ar verta tada kažką daryti, rašyti, jei jo nėra?

O pradedu nuo deserto. Čia tokį jausmingą graudulingą filmą žiūrėjau, tai ten mergička restoranuose nuo deserto pradėdavo. Na jei pasprings vegetarišku troškiniu, tai bent jau bus suvalgiusi prieš tai skaniausią vakarienės dalį.

Dar vienas dalykas. Per tą neįkvėpimą nesudalyvavau viename projekte, tai vat ką dabar dėsiu kelis kartus iš eilės bus to pasekmės.

Makaronai „Obuolių pyragas“

Makaronai

• 3 kiaušinių baltymai (turėtų sverti 100 g)
• 50 g cukraus
• 200 g cukraus pudros
• 110 g migdolų miltų (arba galima pasigaminti patiems: paskrudinam migdolus, nulupam, sumalam su cukrumi ir cukraus pudra)
• 2 arb. šaukšteliai malto cinamono

Kiaušinių baltymus sudedam į švarų indelį, uždengiam ir paliekam šaldytuve 24 – 48 valandoms, kad išgaruotų drėgmė ir tešla nebūtų vandeninga. Aš laikiau 2 paras. Išimam iš šaldytuvo dvi valandos iki gaminimo, kad baltymai sušiltų.

Mikseriu plakam baltymus iki putų. Tada pro truputį beriam cukrų ir plakam dar apie 5 – 10 minučių, kol baltymų masė bus standi ir lygi.

Migdolų miltus, cukraus pudrą ir cinamoną suberiam į virtuvinį kombainą ir kelias sekundes maišome.

Beriam migdolų, cukraus ir cinamono mišinį į baltymus ir, keldami mentelę nuo dugno į viršų, išmaišome.

Į skardą įtiesiame kepimo popierių arba silikoninį kilimėlį.

Tešlą sukrečiame į kulinarinį maišelį su paprastu apvaliu antgaliu. Išspaudžiame maždaug 3 – 4 cm skersmens pyragėlius. Pyragėlius paliekam 1 val. apdžiūti kambario temperatūroje.

Orkaitė per tą laiką turi būti jau įkaitusi iki 150 C. Kepam 12 minučių.

Pyragėlius ataušinam ant grotelių. Nuo popieriaus imame tik visai ataušusius.

Obuolių košė pertepimui

• 3 dideli obuoliai
• 4 šaukštai cukraus
• 100 g sviesto

Sviestą ir cukrų ištirpiname nedidelėje keptuvėje. Sudedame nuluptus ir smulkiai supjaustytus obuolius. Kepame ant lėtos ugnies apie 20 minučių, kol viskas virsta į košę. Ataušiname.

Makaronus lipdome po du, košės dedame po šaukštelį. Sudedame paruoštus skanėstus į sandarų indelį ir į šaldytuvą. Skaniausi kitą dieną, kai cinamonas ir obuoliai susijungia į vieną dievišką rudeninį skonį.

Pavasariniame „Celsijaus“ žurnale man teko garbė „iliustruoti“ pasaką „Varna ir sūris“ gardžiu patiekalu. Mintis pradinė buvo labai drąsi (kaip man) - gaminti tikrą varškės sūrį. Bet tik prisiruošusi jį gaminti, vieną dieną supratau: iš kur gauti kaimiško pieno? Giminės karvę kokią jei ir laiko, toli gyvena. Keltis 7 val. ryto ir su stiklainiu budėti kieme, kol (galbūt) atveš iš Latvijos pasienio? Prašyti drauges, kad už mane nupirktų? Susitarti turguj, kad paliktų tris litrus, kol aš susimylėsiu ateiti ant dvyliktos? Nu galvos skausmas. Aš gi taip mėgstu pamiegoti, o čia kažkokia slovikinė-pieninė nesąmonė. Man pienas vistiek skaniau iš parduotuvės. O kaimiškam per daug visko: skonio, riebumo, kvapo. Neprisigeriu aš nuo jo, prisivalgau labiau.

O dar sūrmaišio reikia... Kažkio prietaiso medinio sūriui spausti, slėgti ir visaip kitaip mankštinti.

Gaus varna ir lapė kitokiais sūriškais dalykais mėgautis.

Kokį sūrį snape laikė varna? Džiovintą? Ožkos pieno? Ar karvės? O visą sūrį ar tik jo gabalą? Ar varna gali snape išlaikyti visą sūrį – tokį, kokį antrą vestuvių dieną visiems demonstruoja svočia? Vargu.

Ir ką moderni varna snape laikytų šiandien? Gal visai ir ne sūrį, o madingą „cheesecake‘ą“ ar dubenį graikiškų salotų. Jūsų valia fantazuoti.

Tad pasiūliau varnoms, lapėms ir gerbiamiems skaitytojams pabandyti kelių rūšių sūrio rutuliukų su šviežių žolelių užpilu.

Sūrio rutuliukai

20 rutuliukų

• 100 g rikotos
• 100 g parmezano sūrio
• 100 g lydyto sūrelio
• 125 g. kreminio sūrio
• 100 g moliūgo sėklų
• 100 g baltų ir juodų sezamo sėklų mišinio
• Pora šaukštų rūkytos paprikos
• Šviežiai grūstų juodųjų pipirų

Visus keturis sūrius sudėti į dubenį ir išmaišyti iki vientisos masės. Pagardinti pipirais. Moliūgo sėklas ir sezamus pakepinti sausoje sunkioje keptuvėje. Ataušinti. Moliūgo sėklas sukapoti. Dviem šaukštais daryti iš sūrio masės rutuliukus. Apvolioti sezamo arba moliūgo sėklose, rūkytoje paprikoje. Pateikti su žolelių užpilu.

Užpilui:

• Sauja šviežio baziliko
• Sauja šviežios kalendros
• Sauja šviežios mėtos
• 100 ml tyro alyvuogių aliejaus

Nuplautas ir nusausintas žoleles kartu su alyvuogių aliejumi sutrinti blenderiu. Užpilti ant sūrio rutuliukų.

Iš pomidorų šitų turėjo gimti kai kas ispaniško šiuo metu labai intensyviai ruošiamam kulinariniam žurnalui °C, bet nekokie tie pavasariniai pomidorai dar. Netiko. Gimė kitkas. O kas – pamatysim birželio pradžioj.

Užtat sekmadienio pusryčiams labai tiko kepti, truputuką karamelizuoti pomidoriukai. Aš praktiškai savo lėkštę išlaižiau. Įsivaizduoju, kad derėtų idealiai prie kokio gero keptos mėsos gabalo...

Karamelizuoti pomidorai

2 asmenims

• 4 vidutinio dydžio prinokę pomidorai
• alyvuogių aliejaus šaukštas
• žiupsnis druskos
• žiupsnis juodų pipirų
• žiupsnis džiovinto raudonėlio
• šaukštas cukraus

Pomidorus perpjaunam skersai perpus. Dedam nupjauta puse į įkaitintą su aliejumi keptuvę, kepam porą- trejetą minučių. Apverčiam. Beriam druską, pipirus ir raudonėlį. Kepam porą minučių. Užberiam ant kiekvieno gabaliuko truputį cukraus, apverčiam. Kepam dar vieną-kitą minutėlę, kol cukrus ištirps ir karamelizuosis. Valgom iškarto, dar karštutėlius.