Tinginiai irgi verda...

Norėčiau ir aš pasigirti kokią turiu gausią kulinarinių knygų lentyną. Ale nėr kuom girtis, pas mane ji labai skurdi. O vat grožinė literatūra baigia išstumti mus iš visų kambarių. Čia tai aš daug ką galėčiau papasakoti... Bet ne apie tai kalba, giriamės ką turim skanaus.

Kaip matot, daugiausia nelietuviškų pas mane knygų, taip jau sutapo.

Pirma, kurią gavau dovanų ir iš kurios dažnai semiuosi idėjų – „Mat från Sverige“ (Maistas iš Švedijos). Knyga, kuri bent šiek tiek padeda neužmiršti švedų kalbos. Ne vieną receptą esu dėjusi ir į blogą. Labai tinkami dalykai lietuviškam skrandžiui.

Dar viena švediška dovana - „Sveriges nya landskapsrätter“. Labai įdomus knygos sudarymo principas. Knyga suskirstyta į 25 Švedijos regionus. Kiekviename skyriuje pasakojama apie būdingus regiono patiekalus, pateikiamas vieno tradicinio patiekalo receptas, vienas to regiono gyventojo interpretuotas savaip tradicinis patiekalas (atrinkti iš daugybės - 3000 redakcijai atsiųstų) ir pora modernių patiekalų iš vietinių produktų. Viskas atrodo taip skaniai, lengvai pagaminama, nors dar neteko nieko išbandyti, vis kaupiuosi, kaupiuosi... Daug žuvies, uogų, žvėrienos, daržovių patiekalų. Puiki knyga!

Jamie Oliver „The naked chef“ – įsigyjau, kai tik pasirodė Lietuvoje. Tada dar tik tik buvo pradėta pažintis su šiuo virėju. Viskas čia gražu ir panašiai, tačiau taip nieko iš jos dar ir negaminau. Na nelimpa kažkas ir viskas.

Kimiko Barber ir Hiroki Takemura „Sushi Taste and Technique“. Kai nusipirkau, prarijau su dideliu susidomėjimu per porą vakarų. Labai išsami, spalvinga knyga apie šiuos japoniškus skanumynus. Praverčia kai norisi pasigaminti maki zushi, nors idealiai niekada ir nesigauna.

Книга Гастронома: Про сладкое. Parsivežiau iš Minsko. Kai ką jau ir gaminau, o tai svarbus knygos įvertinimas. Daug naudingos informacijos (nors ir ne enciklopedija) apie esminius dalykus, kuriuos turi žinoti pradedantis konditeris. Ir apie tešlas visokias, ir apie kremus, papuošimus. Visų pagrindinių saldumynų receptai pateikti ir dar visokių negirdėtų skanumynų pažerta.

Книга Гастронома: Рецепты вкусной и здоровой жизни. Pradžioje pateikti receptai kaip pasigaminti tokius dalykus, kuriuos dažniausiai perkame, kaip: actas, majonezas, sultiniai, pomidorų padažas, traškučiai, jogurtas, varškė. Taip pat gausu patarimų ką naudingo mūsų organizmams suteikia vienas ar kitas produktas, kaip išsirinkti geriausius ir pan. Kažkokių super duper sudėtingų patiekalų nėra, o tai man labai svarbu. Irgi kai ką jau išbandžiau, gavosi puikiai.

„Beatos virtuvė“. Ką jau čia ir pasakysi.. Skanios foto, skanus pasakojimas, geri receptai. Tiesa saldumynai labai, labai jau saldūs... Bet gal taip ir turi būti? Mmmm? Išbandžiau, turbūt, kokius 5 receptus.

„Vegetariški patiekalai“. Dovana nuo mano mylimų vyrukų... Viskas labai paprasta, todėl ir masina išbandyti. O išbandžiau 3 receptus (bet ir knygą ne taip seniai turiu...)

„Tailandiečių valgiai“. Net nežinau kodėl pirkau, nei aš to tailandiečių maisto ragavusi, nei ką... Bet 3 receptai išbandyti. Valgyti galima...

„Kolūkietės namų“ ūkis. O čia tai knyga... 830 puslapių visiems gyvenimo atvejams.. Naudinga ne tik 1958 metais, bet ir dabar. Ir kaip dėmes išvalyti, ir kuom kiaules šerti, ir kaip dešras rūkyti ar vyną pasigaminti. Čia rasit gerų patarimų kaip vaikus vystyti ir auklėti, kokios suknelės madingos, kaip vyriškus marškinius lyginti ir kad DDT puiki priemonė kenkėjams naikinti. Dažniausiai šios knygos griebiuosi dėl matų lentelės arba norėdama ko nors labai paprasto, naminio, kaip pas močiutę pasigaminti.

O čia krūvelė žurnalų, kuriuos dažniausiai tik praverčiu ir nieko, visiškai nieko negaminu...

Dar mažutė krūvikė iš įvairių parodų parsivežtų tautinių valgių knygučių – irgi akims paganyti, seilę pavarvinti.

O daugiausiai įkvėpimo semiuosi vat iš šitos krūvos... Supratot turbūt kas tai.

Krūva vis papildoma ir papildoma, vieni, kartą išbandyti, miega amžinuoju miegu, o kiti vis traukiami ir traukiami iš tos krūvos...

O, kad įrašas nesigautų toks visai jau sausas, be jokių gardumynų, skubu pasigirti, kad šiandien atidarėme barbekiu sezoną.

Juoksitės turbūt iš to mūsų barbekių, iš jo mažumo, bet ką daugiau galima į kopas dviračiu nusivežti, jei ne vienkartinę kepsninę. Bet dešreles, daržoves ir desertą puikiai pagaminome.

O šalia dešrelių dar porą česnakų ir svogūnų išsikepėm.

Bananai su medum ir pienišku šokoladu:

Metam nenuluptus bananus ant kepsnines. Kepam kol abi pusės pajuoduos, o paspaudus jausis, kad viskas ten suminkštėjo. Tada atsargiai perpjaunat peiliu, uždedat šaukštelį medaus, porą plytelių pieniško šokolado. Palaikom ant ugnies trejetą minučių. Ir viskas. Klausomės bangų mūšos, jaučiam švelnų smėlio girgždesį tarp dantų, stengiamės nenusideginti liežuvių...

Va toks tas mūsų pajūrys šiandien buvo: vėjuotas, tuščias, šviesus...

Kitos knygų lentynos:

Indrės

Aguonėlės

Indrės

Rūtos

Jolitos

Eglės

Mildos

Irmos

Jurgos

Elžbietos

Astos

Ingos

Vilmos