Tinginiai irgi verda...

Negrįžtu iš turgaus be stiklainėlio kito uogų. Manęs geriau ten neleisti – paskutines kapeikas išleidžiu puslitriui gervuogių už aštuonis litus arba stiklinikei žemuogių už penkis. Pirkdama svajoju kaip aš gaminsiu visokius gardumynus, uogienes fantastiškas, šerbetus ar netgi užšaldysiu ledukuose ir po to mesiu į beprotiško skonio kokteilius. Deja... Kažkoks kvailas perfekcionizmas ir noras „nesugadinti“ tyro šviežių uogų skonio verčia viską atidėti. Ir galiausiai uogas šlamščiu saujomis, „grynas“, nieko nei kepus, nei virus.

Čia pateikiu porą sąžinės griaužimo rezultatų. Nieko mandro. Ir uogos savo pavidalų beveik nepakeitusios.

Vyšnios su karamelizuotais zefyrais

• sauja vyšnių be kauliukų (galima ir trešnių)
• šaukštelis cukraus pudros
• laimo žievelės
• saujelė mini zefyriukų

Vyšnių puseles sumaišom su pudra ir žievele, palaikom kelias minutes, kad išsiskirtų sunka. Zefyriukus sugnaibom į mažesnius gabaliukus, tupdom ant vyšnių. Imam į rankas kulinarinį liepsnosvaidį ir karamelizuojame zefyriukus. Stengiamės, kad labai nesusviltų. Valgom iškart.

Idėją nusižiūrėjau iš „Virtuvės mitų griovėjų“.

Braškių ir juodųjų serbentų želė

• pora saujų braškių
• sauja juodųjų serbentų
• vieno laimo sulčių
• šaukštas cukraus pudros
• pusė šaukštelio vanilės cukraus
• pusė pakelio želė miltelių (be skonio)

Braškes supjaustom, sumaišom su serbentais, laimo sultim, pudra ir vanile. Padaliname į porą – trejetą stiklinių indelių. Paruošiame želė. Šį kartą vandens naudojau dvigubai mažiau, nei nurodyta ant pakelio. Norėjosi tokios želė, kad kąstųsi kaip reikiant. Palaukiame kol karštame vandenyje ištirps želė milteliai. Ataušiname iki kambario temperatūros, pilame ant uogų. Dedam į šaldytuvą ir paliekam iki kitos dienos.

Indelius su sustingusia želė trumpam kyštelim į karštą vandenį, išverčiam į lėkšteles. Skanaus!