Tinginiai irgi verda...

„Keturis ilgus metus. Keturis ilgus metus. Keturis ilgus metus buvau išėjęs. Keturis ilgus metus blaškė vėjas. O kai pagaliau sugrįžau – nieks nepažino.“ - dainuoja jaunystės kumyrai „Kontrabanda“. Ne tiek aš buvau išėjus, tik pusę metų, bet tikiuosi, kad kažkas laukė :-) Kur buvau išėjus? Niekur. Ne-bu-vo į-kvė-pi-mo. Ar verta tada kažką daryti, rašyti, jei jo nėra?

O pradedu nuo deserto. Čia tokį jausmingą graudulingą filmą žiūrėjau, tai ten mergička restoranuose nuo deserto pradėdavo. Na jei pasprings vegetarišku troškiniu, tai bent jau bus suvalgiusi prieš tai skaniausią vakarienės dalį.

Dar vienas dalykas. Per tą neįkvėpimą nesudalyvavau viename projekte, tai vat ką dabar dėsiu kelis kartus iš eilės bus to pasekmės.

Makaronai „Obuolių pyragas“

Makaronai

• 3 kiaušinių baltymai (turėtų sverti 100 g)
• 50 g cukraus
• 200 g cukraus pudros
• 110 g migdolų miltų (arba galima pasigaminti patiems: paskrudinam migdolus, nulupam, sumalam su cukrumi ir cukraus pudra)
• 2 arb. šaukšteliai malto cinamono

Kiaušinių baltymus sudedam į švarų indelį, uždengiam ir paliekam šaldytuve 24 – 48 valandoms, kad išgaruotų drėgmė ir tešla nebūtų vandeninga. Aš laikiau 2 paras. Išimam iš šaldytuvo dvi valandos iki gaminimo, kad baltymai sušiltų.

Mikseriu plakam baltymus iki putų. Tada pro truputį beriam cukrų ir plakam dar apie 5 – 10 minučių, kol baltymų masė bus standi ir lygi.

Migdolų miltus, cukraus pudrą ir cinamoną suberiam į virtuvinį kombainą ir kelias sekundes maišome.

Beriam migdolų, cukraus ir cinamono mišinį į baltymus ir, keldami mentelę nuo dugno į viršų, išmaišome.

Į skardą įtiesiame kepimo popierių arba silikoninį kilimėlį.

Tešlą sukrečiame į kulinarinį maišelį su paprastu apvaliu antgaliu. Išspaudžiame maždaug 3 – 4 cm skersmens pyragėlius. Pyragėlius paliekam 1 val. apdžiūti kambario temperatūroje.

Orkaitė per tą laiką turi būti jau įkaitusi iki 150 C. Kepam 12 minučių.

Pyragėlius ataušinam ant grotelių. Nuo popieriaus imame tik visai ataušusius.

Obuolių košė pertepimui

• 3 dideli obuoliai
• 4 šaukštai cukraus
• 100 g sviesto

Sviestą ir cukrų ištirpiname nedidelėje keptuvėje. Sudedame nuluptus ir smulkiai supjaustytus obuolius. Kepame ant lėtos ugnies apie 20 minučių, kol viskas virsta į košę. Ataušiname.

Makaronus lipdome po du, košės dedame po šaukštelį. Sudedame paruoštus skanėstus į sandarų indelį ir į šaldytuvą. Skaniausi kitą dieną, kai cinamonas ir obuoliai susijungia į vieną dievišką rudeninį skonį.

Šį pyragą gaminau antram kulinarinio žurnalo „Celsijus“ numeriui. Išdrįsau pasisiūlyti paruošti desertą su česnaku tik todėl, kad buvau ragavusi tokių viename iš Rygos restoranėlių (kažkada rašiau apie „Kiploku krogs“).

Atrodysiu kaip pagyrūnė, bet mano sūrpyragis išėjo daug skanesnis nei rygiškis. Tas buvo įdomus, o maniškis velniškai gardus (kiek aš dar save girsiu, cha, cha).

Internete radau tik vieną receptą. Bet ir tas pasirodė nei šioks, nei toks. Labai aš ilgai laužiau galvą, gal kokius du mėnesius, kol sumąsčiau kaip tą nei šiokį, nei tokį receptą patobulinti. Gera mintis buvo panaudoti pagrindui „Belvitos“ pusrytainius (jokios reklamos!). Česnakus irgi karamelizavau savo sugalvotu būdu – galima valgyti tiesiog iškart – kaip maži irisiukai gaunasi.

Va kokia aš šaunuolė, “didžioji kulinarė” - tikiuosi nesprogsiu kaip pasipūtusi varlė.

Saldus sūrio pyragas su karamelizuotais česnakais

12 porcijų

Pagrindui:

• 100 g lydyto sviesto
• 1 kiaušinis
• 5 pakeliai „Belvitos“ sausainių (su medum ir riešutais)

Karamelizuotiems česnakams:

• 1 galvutė česnako
• 2 valg. š. cukraus
• 2 valg. š. šalto vandens

Sūrio masei:

• 5 indeliai kreminio sūrio „Philadelphia“ (po 125 g)
• 3 kiaušiniai
• 1 st. cukraus
• 2 arb. š. vanilinio cukraus
• 1 citrinos žievelė (smulkiai sutarkuota)
• 1 valg. š. miltų

Orkaitę įkaitinti iki 260 C. Pasiruošti apvalią išardomą kepimo formą. Skersmuo 21 cm.

Ruošiame pagrindą. Sausainius sutrupinti iki smulkių trupinių, sumaišyti su lydytu sviestu ir išplaktu kiaušiniu. Gauta mase iškloti kepimo formos dugną ir šonus. Padėti į šaldytuvą.

Česnaką nulupti. Sudėtį į nedidelį puodą su verdančiu vandeniu ir virti 3 minutes. Karštą vandenį nupilti, užpilti šaltu, palaukti kol atvės ir supjaustyti česnako skilteles mažais kubeliais (1 cm dydžio). Į nedidelį puodą sudėti česnakus, 2 šaukštus cukraus, supilti 2 šaukštus šalto vandens. Kaitinti ant mažos ugnies atsargiai pamaišant, kol cukrus paruduos ir karamelizuosis (apie 5-7 minutes). Atvėsinti.

Kreminį sūrį sumaišyti su kiaušiniais. Geriau naudoti ne mikserį, o medinį šauštą, kad nesusidarytų oro burbuliukų. Maišyti kol neliks sūrio gumuliukų. Cukrų sumaišyti su vanile, citrinos žievele ir miltais. Suberti į sūrio masę ir išmaišyti. Sudėti karamelizuotus česnakus, atsargiai išmaišyti.

Sūrio masę krėsti ant sausainių pagrindo. Išlyginti paviršių.

Kepimo formą dėti ant grotelių, po grotelėmis tuščią skardą (gali šiek tiek ištekėti sviesto). Kepti 260 C įkaitintoje orkaitėje 5 minutes, tada sumažinti iki 100 C ir kepti dar 1,5 val. Jei naudosite didesnę kepimo formą, laiką mažinkite iki 1 val. Reikėtų stengtis, kad pyragas neperkeptų, - palietus turi jaustis, kad jis dar minkštas, panašus į želė. Iškepusį pyragą palikti orkaitėje porai valandų, kol visai atauš. Ataušusį pyragą padėti į šaldytuvą bent 12 valandų.

Jei esat virtuviniai konservatoriai, galit gaminti ir be česnakų. Gausi gardus pyrgas, bet be intrigos ir "cinkelio".

Taip, tik tiek ir tereikia. Ir jau galite teigti, jog jūsų virtuvėje gimė molekulinės virtuvės mažytis šedevras. Tiesa, gaminti teks ypatingu būdu - reikės tik ledo ir mikserio. Apie tokius putėsius pirmas parašė garsus prancūzų chemikas Hervé This,  dar žymus tuo, kad įrodė, jog idealiausiai kiaušinis išverda esant 65 C temperatūrai. Keavu Reavse, gražuolis iš „Matricos“, perskaitęs jo knygą „Molekulinė gastronomija: tyrinėjant skonio mokslą“ („Molecular Gastronomy: Exploring the Science of Flavor“) nutarė mesti aktoriaus karjerą bei pasinerti į virtuvės šefo mokslus. Na žinia poros metų senumo, kažint kaip ten, ar galima jau Holywood‘e  kur paragauti Keanu šedevrų?

Šokoladiniai putėsiai (Chocolate Chantilly)
4 porcijos

• 265 g. geros kokybės šokolado, 70 proc.
• 240 ml vandens (galima 40 ml pakeisti konjaku arba likeriu, aš bandžiau su Vanna Tallinn)
• 4 šaukštai cukraus (nebūtina)

Pasiruošti du dubenis – vienas didesnis, kitas mažesnis. Į didesnį prikrauti daug ledukų. Mažesnį dėti ant viršaus.

Šokoladą sulaužyti mažais gabaliukais užpilti vandeniu, cukrumi ir alkoholiu (jei naudojat). Dėti ant silpnos ugnies ir maišyti kol ištirps.

Supilti šokolado masę į dubenį. Imti mikserį į rankas ir plakti. Iš pradžių atrodys, kad viskas vyksta labai lėtai ir jokių putėsių nei iš tolo nesimato. Kantrybės. Po truputį šokoladas darysis panašus į grietinėlę, po to į jogurtą ir pagaliau į grietinę. Viskas nebeplakame. Nuimame dubenį nuo ledų ir paskirstome putėsius indeliuose. Putėsius labai lengva perplakti, tada jie bus tokie lyg su grūdeliais. Tokiu atveju perdėkite šokoladą į katiliuką ir pašildykite virš ugnies, kai šokoladas šiek tiek atsileis – bandykite vėl.

Paskaninti putėsius galima žiupsneliu cinamono ar kajeno pirpirais, bet iš pradžių išbandykite variantą tik su vandeniu, be jokių priedų.

Pastebėjimai:

1. Nebūtina naudoti ledukus, galima tiesiog po mažesnio dubenio apačia pakišti maišelį su šaldytom spanguolėm – išbandyta, labai patogu.
2. Kai pasieksite reikiamą tirštumą – greitai sudėkite į indelius, nelaikykite ant ledo, nes labai greitai kietėja.
3. Nenaudokite pieniško šokolado arba mažesnio nei 70 proc.
4. Vietoj vandens galima naudoti arbatą.
5. Dubuo, kuriame plaksite, turi būti pakankamai didelis, nes šokoladas ganėtinai smarkiai taškosi.

O čia vaizdinė video medžiaga.
Skanaus.

Žmonės, aš pavargau. Rimtai. Pavargau nuo žmonių. Ar žinot tokį dėsnį – kuo bjauresnis oras, tuo kyla daugiau klausimų. „O miesto planą ar turit? Kiek kainuoja? Nemokamai. O, kaip fainiai. O galima dar vieną? O draugei? O gal penkis galiu? Kiekvienam vaikui, kad nepasiklystų. O kur mes esam? Aaa, supratau... O kur mes, palaukit, mašiną palikom? Ten toks geltonas namas buvo ir moteriškė kažką lietuviškai mums šaukė. Nežinot? Ir koks čia informacijos centras, jei nežinot. O ką čia veikt Palangoj tokiu oru? Vat atvažiavom ir nežinom ką veikt... Ne, mes net neįsivaizduojam ko norim. Jūs pasiūlykit. Sugalvokit už mus, kas mums būtų įdomu. Jodinėjimas arkliais, kartingai, dviračių takai ir gintaro žvejyba mūsų nedomina. Klausykit, mes girdėjom, kad netoli yra kažkokia pilis, saloj. Aaaa, 300 kilometrų... Trakai... Ne mums kur nors arčiau. Kas nors lietuviško būtų įdomu. Japoniškas sodas? Tinka! Klausykit, Jūs viską taip žinot. Gal padėsit apsigyventi kur atrast. Vat sugalvojom, sėdom ir atvažiavom. Sakot, reikėjo užsisakyti iš anksto? Taigi pas jus viskas laisva… Va, internete perskaičiau. Stoviu čia su 6 lagaminais, 4 vaikais, uošve, šuva, kate ir dieveriu. Ieškok, 2 savaitėm (ir tas dvi savaites aš pas jus kievieną mielą dieną ateisiu panašių klausimų klausinėti). Už penkis litus, penki metrai iki jūros ir kad būtų 5 žvaigždės. Ir jei man ten nepatiks, tai žinokit pasiskųsiu laikraščiui/televizijai/vaikų teisių tarnybai. Ir kodėl Jūs miesto plano neduodat? Ką čia nusišnekat, tie penki rankose nesiskaito, man reikia dar vieno! Beje, kiek jis kainuoja?”.

Štai tokie dialogai ir išsunkia. Grįžus namo nieko nesinori. Ypač kalbėtis, bendrauti. Norisi skaityti, važinėtis dviračiu, kartais, iki audros likus 5 minutėms, išsimaudyti jūroje. Ir gal ką nors skanaus pagaminti. Kočėlu atsakančiai pasidarbuoti, įsivaizduojant kaip juo mojuoji įkyriems turistams prieš nosį. Eikit jūs visi Galkino klausytis, o mane ramybėje palikit.

Atviras mėlynų pyragas

Traškiam pagrindui (puodelis – 250 ml)

• 1 + 1/8 puodelio miltų
• 1 šaukštas cukraus
• 1/8 šaukštelio kepimo miltelių
• ¼ šaukštelio druskos
• 80 g šalto sviesto supjaustyto kubeliais
• 4 šaukštų šalto vandens

Mėlynių įdarui

• 4 puodeliai mėlynių
• ½ puodelio vandens
• 2 šaukštų krakmolo
• 4 šaukštų citrinos sulčių
• žiupsnio druskos

Pagrindui skirtus produktus (be vandens) suberiame ant didelės lentos ar stalo ir kapojame peiliui, kol pasidarysi žirnio dydžio trupiniai. Supilame vandenį ir greitai suminkome tešlą į kamuolį. Dedame ant maistinės plėvelės, uždengiame kitu plėvelės gabalu. Delnais greitai suspaudžiame kažką panašaus į diską. Dedame į šaldytuvą mažiausiai pusvalandžiui (aš išlaikiau visą parą, viskas buvo OK).

Orkaitę įkaitiname iki 180 C.

Išimame tešlą ir plonai iškočiojame (geriau seksis, jei kočiosite tarp tų dviejų plėvelės skiaučių). Išklojame pyrago formą (naudojau 26 cm skersmens). Nupjaustome atsikišusius tešlos gabaliukus. Dedam į šaldytuvą 30 minučių. Traukiam lauk. Ant tešlos užklojam kepimo popieriaus, supilam džiovintus žirnius – kad pagrindas neišsipūstų ir nesusitrauktų. Kepam 30 minučių. Nuimam žirnius bei kepimo popierių, kepam dar 15 minučių, kol gražiai paruduos. Traukiam lauk ir visiškai atvėsiname.

Ruošiame įdarą. Vieną puodelį mėlynių sumaišom su vandeniu ir cukrumi. Užverdame. Paviriname 4 minutes, kol pradės tirštėti. Krakmolą sumaišome su 4 šaukštais vandens. Greitai supilame į verdančias mėlynes, taip pat supilame citrinos sultis. Paverdame dar vieną minutę. Išjungiame ugnį. Supilame likusias uogas ir atsargiai išmaišome. Įdarą supilame ant ataušusios pagrindo. Palaukiame kol įdaras sustings - apie 2 valandas tegul pyragas pastovi kambario temepratūroje.

Nuotraukose matote labai mažą pyragiuką, čia to didžiojo vaikas. Padariau iš nupjautų tešlos gabaliukų. Jei norit tokių mažiukų pyragiukų – jokių problemų. Tik kepti reikės dvigubai trumpiau. 15 ir 7 minutes. Iš tokio kiekio turėtų gautis apie 10 – 12 pyragiukų.

Įdėja iš Une-deaux senses.

Negrįžtu iš turgaus be stiklainėlio kito uogų. Manęs geriau ten neleisti – paskutines kapeikas išleidžiu puslitriui gervuogių už aštuonis litus arba stiklinikei žemuogių už penkis. Pirkdama svajoju kaip aš gaminsiu visokius gardumynus, uogienes fantastiškas, šerbetus ar netgi užšaldysiu ledukuose ir po to mesiu į beprotiško skonio kokteilius. Deja... Kažkoks kvailas perfekcionizmas ir noras „nesugadinti“ tyro šviežių uogų skonio verčia viską atidėti. Ir galiausiai uogas šlamščiu saujomis, „grynas“, nieko nei kepus, nei virus.

Čia pateikiu porą sąžinės griaužimo rezultatų. Nieko mandro. Ir uogos savo pavidalų beveik nepakeitusios.

Vyšnios su karamelizuotais zefyrais

• sauja vyšnių be kauliukų (galima ir trešnių)
• šaukštelis cukraus pudros
• laimo žievelės
• saujelė mini zefyriukų

Vyšnių puseles sumaišom su pudra ir žievele, palaikom kelias minutes, kad išsiskirtų sunka. Zefyriukus sugnaibom į mažesnius gabaliukus, tupdom ant vyšnių. Imam į rankas kulinarinį liepsnosvaidį ir karamelizuojame zefyriukus. Stengiamės, kad labai nesusviltų. Valgom iškart.

Idėją nusižiūrėjau iš „Virtuvės mitų griovėjų“.

Braškių ir juodųjų serbentų želė

• pora saujų braškių
• sauja juodųjų serbentų
• vieno laimo sulčių
• šaukštas cukraus pudros
• pusė šaukštelio vanilės cukraus
• pusė pakelio želė miltelių (be skonio)

Braškes supjaustom, sumaišom su serbentais, laimo sultim, pudra ir vanile. Padaliname į porą – trejetą stiklinių indelių. Paruošiame želė. Šį kartą vandens naudojau dvigubai mažiau, nei nurodyta ant pakelio. Norėjosi tokios želė, kad kąstųsi kaip reikiant. Palaukiame kol karštame vandenyje ištirps želė milteliai. Ataušiname iki kambario temperatūros, pilame ant uogų. Dedam į šaldytuvą ir paliekam iki kitos dienos.

Indelius su sustingusia želė trumpam kyštelim į karštą vandenį, išverčiam į lėkšteles. Skanaus!

Neįsivaizduoju švediškų kavinių be uogų ar vaisių pyragų. Žiemą - vasarą jų ten rasi visokių. Mėlynių, aviečių, tekšių, obuolių, rabarbarų... Parašiau žodį „uogų“ ir susimąsčiau „O kas yra rabarbaras?“ Nei daržovė, nei vaisius, nei riešutas koks. Greitai pasitikrinau visagaliame internete, pasirodo žolė. „Prašome man atriekti gabalą pyrago su ta žole ir kuo didesnį“. Nukrypau į lankas. Švedai tuos pyragus labiausiai mėgsta valgyti su plakta grietinėle – užvaro tokį kalną, kad pyragas vos kyšo. Grietinėlė, beje, be jokio cukraus ar rūgštelių visokių. Dar mėgsta vanilinį padažą – irgi pila samčiais.

Švediškas rabarbarų trupininis

• 200 ml kvietinių miltų
• 3 šaukštai balto cukraus
• 50 ml sutrupintų migdolų arba kitokių riešutų (naudojau sezamo sėklas, labai gerai tiko)
• 75 g šalto sviesto supjaustyto gabaliukais
• 400 g rabarbarų (dar įmečiau šaldiklyje rastą saują mėlynių, nu negi išmesi, gaila...)
• 100 ml rudo cukraus
• 1 šaukštas krakmolo (aš neįdėjau ir nieko baisiaus neatsitiko)

Orkaitę įkaitinam iki 225 C.

Sumaišom miltus, baltą cukrų ir sezamus. Sudedam į blenderį kartu su sviestu. Paspaudžiam porą trejetą kartų mygtuką – trupiniai padaryti.

Rabarbarus nulupam, supjaustom. Sumaišom su mėlynėm, rudu cukrumi ir krakmolu. Į nedidelę apvalią formą sudedam rabarbarus, suberiam trupinius. Kepam 30 min.

Ir tik įdėjusi pyragą į orkaitę, užrišusi „krakmolo“ maišelį, supratau, kad įdėjau šaukštą cukraus pudros... Gerai, kad ne druskos ar kepimo miltelių...

Nei vanilinio padažo, nei plaktos grietinėlės po ranka nebuvo, tad užsiverčiau gerą šaukštą grietinės – mmm... Mažytis lietuviškas akcentas...

Receptas iš švediško maisto biblijos „Mat från Sverige“.

Seniai taip besidžiaugiau kažkam pavykus. Net susigraudinau, vos ašaros neišspaudė. Gerai, kad virtuvėje buvau ne viena - būčiau žliumbusi. Su drauge ruošėme kokteilius bei užkandžius – reikėjo gi atšvęsti antrąjį www.tinginiai.com gimtadienį. Ji energingai trynė mėtas su cukrumi, aš vargau su blenderiu. Ir kažkurią akimirką vis gi sugalvojau patikrinti, o gal gavosi tie fantastiško skonio saldainiai, gal pavyks man juos gražiai iš formelių iškrapštyti. Pavyko! Pergalėėėėėėėėėėėėėėėė!

Beje, džiaugiuosi ne tik pasisekusia forma. Tobulai (o gal net ir geriau hmmm) pakartojau kažkurioje Vilniaus šokoladinėje ragautų skanėstų skonį. Ei, gi šiandien gimtadienis, galiu šiek tiek save paliaupsinti?!

Juodo ir balto šokolado saldainiai su pelėsiniu sūriu bei spanguolėm

20 vnt

• 100 g juodo šokolado (50 proc.)
• 200 g balto šokolado
• 200 g sūrio su mėlynuoju pelėsiu
• saujelės džiovintų spanguolių

Virš karštų garų vonelės ištirpiname gabaliukais sutrupintą juodajį šokoladą. Į silikoninę formelę supilame šokoladą, paskirstome, kad sienelės gerai pasidengtų. Apverčiame formelę, leidžiame ištekėti šokoladui – mums juodojo šokolado reikia tik išoriniam sluoksniui. Apverčiame, perteklių pašaliname peiliu ar specialia silikonine mentele. Dedam į šaldomąją kamerą 15 minučių.

Virš tų pačių garų ištirpiname gabaliukais sulaužytą baltajį šokoladą. Neperkaitiname, visą laiką maišom. Vos tik paskutinis gabaliukas ištirps – beriame sutrupintą sūrį. Gerai išmaišom.

Dedam po šaukštelį įdaro į jau sustingusias formeles. Vėl kišame į šaldymo kamerą, šįkart pusvalandžiui.

Atsargiai išspaudžiame saldainius iš formelių.

Spanguoles supjaustome mažiukais gabaliukais. Beriame po žiupsniuką ant kiekvieno saldainio.

Dėkui Irenai už akmens idėją bei nesudrebėjusią ranką per fotosesiją :)

Lipdžiau aš šituos saldainius ir liūdnai galvojau „Greičiausiai tai bus dar vienas eksperimentas, kurio rezultatus turėsiu tyliai viena pati valgyti kelias dienas. Privalėsiu vaizduoti, kad man velniškai skanu, nors...“ Matchos skonis gana toks neįprastas, o jei dar esat kavos mėgėjai ir jokiom ten stebuklingom žalios arbatos galiom netikit...

Tokios mintys sukosi galvoj, kai siūliau primygtinai vyrui paragauti nors vieną, nors pusę saldainio. „Ne“ sako jis. „Jei vėl su ta žalia nesąmone, aš nevalgysiu, fu.“

Nu ir apsiversk kulvirščiai, daugiau man liks, tyliai pagalvojau (pati buvau jau paragavusi ir maloniai nustebusi). Ramiai įdėjau lėkštę į šaldytuvą ir pasinėriau į romantinę komediją. Kai už 20 minučių, užsigeidusi „ko nors saldesnio“ pravėriau duris vėl – ten puikavosi tik du saldainiukai... Va tau ir „fu“.

Baltojo šokolado ir matcha saldainiai

20 vienetų

• 200 g baltojo šokolado (plius 100 g padengimui)
• 50 gramų šviežių cirinos sulčių
• 2-3 gramai žaliosio matcha arbatos
• sauja juodojo sezamo
• sauja baltojo sezamo

200 g šokolado sulaužyti gabaliukais, suberti į blenderį ir susmulkinti iki trupinių. Citrinos sultis įkaitinti, bet neužvirti, suberti matcha, išmaišyti. Supilti ant šokolado ir maišyti kol šokoladas ištirps. Jei sunkiai tirpsta, galima pakaitinti virš puodo su karštu vandeniu. Turi gautis glotni, be gumuliukų masė. Uždengti plėvele, dėti į šaldytuvą 8 – 12 valandų. Aš tikrai ilgiau išlaikiau, gal net visas 20.

Imti po šaukštelį masės ir formuoti rutuliukus. Masė gana lipni, todėl patarčiau rankas šiek tiek sušlapinti – bus lengviau.

Rutuliukus sudėti į šaldiklį, mažiausiai geram pusvalandžiui (aš išlaukiau tik 10 minučių, todėl jie pas mane tokie šleivi – kreivi).

Likusį šokoladą vėlgi susmulkinti ir ištirpinti virš karštų garų. Kišti rutuliukus ir visaip apvolioti. Kadangi jie šalti – glazūra gana greitai sutvirtės. Siūlyčiau saldainius dėti ant folijos, bus lengviau nulupti. 100 g balto šokolado užteks 10 rutuliukų padengti. Kitus galima apvolioti juodajame sezame arba baltajame.

Laikyti šiuos saldainius reikia šaldytuve. Prieš valgant palaikyti 20 – 30 minučių kambario temperatūroje.

Vidus minkštutėlis, neįkyrus žalios arbatos skonis su šiek tiek rūgštelės, grazūra traškanti. Skanumynas!

Tobulos apvalios formos šiuos saldainiukus radau pas La Perla. Man tokie niekada neišeis – abi rankos kreivos kažkokios.

Norit kažką stipriai nustebinti savo kulinariniais sugebėjimais ir beribe drąsa – pateikit tokių blynelių. Tik atsargiai, liepsnos gali pusmetrį šoktelti į viršų. Prikišit nosį per arti – liksit be antakių ar dar baisiau.

Beje, išbandžiau du variantus: su viskiu ir norvegišku „Akvavitu“ – kmynine „šnapše“. Abu variantai gardūs, gal tik su viskiu buvo kvapnesni.

Blyneliai su sviestu, cukrumi ir viskiu arba ”Akvavitu”

• blynelių – lietinių kievienam po du (šį kart kvietinius miltus pakeičiau kukurūzų – gardumėlis)
• sviesto gabalas
• cukraus keli šaukštai
• keli šaukštai viskio arba „Akvavito“ (jei bagoti esat, galima ir konjakėlio)

Beriam šaukštelį cukraus tolygiai po visą blyną, dedam pora gabaliukų sviesto, sulankstom į trikampius.

Keptuvėje ištirpinam šaukštą sviesto ir iškarto nieko nelaukdami sudedam keturis blynelius. Apkepam minutę vieną pusę, apverčiam. Po kelių sekundžių pilam šaukštą alkoholio ir šiek tiek pakreipiam keptuvę link ugnies.

Blynai užsidega, laukiam kol baigs degti ir iškarto patiekiam. Šalia keptuvėje matosi keli pridegėliai – per daug sviestą sukepinau...

Keli griežinėliai braškių čia labai tinka.

O braškės dar skanu ir su pelėsiniu sūriu... Mmmmm...

Inspiracijos iš Savaitgalio randez-vous

Neturiu jokių vaikystės prisiminimų apie greipfrutus. Atsirado jie kažkada mano gyvenime, be tikslios atsimenamos valandos ar dienos ir pasiliko. Užsinoriu kartais ne saldžių mandarinų ar pamaivų apelsinų, o karstelėjusio, raudonu viduriuku, svaiginančiai kvepiančio greipfruto. Primena man jie kažkuriuos mėgiamus kvepalus, kai suprasiu kuriuos – būtinai nusipirksiu.

Kepti greipfrutai

• 2 asmenims
• 1 raudonojo greipfruto
• 2 kupinų šaukštų rudojo cukraus
• 0,5 šaukštelio cinamono

Orkaitę įkaitinti iki 250 C.

Greipfrutą perpjauti pusiau, pravesti aštriu peiliu tarp odelės ir minkštimo, kad atsiskirtų. Dėti į kepimo indą, pabarstyti cukrumi ir cinamonu. Kišti į orkaitės viršutinį skyrių ir kepti apie 15 – 20 minučių. Arba kol cukrus karamelizuosis. Jei atsitiko taip, kad cukrus ištirpo ir jokios karamelės nei padujų, galima daryti taip: beriam vėl šaukštą rudojo cukraus ir karamelizuojame kulinariniu liepsnosvaidžiu. Jie šiek tiek apdegė, nesijaudinam, valgyti galima. Čiumpam į rankas šaukštelį ir mėgaujamės. Skanu ir karštas (atsargiai!!!), ir šaltas.

Receptas iš Cook Your Dream.