Tinginiai irgi verda...

„Keturis ilgus metus. Keturis ilgus metus. Keturis ilgus metus buvau išėjęs. Keturis ilgus metus blaškė vėjas. O kai pagaliau sugrįžau – nieks nepažino.“ - dainuoja jaunystės kumyrai „Kontrabanda“. Ne tiek aš buvau išėjus, tik pusę metų, bet tikiuosi, kad kažkas laukė :-) Kur buvau išėjus? Niekur. Ne-bu-vo į-kvė-pi-mo. Ar verta tada kažką daryti, rašyti, jei jo nėra?

O pradedu nuo deserto. Čia tokį jausmingą graudulingą filmą žiūrėjau, tai ten mergička restoranuose nuo deserto pradėdavo. Na jei pasprings vegetarišku troškiniu, tai bent jau bus suvalgiusi prieš tai skaniausią vakarienės dalį.

Dar vienas dalykas. Per tą neįkvėpimą nesudalyvavau viename projekte, tai vat ką dabar dėsiu kelis kartus iš eilės bus to pasekmės.

Makaronai „Obuolių pyragas“

Makaronai

 

3 kiaušinių baltymai (turėtų sverti 100 g) 50 g cukraus 200 g cukraus pudros 110 g migdolų miltų (arba galima pasigaminti patiems: paskrudinam migdolus, nulupam, sumalam su cukrumi ir cukraus pudra) 2 arb. šaukšteliai malto cinamono

 

Kiaušinių baltymus sudedam į švarų indelį, uždengiam ir paliekam šaldytuve 24 – 48 valandoms, kad išgaruotų drėgmė ir tešla nebūtų vandeninga. Aš laikiau 2 paras. Išimam iš šaldytuvo dvi valandos iki gaminimo, kad baltymai sušiltų.

Mikseriu plakam baltymus iki putų. Tada pro truputį beriam cukrų ir plakam dar apie 5 – 10 minučių, kol baltymų masė bus standi ir lygi.

Migdolų miltus, cukraus pudrą ir cinamoną suberiam į virtuvinį kombainą ir kelias sekundes maišome.

Beriam migdolų, cukraus ir cinamono mišinį į baltymus ir, keldami mentelę nuo dugno į viršų, išmaišome.

Į skardą įtiesiame kepimo popierių arba silikoninį kilimėlį.

Tešlą sukrečiame į kulinarinį maišelį su paprastu apvaliu antgaliu. Išspaudžiame maždaug 3 – 4 cm skersmens pyragėlius. Pyragėlius paliekam 1 val. apdžiūti kambario temperatūroje.

Orkaitė per tą laiką turi būti jau įkaitusi iki 150 C. Kepam 12 minučių.

Pyragėlius ataušinam ant grotelių. Nuo popieriaus imame tik visai ataušusius.

Obuolių košė pertepimui

 

3 dideli obuoliai 4 šaukštai cukraus 100 g sviesto

 

Sviestą ir cukrų ištirpiname nedidelėje keptuvėje. Sudedame nuluptus ir smulkiai supjaustytus obuolius. Kepame ant lėtos ugnies apie 20 minučių, kol viskas virsta į košę. Ataušiname.

Makaronus lipdome po du, košės dedame po šaukštelį. Sudedame paruoštus skanėstus į sandarų indelį ir į šaldytuvą. Skaniausi kitą dieną, kai cinamonas ir obuoliai susijungia į vieną dievišką rudeninį skonį.

 

Pirmą savo ragautą makaroną prisiminsiu visą gyvenimą. Jis buvo karamelinis. Ir didžiulis. Va šitas, iš „Paul“ kepyklėlės, pirktas visai neromantiškoje vietoje – didžiuliame parodų paviljone. Buvo tai gal prieš keturis metus. Ir nuo tada... Na tai aišku, man norėjosi pačiai pasigamint šių gardybių. Trukdė tik tingėjimas – susimalti migdolų miltų. Pirkti paruoštų aš jų niekur nematydavau. Ir vienąkart pavasarį, oi ne, prieš porą savaičių, t.y. prieš Kalėdas, mama atvežė pusę kilogramo šio būtiniausio makaronams dalyko. Ačiūūūū...

Man pradėjo skaudėti galvą. Pirmas klausimas – kiek tuos kiaušinius džiovinti. Antras – kokius būtent makaronus gaminti (gal su žasų kepenėlėmis arba juodaisiais trumais (užsisvajojai, Egidija, leiskis ant žemės).

Ir va, kaip tyčia, žurnalas „Virtuvė. Nuo... iki..“ įdėjo straipsnį apie makaronus , viskas nuo A iki Z. Ir receptas vienas labai paprastas, be jokių ten rožių vandenų ir aukso dulkių.

Būtina amunicija, be kurios nei pro kur:

Tikslios svarstyklės Silikoninis kepimo kilimėlis Konditerinis maišelis su paprastu apvaliu antgaliu Orkaitė, kuria pasitikite 120 proc.

 

Šokoladiniai makaronai

3 kiaušinių baltymai (turėtų sverti 100 g) 50 g cukraus 200 g cukraus pudros 110 g migdolų miltų (arba galima pasigaminti patiems: paskrudinam migdolus, nulupam, sumalam su cukrumi ir cukraus pudra) 3 šaukštai geros kokybės kakavos miltelių

Kiaušinių baltymus sudedam į švarų indelį, uždengiam ir paliekam šaldytuve 24 – 48 valandoms, kad išgaruotų drėgmė ir tešla nebūtų vandeninga. Aš laikiau 2 paras. Išimam iš šaldytuvo dvi valandos iki gaminimo, kad baltymai sušiltų.

Mikseriu plakam baltymus iki putų. Tada pro truputį beriam cukrų ir plakam dar apie 5 – 10 minučių, kol baltymų masė bus standi ir lygi.

Migdolų miltus, cukraus pudrą ir kakavą suberiam į virtuvinį kombainą ir kelias sekundes maišome.

Beriam migdolų, cukraus ir kakavos mišinį į baltymus ir, keldami mentelę nuo dugno į viršų, išmaišome. Štai ir prasidėjo mano galvos sopuliai. Ilgai maišyti nereikia, bet kaip žinoti kada jau gana? Aš turbūt įdėjau kakavos per daug, su gerais kaupais. Tai tešla tikrai nesigavo, kaip rašoma žurnale, tokia, kad tešlos „šaukšteliu įdėjus ją į lėkštutę lėtai slystų į šalis ir būsimo kepinio viršus taptų lygus, be kauburėlių“. Kad ir kiek naudojausi patarimu pamaišyti ir tešlą tuo būdu suskystinti – nieks neskystėjo.

Į skardą įtiesiame kepimo popierių arba silikoninį kilimėlį (nutariau investuoti į tą silikoninį kilimėlį, nes nuo kepimo popieriaus labai ilgai po vieną reikėjo krapštyti ir daug būsimų makaronų buvo sulaužyta).

Tešlą sukrečiame į kulinarinį maišelį su paprastu apvaliu antgaliu. Va šitoje vietoje galėsite pasitikrinti savo sugebėjimą neišsipeckioti - aš šio testo neišlaikiau.

Išspaudžiame maždaug 3 – 4 cm skersmens pyragėlius. Tik antrą (tiksliau trečią, nes pirmoje esančius „šedevrus“ nukrapščiau peiliu ir vėl įtiesus naują popieriaus lakštą pradėjau iš naujo),skardą pildydama aš pagaliau supratau kaip ir ką reikia spausti.

Pyragėlius paliekam 1 val. apdžiūti kambario temperatūroje.

Orkaitė per tą laiką turi būti jau įkaitusi iki 150 C. Man pasirodė, kad prancūzai geriau žino (kelis video žiūrėjau) ir orkaitę įkaitinau iki 180 C. Ir po 5 minučių išgirdau kažkokius gražius „trakšt, trakšt“ garsus – visa pirma skarda „makaronų“ SUTRŪKINĖJO. Gavosi va tokie kieti sausainiukai. O ką, visai valgomi.

Taigi, temperatūra 150 C. Kepam 12 minučių.

Pyragėlius ataušinam ant grotelių. Nuo popieriaus imame tik visai ataušusius.

Kol atvės – ruošiame pertepimą.

90 g juodo šokolado 2 šaukštai grietinėlės 1 šaukštas apelsinų sulčių

Sulaužytą šokoladą, grietinėlę ir sultis kaitiname nedideliame dubenyje virš karštų garų vonelės. Jei neturite noro virti vandenį , galite daryti mano būdu. Puodą su šokoladu laikote apie 20 – 30 cm atstumu virš ugnies ir maišote nuolat. Viskas puikiausiai ištirpsta. Paruoštą pertepimą dedam 10 minučių į šaldytuvą, kad šiek tiek atvėstų. Jei užsimiršot ir šokoladas sustingo į kaulą – galima vėl atšildyti. Ir taip begalybę kartų....

Liko tik pertepti makaronus ir sulipdyti po du.

Patariama makaronų iškarto nevalgyti, nes geriausio skonio jie yra parą pastovėję į šaldytuvą įdėtoje sandarioje dėžutėje. Išimti iš šaldytuvo reikėtų likus 1 val. iki skanavimo.

Receptas iš kulinarinio žurnalo „Virtuvė. Nuo.. iki...“, Nr. 1-2, 2012 m.

Užmačiau šią juodą grožybę pas Dalią ir susileidau. Tai vadinama priepuoliu – pamačiau ir iškarto pagaminau, be jokių įtraukimų į sąrašus.

Vakar supratau koks sunkus virėjos darbas. Ir nors gaminau tik vakarienę – galvojau, kad išprotėsiu. Viena ranka maišau karamelę, kitą smulkinu svogūną. Kairė akis stebi tarto pagrindą orkaitėje, dešinė – briuselio kopūstus keptuvėj. Ir dar turiu klausytis ką rodo į virtuvę nešiojamą kompiuterį atsitempęs vyras. O rodo jis tokį gana keistą projektą – www.potok8.com, realybės šou apie vienos didelės Rusijos kompanijos darbą. Kiekvienas darbuotojas turi filmuoti apie savo darbą, susirinkimus ir panašiai, ir dėti į youtube. Ypač daug komentarų sulaukia susirinkimai dėl betono. Darbe jie užsiima cigunu, jei nori gauti premiją - rašo esė. Su kostiumiais į darbą draudžiama eiti. Jei parašysit įdomų esė, gal ir jus priims. Tik neišku kaip bus su alga, sako du mėnesiai jau vėluoja. Ot kaip mane įtraukė, įvykius seku :D

Šokoladinis tartas

Prancūziškos tešlos tarto pagrindas

90g sviesto 1 šaukštas aliejaus (bekvapio) 1 šaukštas cukraus 3 šaukštai vandens žiupsnelis druskos 150 g miltų

Šokoladinis įdaras

250 g cukraus 6 šaukštai šiltos kavos 115 g sviesto žiupsnis jūros druskos 170 g juodo šokolado (naudojau 50 proc.) 2 kiaušiniai 2 šaukštai miltų 1 šaukštas romo arba vanilės (aš naudojau vanilę)

Orkaitę įkaitinam iki 210 C. Gaminsim pagrindą. Į karščiui atsparų indą sudedam sviestą, aliejų, cukrų, vandenį ir druską. Kišam į orkaitę. Kaitinam 15 minučių, kol viskas ištirps ir ims burbuliuoti bei pakraštėliai vos vos paruduos. Traukiam lauk – atsargiai, labai karšta. Greitai įmaišom miltus. Gaunasi tešlos kukulis. Jį perdedam į kepimo formą (naudojau 21 cm skersmens išardomą, bet galima ir neišardomą imti). Mentele arba šaukštu tešlą paskirstome ant dugno ir sienelių (3 - 4 cm aukščio „bortelius“ padarom). Subadome šakute, kišam į orkaitę 15 minučių. Kepam, kol gražiai paruduos, ar, kaip Dalia sako, „kol atrodys apkepusi skaniai lyg auksinė“.

Traukiam lauk, ataušinam kol ruošim įdarą.

Į katiliuką storu dugnu supilam cukrų. Dedam ant lėtos ugnies ir atsargiai vos vos pamaišydami kaitinam, kol cukrus ištirps ir paruduos – pasidarys karamelė. Imam nuo ugnies. Greitai supilam kavą – pradės putoti ir visaip pykti – maišom, maišom, maišom. Metam sviestą, maišom. Druską, gabaliukais sulaužytą šokoladą. Maišom. Kol viskas gražiai ištirpsta. Kiaušinius lengvai paplakam ir įmaišom į šokoladą. Tik reikėtų pasistengti, kad šokoladas iki dedant į jį kiaušinius būtų pravėsęs, nes kiaušiniai išvirs. Pilam romą ar vanilę, beriam miltus, išmaišom.

Pilam įdarą ant tarto pagrindo. Kepam 180 C orkaitėję apie 20 minučių, kol įdaro krašteliai trupučiuką pasikels ir suskeldės, o viduriukas dar bus minkštas. Man tam prireikė visų 30 minučių. Ištraukiam pyragiuką lauk ir ataušinam vėsioje vietoje. Valgom tik visiškai atvėsusį.

O čia originalas su foto apie įdarą/karamelę ir tą prancūzišką tešlą.

Šį pyragą gaminau antram kulinarinio žurnalo „Celsijus“ numeriui. Išdrįsau pasisiūlyti paruošti desertą su česnaku tik todėl, kad buvau ragavusi tokių viename iš Rygos restoranėlių (kažkada rašiau apie „Kiploku krogs“).

Atrodysiu kaip pagyrūnė, bet mano sūrpyragis išėjo daug skanesnis nei rygiškis. Tas buvo įdomus, o maniškis velniškai gardus (kiek aš dar save girsiu, cha, cha).

Internete radau tik vieną receptą. Bet ir tas pasirodė nei šioks, nei toks. Labai aš ilgai laužiau galvą, gal kokius du mėnesius, kol sumąsčiau kaip tą nei šiokį, nei tokį receptą patobulinti. Gera mintis buvo panaudoti pagrindui „Belvitos“ pusrytainius (jokios reklamos!). Česnakus irgi karamelizavau savo sugalvotu būdu – galima valgyti tiesiog iškart – kaip maži irisiukai gaunasi.

Va kokia aš šaunuolė, “didžioji kulinarė” - tikiuosi nesprogsiu kaip pasipūtusi varlė.

Saldus sūrio pyragas su karamelizuotais česnakais

12 porcijų

 

Pagrindui:

100 g lydyto sviesto 1 kiaušinis 5 pakeliai „Belvitos“ sausainių (su medum ir riešutais)

Karamelizuotiems česnakams:

1 galvutė česnako 2 valg. š. cukraus 2 valg. š. šalto vandens

Sūrio masei:

5 indeliai kreminio sūrio „Philadelphia“ (po 125 g) 3 kiaušiniai 1 st. cukraus 2 arb. š. vanilinio cukraus 1 citrinos žievelė (smulkiai sutarkuota) 1 valg. š. miltų

Orkaitę įkaitinti iki 260 C. Pasiruošti apvalią išardomą kepimo formą. Skersmuo 21 cm.

Ruošiame pagrindą. Sausainius sutrupinti iki smulkių trupinių, sumaišyti su lydytu sviestu ir išplaktu kiaušiniu. Gauta mase iškloti kepimo formos dugną ir šonus. Padėti į šaldytuvą.

Česnaką nulupti. Sudėtį į nedidelį puodą su verdančiu vandeniu ir virti 3 minutes. Karštą vandenį nupilti, užpilti šaltu, palaukti kol atvės ir supjaustyti česnako skilteles mažais kubeliais (1 cm dydžio). Į nedidelį puodą sudėti česnakus, 2 šaukštus cukraus, supilti 2 šaukštus šalto vandens. Kaitinti ant mažos ugnies atsargiai pamaišant, kol cukrus paruduos ir karamelizuosis (apie 5-7 minutes). Atvėsinti.

Kreminį sūrį sumaišyti su kiaušiniais. Geriau naudoti ne mikserį, o medinį šauštą, kad nesusidarytų oro burbuliukų. Maišyti kol neliks sūrio gumuliukų. Cukrų sumaišyti su vanile, citrinos žievele ir miltais. Suberti į sūrio masę ir išmaišyti. Sudėti karamelizuotus česnakus, atsargiai išmaišyti.

Sūrio masę krėsti ant sausainių pagrindo. Išlyginti paviršių.

Kepimo formą dėti ant grotelių, po grotelėmis tuščią skardą (gali šiek tiek ištekėti sviesto). Kepti 260 C įkaitintoje orkaitėje 5 minutes, tada sumažinti iki 100 C ir kepti dar 1,5 val. Jei naudosite didesnę kepimo formą, laiką mažinkite iki 1 val. Reikėtų stengtis, kad pyragas neperkeptų, - palietus turi jaustis, kad jis dar minkštas, panašus į želė. Iškepusį pyragą palikti orkaitėje porai valandų, kol visai atauš. Ataušusį pyragą padėti į šaldytuvą bent 12 valandų.

Jei esat virtuviniai konservatoriai, galit gaminti ir be česnakų. Gausi gardus pyrgas, bet be intrigos ir "cinkelio".

Taip, tik tiek ir tereikia. Ir jau galite teigti, jog jūsų virtuvėje gimė molekulinės virtuvės mažytis šedevras. Tiesa, gaminti teks ypatingu būdu - reikės tik ledo ir mikserio. Apie tokius putėsius pirmas parašė garsus prancūzų chemikas Hervé This,  dar žymus tuo, kad įrodė, jog idealiausiai kiaušinis išverda esant 65 C temperatūrai. Keavu Reavse, gražuolis iš „Matricos“, perskaitęs jo knygą „Molekulinė gastronomija: tyrinėjant skonio mokslą“ („Molecular Gastronomy: Exploring the Science of Flavor“) nutarė mesti aktoriaus karjerą bei pasinerti į virtuvės šefo mokslus. Na žinia poros metų senumo, kažint kaip ten, ar galima jau Holywood‘e  kur paragauti Keanu šedevrų?

Šokoladiniai putėsiai (Chocolate Chantilly)4 porcijos

265 g. geros kokybės šokolado, 70 proc. 240 ml vandens (galima 40 ml pakeisti konjaku arba likeriu, aš bandžiau su Vanna Tallinn) 4 šaukštai cukraus (nebūtina)

Pasiruošti du dubenis – vienas didesnis, kitas mažesnis. Į didesnį prikrauti daug ledukų. Mažesnį dėti ant viršaus.

Šokoladą sulaužyti mažais gabaliukais užpilti vandeniu, cukrumi ir alkoholiu (jei naudojat). Dėti ant silpnos ugnies ir maišyti kol ištirps.

Supilti šokolado masę į dubenį. Imti mikserį į rankas ir plakti. Iš pradžių atrodys, kad viskas vyksta labai lėtai ir jokių putėsių nei iš tolo nesimato. Kantrybės. Po truputį šokoladas darysis panašus į grietinėlę, po to į jogurtą ir pagaliau į grietinę. Viskas nebeplakame. Nuimame dubenį nuo ledų ir paskirstome putėsius indeliuose. Putėsius labai lengva perplakti, tada jie bus tokie lyg su grūdeliais. Tokiu atveju perdėkite šokoladą į katiliuką ir pašildykite virš ugnies, kai šokoladas šiek tiek atsileis – bandykite vėl.

Paskaninti putėsius galima žiupsneliu cinamono ar kajeno pirpirais, bet iš pradžių išbandykite variantą tik su vandeniu, be jokių priedų.

Pastebėjimai:

Nebūtina naudoti ledukus, galima tiesiog po mažesnio dubenio apačia pakišti maišelį su šaldytom spanguolėm – išbandyta, labai patogu. Kai pasieksite reikiamą tirštumą – greitai sudėkite į indelius, nelaikykite ant ledo, nes labai greitai kietėja. Nenaudokite pieniško šokolado arba mažesnio nei 70 proc. Vietoj vandens galima naudoti arbatą. Dubuo, kuriame plaksite, turi būti pakankamai didelis, nes šokoladas ganėtinai smarkiai taškosi.

O čia vaizdinė video medžiaga.Skanaus.

Nesuprantu, kodėl TAI yra vadinama duona. Tai tikrų tikriausias pyragas! Saldus, kvapnus, tirpstantis burnoje. Čia juk kumpio gabalo ar pomidoro skiltelės nekrausi...

O skaniausia - su šlakeliu karšto vyno, pasislėpus kopose...

Bananų duona su vyšniomis ir šokoladu

150 g kvietinių miltų 100 g rūpių ruginių miltų 3,5 šaukštelio kepimo miltelių žiupsnelis druskos 100 g sviesto 200 g cukraus 2 kiaušiniai 100 ml pieno 2 šaukšteliai vanilinio cukraus 100 g juodo šokolado (50 proc.) 2 gerai prinokę bananai 200 g šaldytų vyšnių

Sumaišykite kartu abiejų rūšių miltus, kepimo miltelius ir druską. Atskirai ištrinkite sviestą su cukrumi. Po vieną įmuškite kiaušinius, suberkite vanilinį cukrų. Bananus sutrinkite šakute ir įmaišykite į sviestą. Supilkite pieną. Po truputį suberkite miltus, išmaišykite, kol neliks sausų miltų. Šokoladą supjaustykite gabaliukais (bet ne trupiniais). Įmaišykite į tešlą kartu su šaldytomis vyšniomis. Vyšnios gali būti ir su kauliukais – tik įspėkite valgytojus.

Keksui skirtą formą ištepkite sviestu. Sudėkite tešlą. Kepkite 180 C temperatūroje 1 val ir 10 minučių. Ar iškepė patikrinkite mediniu pagaliuku – ištraukus jis turi būti sausas. Iškepusį pyragą su visa forma ataušinkite 20 minučių. Ir tik tada imkite iš formos. Skaniausias – visai atšalęs.

Turbūt labiausiai šokoladiškiausias pyragas, kurį teko kepti. Ir juodžiausias.

Cukinijos ten nerasit nė su žiburiu – ji tiesiog išgaruoja, lieka tik drėgmė, kurios bet kuriam šokoladiniam pyragui mirtinai reikia. O tie dideli šokolado gabalai – mmm, kai ant tokio „užtaikai“, belieka tik užversti akis į dangų ir iš palaimos prisimerkti.

Šokolado ir cukinijų pyragas

240 g. kvietinių miltų 60 g tamsios, geros kokybės kakavos 1 šaukštelis valgomosios sodos pusė šaukštelio kepimo miltelių pusė šaukštelio druskos 180 g rudo cukraus 130 ml alyvuogių aliejaus 2 šaukšteliai vanilės cukraus 1 šaukštelis tirpios kavos granulių 3 kiaušiniai 350 g stambia burokine tarka sutarkuotos cukinijos (geriau imti jaunas, su visa žieve) 160 g tamsaus juodo šokolado (50 proc.) cukraus pudros

Orkaitę įkaitinti iki 180 C.

Pasiruošti 22 cm skersmens apvalią formą: ištepti aliejumi, į dugną įkloti iš kepimo popieriaus iškirptą skritulį (bus lengviau išimti pyragą).

Miltus sumaišyti su kakava, soda, kepimo milteliais, druska. Kiaušinius išplakti su cukrumi, vanile, kava ir aliejumi iki purumo. Sutarkuotas cukinijas sumaišyti su trečdaliu miltų mišinio ir stambokiais gabaliukais susmulkintu šokoladu. Likusius miltus sumaišyti su kiaušinių plakiniu. Sudėti cukinijas ir atsargiai išmaišyti.

Supilti tešlą į formą. Kepti 50 – 60 minučių, kol į vidurį įbestas medinis pagaliukas bus sausas. Jei naudosit didesnę formą – kepti reikės trumpiau.

Iškepusį pyragą ataušinti 15 minučių, tada apvesti peiliu palei formos pakraštį ir išversti ant gražiausios lėkštės. Nulupti kepimo popierių. Galima pagražinti cukraus pudra. Skaniausias – visai atvėsęs.

Receptas iš Chocolate & Zucchini. O ką skanaus dar galima pagaminti su cukinija bei gausybę kitokių visokių gardumynų rasite pirmame Lietuvos maisto tinklaraštininkų žurnale °C, kuris jau tuoj tuoj pasirodys. Ten bus šiek tiek ir mano kuklaus indėlio :)

Imdama iš slyvų kauliukus visada prisimenu epizodą iš paauglystės. Gal jau kažkur pasakojau, nepamenu. Vonioje sugedo kranas. Vis lašėjo. O mama iš kažkur gavo kibirą slyvų. Ir bilietus į koncertą. Koncertą, kuris vaikams, t.y. paauglėms dukroms, nelabai įdomus. Slyvose buvo kauliukai, juos reikėjo išimti. Kaip tik darbas namuose nuobodžiaujančiai dukrai. Darbas visai smagus, ypač kai televizorius neveikia. Ir dar tas ramus vandens čiurlenimas iš krano. Puikus fonas. Perpjaunu slyvą, išimu kauliuką, griebiu kitą. Perpjaunu, kauliuką, kitą. Jau beveik kibiro dugnas. Akys lipte lipa, valanda jau gerokai po „Panoramos“. Dar viena slyva, dar vienas kauliukas - aš jau guliu ant sofos su peiliu rankoje ir saldžiai snaudžiu. Tik staiga garsus BARBARBAR. Užsimiegojusi puolu prie durų. Taip malonu eiti, šilta, drėgna. Gal vis dar miegu?! O siaube, per kriauklę veržiasi vanduo, ant grindų vandens per plaštaką! Kažkas kriauklėje pamiršo polietileninį maišelį... O miegojau kokias porą valandų...

Slyvų skanėstas

600 g slyvų 1 šaukštas rudo cukraus 4 šaukštai brendžio ar viskio (galima, jei negaila, ir konjako) 1 šaukštelis cinamono stiklinė rudo cukraus 4 kiaušiniai 1 stiklinė miltų 1 šaukštelis vanilinio cukraus 0,5 stiklinės pieno 20 g lydyto sviesto cukraus pudros

Slyvas pjauname per pusę išimam kauliukus. Užberiam šaukštą cukraus, cinamoną, supilam konjaką (ar ką kitą). Palaikom 15 minučių.

Orkaitę įkaitinam iki 180 C. Sviestu patepame vieną didelę plokščią formą arba kelis mažus indelius.

Kiaušinius išsukame su cukrumi ir vanile, kol pabals. Maišydami po turputį sudedame miltus. Supilame sviestą, pieną bei nuo slyvų susidariusį skystį. Išmaišome

Indelius iki pusės pripildome tešla, dedame po 5 – 6 slyvų puseles. Vienam indui slyvų nebeliko - subėriau saują šilauogių. Puikiai tiko.

Kepame 25 – 35 minutes. Ar iškepė, tikriname su pagaliuku. Jei įbedus į patį viduriuką jis bus sausas – jau.

Palaukiame 15 minučių, kol skanumynas šiek tiek atauš.

Negailėdami barstome cukraus pudra.

Galima užsidėti kaušelį ledų.

Receptas iš "Vegetariški patiekalai". 2010 m. 196 psl.

Toks keksas, aišku, geriau tinka žiemą, per Kalėdas ar Tris karalius, su dideliu puodu karštos imbierinės arbatos. Sotus, kaloringas (visas pakelis sviesto!!!), saldus. Visai ne vasaros kepinys.

Bet kokia ta vasara, patys pažiūrėkit pro langą. Su guminiais tik gatve perbrisi, vakar išviso juokinga buvo. Prisiprašiau, kad vyras parvežtų iš darbo – toks lietus pliaupė, o aš su popieriniais batais (madistė, jomajo). Įvažiuojam į kiemą, noriu šokt lauk iš mašinos – vandens aukščiau kauliuko, niekaip tokio dydžio “ežero” neperšoksiu. Vyras, džentelmenas pagal pareikalavimą, griebė į glėbį ir šlepsėdamas savo kiauraraščiais guminukais pernešė mane į sausą, saugų “krantą”. Beveik romantika :-)

Apelsinų ir spanguolių keksas

Puodelis ir vėl 250 ml

Keksui 3 kiaušiniai 2 puodeliai cukraus 3 apelsinų smulkiai supjaustytos žievelės 250 g kambario temperatūros minkšto sviesto 250 ml kefyro 130 ml šviežiai išspaustų apelsinų sulčių 3 puodeliai miltų 1 šaukštelis kepimo miltelių žiupsnis druskos 100 g džiovintų spanguolių + 1 šaukštas miltų

Glazūrai

Puodelis persijotos cukraus pudros 60 ml šviežiai išspaustų apelsinų sulčių 2 šaukštai smulkiai supjaustytos apelsino žievelės 30 gramų tirpinto sviesto

Kiaušinius, cukrų ir žieveles išplakti iki tirštos kreminės masės. Sudėti sviestą ir gerai išmaišyti. Supilti kefyrą ir sultis. Po truputį berti miltus sumaišytus su kepimo milteliais ir druska. Išmaišyti. Džiovintas spanguoles išvolioti miltuose, atsargiai įmaišyti į tešlą.

Orkaitę įkaitinti iki 150C. 26 cm skersmens kekso formą su skyle ištepti sviestu, pabarstyti miltais. Supilti tešlą. Kepti 70 – 100 minučių. Kol pagaliukas bus sausas, o kekso paviršius gražiai paruduos.

Išimtą keksą ataušinti 10 - 15 minučių ir išversti iš formos. Subadyti keksą šakute, kiek galima tankiau.

Glazūrai skirtus produktus sumaišyti ir užtepti maistiniu teptuku ant kekso. Palaukiame kol keksas visai atauš ir skanaujame.

Receptą radau Honest cooking

Negrįžtu iš turgaus be stiklainėlio kito uogų. Manęs geriau ten neleisti – paskutines kapeikas išleidžiu puslitriui gervuogių už aštuonis litus arba stiklinikei žemuogių už penkis. Pirkdama svajoju kaip aš gaminsiu visokius gardumynus, uogienes fantastiškas, šerbetus ar netgi užšaldysiu ledukuose ir po to mesiu į beprotiško skonio kokteilius. Deja... Kažkoks kvailas perfekcionizmas ir noras „nesugadinti“ tyro šviežių uogų skonio verčia viską atidėti. Ir galiausiai uogas šlamščiu saujomis, „grynas“, nieko nei kepus, nei virus.

Čia pateikiu porą sąžinės griaužimo rezultatų. Nieko mandro. Ir uogos savo pavidalų beveik nepakeitusios.

Vyšnios su karamelizuotais zefyrais

sauja vyšnių be kauliukų (galima ir trešnių) šaukštelis cukraus pudros laimo žievelės saujelė mini zefyriukų

Vyšnių puseles sumaišom su pudra ir žievele, palaikom kelias minutes, kad išsiskirtų sunka. Zefyriukus sugnaibom į mažesnius gabaliukus, tupdom ant vyšnių. Imam į rankas kulinarinį liepsnosvaidį ir karamelizuojame zefyriukus. Stengiamės, kad labai nesusviltų. Valgom iškart.

Idėją nusižiūrėjau iš „Virtuvės mitų griovėjų“.

 

Braškių ir juodųjų serbentų želė

pora saujų braškių sauja juodųjų serbentų vieno laimo sulčių šaukštas cukraus pudros pusė šaukštelio vanilės cukraus pusė pakelio želė miltelių (be skonio)

Braškes supjaustom, sumaišom su serbentais, laimo sultim, pudra ir vanile. Padaliname į porą – trejetą stiklinių indelių. Paruošiame želė. Šį kartą vandens naudojau dvigubai mažiau, nei nurodyta ant pakelio. Norėjosi tokios želė, kad kąstųsi kaip reikiant. Palaukiame kol karštame vandenyje ištirps želė milteliai. Ataušiname iki kambario temperatūros, pilame ant uogų. Dedam į šaldytuvą ir paliekam iki kitos dienos.

Indelius su sustingusia želė trumpam kyštelim į karštą vandenį, išverčiam į lėkšteles. Skanaus!

 

Raudona spalva mane mažumėlę užvaldė. O kaip kitaip tai pavadinti: paltas – raudonas, lietpaltis – raudonas, abi piniginės ir pirštinės – raudonos, antras telefonas iš eilės – raudonas. Dar visoks milijonas smulkmenėlių atsirastų. Tik lūpų raudonai nedažau ir batų tokių neturiu. Mašiną pirkčiau raudoną – gražiai juk atrodo, ar ne?

Tai kaip aš galėjau praeiti pro tokias gražias raudonas braškes? Aišku, negalėjau. Gi matot patys, kas daros.

Šalta braškių sriuba

didelė stiklinė braškių 400 ml vandens 100 g cukraus 3 šaukštai krakmolo

Braškes nuvalom, nuplaunam, supjaustom į 4 dalis. Vandenį užkaičiame su cukrumi. Kai užverda – suberiam uogas. Palaukiam kol užvirs, po poros minučių supilam krakmolą, sumaišytą su 100 ml vandens. Kai užverda, išjungiam ugnį. Ataušinam. Pilam į lėkštes, papuošiame šviežiomis braškėmis ir mėtos lapeliais.

Galima užsiberti juodo duonos džiuvėsėlių. Arba plaktos grietinėlės, grietinės, pieno...

O šiaip, koks skirtumas?! Sriubos juk nebeliko...

Neįsivaizduoju švediškų kavinių be uogų ar vaisių pyragų. Žiemą - vasarą jų ten rasi visokių. Mėlynių, aviečių, tekšių, obuolių, rabarbarų... Parašiau žodį „uogų“ ir susimąsčiau „O kas yra rabarbaras?“ Nei daržovė, nei vaisius, nei riešutas koks. Greitai pasitikrinau visagaliame internete, pasirodo žolė. „Prašome man atriekti gabalą pyrago su ta žole ir kuo didesnį“. Nukrypau į lankas. Švedai tuos pyragus labiausiai mėgsta valgyti su plakta grietinėle – užvaro tokį kalną, kad pyragas vos kyšo. Grietinėlė, beje, be jokio cukraus ar rūgštelių visokių. Dar mėgsta vanilinį padažą – irgi pila samčiais.

Švediškas rabarbarų trupininis

200 ml kvietinių miltų 3 šaukštai balto cukraus 50 ml sutrupintų migdolų arba kitokių riešutų (naudojau sezamo sėklas, labai gerai tiko) 75 g šalto sviesto supjaustyto gabaliukais 400 g rabarbarų (dar įmečiau šaldiklyje rastą saują mėlynių, nu negi išmesi, gaila...) 100 ml rudo cukraus 1 šaukštas krakmolo (aš neįdėjau ir nieko baisiaus neatsitiko)

Orkaitę įkaitinam iki 225 C.

Sumaišom miltus, baltą cukrų ir sezamus. Sudedam į blenderį kartu su sviestu. Paspaudžiam porą trejetą kartų mygtuką – trupiniai padaryti.

Rabarbarus nulupam, supjaustom. Sumaišom su mėlynėm, rudu cukrumi ir krakmolu. Į nedidelę apvalią formą sudedam rabarbarus, suberiam trupinius. Kepam 30 min.

Ir tik įdėjusi pyragą į orkaitę, užrišusi „krakmolo“ maišelį, supratau, kad įdėjau šaukštą cukraus pudros... Gerai, kad ne druskos ar kepimo miltelių...

Nei vanilinio padažo, nei plaktos grietinėlės po ranka nebuvo, tad užsiverčiau gerą šaukštą grietinės – mmm... Mažytis lietuviškas akcentas...

Receptas iš švediško maisto biblijos „Mat från Sverige“.

 

Seniai taip besidžiaugiau kažkam pavykus. Net susigraudinau, vos ašaros neišspaudė. Gerai, kad virtuvėje buvau ne viena - būčiau žliumbusi. Su drauge ruošėme kokteilius bei užkandžius – reikėjo gi atšvęsti antrąjį www.tinginiai.com gimtadienį. Ji energingai trynė mėtas su cukrumi, aš vargau su blenderiu. Ir kažkurią akimirką vis gi sugalvojau patikrinti, o gal gavosi tie fantastiško skonio saldainiai, gal pavyks man juos gražiai iš formelių iškrapštyti. Pavyko! Pergalėėėėėėėėėėėėėėėė!

Beje, džiaugiuosi ne tik pasisekusia forma. Tobulai (o gal net ir geriau hmmm) pakartojau kažkurioje Vilniaus šokoladinėje ragautų skanėstų skonį. Ei, gi šiandien gimtadienis, galiu šiek tiek save paliaupsinti?!

Juodo ir balto šokolado saldainiai su pelėsiniu sūriu bei spanguolėm

20 vnt

100 g juodo šokolado (50 proc.) 200 g balto šokolado 200 g sūrio su mėlynuoju pelėsiu saujelės džiovintų spanguolių

Virš karštų garų vonelės ištirpiname gabaliukais sutrupintą juodajį šokoladą. Į silikoninę formelę supilame šokoladą, paskirstome, kad sienelės gerai pasidengtų. Apverčiame formelę, leidžiame ištekėti šokoladui – mums juodojo šokolado reikia tik išoriniam sluoksniui. Apverčiame, perteklių pašaliname peiliu ar specialia silikonine mentele. Dedam į šaldomąją kamerą 15 minučių.

Virš tų pačių garų ištirpiname gabaliukais sulaužytą baltajį šokoladą. Neperkaitiname, visą laiką maišom. Vos tik paskutinis gabaliukas ištirps – beriame sutrupintą sūrį. Gerai išmaišom.

Dedam po šaukštelį įdaro į jau sustingusias formeles. Vėl kišame į šaldymo kamerą, šįkart pusvalandžiui.

Atsargiai išspaudžiame saldainius iš formelių.

Spanguoles supjaustome mažiukais gabaliukais. Beriame po žiupsniuką ant kiekvieno saldainio.

Dėkui Irenai už akmens idėją bei nesudrebėjusią ranką per fotosesiją :)

Lipdžiau aš šituos saldainius ir liūdnai galvojau „Greičiausiai tai bus dar vienas eksperimentas, kurio rezultatus turėsiu tyliai viena pati valgyti kelias dienas. Privalėsiu vaizduoti, kad man velniškai skanu, nors...“ Matchos skonis gana toks neįprastas, o jei dar esat kavos mėgėjai ir jokiom ten stebuklingom žalios arbatos galiom netikit...

Tokios mintys sukosi galvoj, kai siūliau primygtinai vyrui paragauti nors vieną, nors pusę saldainio. „Ne“ sako jis. „Jei vėl su ta žalia nesąmone, aš nevalgysiu, fu.“

Nu ir apsiversk kulvirščiai, daugiau man liks, tyliai pagalvojau (pati buvau jau paragavusi ir maloniai nustebusi). Ramiai įdėjau lėkštę į šaldytuvą ir pasinėriau į romantinę komediją. Kai už 20 minučių, užsigeidusi „ko nors saldesnio“ pravėriau duris vėl – ten puikavosi tik du saldainiukai... Va tau ir „fu“.

Baltojo šokolado ir matcha saldainiai

20 vienetų

200 g baltojo šokolado (plius 100 g padengimui) 50 gramų šviežių cirinos sulčių 2-3 gramai žaliosio matcha arbatos sauja juodojo sezamo sauja baltojo sezamo

200 g šokolado sulaužyti gabaliukais, suberti į blenderį ir susmulkinti iki trupinių. Citrinos sultis įkaitinti, bet neužvirti, suberti matcha, išmaišyti. Supilti ant šokolado ir maišyti kol šokoladas ištirps. Jei sunkiai tirpsta, galima pakaitinti virš puodo su karštu vandeniu. Turi gautis glotni, be gumuliukų masė. Uždengti plėvele, dėti į šaldytuvą 8 – 12 valandų. Aš tikrai ilgiau išlaikiau, gal net visas 20.

Imti po šaukštelį masės ir formuoti rutuliukus. Masė gana lipni, todėl patarčiau rankas šiek tiek sušlapinti – bus lengviau.

Rutuliukus sudėti į šaldiklį, mažiausiai geram pusvalandžiui (aš išlaukiau tik 10 minučių, todėl jie pas mane tokie šleivi – kreivi).

Likusį šokoladą vėlgi susmulkinti ir ištirpinti virš karštų garų. Kišti rutuliukus ir visaip apvolioti. Kadangi jie šalti – glazūra gana greitai sutvirtės. Siūlyčiau saldainius dėti ant folijos, bus lengviau nulupti. 100 g balto šokolado užteks 10 rutuliukų padengti. Kitus galima apvolioti juodajame sezame arba baltajame.

Laikyti šiuos saldainius reikia šaldytuve. Prieš valgant palaikyti 20 – 30 minučių kambario temperatūroje.

Vidus minkštutėlis, neįkyrus žalios arbatos skonis su šiek tiek rūgštelės, grazūra traškanti. Skanumynas!

Tobulos apvalios formos šiuos saldainiukus radau pas La Perla. Man tokie niekada neišeis – abi rankos kreivos kažkokios.

Norit kažką stipriai nustebinti savo kulinariniais sugebėjimais ir beribe drąsa – pateikit tokių blynelių. Tik atsargiai, liepsnos gali pusmetrį šoktelti į viršų. Prikišit nosį per arti – liksit be antakių ar dar baisiau.

Beje, išbandžiau du variantus: su viskiu ir norvegišku „Akvavitu“ – kmynine „šnapše“. Abu variantai gardūs, gal tik su viskiu buvo kvapnesni.

Blyneliai su sviestu, cukrumi ir viskiu arba ”Akvavitu”

blynelių – lietinių kievienam po du (šį kart kvietinius miltus pakeičiau kukurūzų – gardumėlis) sviesto gabalas cukraus keli šaukštai keli šaukštai viskio arba „Akvavito“ (jei bagoti esat, galima ir konjakėlio)

Beriam šaukštelį cukraus tolygiai po visą blyną, dedam pora gabaliukų sviesto, sulankstom į trikampius.

Keptuvėje ištirpinam šaukštą sviesto ir iškarto nieko nelaukdami sudedam keturis blynelius. Apkepam minutę vieną pusę, apverčiam. Po kelių sekundžių pilam šaukštą alkoholio ir šiek tiek pakreipiam keptuvę link ugnies.

Blynai užsidega, laukiam kol baigs degti ir iškarto patiekiam. Šalia keptuvėje matosi keli pridegėliai – per daug sviestą sukepinau...

Keli griežinėliai braškių čia labai tinka.

O braškės dar skanu ir su pelėsiniu sūriu... Mmmmm...

Inspiracijos iš Savaitgalio randez-vous

Neturiu jokių vaikystės prisiminimų apie greipfrutus. Atsirado jie kažkada mano gyvenime, be tikslios atsimenamos valandos ar dienos ir pasiliko. Užsinoriu kartais ne saldžių mandarinų ar pamaivų apelsinų, o karstelėjusio, raudonu viduriuku, svaiginančiai kvepiančio greipfruto. Primena man jie kažkuriuos mėgiamus kvepalus, kai suprasiu kuriuos – būtinai nusipirksiu.

Kepti greipfrutai

2 asmenims 1 raudonojo greipfruto 2 kupinų šaukštų rudojo cukraus 0,5 šaukštelio cinamono

Orkaitę įkaitinti iki 250 C.

Greipfrutą perpjauti pusiau, pravesti aštriu peiliu tarp odelės ir minkštimo, kad atsiskirtų. Dėti į kepimo indą, pabarstyti cukrumi ir cinamonu. Kišti į orkaitės viršutinį skyrių ir kepti apie 15 – 20 minučių. Arba kol cukrus karamelizuosis. Jei atsitiko taip, kad cukrus ištirpo ir jokios karamelės nei padujų, galima daryti taip: beriam vėl šaukštą rudojo cukraus ir karamelizuojame kulinariniu liepsnosvaidžiu. Jie šiek tiek apdegė, nesijaudinam, valgyti galima. Čiumpam į rankas šaukštelį ir mėgaujamės. Skanu ir karštas (atsargiai!!!), ir šaltas.

Receptas iš Cook Your Dream.

Kad šokoladinis pyragas gali būti su cukinijom, seniai žinojau. Bet kad ir burokėlius galima derinti su šokoladu... Kažkoks visiškai crazy žmogus galėjo sugalvoti. Ir man būtinai reikėjo išbandyti tai, ir būtent tada, kai laukiam svečių. O po to nervintis „ar valgys kas nors tokią nesąmonę“. Valgė, kai kas ir tris gabalus sukirto.

Šokoladinis burokėlių pyragas

85 g 70 proc. Šokolado 3 kiaušiniai 300 g cukraus 240 ml saulėgražų aliejaus 300 g virtų burokėlių vanilės esencijos kelių lašelių 30 g kakavos miltelių 200 g miltų 1,5 šaukštelio kepimo miltelių žiupsnis druskos 250 g pieniško šokolado

Orkaitę įkaitinti iki 175 C. Kepimo formos vidų (naudojau 23 cm. skersmens) ištepti aliejumi ir apiberti miltais.

Sulaužytą į gabaliukus šokoladą ištirpinti karštų garų vonelėje. Aš kartais patingiu kaisti vandenį, tai tiesiog laikau puodą su šokoladu pakėlusi apie 20 – 30 cm virš ugnies ir maišau kol ištirps.

Burokėlius supjaustom gabaliukais ir sutrinam su blenderiu ar grūstuvu iki vientisos masės.

Kiaušinius išplakam su cukrumi, aliejumi ir vanilės esencija. Supilam burokėlius ir šokoladą, išmaišom.

Atskirame dubenyje sumaišom miltus, kakavą, kepimo miltelius ir druską. Po truputį suberiam į burokėlių masę, išmaišom.

Pilam tešlą į formą.

Kepam 1 valandą. Ar iškepė, tikrinam į pyrago vidurį įbedę medinį pagaliuką. Jei jis sausas, viskas puiku, galima traukti lauk. Pagaliukas - šlapias, kepam dar 10 minučių ir vėl patikrinam. Jei forma didesnė, kepimo laikas gali trumpėti iki 30 minučių. Tad patarčiau su pagaliuku pradėti tikrinti nuo 30 kepimo minutės.

Iškepusį pyragą verčiam lauk iš formos. Paliekam šiek tiek ataušti. Per ta laiką sulaužom gabaliukais pienišką šokoladą ir ištirpinam (garų vonelė ar aukštai pakėlus virš ugnies). Apliejame dar karštu šokoladu mūsų pyragą. Valgyti galima iškart arba palaukti kol šokoladas sustings...

Kitą kartą pabandysiu pertepti kokia skania uogiene. Vyšnios ar spanguolės čia labai tiktų...

Receptas su mažais nukrypimais iš Veggie Belly.

Kad ir į kurią Skandinavijos šalį vykčiau, niekada negrįžtu be ko nors su tekšėm. Ar likeriuko „Lapponia" parsivežu, ar „Fazer“ saldainių su tekšių įdaru, ar slovikiuką nepadoriai brangios uogienės iš Norvegijos. Ta oranžinė spalva, sėklytės traškios ir sunkiai nusakomas gardus skonis visai susuko man galvą. Ypač man patika angliškas šių uogų pavadinimas "cloudberry", lyg ragautum gabaliuką debesies...

Vienoj jaukioj Oslo kavinukėj, kur kultūringas jaunimas susirenka palošti kortom, atsigerti arbatos ir tiesiog šiaip paplepėti tris – keturias valandas, ragavom baisiai skanios kvapnios arbatos, o desertui išsirinkom maskarponės - cinamono kremą su tekšių uogiene. Puikus trio!

Tekšių ir maskarponės desertas

2 asmenim

150 g maskarponės 1 šaukštas cukraus pudros 0,5 šaukštelio cinamono 4 šaukštelių tekšių uogienės (jei neturit, nebėda, galima pakeisti svarainių uogiene ar citrinų marmeladu)

Maskarponę sumaišom su cukraus pudra ir cinamonu kol neliks gumuliukų. Tupdom porą šaukštų kremo į lėkštelę, šalia įdedam porą šaukštelių tekšių uogienės. Pagardinam žiupsneliu cinamono.

Jei norisi šiek tiek liesesnio varianto, į maskarponę įmaišom porą – trejetą šaukštų natūralaus jogurto.

Pagamintas šis daiktas ir suvalgytas prieš savaitę gal, bet vis neduoda ramybės klausimas: crème brûlée čia ar ne? Cukraus deginto plutelė yra kaip ir priklauso, vadinasi - brûlée. Be gumuliukų, be oro burbuliukų.- lyg ir  crème. Skonis dieviškas. Bet kažkas kužda į ausį „Egidijaaaa, uuuuuu... per daug šokolado pridėjai, per daug....“

Reikės:

500 ml grietinėlės 180 g juodo šokolado 70 proc. (nors užtektų ir 100 g) 3 trynių 2 šaukštų cukraus (plius po šaukštelį ramekinui kai darysim plutelę) Orkaitę įkaitinam iki 160 C. Užkaičiam virdulį vandens.

Nedideliame puode, ant vidutinės ugnies kaitinam grietinėlę, kai pradeda palei pakraščius formuotis maži burbuliukai (po 3 minučių), imam nuo ugnies ir sudedam gabaliukais sulaužytą šokoladą. Maišome, kol šokoladas ištirps. Šiek tiek atvėsiname.

Trynius išsukame su 2 šaukštais cukraus, kol masė pabals. Geriausiai naudoti tam medinį šaukštą, o ne mikserį, kad susidarytų kuo mažiau burbuliukų. Po truputį sudedame į praaušusį šokoladą. Išmaišom.

Supilstome šokolado masę į ramekinus (man gavosi 4 dideli ir 2 maži indukai). Šiuos dedame į skardą, pripilame verdančio vandens, kad ramekinus apsemtų šiek tiek aukščiau vidurio.

Dedam į orkaitę, per vidurį. Kepam 30 minučių.

Ištraukiame lauk, atvėsiname iki kambario temperatūros. Pridengiame ir sudedame į šaldytuvą mažiausiai porai valandų.

Prieš valgant užberiame šaukštelį cukraus, karamelizuojame kulinariniu liepsnosvaidžiu. Palaukiam kol plutelė sutvirtės (kokias 5 minutes) ir puolam su šaukštu tą brûlée laužyti bei kabinti labiausiai šokoladiškiausią dalyką.

Receptas pas Dianą rastas...

Valio! Įkvėpimas grįžo! Ir nežinau kas kaltas. Gal sąžinės priekaištai... Gal ta valanda, kai galiu pabūti namuose viena ir laukti kol visi sugrįš... Užplūsta noras kažką veikti, plakti, kepti ir šaldytuvą sutvarkyti (ok, ok kitam kartui, kitiems įkvėpimams palikim). Kol kulinarinė mūza sukiojasi šalia, pasidairau po spinteles: atrandu stiklainiuką aguonų, saują spanguolių, gabaliuką šokolado liūdnai laukiančių ir va, prašau – kažkas nepaprasto ant stalo.

Beje, per Kalėdas tiek visokių gerų naudingų virtuvei dalykų gavau, kad įkvėpimas dabar tikrai ilgai neapleis. Noriu visiems nuoširdžiai padėkoti ir laukiu progos visa tai išbandyti... Sekit reportažus J

Aguonų, šokolado ir spanguolių morengai

2 baltymai 150 g cukraus 40 g džiovintų spanguolių 20 g juodo šokolado (70 proc.) 40 g aguonų

Orkaitę įkaitinam iki 170 C. Į skardą įtiesiame kepimo popierių.

Aguonas sumalam su kavamale. Sutrupinam šokoladą, spanguoles susmulkiname blenderyje (galima ir su peiliu, bet ilgiau užtruks). Sumaišom aguonas, šokoladą ir spanguoles.

Baltymus plakam su mikseriu iki baltų putų (kokias porą minučių). Beriam šaukštą cukraus, plakam minutę. Dedam kitą šaukštą, vėl plakam minutę. Ir taip kol baigsis cukrus, o baltymai taps balti ir standūs.

Beriam šaukštą aguonų ir kitų gėrybių mišinio, atsargiai išmaišom. Vėl šaukštą, vėl maišom atsargiai.

Tupdom po valgomą šaukštą baltymų masės į skardą. Neužmirštam palikti nemažų tarpų tarp kauburėlių..

Kepam 30 minučių. Jei kepant susilies, nieko tokio, atskirti galima peiliu. Šiek tiek ataušiname ir lupam nuo popieriaus. Valgom šaltus.

O dabar iškilmingas momentas... Tadaaaaaaaammmm. Pirmas „Tinginių“ giveaway, arba dovana. Temoje apie virtuvę raginau dovanoti ar mainytis virtuvės rakandais. Ir va, prašau. Ieškant virvutės stalčiuje, akis užkliuvo už va tokio daikčiuko:

Pati dar nenaudojau, todėl puiki proga padovanoti (kol pati neužsigeidžiau kaip skūpačina sau pasilikti).

Kas tas baltas daiktas, turbūt aišku: kremui ant tortų kultūringai visokiais raštais apglostyti. O vat dėl antro aš ir pati ilgai galvojau pirkdama, kam jis čia pridėtas. Pasukit ir Jūs galvas. Kas atspės, tas ir gaus. Jei atspėjusių bus ne vienas, trauksim burtus... Rašykit savo spėjimą į komentarus iki gruodžio 31. Daiktas naudingas, neleiskim mano stalčių gilybėse prapulti...