Tinginiai irgi verda...

 

Raudona spalva mane mažumėlę užvaldė. O kaip kitaip tai pavadinti: paltas – raudonas, lietpaltis – raudonas, abi piniginės ir pirštinės – raudonos, antras telefonas iš eilės – raudonas. Dar visoks milijonas smulkmenėlių atsirastų. Tik lūpų raudonai nedažau ir batų tokių neturiu. Mašiną pirkčiau raudoną – gražiai juk atrodo, ar ne?

Tai kaip aš galėjau praeiti pro tokias gražias raudonas braškes? Aišku, negalėjau. Gi matot patys, kas daros.

Šalta braškių sriuba

didelė stiklinė braškių 400 ml vandens 100 g cukraus 3 šaukštai krakmolo

Braškes nuvalom, nuplaunam, supjaustom į 4 dalis. Vandenį užkaičiame su cukrumi. Kai užverda – suberiam uogas. Palaukiam kol užvirs, po poros minučių supilam krakmolą, sumaišytą su 100 ml vandens. Kai užverda, išjungiam ugnį. Ataušinam. Pilam į lėkštes, papuošiame šviežiomis braškėmis ir mėtos lapeliais.

Galima užsiberti juodo duonos džiuvėsėlių. Arba plaktos grietinėlės, grietinės, pieno...

O šiaip, koks skirtumas?! Sriubos juk nebeliko...

Kai pilsit man sriubos – nepagailėkit tirščių. Vandenėlį tegul kas nors kitas siurbia, o man reikia pakramtyti. Dar pageidautina, kad būtų su kruopom kokiom, be spirgų ir be grietinės. Ir gal riekė duonos juodos tegul šalia guli...

Agurkynė su perlinėm kruopom

Geriausią agurkynę verda mano anyta. Maniškė irgi nebloga, bet kitokia. Va tokia:

1 litras jautienos sultinio stiklinė mirkytų pernakt perlinių kruopų keli juodi pipirai 1 morka 2 bulvė 3 – 4 rauginti agurkai

Kruopas ir pipirus beriam į sultinį. Verdam kol suminkštės. Morką, bulves supjaustom kubeliais ar kaip patinka. Bulvės gali būti šiek tiek didesniais. Suverčiam į puodą. Agurkus irgi supjaustom ir beriam į sriubą, kai viskas jau daugmaž yra išvirę. Palaukiam 5 minutes, paragaujam ar viskas gerai, ar netrūksta druskos ir išjungiam ugnį. Jei norim, galim kokį šomtą mėsos su kruopom kartu išvirti.

Grikių sriuba su frikadelėm

1 litras sultinio 100 ml grikių kruopų 2 morkos 1 svogūnas 100 ml virtų avinžirnių mėsos faršo frikadelėms druskos, pipirų

Grikius suberiam į sultinį. Kol viskas gražiai kunkuliuoja supjaustom šiaudeliais morkas ir svogūną susmulkinam. Tik jokiu būdu netarkuokite morkų... Nepatingėkite pasidarbuoti peiliu ar mandolina. Pakepam morkas ir svogūną šaukšte alyvuogių aliejaus. Suverčiam viską į sriubą. Mėsos faršą pagardinam druska ir pipirais, suformuojame mažas frikadeles. Dedam į sriubą. Ten pat keliauja ir avinžirniai. Laukiam kol grikiai gražiai suminkštėja ir frikadelės išverda. Pilam į lėkštes, kviečam visus prie stalo.

O šiaip tai sriuba turėjo gauti, bet... Man, tiesą pasakius, šios košės – sriubos tirštumas net labai patiko. Ir ta rūpi tekstūra čia labai, labai tiko...

O šios košės įkvėpėja – Beatos virtuvė. Labai ji smagiai aprašo tuos lęšius ir knygoje, ir savo bloge, tai taip ir gundo ką skanaus pasigaminti. Aklai jos nurodymų nesekiau, gavosi tokia „egidiška“ improvizacija.

Reikės:

250 g žaliųjų lęšių (gali būti ir kitų spalvų) pusė raudonojo svogūno galiukas poro pora skiltelių česnako šoninės šalto rūkymo neblogas gabaliukas alyvuogių aliejaus pora šaukštų didokas obuolys pora morkų pomidorų pastos ar tyrės kokios pusė stiklinės malto kumino šaukštas sriubinis paprikos šaukštas sriubinis druskos pora gerų žiupsnių

Atrodo viską surašiau. O jei ką ir praleidau – jums plačios lankos improvizuoti ir įmesti kad ir faršo kokio pakepinto ar moliūgo gabalą.

Pasiraitojam rankoves ir prie darbo. Užkaičiam puodą su lęšiais ir 1,5 litro vandens.

Keptuvėje su alyvuogių aliejumi pakepiname susmulkintą svogūną, česnaką, porą ir šoninę. Kai apkrunda visas šitas reikalas, sumetam kuminą ir papriką. Pakepinam dar minutę kokią. Sumetam obuolį nuskustą ir dideliais gabalais supjaustytą. Šiek tiek maišydami viską apkepame. Ir verčiam į puodą su lęšiais. Ten pat keliauja ir griežinėliais suraikytos morkos, druska bei pomidorų tyrė. Sumažinam ugnį ir verdam kokį pusvalandį kol suminkštės morkos ir lęšiai ištiš. Imam blenderį ir šiek tiek pasmulkinam mūsų sriubą – košę. Bet per daug neįsijaučiam, paliekam to gerojo rūpumo.

Pilam į lėkštes, ant viršaus užtupdom pakepintos šoninės juostelių ir šviežio svogūno laiškelių.

Jau taip skanu, kad suvalgėm po porą lėkščių ir vis dar grįžtam į virtuvę po vieną kitą šaukštą pakabinti iš puodo. Net ir Pijus nedidelę lėkštutę suvalgė, reiks brėžti į sieną ...

Gardaus ir jums!!!

„Košės sviestu nepagadinsi, saldžios sriubos saldumi irgi“. Vat taip ir panašiai aš mąsčiau kraudama trečią šaukštelį medaus į sriubai skirtą vandenį.. Ir ką gavosi puikiai puikiausiai. O ar gali nesigauti puikiai toks dalykas, jei dar ir kleckiukų savadarbių prileidi?

Viskas daugmaž iš akies

Vanduo gal 1,5 litro, o gal litras 3 šaukšteliai medaus 6-8 džiovinti abrikosai sauja gerų razinų cinamono lazdelė šaukštas krakmolo kleckiukams: miltų keturi šaukštai, vienas kiaušinis ir šlakelis vandens

Vandenį užkaičiam, kai užverda dedam medų, šiaudeliais supjaustytus abrikosus, razinas ir cinamono lazdelę. Kol viskas verda, susimaišom tešlą kleckiukams. Jei tešla atrodo skystoka - pridedam miltų daugiau. Kabinam šaukštu tešlą ir lėtai varvinam į verdančią sriubą. Privarvinam kiek mums reikia tų kleckiukų ir paverdam dar sriubą porą minučių, nedaugiau, kad kleckiukai neištižtų. Krakmolą ištirpinam keliuose šaukštuose šalto vandens ir supilam į sriubą. Palaukiam kol viskas gražiai sutirštės ir išjungiam.

Sriubą skaniausiai valgyti šaltą su geru šaukštu grietinės... Kleckiukai gavosi tirpstantys burnoje,  lengvi kaip debesys, o razinos ir abrikosai gomurį malonino subtiliais saldumais...

O mieli skaitytojai, ką deda į savo saldžią sriubą?

Tokią nuostabaus skonio ir įdomaus derinio sriubą su sesute ragavome Barselonoje. Štai mano variantas, su šiokiais tokiais patobulinimais.2 porcijoms reikia: 4 sunokusių kvepiančių pomidorų porą šaukštų alyvuogių aliejaus arbūzo riekės baltos duonos prieskoninių žolelių rinkinio druskos Pomidorus nuplikyti ir nulupti. Tada prasideda pats nemaloniausias darbelis - išvalom pomidorų sėklas, turi likti tik "griaučiai". Sėklas metam lauk, jų mums nebereikės, o pomidorus su šaukštu aliejaus sutriname blenderiu. Turi gautis tiršta sriubytė, be nei vieno gumuliuko.Padarome trupinius: duoną su šaukštu aliejaus, žolelėmis ir druska gerai suminkome, galima ir su pirščiukais, suplėšome į trupiniukus.Sriubą pilame į lėkštę, patupdome viduryje kelis arbūzo rutuliukus, pabarstome trupiniukais.

Na o desertui - braškių kubeliai. Paruošti aišku reikėtų iš vakaro, nes gana ilgai šąla... Taigi.. Reikia tik braškių ir cukraus. Braškes su cukrumi sutriname su šakute, ar (nežinau kaip tiksliai vadinasi) bulvių košės grūstuvu. Supilame į formeles ledukams ir kišam į šaldiklį. Labai paprasta ir skanu, ypač vasarą... Tokie kubeliai tinka ir į kokius kokteiliukus įmesti...

Tai va tokia lengva, raudona vakarienė...

"Sriubos, sriubos... Kodėl tu man sriubos neišverdi? Maitini vienom mėsom... Nesveika!" Va taip va ir panašiai bamba mano mylimas vyras... Jam pietums būtinai sriubos reikia. Na bet aš tokia nemokša, nemoku sriubų skanių pagaminti... Arba ką nors ne tą įdedu, arba persūdau. Ar deriniai kokie nors keisti gaunasi.

Taigi... Apsilankom turguj ir nusiperkam:

šonkauliukų karštai rūkytų 4 bulves 1 morką kalendros krapų vermišelių ar pan. (na čia jau ir į parduotuvę reikės užbėgti arba tarp atsargų žiūrėti) šparaginių pupelių puskilogramį vieną gerai nunokusį pomidorą česnako raudonėlio šiaip visokių prieskonių (druskos, pipirų aštrių) Šonkauliukus metam į puodą su verdančiu vandeniu, po pusvalandžio ten keliauja šiaudeliais pjaustytos bulvės ir morka. Išvirus bulvėms beriam vermišelius, paverdam 5 minutes. Šonkaulius imam lauk, mums jų dar reikės. Pagardinam kalendra ir krapais, pipirais ir druska. Beje, kalendra turi tokį specifinį skonį ir kvapą, ne visiems gali patikti. Tai geriausia būtų berti tik į lėkštes tiems, kurie tai mėgsta.

Antra "strova".Atskiriam šonkauliukų mėsą nuo kaulų, pasmulkinam. Beriam į keptuvę kartu su apvirtom šparaginėm pupelėm. Ten pat keliauja supjaustytas pomidoras. Troškinam kokį 15 - 20 min. Pagardinam traiškytu česnakiuku, raudonėliu, druska, kajeno pipirais ar čili. Valgom ir pirštelius laižom.