Tinginiai irgi verda...

Pirmą savo ragautą makaroną prisiminsiu visą gyvenimą. Jis buvo karamelinis. Ir didžiulis. Va šitas, iš „Paul“ kepyklėlės, pirktas visai neromantiškoje vietoje – didžiuliame parodų paviljone. Buvo tai gal prieš keturis metus. Ir nuo tada... Na tai aišku, man norėjosi pačiai pasigamint šių gardybių. Trukdė tik tingėjimas – susimalti migdolų miltų. Pirkti paruoštų aš jų niekur nematydavau. Ir vienąkart pavasarį, oi ne, prieš porą savaičių, t.y. prieš Kalėdas, mama atvežė pusę kilogramo šio būtiniausio makaronams dalyko. Ačiūūūū...

Man pradėjo skaudėti galvą. Pirmas klausimas – kiek tuos kiaušinius džiovinti. Antras – kokius būtent makaronus gaminti (gal su žasų kepenėlėmis arba juodaisiais trumais (užsisvajojai, Egidija, leiskis ant žemės).

Ir va, kaip tyčia, žurnalas „Virtuvė. Nuo... iki..“ įdėjo straipsnį apie makaronus , viskas nuo A iki Z. Ir receptas vienas labai paprastas, be jokių ten rožių vandenų ir aukso dulkių.

Būtina amunicija, be kurios nei pro kur:

Tikslios svarstyklės Silikoninis kepimo kilimėlis Konditerinis maišelis su paprastu apvaliu antgaliu Orkaitė, kuria pasitikite 120 proc.

 

Šokoladiniai makaronai

3 kiaušinių baltymai (turėtų sverti 100 g) 50 g cukraus 200 g cukraus pudros 110 g migdolų miltų (arba galima pasigaminti patiems: paskrudinam migdolus, nulupam, sumalam su cukrumi ir cukraus pudra) 3 šaukštai geros kokybės kakavos miltelių

Kiaušinių baltymus sudedam į švarų indelį, uždengiam ir paliekam šaldytuve 24 – 48 valandoms, kad išgaruotų drėgmė ir tešla nebūtų vandeninga. Aš laikiau 2 paras. Išimam iš šaldytuvo dvi valandos iki gaminimo, kad baltymai sušiltų.

Mikseriu plakam baltymus iki putų. Tada pro truputį beriam cukrų ir plakam dar apie 5 – 10 minučių, kol baltymų masė bus standi ir lygi.

Migdolų miltus, cukraus pudrą ir kakavą suberiam į virtuvinį kombainą ir kelias sekundes maišome.

Beriam migdolų, cukraus ir kakavos mišinį į baltymus ir, keldami mentelę nuo dugno į viršų, išmaišome. Štai ir prasidėjo mano galvos sopuliai. Ilgai maišyti nereikia, bet kaip žinoti kada jau gana? Aš turbūt įdėjau kakavos per daug, su gerais kaupais. Tai tešla tikrai nesigavo, kaip rašoma žurnale, tokia, kad tešlos „šaukšteliu įdėjus ją į lėkštutę lėtai slystų į šalis ir būsimo kepinio viršus taptų lygus, be kauburėlių“. Kad ir kiek naudojausi patarimu pamaišyti ir tešlą tuo būdu suskystinti – nieks neskystėjo.

Į skardą įtiesiame kepimo popierių arba silikoninį kilimėlį (nutariau investuoti į tą silikoninį kilimėlį, nes nuo kepimo popieriaus labai ilgai po vieną reikėjo krapštyti ir daug būsimų makaronų buvo sulaužyta).

Tešlą sukrečiame į kulinarinį maišelį su paprastu apvaliu antgaliu. Va šitoje vietoje galėsite pasitikrinti savo sugebėjimą neišsipeckioti - aš šio testo neišlaikiau.

Išspaudžiame maždaug 3 – 4 cm skersmens pyragėlius. Tik antrą (tiksliau trečią, nes pirmoje esančius „šedevrus“ nukrapščiau peiliu ir vėl įtiesus naują popieriaus lakštą pradėjau iš naujo),skardą pildydama aš pagaliau supratau kaip ir ką reikia spausti.

Pyragėlius paliekam 1 val. apdžiūti kambario temperatūroje.

Orkaitė per tą laiką turi būti jau įkaitusi iki 150 C. Man pasirodė, kad prancūzai geriau žino (kelis video žiūrėjau) ir orkaitę įkaitinau iki 180 C. Ir po 5 minučių išgirdau kažkokius gražius „trakšt, trakšt“ garsus – visa pirma skarda „makaronų“ SUTRŪKINĖJO. Gavosi va tokie kieti sausainiukai. O ką, visai valgomi.

Taigi, temperatūra 150 C. Kepam 12 minučių.

Pyragėlius ataušinam ant grotelių. Nuo popieriaus imame tik visai ataušusius.

Kol atvės – ruošiame pertepimą.

90 g juodo šokolado 2 šaukštai grietinėlės 1 šaukštas apelsinų sulčių

Sulaužytą šokoladą, grietinėlę ir sultis kaitiname nedideliame dubenyje virš karštų garų vonelės. Jei neturite noro virti vandenį , galite daryti mano būdu. Puodą su šokoladu laikote apie 20 – 30 cm atstumu virš ugnies ir maišote nuolat. Viskas puikiausiai ištirpsta. Paruoštą pertepimą dedam 10 minučių į šaldytuvą, kad šiek tiek atvėstų. Jei užsimiršot ir šokoladas sustingo į kaulą – galima vėl atšildyti. Ir taip begalybę kartų....

Liko tik pertepti makaronus ir sulipdyti po du.

Patariama makaronų iškarto nevalgyti, nes geriausio skonio jie yra parą pastovėję į šaldytuvą įdėtoje sandarioje dėžutėje. Išimti iš šaldytuvo reikėtų likus 1 val. iki skanavimo.

Receptas iš kulinarinio žurnalo „Virtuvė. Nuo.. iki...“, Nr. 1-2, 2012 m.

Užmačiau šią juodą grožybę pas Dalią ir susileidau. Tai vadinama priepuoliu – pamačiau ir iškarto pagaminau, be jokių įtraukimų į sąrašus.

Vakar supratau koks sunkus virėjos darbas. Ir nors gaminau tik vakarienę – galvojau, kad išprotėsiu. Viena ranka maišau karamelę, kitą smulkinu svogūną. Kairė akis stebi tarto pagrindą orkaitėje, dešinė – briuselio kopūstus keptuvėj. Ir dar turiu klausytis ką rodo į virtuvę nešiojamą kompiuterį atsitempęs vyras. O rodo jis tokį gana keistą projektą – www.potok8.com, realybės šou apie vienos didelės Rusijos kompanijos darbą. Kiekvienas darbuotojas turi filmuoti apie savo darbą, susirinkimus ir panašiai, ir dėti į youtube. Ypač daug komentarų sulaukia susirinkimai dėl betono. Darbe jie užsiima cigunu, jei nori gauti premiją - rašo esė. Su kostiumiais į darbą draudžiama eiti. Jei parašysit įdomų esė, gal ir jus priims. Tik neišku kaip bus su alga, sako du mėnesiai jau vėluoja. Ot kaip mane įtraukė, įvykius seku :D

Šokoladinis tartas

Prancūziškos tešlos tarto pagrindas

90g sviesto 1 šaukštas aliejaus (bekvapio) 1 šaukštas cukraus 3 šaukštai vandens žiupsnelis druskos 150 g miltų

Šokoladinis įdaras

250 g cukraus 6 šaukštai šiltos kavos 115 g sviesto žiupsnis jūros druskos 170 g juodo šokolado (naudojau 50 proc.) 2 kiaušiniai 2 šaukštai miltų 1 šaukštas romo arba vanilės (aš naudojau vanilę)

Orkaitę įkaitinam iki 210 C. Gaminsim pagrindą. Į karščiui atsparų indą sudedam sviestą, aliejų, cukrų, vandenį ir druską. Kišam į orkaitę. Kaitinam 15 minučių, kol viskas ištirps ir ims burbuliuoti bei pakraštėliai vos vos paruduos. Traukiam lauk – atsargiai, labai karšta. Greitai įmaišom miltus. Gaunasi tešlos kukulis. Jį perdedam į kepimo formą (naudojau 21 cm skersmens išardomą, bet galima ir neišardomą imti). Mentele arba šaukštu tešlą paskirstome ant dugno ir sienelių (3 - 4 cm aukščio „bortelius“ padarom). Subadome šakute, kišam į orkaitę 15 minučių. Kepam, kol gražiai paruduos, ar, kaip Dalia sako, „kol atrodys apkepusi skaniai lyg auksinė“.

Traukiam lauk, ataušinam kol ruošim įdarą.

Į katiliuką storu dugnu supilam cukrų. Dedam ant lėtos ugnies ir atsargiai vos vos pamaišydami kaitinam, kol cukrus ištirps ir paruduos – pasidarys karamelė. Imam nuo ugnies. Greitai supilam kavą – pradės putoti ir visaip pykti – maišom, maišom, maišom. Metam sviestą, maišom. Druską, gabaliukais sulaužytą šokoladą. Maišom. Kol viskas gražiai ištirpsta. Kiaušinius lengvai paplakam ir įmaišom į šokoladą. Tik reikėtų pasistengti, kad šokoladas iki dedant į jį kiaušinius būtų pravėsęs, nes kiaušiniai išvirs. Pilam romą ar vanilę, beriam miltus, išmaišom.

Pilam įdarą ant tarto pagrindo. Kepam 180 C orkaitėję apie 20 minučių, kol įdaro krašteliai trupučiuką pasikels ir suskeldės, o viduriukas dar bus minkštas. Man tam prireikė visų 30 minučių. Ištraukiam pyragiuką lauk ir ataušinam vėsioje vietoje. Valgom tik visiškai atvėsusį.

O čia originalas su foto apie įdarą/karamelę ir tą prancūzišką tešlą.

Taip, tik tiek ir tereikia. Ir jau galite teigti, jog jūsų virtuvėje gimė molekulinės virtuvės mažytis šedevras. Tiesa, gaminti teks ypatingu būdu - reikės tik ledo ir mikserio. Apie tokius putėsius pirmas parašė garsus prancūzų chemikas Hervé This,  dar žymus tuo, kad įrodė, jog idealiausiai kiaušinis išverda esant 65 C temperatūrai. Keavu Reavse, gražuolis iš „Matricos“, perskaitęs jo knygą „Molekulinė gastronomija: tyrinėjant skonio mokslą“ („Molecular Gastronomy: Exploring the Science of Flavor“) nutarė mesti aktoriaus karjerą bei pasinerti į virtuvės šefo mokslus. Na žinia poros metų senumo, kažint kaip ten, ar galima jau Holywood‘e  kur paragauti Keanu šedevrų?

Šokoladiniai putėsiai (Chocolate Chantilly)4 porcijos

265 g. geros kokybės šokolado, 70 proc. 240 ml vandens (galima 40 ml pakeisti konjaku arba likeriu, aš bandžiau su Vanna Tallinn) 4 šaukštai cukraus (nebūtina)

Pasiruošti du dubenis – vienas didesnis, kitas mažesnis. Į didesnį prikrauti daug ledukų. Mažesnį dėti ant viršaus.

Šokoladą sulaužyti mažais gabaliukais užpilti vandeniu, cukrumi ir alkoholiu (jei naudojat). Dėti ant silpnos ugnies ir maišyti kol ištirps.

Supilti šokolado masę į dubenį. Imti mikserį į rankas ir plakti. Iš pradžių atrodys, kad viskas vyksta labai lėtai ir jokių putėsių nei iš tolo nesimato. Kantrybės. Po truputį šokoladas darysis panašus į grietinėlę, po to į jogurtą ir pagaliau į grietinę. Viskas nebeplakame. Nuimame dubenį nuo ledų ir paskirstome putėsius indeliuose. Putėsius labai lengva perplakti, tada jie bus tokie lyg su grūdeliais. Tokiu atveju perdėkite šokoladą į katiliuką ir pašildykite virš ugnies, kai šokoladas šiek tiek atsileis – bandykite vėl.

Paskaninti putėsius galima žiupsneliu cinamono ar kajeno pirpirais, bet iš pradžių išbandykite variantą tik su vandeniu, be jokių priedų.

Pastebėjimai:

Nebūtina naudoti ledukus, galima tiesiog po mažesnio dubenio apačia pakišti maišelį su šaldytom spanguolėm – išbandyta, labai patogu. Kai pasieksite reikiamą tirštumą – greitai sudėkite į indelius, nelaikykite ant ledo, nes labai greitai kietėja. Nenaudokite pieniško šokolado arba mažesnio nei 70 proc. Vietoj vandens galima naudoti arbatą. Dubuo, kuriame plaksite, turi būti pakankamai didelis, nes šokoladas ganėtinai smarkiai taškosi.

O čia vaizdinė video medžiaga.Skanaus.

Nesuprantu, kodėl TAI yra vadinama duona. Tai tikrų tikriausias pyragas! Saldus, kvapnus, tirpstantis burnoje. Čia juk kumpio gabalo ar pomidoro skiltelės nekrausi...

O skaniausia - su šlakeliu karšto vyno, pasislėpus kopose...

Bananų duona su vyšniomis ir šokoladu

150 g kvietinių miltų 100 g rūpių ruginių miltų 3,5 šaukštelio kepimo miltelių žiupsnelis druskos 100 g sviesto 200 g cukraus 2 kiaušiniai 100 ml pieno 2 šaukšteliai vanilinio cukraus 100 g juodo šokolado (50 proc.) 2 gerai prinokę bananai 200 g šaldytų vyšnių

Sumaišykite kartu abiejų rūšių miltus, kepimo miltelius ir druską. Atskirai ištrinkite sviestą su cukrumi. Po vieną įmuškite kiaušinius, suberkite vanilinį cukrų. Bananus sutrinkite šakute ir įmaišykite į sviestą. Supilkite pieną. Po truputį suberkite miltus, išmaišykite, kol neliks sausų miltų. Šokoladą supjaustykite gabaliukais (bet ne trupiniais). Įmaišykite į tešlą kartu su šaldytomis vyšniomis. Vyšnios gali būti ir su kauliukais – tik įspėkite valgytojus.

Keksui skirtą formą ištepkite sviestu. Sudėkite tešlą. Kepkite 180 C temperatūroje 1 val ir 10 minučių. Ar iškepė patikrinkite mediniu pagaliuku – ištraukus jis turi būti sausas. Iškepusį pyragą su visa forma ataušinkite 20 minučių. Ir tik tada imkite iš formos. Skaniausias – visai atšalęs.

Turbūt labiausiai šokoladiškiausias pyragas, kurį teko kepti. Ir juodžiausias.

Cukinijos ten nerasit nė su žiburiu – ji tiesiog išgaruoja, lieka tik drėgmė, kurios bet kuriam šokoladiniam pyragui mirtinai reikia. O tie dideli šokolado gabalai – mmm, kai ant tokio „užtaikai“, belieka tik užversti akis į dangų ir iš palaimos prisimerkti.

Šokolado ir cukinijų pyragas

240 g. kvietinių miltų 60 g tamsios, geros kokybės kakavos 1 šaukštelis valgomosios sodos pusė šaukštelio kepimo miltelių pusė šaukštelio druskos 180 g rudo cukraus 130 ml alyvuogių aliejaus 2 šaukšteliai vanilės cukraus 1 šaukštelis tirpios kavos granulių 3 kiaušiniai 350 g stambia burokine tarka sutarkuotos cukinijos (geriau imti jaunas, su visa žieve) 160 g tamsaus juodo šokolado (50 proc.) cukraus pudros

Orkaitę įkaitinti iki 180 C.

Pasiruošti 22 cm skersmens apvalią formą: ištepti aliejumi, į dugną įkloti iš kepimo popieriaus iškirptą skritulį (bus lengviau išimti pyragą).

Miltus sumaišyti su kakava, soda, kepimo milteliais, druska. Kiaušinius išplakti su cukrumi, vanile, kava ir aliejumi iki purumo. Sutarkuotas cukinijas sumaišyti su trečdaliu miltų mišinio ir stambokiais gabaliukais susmulkintu šokoladu. Likusius miltus sumaišyti su kiaušinių plakiniu. Sudėti cukinijas ir atsargiai išmaišyti.

Supilti tešlą į formą. Kepti 50 – 60 minučių, kol į vidurį įbestas medinis pagaliukas bus sausas. Jei naudosit didesnę formą – kepti reikės trumpiau.

Iškepusį pyragą ataušinti 15 minučių, tada apvesti peiliu palei formos pakraštį ir išversti ant gražiausios lėkštės. Nulupti kepimo popierių. Galima pagražinti cukraus pudra. Skaniausias – visai atvėsęs.

Receptas iš Chocolate & Zucchini. O ką skanaus dar galima pagaminti su cukinija bei gausybę kitokių visokių gardumynų rasite pirmame Lietuvos maisto tinklaraštininkų žurnale °C, kuris jau tuoj tuoj pasirodys. Ten bus šiek tiek ir mano kuklaus indėlio :)

 

Seniai taip besidžiaugiau kažkam pavykus. Net susigraudinau, vos ašaros neišspaudė. Gerai, kad virtuvėje buvau ne viena - būčiau žliumbusi. Su drauge ruošėme kokteilius bei užkandžius – reikėjo gi atšvęsti antrąjį www.tinginiai.com gimtadienį. Ji energingai trynė mėtas su cukrumi, aš vargau su blenderiu. Ir kažkurią akimirką vis gi sugalvojau patikrinti, o gal gavosi tie fantastiško skonio saldainiai, gal pavyks man juos gražiai iš formelių iškrapštyti. Pavyko! Pergalėėėėėėėėėėėėėėėė!

Beje, džiaugiuosi ne tik pasisekusia forma. Tobulai (o gal net ir geriau hmmm) pakartojau kažkurioje Vilniaus šokoladinėje ragautų skanėstų skonį. Ei, gi šiandien gimtadienis, galiu šiek tiek save paliaupsinti?!

Juodo ir balto šokolado saldainiai su pelėsiniu sūriu bei spanguolėm

20 vnt

100 g juodo šokolado (50 proc.) 200 g balto šokolado 200 g sūrio su mėlynuoju pelėsiu saujelės džiovintų spanguolių

Virš karštų garų vonelės ištirpiname gabaliukais sutrupintą juodajį šokoladą. Į silikoninę formelę supilame šokoladą, paskirstome, kad sienelės gerai pasidengtų. Apverčiame formelę, leidžiame ištekėti šokoladui – mums juodojo šokolado reikia tik išoriniam sluoksniui. Apverčiame, perteklių pašaliname peiliu ar specialia silikonine mentele. Dedam į šaldomąją kamerą 15 minučių.

Virš tų pačių garų ištirpiname gabaliukais sulaužytą baltajį šokoladą. Neperkaitiname, visą laiką maišom. Vos tik paskutinis gabaliukas ištirps – beriame sutrupintą sūrį. Gerai išmaišom.

Dedam po šaukštelį įdaro į jau sustingusias formeles. Vėl kišame į šaldymo kamerą, šįkart pusvalandžiui.

Atsargiai išspaudžiame saldainius iš formelių.

Spanguoles supjaustome mažiukais gabaliukais. Beriame po žiupsniuką ant kiekvieno saldainio.

Dėkui Irenai už akmens idėją bei nesudrebėjusią ranką per fotosesiją :)

Lipdžiau aš šituos saldainius ir liūdnai galvojau „Greičiausiai tai bus dar vienas eksperimentas, kurio rezultatus turėsiu tyliai viena pati valgyti kelias dienas. Privalėsiu vaizduoti, kad man velniškai skanu, nors...“ Matchos skonis gana toks neįprastas, o jei dar esat kavos mėgėjai ir jokiom ten stebuklingom žalios arbatos galiom netikit...

Tokios mintys sukosi galvoj, kai siūliau primygtinai vyrui paragauti nors vieną, nors pusę saldainio. „Ne“ sako jis. „Jei vėl su ta žalia nesąmone, aš nevalgysiu, fu.“

Nu ir apsiversk kulvirščiai, daugiau man liks, tyliai pagalvojau (pati buvau jau paragavusi ir maloniai nustebusi). Ramiai įdėjau lėkštę į šaldytuvą ir pasinėriau į romantinę komediją. Kai už 20 minučių, užsigeidusi „ko nors saldesnio“ pravėriau duris vėl – ten puikavosi tik du saldainiukai... Va tau ir „fu“.

Baltojo šokolado ir matcha saldainiai

20 vienetų

200 g baltojo šokolado (plius 100 g padengimui) 50 gramų šviežių cirinos sulčių 2-3 gramai žaliosio matcha arbatos sauja juodojo sezamo sauja baltojo sezamo

200 g šokolado sulaužyti gabaliukais, suberti į blenderį ir susmulkinti iki trupinių. Citrinos sultis įkaitinti, bet neužvirti, suberti matcha, išmaišyti. Supilti ant šokolado ir maišyti kol šokoladas ištirps. Jei sunkiai tirpsta, galima pakaitinti virš puodo su karštu vandeniu. Turi gautis glotni, be gumuliukų masė. Uždengti plėvele, dėti į šaldytuvą 8 – 12 valandų. Aš tikrai ilgiau išlaikiau, gal net visas 20.

Imti po šaukštelį masės ir formuoti rutuliukus. Masė gana lipni, todėl patarčiau rankas šiek tiek sušlapinti – bus lengviau.

Rutuliukus sudėti į šaldiklį, mažiausiai geram pusvalandžiui (aš išlaukiau tik 10 minučių, todėl jie pas mane tokie šleivi – kreivi).

Likusį šokoladą vėlgi susmulkinti ir ištirpinti virš karštų garų. Kišti rutuliukus ir visaip apvolioti. Kadangi jie šalti – glazūra gana greitai sutvirtės. Siūlyčiau saldainius dėti ant folijos, bus lengviau nulupti. 100 g balto šokolado užteks 10 rutuliukų padengti. Kitus galima apvolioti juodajame sezame arba baltajame.

Laikyti šiuos saldainius reikia šaldytuve. Prieš valgant palaikyti 20 – 30 minučių kambario temperatūroje.

Vidus minkštutėlis, neįkyrus žalios arbatos skonis su šiek tiek rūgštelės, grazūra traškanti. Skanumynas!

Tobulos apvalios formos šiuos saldainiukus radau pas La Perla. Man tokie niekada neišeis – abi rankos kreivos kažkokios.

Kad šokoladinis pyragas gali būti su cukinijom, seniai žinojau. Bet kad ir burokėlius galima derinti su šokoladu... Kažkoks visiškai crazy žmogus galėjo sugalvoti. Ir man būtinai reikėjo išbandyti tai, ir būtent tada, kai laukiam svečių. O po to nervintis „ar valgys kas nors tokią nesąmonę“. Valgė, kai kas ir tris gabalus sukirto.

Šokoladinis burokėlių pyragas

85 g 70 proc. Šokolado 3 kiaušiniai 300 g cukraus 240 ml saulėgražų aliejaus 300 g virtų burokėlių vanilės esencijos kelių lašelių 30 g kakavos miltelių 200 g miltų 1,5 šaukštelio kepimo miltelių žiupsnis druskos 250 g pieniško šokolado

Orkaitę įkaitinti iki 175 C. Kepimo formos vidų (naudojau 23 cm. skersmens) ištepti aliejumi ir apiberti miltais.

Sulaužytą į gabaliukus šokoladą ištirpinti karštų garų vonelėje. Aš kartais patingiu kaisti vandenį, tai tiesiog laikau puodą su šokoladu pakėlusi apie 20 – 30 cm virš ugnies ir maišau kol ištirps.

Burokėlius supjaustom gabaliukais ir sutrinam su blenderiu ar grūstuvu iki vientisos masės.

Kiaušinius išplakam su cukrumi, aliejumi ir vanilės esencija. Supilam burokėlius ir šokoladą, išmaišom.

Atskirame dubenyje sumaišom miltus, kakavą, kepimo miltelius ir druską. Po truputį suberiam į burokėlių masę, išmaišom.

Pilam tešlą į formą.

Kepam 1 valandą. Ar iškepė, tikrinam į pyrago vidurį įbedę medinį pagaliuką. Jei jis sausas, viskas puiku, galima traukti lauk. Pagaliukas - šlapias, kepam dar 10 minučių ir vėl patikrinam. Jei forma didesnė, kepimo laikas gali trumpėti iki 30 minučių. Tad patarčiau su pagaliuku pradėti tikrinti nuo 30 kepimo minutės.

Iškepusį pyragą verčiam lauk iš formos. Paliekam šiek tiek ataušti. Per ta laiką sulaužom gabaliukais pienišką šokoladą ir ištirpinam (garų vonelė ar aukštai pakėlus virš ugnies). Apliejame dar karštu šokoladu mūsų pyragą. Valgyti galima iškart arba palaukti kol šokoladas sustings...

Kitą kartą pabandysiu pertepti kokia skania uogiene. Vyšnios ar spanguolės čia labai tiktų...

Receptas su mažais nukrypimais iš Veggie Belly.

Pagamintas šis daiktas ir suvalgytas prieš savaitę gal, bet vis neduoda ramybės klausimas: crème brûlée čia ar ne? Cukraus deginto plutelė yra kaip ir priklauso, vadinasi - brûlée. Be gumuliukų, be oro burbuliukų.- lyg ir  crème. Skonis dieviškas. Bet kažkas kužda į ausį „Egidijaaaa, uuuuuu... per daug šokolado pridėjai, per daug....“

Reikės:

500 ml grietinėlės 180 g juodo šokolado 70 proc. (nors užtektų ir 100 g) 3 trynių 2 šaukštų cukraus (plius po šaukštelį ramekinui kai darysim plutelę) Orkaitę įkaitinam iki 160 C. Užkaičiam virdulį vandens.

Nedideliame puode, ant vidutinės ugnies kaitinam grietinėlę, kai pradeda palei pakraščius formuotis maži burbuliukai (po 3 minučių), imam nuo ugnies ir sudedam gabaliukais sulaužytą šokoladą. Maišome, kol šokoladas ištirps. Šiek tiek atvėsiname.

Trynius išsukame su 2 šaukštais cukraus, kol masė pabals. Geriausiai naudoti tam medinį šaukštą, o ne mikserį, kad susidarytų kuo mažiau burbuliukų. Po truputį sudedame į praaušusį šokoladą. Išmaišom.

Supilstome šokolado masę į ramekinus (man gavosi 4 dideli ir 2 maži indukai). Šiuos dedame į skardą, pripilame verdančio vandens, kad ramekinus apsemtų šiek tiek aukščiau vidurio.

Dedam į orkaitę, per vidurį. Kepam 30 minučių.

Ištraukiame lauk, atvėsiname iki kambario temperatūros. Pridengiame ir sudedame į šaldytuvą mažiausiai porai valandų.

Prieš valgant užberiame šaukštelį cukraus, karamelizuojame kulinariniu liepsnosvaidžiu. Palaukiam kol plutelė sutvirtės (kokias 5 minutes) ir puolam su šaukštu tą brûlée laužyti bei kabinti labiausiai šokoladiškiausią dalyką.

Receptas pas Dianą rastas...

Valio! Įkvėpimas grįžo! Ir nežinau kas kaltas. Gal sąžinės priekaištai... Gal ta valanda, kai galiu pabūti namuose viena ir laukti kol visi sugrįš... Užplūsta noras kažką veikti, plakti, kepti ir šaldytuvą sutvarkyti (ok, ok kitam kartui, kitiems įkvėpimams palikim). Kol kulinarinė mūza sukiojasi šalia, pasidairau po spinteles: atrandu stiklainiuką aguonų, saują spanguolių, gabaliuką šokolado liūdnai laukiančių ir va, prašau – kažkas nepaprasto ant stalo.

Beje, per Kalėdas tiek visokių gerų naudingų virtuvei dalykų gavau, kad įkvėpimas dabar tikrai ilgai neapleis. Noriu visiems nuoširdžiai padėkoti ir laukiu progos visa tai išbandyti... Sekit reportažus J

Aguonų, šokolado ir spanguolių morengai

2 baltymai 150 g cukraus 40 g džiovintų spanguolių 20 g juodo šokolado (70 proc.) 40 g aguonų

Orkaitę įkaitinam iki 170 C. Į skardą įtiesiame kepimo popierių.

Aguonas sumalam su kavamale. Sutrupinam šokoladą, spanguoles susmulkiname blenderyje (galima ir su peiliu, bet ilgiau užtruks). Sumaišom aguonas, šokoladą ir spanguoles.

Baltymus plakam su mikseriu iki baltų putų (kokias porą minučių). Beriam šaukštą cukraus, plakam minutę. Dedam kitą šaukštą, vėl plakam minutę. Ir taip kol baigsis cukrus, o baltymai taps balti ir standūs.

Beriam šaukštą aguonų ir kitų gėrybių mišinio, atsargiai išmaišom. Vėl šaukštą, vėl maišom atsargiai.

Tupdom po valgomą šaukštą baltymų masės į skardą. Neužmirštam palikti nemažų tarpų tarp kauburėlių..

Kepam 30 minučių. Jei kepant susilies, nieko tokio, atskirti galima peiliu. Šiek tiek ataušiname ir lupam nuo popieriaus. Valgom šaltus.

O dabar iškilmingas momentas... Tadaaaaaaaammmm. Pirmas „Tinginių“ giveaway, arba dovana. Temoje apie virtuvę raginau dovanoti ar mainytis virtuvės rakandais. Ir va, prašau. Ieškant virvutės stalčiuje, akis užkliuvo už va tokio daikčiuko:

Pati dar nenaudojau, todėl puiki proga padovanoti (kol pati neužsigeidžiau kaip skūpačina sau pasilikti).

Kas tas baltas daiktas, turbūt aišku: kremui ant tortų kultūringai visokiais raštais apglostyti. O vat dėl antro aš ir pati ilgai galvojau pirkdama, kam jis čia pridėtas. Pasukit ir Jūs galvas. Kas atspės, tas ir gaus. Jei atspėjusių bus ne vienas, trauksim burtus... Rašykit savo spėjimą į komentarus iki gruodžio 31. Daiktas naudingas, neleiskim mano stalčių gilybėse prapulti...

Susiruošiau aš tuos keksiukus kepti, susipirkau viską, jau kraunu ant stalo. Diena buvo graži – saulė po dangų ritinėjas, nei debesėlio. Puikus oras gaminti, fotografuoti, bloginti. Ir tik Lietuvoje, ir tik man taip gali atsitikti: po 20 minučių – saulės ne padujų, pieno, kurio reikia visos stiklinės - tik du šaukštai belikę. Pasakykit man, ar jus sustabdytų vienos sudėtinės dalies ir saulės šviesos trūkumas? Turbūt – ne, manęs irgi.

Kaip aš tą pieną pasigaminau? Sakyčiau labai originaliu, negirdėtu būdu. Pieniškai sriubai toks pienas nelabai tiktų, o vat keksiukams - pats tas. Taigi: imam du šaukštus pieno ir 50 g varškės. Sudedam viską į stiklinę, išmaišom, kiek trūksta iki sklidinos stiklinės – pripilam vandens. Išmaišom. Voilà – pienas paruoštas. Gerti nerekomenduoju :D

O keksiukams reikės (beje, naudojau 200 ml stiklinę):

1 ir ¾ stiklinės miltų 2 arbat. šaukštelių kepimo miltelių 0,5 arbat. šaukštelio valgomosios sodos 3 šaukštų geros, tamsios kakavos ¾ stiklinės cukraus žiupsnio druskos 1 šaukštelio vanilės ¾ stiklinės šokolado lašelių (dar įlaužiau 50 g tamsaus šokolado) 4 saujų didelių spanguolių (nedžiovintų) 1 stiklinės pieno 1/3 stiklinės + 1 šaukštas aliejaus 1 kiaušinio plius šokolado lašelių keksiukų viršui apibarstyti

Orkaitę įkaitinam iki 200 C.

Įmam didelį debenį, kuriame sumaišom visus sausus produktus: miltus, kepimo miltelius, sodą, druską, kakavą, cukrų, vanilę, šokolado lašelius ir spanguoles. Mažesniame inde sumaišom šlapiąją kompaniją: pieną, kiaušinį, aliejų. Skysčius pilam į miltų ir kitų gėrybių mišinį. Išmaišom. Tik nepersistengiam, keksiukai nemėgsta ypatingų ilgų maišymų. Tiesiog maišom tiek, kad neliktų sausų miltų. O jei koks vienas kitas liks žiupsnelis nesušlapęs – nieko tokio. Suskirstom į keksiukų formeles. Apibarstom likusiais šokolado lašeliais. Kepam 18 – 20 minučių. Jei abejojam ar per tiek laiko galėjo iškepti – patikrinam patį viduriniausią keksiuką su pagaliuku, jei ištraukiam ir jis sausas – viskas liuks. Beje, gali būti taip, kad besdami pataikysit tiesiai į išsilydžiusį šokolado gabalą ir tai privers suabejoti keksiukų pasiruošimu šokti iš orkaitės. Bandykit dar kartą.

Man gavosi 18 keksiukų. Beje padariau tokį nediduką išradimą. Jei neturit keksiukų formos, tada galima daryti taip – popierines formeles naudojame po dvi, kepsiukus kepimo skardoj sudedam kuo arčiau vienas kito, petys į petį, kad neišsileistų per daug. Geriausia tai daryti kokioj mažesnėj skardoj, kad keksiukai remtųsi į jos sieneles.

Na ir viskas. Receptas rastas pas Greisę. Tik maniškiai visai visai kitaip atrodo – gal dėl to samadelkino pieno?

O kad jau čia tokia biškiuką raudona tema, tai įdedu porą Džigos foto, kaip ji džiaugiasi nauja lempa. Jokio fotošopo :-)

Ponia, ūsų nenusvilkit :)

Kai kurios uogos jau į pabaigą, o aš tik dabar ištaikiau pagaminti tai, apie ką svajoju kelios savaitės. Braškes gavau antro derliau, mėlynės - paskutinės miške, avietės savo dydžiu panašios į mutantes (bet skanios, skanios). Ta proga, kažkokio svaigulio apimta, prisipirkau iš senučių naminių pomidorų (vos neįpiršo ir antro kilogramo „man autobusas be penkiolikos, gal paimk, suvalgysit“), baravykų („bulvių dar reikėtų, ar beliko, kažint?“ – „va, imk, dovanoju puskilogramį, kaip tik vakarienei poniai bus“).

Grįžtam į virtuvę, prie Pavlovos:

6 baltymų 200 gramų cukraus 60 gramų kakavos 60 gramų cukraus pudros

300 ml grietinės 200 gramų juodo šokolado 400 gramų maskarponės (atradimas buvo lietuviška: pigu, skanu...) žiupsnio cinamono 2 šaukštų Bailey arba „Damų“ likeriuko

Įvairių uogų: mėlynių, aviečių, braškių... Tiktų ir raudonieji serbentai...

Orkaitę įkaitinti iki 160 C. Į skardą įtiesti kepimo popierių.

Baltymus sudėti į didelį dubenį. Paimti į rankas mikserį ir pradėti plakti. Kai baltymai pabalsta – dėti po vieną šaukštą cukraus. Plakti minutę, vėl šaukštas cukraus. Plakam kol baltymai sustandėja ir apvertus dubenį nekrinta lauk.

Įsijojame cukraus pudrą ir kakavą. Atsargiai šaukštu įmaišome į baltymus.

Sudedam masę ant kepimo popieriaus bandydami suformuoti kažką panašaus į apskritimą.

Kepam vieną valandą. Išjungiam ugnį ir, neimdami iš orkaitės, paliekam džiūti per naktį.

Kitą vakarą gaminam kremą. Geriausia tai daryti prieš pat valgymą.

150 ml grietinės sudedam į puodą ir statom ant vidutinės ugnies. Kai grietinė sušyla – sudedam sulaužytą šokoladą iš maišome kol ištirps. Imam nuo ugnies ir palaukiam kol atauš.

Sudedam likusią grietinę, maskarponę sukrečiam, įberiam žiupsnį cinamono. Supilam likerį. Išplakam mikseriu iki vientisos masės.

Kremą dedam ant morengo, barstom ar gražiai sudedam uogas: mėlynes, avietes, braškes. Jei braškės didelės – galima supjaustyti.

Valgom iškart... Iki braškės, iki kitų metų...

Receptas su daug pakeitimų iš čia.

Norėčiau ir aš pasigirti kokią turiu gausią kulinarinių knygų lentyną. Ale nėr kuom girtis, pas mane ji labai skurdi. O vat grožinė literatūra baigia išstumti mus iš visų kambarių. Čia tai aš daug ką galėčiau papasakoti... Bet ne apie tai kalba, giriamės ką turim skanaus.

Kaip matot, daugiausia nelietuviškų pas mane knygų, taip jau sutapo.

Pirma, kurią gavau dovanų ir iš kurios dažnai semiuosi idėjų – „Mat från Sverige“ (Maistas iš Švedijos). Knyga, kuri bent šiek tiek padeda neužmiršti švedų kalbos. Ne vieną receptą esu dėjusi ir į blogą. Labai tinkami dalykai lietuviškam skrandžiui.

Dar viena švediška dovana - „Sveriges nya landskapsrätter“. Labai įdomus knygos sudarymo principas. Knyga suskirstyta į 25 Švedijos regionus. Kiekviename skyriuje pasakojama apie būdingus regiono patiekalus, pateikiamas vieno tradicinio patiekalo receptas, vienas to regiono gyventojo interpretuotas savaip tradicinis patiekalas (atrinkti iš daugybės - 3000 redakcijai atsiųstų) ir pora modernių patiekalų iš vietinių produktų. Viskas atrodo taip skaniai, lengvai pagaminama, nors dar neteko nieko išbandyti, vis kaupiuosi, kaupiuosi... Daug žuvies, uogų, žvėrienos, daržovių patiekalų. Puiki knyga!

Jamie Oliver „The naked chef“ – įsigyjau, kai tik pasirodė Lietuvoje. Tada dar tik tik buvo pradėta pažintis su šiuo virėju. Viskas čia gražu ir panašiai, tačiau taip nieko iš jos dar ir negaminau. Na nelimpa kažkas ir viskas.

Kimiko Barber ir Hiroki Takemura „Sushi Taste and Technique“. Kai nusipirkau, prarijau su dideliu susidomėjimu per porą vakarų. Labai išsami, spalvinga knyga apie šiuos japoniškus skanumynus. Praverčia kai norisi pasigaminti maki zushi, nors idealiai niekada ir nesigauna.

Книга Гастронома: Про сладкое. Parsivežiau iš Minsko. Kai ką jau ir gaminau, o tai svarbus knygos įvertinimas. Daug naudingos informacijos (nors ir ne enciklopedija) apie esminius dalykus, kuriuos turi žinoti pradedantis konditeris. Ir apie tešlas visokias, ir apie kremus, papuošimus. Visų pagrindinių saldumynų receptai pateikti ir dar visokių negirdėtų skanumynų pažerta.

Книга Гастронома: Рецепты вкусной и здоровой жизни. Pradžioje pateikti receptai kaip pasigaminti tokius dalykus, kuriuos dažniausiai perkame, kaip: actas, majonezas, sultiniai, pomidorų padažas, traškučiai, jogurtas, varškė. Taip pat gausu patarimų ką naudingo mūsų organizmams suteikia vienas ar kitas produktas, kaip išsirinkti geriausius ir pan. Kažkokių super duper sudėtingų patiekalų nėra, o tai man labai svarbu. Irgi kai ką jau išbandžiau, gavosi puikiai.

„Beatos virtuvė“. Ką jau čia ir pasakysi.. Skanios foto, skanus pasakojimas, geri receptai. Tiesa saldumynai labai, labai jau saldūs... Bet gal taip ir turi būti? Mmmm? Išbandžiau, turbūt, kokius 5 receptus.

„Vegetariški patiekalai“. Dovana nuo mano mylimų vyrukų... Viskas labai paprasta, todėl ir masina išbandyti. O išbandžiau 3 receptus (bet ir knygą ne taip seniai turiu...)

„Tailandiečių valgiai“. Net nežinau kodėl pirkau, nei aš to tailandiečių maisto ragavusi, nei ką... Bet 3 receptai išbandyti. Valgyti galima...

„Kolūkietės namų“ ūkis. O čia tai knyga... 830 puslapių visiems gyvenimo atvejams.. Naudinga ne tik 1958 metais, bet ir dabar. Ir kaip dėmes išvalyti, ir kuom kiaules šerti, ir kaip dešras rūkyti ar vyną pasigaminti. Čia rasit gerų patarimų kaip vaikus vystyti ir auklėti, kokios suknelės madingos, kaip vyriškus marškinius lyginti ir kad DDT puiki priemonė kenkėjams naikinti. Dažniausiai šios knygos griebiuosi dėl matų lentelės arba norėdama ko nors labai paprasto, naminio, kaip pas močiutę pasigaminti.

O čia krūvelė žurnalų, kuriuos dažniausiai tik praverčiu ir nieko, visiškai nieko negaminu...

Dar mažutė krūvikė iš įvairių parodų parsivežtų tautinių valgių knygučių – irgi akims paganyti, seilę pavarvinti.

O daugiausiai įkvėpimo semiuosi vat iš šitos krūvos... Supratot turbūt kas tai.

Krūva vis papildoma ir papildoma, vieni, kartą išbandyti, miega amžinuoju miegu, o kiti vis traukiami ir traukiami iš tos krūvos...

O, kad įrašas nesigautų toks visai jau sausas, be jokių gardumynų, skubu pasigirti, kad šiandien atidarėme barbekiu sezoną.

Juoksitės turbūt iš to mūsų barbekių, iš jo mažumo, bet ką daugiau galima į kopas dviračiu nusivežti, jei ne vienkartinę kepsninę. Bet dešreles, daržoves ir desertą puikiai pagaminome.

O šalia dešrelių dar porą česnakų ir svogūnų išsikepėm.

Bananai su medum ir pienišku šokoladu:

Metam nenuluptus bananus ant kepsnines. Kepam kol abi pusės pajuoduos, o paspaudus jausis, kad viskas ten suminkštėjo. Tada atsargiai perpjaunat peiliu, uždedat šaukštelį medaus, porą plytelių pieniško šokolado. Palaikom ant ugnies trejetą minučių. Ir viskas. Klausomės bangų mūšos, jaučiam švelnų smėlio girgždesį tarp dantų, stengiamės nenusideginti liežuvių...

Va toks tas mūsų pajūrys šiandien buvo: vėjuotas, tuščias, šviesus...

Kitos knygų lentynos:

Indrės

Aguonėlės

Indrės

Rūtos

Jolitos

Eglės

Mildos

Irmos

Jurgos

Elžbietos

Astos

Ingos

Vilmos

Paprasti skanūs dalykai taip greit „užkabina“, kad net nepajunti, kaip mintyse viską išskaidai į sudėtines dalis, pasveri, pamatuoji ir jau virtuvėj sukinėjies bandydama atkurti tą puikųjį skonį.

Paragavom su kolegėm lauktuvių gautų skanumynų iš Dubajaus ir jau po pirmo kąsnio viskas gražiais susidėliojo galvoj: migdolas, datulė, šokoladas. Bėgam į virtuvę.

Reikės:

40 datulių mažesnių 40 migdolų didesnių 200 g šokolado (originale buvo pieniškas, bet man tokia nelaimė su juom įvyko, tai gaminau su juodu ~ 50 proc.)

Migdolus reikėtų pakepinti sausoj keptuvėj kol ims skleisti skanų kvapą. Ataušinam ir po vieną sukišam į datules. Šokoladą sulaužom gabaliukais ir ištirpinam karšto vandens vonelėj. Tirpstantį šokoladą visą laiką maišom, kai tik ištirpsta paskutinis gabaliukas – keliam šalin nuo vandens.

Ant lėkštės patiesiame foliją.

Su dviem šakutėm imam datulę, panardinam į šokoladą, traukiam lauk, nuvarvinam šokolado perteklių ir dedam ant folijos lakšto.

Kišam saldainiukus į šaldytuvą. Valgyti galima praktiškai po 15 minučių.

Aš, kaip jau įprasta man, būsimai sklerozininkei, apie migdolų paskrudinimą prisiminiau jau sukišusi juos į datules. O pienišką šokoladą sugadinau šildydama ant dideliausios liepsnos ir dar puode kuris ilgai neatšąla... Gavosi kažkoks kietas šokolado kukulis. Įdėjau ten dar sviesto porą šaukštų, pamakaliojau, suverčiau viską į foliją, suvoliojau tokią a la dešrą ir į šaldiklį. Po 20 minučių ištraukiau lauk, atkapojau gabaliuką paragavimui – ale visai neblogai gavosi tas liapsusas...

Geros šokolado savaitės visiems!

O čia keletas mano ypač šokoladinių archyvų:

Šokoladas su sūriu, datulėmis ir rožiniais pipirais Šokoladas ir Filadelfija Šokoladinė ekstazė Šokoladinis "kvailelis"

Vakar užsiminiau apie džiovintus pirkinius visokių vaisių pavidalu, o šiandien siūlau idėją kur juos galima panaudoti. Aišku galima sukrimsti be jokių įmantrybių ir laukimų, gi skanu velnioniškai. Bet galima šiek tiek pasikuisti ir paprastam tinginiukui priduoti šarmo minėtųjų gėrybių dėka.

Klasikinio tinginio receptuką nusižiūrėjau pas Astą „Saulėtoj virtuvėj“.

Reikės:

3 pakelių sausainių „Gaidelis“ 180 g sviesto 130 ml pieno 2 šaukštai kupini kakavos nesaldžios 3 šaukštai cukraus vienos plytelės pieniško šokolado (100 g) 10 gražių džiovintų figų (prašom nesumaišyti su datulėmis, nors jos irgi beveik tinka) 15 džiovintų abrikosų pakelio rožinių pipirų (mums reikės tik pipirų rožinės skūrelės)

Sausainius sulaužom. Figas ir abrikosus nuplikome ir supjaustome gabaliukais nelabai mažais. Sumaišom su sausainiais. Įtrupinam pusę plytelės šokolado.

Sviestą ištirpinam, supilam pieną, kakavą, cukrų ir likusią pusę šokolado plytelės. Maišydami užvirinam. Keliam nuo ugnies ir ataušiname.

Pilam skystą daiktą ant sutrupintų dalykų ir gražiai išmaišome.

Sukrečiam viską ant plėvelės ir suformuojame „dešrą“. Galus gerai užrišam.

Kišam į šaldytuvą ir užmirštam iki kitos dienos. Šiaip skaniausia būna lygiai parą pralaikius.

Rožinius pipirus maišelyje patrinam tarp delnų, kad skūrelės atsikirtų nuo juodo branduoliuko. Suberiam į sietelį ir sijojame ant tinginio jau išsiilsėjusio. Delnais prispaudžiame.

Pjaustome ir ragaujame... Mmm... Ne per daug saldu... Subtilus figų ir rožinių pipiriukų skonis... Gerai gavosi....

Kažkokį turiu keksiukų kepimo užkeikimą. Kiek kepiau pastaruoju metu – tiek kažkokios nesąmonės gaunasi. Arba išbėga visi per kraštus ir gaunasi bala, arba cukraus užmirštu įdėti ir reikia valgyti kažkokius beskonius rūgščius gumulus...

Bet šį kartą visai neblogai gavosi, sukirtom viską per 10 minučių dar karštutėlius.

Reikės:

80 g sviesto 8 šaukštų cukraus 2 kiaušinių 150 ml kefyro 8 šaukštų miltų 1,5 šaukštelio kepimo miltelių

Sviestą ištirpiname, ataušiname ir išmaišome su cukrumi, kiaušiniais ir kefyru. Įmaišom miltus su kepimo milteliais sumaišytus.

Orkaitę įkaitinam iki 190 C.

Keksiukų metalines formeles (aš dar panaudojau ir ramekinus) išklojame popierinėmis formelėmis.

Dedam mūsų įdarus, ant viršaus pilam po du šaukštus tešlos, apibarstome pabarstukais atitinkamais.

Įdarai, pagardukai:

marcipanų rutuliukas + lašelis žalių maistinių dažų (išmakaluojam su šakute) + pabarstom cukraus perliukais juostelėmis supjaustytas džiovintas abrikosas ir datulė + pabarstom sezamo sėklom pistacijos sutraiškytos + apibarstom irgi pistacijomis kakavos milteliai (išmakaluojam su šakute) + šokolado gabaliukas neblogas + pabarstom cukraus perliukais

Kepam 30 minučių. Patikrinam su mediniu pagaliuku ar iškepė... Man skaniausi buvo tie žaliuokliai, su marcipanu...

Tų variantų galima prigalvoti visokiausių, tiesiog iš to, kas po ranka papuolė. Ir laikas man normalią keksiukų formą nusipirkti - daugiau jokių nesėkmių, vat!

Eklerams, jei būčiau poetė, turbūt skirčiau ne vienas eiles... Pagal jų skonį aš matuoju konditerijos skyriaus lygį. Kur tik juos užmatau – būtinai ragauju. Ir tada nykštys į viršų arba į apačią... Kol kas geriausius teko ragauti Maskvoje ГУМ’o vienoje iš kavinukių. Kainavo kažkokius nerealius pinigus, tai net arbatos nenorėjau (nes būtų kainavę antrątiek) ir todėl, išdidžiu nusigyvenusios bajorės balseliu, paliepiau įdėti man du ant išsinešimo. Dar nespėjau nueiti iki Raudonosios aikštės, kuri už 100 metrų, o abu eklerai, suvirpinę mano sielą ir gomurį nepakartojamu skoniu, ilsėjosi skrandyje...

Antri pagal gerumą, kol kas, prie buvusios Palangos žuvinės esančiame konditerijos kamputyje parduodami eklerai su varškės įdaru. Dėžutė kainuoja trečdalį vieno maskvietiškojo. Ale skonis ne prastesnis...

O šįvakar, palangiškius pretenduojančius nustumti į trečią vietą, pati pasigaminau... Ir beje, viskas labai paprasta.

Tešlai:

130 ml vandens 30 g sviesto 130 g kvietinių miltų (arba 200 ml) 2 kiaušinių

Kremui:

200 ml plakamosios grietinėlės 50 ml cukraus šaukštas citrinos sulčių pusė šaukštelio vanilinio cukraus

Grožiui:

trečdalis plytelės šokolado ištirpintos kapotų pistacijų kelį žiupsniai

Orkaitę įkaitinam iki 225 C.

Vandenį užverdam. Sudedam sviestą ir maišom kol ištirps. Nukeliam puodą nuo ugnies, po truputį beriam miltus ir maišom kol gausis toks kukulis vienalytis. Palaukiam kol masė atauš. Tada sudedam kiaušinius ir plakam su mikseriu, kol tešla pasidarys be gumuliukų, lygi ir šilkinė.

Į skardą įtiesiam kepimo popierių. Su konditeriniu švirkštu arba paprastu maišeliu su skylute prišvirkščiam kokių norim formų pyragiukų. Aš pridariau ir mažiukų apvalių, ir pailgų didesnių. Tik žiūrim, kad tarpai būtų tarp pyragėlių, nes padidės gerokai.

Kepam 15 – 20 minučių. Tiesiog kol išsipūs ir gražiai paruduos.

Traukiam lauk ir ataušinam ant grotelių.

Pasiruošiam kremą – paprasčiausiai viską gerai išplakam mikseriu iki standžios masės. Jei turim konditerinį švirkštą – darbuojamės juo, jei ne – tada su duonriekiu perpjaunam pyragėlius (bet ne iki galo) ir su šaukšteliu prikraunam kremo.

Pagražinam tirpdytu šokoladu ir kapotomis pistacijomis.

Receptą su keliais lyriniais nukrypimais naudojau iš čia... Tik ten vyrukai truputį persistengė su kepimo laiku. Per 30 – 40 minučių kažint kas liktų iš mūsų ekleriukų...

 

Čia tokius derinius aišku ne aš sugalvojau.. Kur jau ten man... Valgiau kažkokioje šokoladinėj ir net nepamenu kurioj... Bet vat tas derinys, tas maloniai gomurį nuteikiantis poskonis neišdilo iš atminties...

Šen bei ten pasikapsčiusi supratau, kad norint namų sąlygomis pasigaminti šokoladinius saldainius reikia dviejų dalykų: juodo, juodo šokolado (virš 70 proc. ir daugiau) bei sviesto. Santykis 2 ant 1. 2 dalys šokolado ir 1 dalis sviesto. Na, bet tokie saldainiai būtų baisiai nuobodūs, nors ir skanūs...

Taigi dar iš kažkur iškapstom:

Saujelę rožinių pipirų Kelias džiovintas datules (čia jau mano išmistas) Gabaliuką sūrio su mėlynu pelėsiu Kakavos miltelių pora šaukštų

Užkaičiam didelį puodą su vandeniu. Kol jis užvirs, vienam puode su ilga rankena susilaužom šokoladą, kitam – supjaustom gabaliukais sviestą. Dedam puodą su šokoladu ant verdančio vandens, ištirpinam. Tą patį padarom ir sviestui. Pilam sviestą į šokoladą, gerai išmaišom.

Imame formelę ledukams šaldyti, geriausia, kad būtų tokia guminė, kurią galima visaip lankstyti.

Pirmas variantas. Barstom į formelę rožinių pipirų, per sietelį apiberiam kakava. Pilam į kiekvieną skyrelį šokoladą. Viršų vėl apibarstome pipiriukais bei kakava. Kišam į šaldiklį. Galima valgyti po 20 minučių.

Antras variantas. Į formeles dėliojam po gabaliuką datulės ir gabaliuką sūrio. Užpilam šokoladu. Pabarstom kakava. Irgi siunčiam į šaldiklį. Šaldom tiek pat laiko.

Sraigė:

Sraigės "pjūvis" (čia be datulių, tik su sūriu):

Jei formelė bus guminė – saldainius išstumsite be vargo. Galima dar kartą apvolioti kakavoje.

Puikūs keksiukai depresijai nuvyti (šokoladas), biški C vitamino atsargas papildyti (apelsinas) plius tinginiams pats tas (labai jau lengva). Na gerai, gerai... Vitaminas C kepant išnyksta, bet galima gi gaminant vieną kitą gurkšnelį tų šviežutėlių sulčių išmaukti... Receptas vat iš čia...

Taigi mums reikės:

1 ypatingai didelio apelsino (arba dviejų vidutinių) 2 kiaušinių 50 gr. arba 65 ml. cukraus 65 ml. aliejaus 300 gr. arba 450 ml. miltų 1 arbat. šaukšt. kepimo miltelių 1 arbat. šaukšt.vanilinio cukraus 50 gr.juodo šokolado 50 gr. balto šokolado

Su smulkia burokine tarkute nutarkuojame apelsino žievelę. Turi gautis geras valgomas šaukštas tų žievelių. Išspaudžiam apelsino sultis. Turi gautis apie 100 ml. Šokoladą, tiek baltą, tiek juodą, supjaustom gabaliukais, bet nesutrupinam. Miltus sumaišom su kepimo milteliais, vaniliniu cukrumi, apelsino žievele. Kiaušinius gerai išplakam su cukrumi. Po truputį į miltus supilam sultis ir aliejų. Įmaišom kiaušinius. Ir pagaliau suberiame šokoladą. Supilstom į keksiukų formeles. Gali būti popierinės arba metalines. Man gavosi 10 keksiukų.Orkaitė jau turi būti įkaitusi iki 200C. Kepam 20 - 25 min. Valgom su arbata, kava arba apelsinų sultimis.

O jau namai kaip apelsinais kvepia... Mmmmm...

 

Kažkokia matau šokoladinė manija mane apsėdusi. Trečias šokoladinis pyragas. Tokius dalykus, aišku, ne mano nosiai sukurti, tai vėl receptas nusižiūrėtas pas tokį Paryžiui gyvenantį amerikietį. Įdėją dėl Filadelfijos pametėjo Monkey dinner.Mums reikės:Šokoladiniam pagrindui 85 gr. sviesto 120 gr. juodo šokolado (aš naudojau su abrikosų skoniu) 150 ml. cukraus 2 kiaušinių 130 ml. miltų 1 sriubinis šaukštas kakavos žiupsnis druskos 1 arb. šaukštelis vanilinio cukraus 100 gr. juodo šokolado (70 - 85 proc.)

Baltam sluoksniui

2 indeliai (po 125 gr.) Philadelphia tepamo sūrio (be priedų) 1 trynys 5 sriub. šaukštai cukraus žiupsnelis vanilinio cukraus Pasiraitojam rankoves ir.... Orkaitę įkaitinam iki 180 C. Pasiruošiam nedidelę kvadratinę formą: įtiesiam kepimo popierių, patepam aliejumi. Sviestą, supjaustytą į gabaliukus, ir sulaužytą šokolado plytelę tirpiname ant lėtos ugnies. Beriam cukrų, miltus, kakavą, druską, vanilę. Išmaišom gerai. Suberiam 70 - 85 proc. šokoladą supjaustytą gabaliukais. Gerai išmaišom. Supilame gautą masę į mūsų formą.Sumaišom gerai baltojo sluoksnio produktus. Šaukštu dedame po krūvelę ant šokoladinio sluoksnio. Gaunasi 6 balti kupstukai. Paimam šakutę ir šiek tiek pakedename, kad juodas susidraugautų su baltu, bet neįsijaučiam. Taip vos vos.Kepam 35 minutes. Išimam, atvėsinam. Lupam popierių šalin, supjaustom, kviečiam draugus prie stalo. Labai gerai jautėsi tas abrikosinis šokolado skonis. Skanus derinys.