Tinginiai irgi verda...

Kažką panašaus pirmą kartą valgiau Švedijoje. Turi tokią tradiciją švedai – kiekvienas ketvirtadienis yra sriubos (žirnienės) ir blynų diena. Su sriuba mano šeimynėlė, kurioje gyvenau, susitvarkydavo labai paprastai ir greitai – pirkdavo kažkokį koncentratą stiklainyje – tik bulvių reikėdavo išvirti ir vandens užpilti (ir per visus metus, tik kartą kitokios sriubos ragavau). O vat tuos blynus mane įkinkė kepti (na aš pati pasisiūliau, kad tik nereikėtų jokių kitų valgių gaminti - gudruolė). Prikepti reikėdavo kalną, KALNĄ kažko panašaus į lietinius. Esu kažkur minėjus, kad man lietinių kepimas kaip meditacija, galiu Džomolungmos dydžio kalną prikepti, jokio vargo.

O kartais, kai laiko trūkdavo, bet ketvirtadienis vistiek atėjo, darydavom ugnspannkaka - tokį diiiiidelį blyyyną per visą skardą. Kiaušiniai, miltai, pienas sumakaliojami, supilami į skardą pateptą sviestu ir pusvalandį kepami. Valgoma su bekonu pakeptu ar kokia spanguolių uogiene.

Pasirodo, šis „blynas“ dar ir Jorkšyro pudingu vadinasi. Tik dažniau daromas porcijinis – keksiukų formelėse.

Jorkšyro pudingai

4 kiaušiniai 1 stiklinė miltų 1 stiklinė pieno 0,5 šaukštelio druskos 6 šaukštai aliejaus (lydytų taukų, sviesto...)

Orkaitę įkaitinti iki 210 C.

Kiaušinius išplakti kaip omletui, suberti miltus ir druską, supilti pieną ir 2 šaukštus aliejaus. Gerai išmaišyti, kad neliktų gumuliukų. Likusius 4 šaukštus aliejaus paskirstyti kieksiukų formelėse (pas mane 12 duobučių forma). Keksiukų formą kišti į karštą orkaitę 5 minutėms. Ištraukti. Samčiu padalinti tešlą į formeles, turėtų užpildyti ne daugiau kaip 2/3 duobutės.

Kišti formą į orkaitę. Kepti 20 minučių. Sumažinti ugnį iki 170 C ir kepti dar 10 minučių.

Valgyti karštus. Galima prie mėsos kepsnio arba saldžiai - su klevų sirupu. O galima ir vienus. Skanaus.

Receptą radau Closet Cooking

Neįsivaizduoju švediškų kavinių be uogų ar vaisių pyragų. Žiemą - vasarą jų ten rasi visokių. Mėlynių, aviečių, tekšių, obuolių, rabarbarų... Parašiau žodį „uogų“ ir susimąsčiau „O kas yra rabarbaras?“ Nei daržovė, nei vaisius, nei riešutas koks. Greitai pasitikrinau visagaliame internete, pasirodo žolė. „Prašome man atriekti gabalą pyrago su ta žole ir kuo didesnį“. Nukrypau į lankas. Švedai tuos pyragus labiausiai mėgsta valgyti su plakta grietinėle – užvaro tokį kalną, kad pyragas vos kyšo. Grietinėlė, beje, be jokio cukraus ar rūgštelių visokių. Dar mėgsta vanilinį padažą – irgi pila samčiais.

Švediškas rabarbarų trupininis

200 ml kvietinių miltų 3 šaukštai balto cukraus 50 ml sutrupintų migdolų arba kitokių riešutų (naudojau sezamo sėklas, labai gerai tiko) 75 g šalto sviesto supjaustyto gabaliukais 400 g rabarbarų (dar įmečiau šaldiklyje rastą saują mėlynių, nu negi išmesi, gaila...) 100 ml rudo cukraus 1 šaukštas krakmolo (aš neįdėjau ir nieko baisiaus neatsitiko)

Orkaitę įkaitinam iki 225 C.

Sumaišom miltus, baltą cukrų ir sezamus. Sudedam į blenderį kartu su sviestu. Paspaudžiam porą trejetą kartų mygtuką – trupiniai padaryti.

Rabarbarus nulupam, supjaustom. Sumaišom su mėlynėm, rudu cukrumi ir krakmolu. Į nedidelę apvalią formą sudedam rabarbarus, suberiam trupinius. Kepam 30 min.

Ir tik įdėjusi pyragą į orkaitę, užrišusi „krakmolo“ maišelį, supratau, kad įdėjau šaukštą cukraus pudros... Gerai, kad ne druskos ar kepimo miltelių...

Nei vanilinio padažo, nei plaktos grietinėlės po ranka nebuvo, tad užsiverčiau gerą šaukštą grietinės – mmm... Mažytis lietuviškas akcentas...

Receptas iš švediško maisto biblijos „Mat från Sverige“.

Vargšai švedai, varškės žmonės neturi normalios. O dar didesni nelaimėliai - lietuviai ten gyvenantys, kuriems šis pieno produktas naktimis sapnuojasi. Tai gudresni mėgina patys kažkaip gamintis, o kiti bando tą ilgesį keso užkimšti. Keso – tas pats kas grūdėta varškė pas mus. Jei mes ją valgom su visokiom ten uogienėm ir panašiai, tai švedai mėgsta nesaldžius variantus. Va, prašom, vienas labai paprastas receptas Jūsų teismui.

6 sumuštiniams reikės:

6 nestorų riekučių juodos duonos, geriau kvadratinių 1 indelio grūdėtos varškės be priedų 1 šaukštelio krienų svogūno laiškų šviežiai grūstų pipirų juodų 6 juostelių šaltai rūkytos lašišos

Varškę gerai nuvarvinam, sumaišom su krienais, pipirais ir smulkintais svogūno laiškais. Dedam gerą šaukštą varškės šios gardžios ant duonos. Ant viršaus užtupdom lašišos. Dar pipirais pabarstom.

Kemšam, kad net ausys linksta.

PAPILDYMAS: užmiršau įdėti nuorodą iš kur idėją traukiau. Tai vat iš čia... Gaila, kad pas mus duona šiek tiek skiriasi nuo tos švediškos...

 

Vakar buvo paskutinė atostogų diena. Atostogų, kurios buvo skirtos kelionėm šen bei ten, namų tvarkymui (tiesa, ir vėl tam laiko nebeliko...), na ir, aišku, pietų visai šeimynai gaminimui... Ta proga buvo nutarta sužibėti, sugroti aukščiausia nata.

Netikras zuikis - labai patogus gaminimui maistas. Sumakaliojai viską, įkišai į orkaitę ir gali eiti žurnalą skaityti, ar namus siurbti. O po to vaizduoti kokia esi super duper šeimininkė su tokais kepsniais mandrais.

Reikės:

0,5 kg maltos kiaulienos 0,5 kg maltos jautienos 3 kiaušinių 100 ml maltų džiūvėsių 2 morkų 1 svogūno druskos, pipirų juodųjų šviežiai sumaltųjų stiklinės džiovintų slyvų

Orkaitę įkaitinam iki 180C.

Slyvas užmerkiam vandenyje - tegul apsivalo ir išbrinksta. Morkas supjaustom labai, labai plonais šiaudeliais, svogūną irgi. Beriam į keptuvę ir pakepinam su trupučiu aliejaus.

Maltą mėsą sumaišom su kiaušiniu, džiūvėsiais ir pipirais, sudedam slyvas, sukrečiam morkas su svogūnais. Rankomis gerai išminkom.

Imam pailgą formą, patepam lengvai aliejumi. Sudedam paruoštą masę, uždengiam foliją. Kišam į orkaitę ir užmirštam valandai.

Po valandos foliją nuimame ir pakepam dar pusę valandos, kad viršus gražiai apskrustų.

Valgom su virtom bulvėm ir švediškais actiniais agurkais „pressgurka“ (va čia užmačiau šitą derinuką, beje, labai vykęs derinukas). Švedai tokius agurkus valgo su mėsos kukuliais (köttbullar), kodėl gi mums su zuikiu nepabandžius?..

Pressgurka‘ms reikės:

2 – 3 nedidelių agurkų 2 šaukštų balto vyno acto 150 ml šalto vandens 2 šaukštų cukraus žiupsnio druskos žiupsnio maltų baltųjų pipirų 2 šaukštų smulkintų šviežių petražolių arba krapų (žiūrint kas darže užderėjo)

Agurkus nuskutam ir supjaustom plonom juostelėm arba ritinukais. Jei turit mandoliną, labai pravers kuo gražiau tai padaryti. Viską kitką sumaišom ir pilam ant agurkų. Galima valgyti nors ir už 5 minučių.

Apie zuikutį netikrą didžiausias įkvėpimas atėjo ir pats receptas buvo sužinotas per tėčio gimtadienį, paragavus slyvinio varianto(vieną akį gamindama dar užmečiau ir į Beatos virtuvę). Kimšom vieną riekę po kitos - taip gardu buvo... Tos slyvos duoda tokių gerų gaidelių zuikiui... O apie agurkų paslaptį sužinojau iš mylimosios „Mat från Sverige“.

Įsidrąsinau ir mečiau iššūkį Kepėjams be stabdžių. O metusi ir pati turėjau pagaminti šį švedų dievinamą tortą, kurį jie valgo gimtadienių ar kokių ypatingų progų sulaukę. Beje, aš jį kepiau šiom dienom irgi ypatinga proga – mano sesutė Viktorija ir jos vyras Mindaugas susilaukė tvirto berniuko, kuriam labai tinka jo vardas. Meinardas – „svarbiausias stipruolis“. Todėl ir pavadinimas torto iš tradicinio „Princesės“ patapo berniukišku.

Na, bet ir privargau gamindama šį skanumyną... Viską norėjau padaryti per vieną vakarą. Tai pradėjau 6 vakaro, o baigiau pusę pirmos nakties. Nedarykit tokios klaidos – išsikepkit bent jau biskvitą iš vakaro.

Mums reikės tokių sudėtinių dalių:

vanilinio biskvito drėkinimo skysčio 1/3 puodelio aviečių uogienės plaktos grietinėlės kremo 1 puodelio plikyto kremo marcipanų masės cukraus pudros

Puodelis – 250 ml, Formos skersmuo – 22 cm.

Vanilinis biskvitas

5 dideli kiaušiniai 1/3 puodelio cukraus 2 šaukštai sviesto 1 arbat. šaušt. vanilės esencijos (naudojau vanilę maišytą su cukraus pudra) 1 puodelis persijotų miltų

1. Įkaitinkite orkaitę iki 175 C. Ištepkite sviestu ir pabarstykite miltais kepimo formą. Įklokite į dugną kepimo popierių. Užkaiskite puodą su vandeniu. Plaukite kol užvirs.

2. Išplakite gerai kiaušinius. Suberkite cukrų. Dėkite dubenį su kiaušiniais virš verdančio vandens. Dugnas neturi siekti vandens, tarpas turi būti apie 5 cm. Pastoviai maišydami sulaukiame kol kiaušinių masė pasidaro šilta. Neperkaitiname, kad nesigautų kiaušinienė. Nuimame dubenį nuo garų, toliau maišome su mikseriu dideliu greičiu be sustojimo apie 3-4 minutes.

3. Tuo tarpu ištirpiname sviestą. Įdedame vanilę.

4. Kiaušinių masė yra paruošta, kai atvėsta ir padidėja mažiausiai 3 kartus.

5. Į kiaušinius suberiame ketvirtadalį miltų. Atsargiai išmaišome. Dedame kitą ketvirtį, vėl atsargiai iš maišome ir t.t Kol visi miltai bus įmaišyti.

6. Palengva įmaišome tešlą į ištirpintą sviestą. Pamažu, kad tešla nesukristų. Atsargiai išmaišome.

7. Supilam tešlą į paruoštą kepimo formą. Kepam vidurinėje orkaitės lentynoje. Kepam 30 minčių. Neatidarinėjame orkaitės kol nepraėjo 25 minutės. Pažiūrim ar iškepė su mediniu pagaliuku.

8. Išimam biskvitą iš orkaitės ir iškarto su peiliu “apeinam” pyrago pakraščius, kad atliptų nuo kepimo formos. Paliekam ataušti 5 minutes, tada imam lauk iš formos ir laukiam kol visiškai atauš.

Aš, kaip jau įprasta man tundrai, formą naudojau 27 cm, tai turėjau biskvitą kepti du kartus, nes gavosi labai jau plonas. Ir po to dar kraštus apipjovinėjau, kad pasiekti tą 22 cm skersmenį... Tundra, tundra... O šiaip biskvito receptas tikrai puikus, galima panaudoti ir kitus tortus kepant.

Marcipanų masė

3 puodeliai persijotos cukraus pudros 450 g migdolų masės (marcipanų masės) 3 šaukštai sirupo (pasigaminau iš 3 šaukštų cukraus ir šaukšto vandens, pavirinau šiek tiek, kol sutirštėjo) 2-3 šaukštai vandens 1/8 - 1/4 arbat. šaukštelio žalių maistinių dažų (tradicinė Princesės torto spalva)

1. Sudedam cukraus pudrą į dubenį ir maišom su elektriniu plaktuvu vidutiniu greičiu. Po arbatinį šaukštelį dedam marcipanų masę. Kol sudėsime visą masę, praeis 5 minutes. Supilam sirupą, geria išmaišom, kol jo nebesimato.

2. Mažame dubenėlyje išmaišom vandenį su dažais. Po truputį pilam į marcipanų masę, visą laiką maišome su mikseriu. Masė turi būti be gumulėlių, ne perdaug lipni.

4. Dedam marcipanų masę ant maistinės plėvelės, suformuojame kepimo formos dydžio apskritimą, 1,5 cm storio. Uždengiam plėvele. Suvyniojam. Dedam į šaldytuvą. Laikom per naktį. Arba galim naudoti po valandos ištraukę iš šaldytuvo, jei jau labai reikalas spiria.

Šiaip jau patogiau minkyti viską su rankomis, nereikia jokio mikserio, tik laiko gaišatis, labiau trukdo.

Drėkinimo skystis:

1/2 puodelio vandens 1/4 puodelio cukraus 1 arbatinis šaukštelis tamsaus romo (aš naudojau porą šaukštų kavos likerio)

1. Sumaišom vandenį su cukrumi ir ant vidutinės ugnies kaitinam iki užvirimo. Kai šiek tiek praaušta - įpilam romą. Prieš naudojimą visiškai ataušiname.

Plikytas kremas:

1 1/2 puodelio pieno perpus su grietinėle 6 šaukštų krakmolo 1/2 puodelio cukraus 1/2 puodelio vandens 4 dideli tryniai, kambario temperatūros 1 arbat. šaukštelis vanilės ekstrakto (naudojau vanilę maišytą su cukraus pudra)

Pašildome pieną su grietinėle iki užvirimo. Tuo tarpu dubenyje sumaišome krakmolą su cukrumi. Įmaišome vandenį. Išmaišome su šluotele. Po vieną dedame trynius. Kai pienas užverda, įdedame po truputį pusę krakmolo masės, visą laiką maišome, sudedame likusią masę. Verdame ir maišome, kol kremas sutirštės. Apie 2 – 5 minutes.

Imam nuo ugnies, įmaišom vanilės esenciją. Perdedam į metalinį indą ir leidžiame visiškai atšalti, kad nesusidarytų plėvelė – vis pamaišom. Jei atrodys, kad kremas labai jau tirštas, o jis bus ypatingai tirštas ir beveik neišmaišomas – nepanikuojam, taip turi būti.

Plaktos grietinėlės kremas:

3 puodeliai plakamos grietinėlės 3 šaukštai cukraus 1 arbat. šaukštelis vanilės esencijos (naudojau vanilę maišytą su cukraus pudra)

Plaktą grietinėle ruošiame paskutiniu momentu, prieš pat tepant tortą. Sumaišome visus ingredientus dubenyje, plakam mikseriu kol iš grietinėlės galės formuoti tokias styrančias viršūnėles.

Surinkimas:

1. Biskvitą supjaustom į tris dalis. Viršutinę biskvito dalį naudosime kaip apačią, patepam drėkinimo skysčiu, stengiamės per daug nesudrėkinti. Patepam plonu aviečių uogienės sluoksniu, beveik permatomu. Tepam plaktos grietinėlės kremą. Apie pusę cm. storio. Dedam kitą biskvito lakštą. Patepam drėkinimo skysčiu. Tepam plikytą kremą, apie 1 cm. Dedam paskutinį lakštą, nupjauta puse į apačią. Patepam drėkinimo skysčiu.

2. Torto šonus aptepam plaktos grietinėlės kremu. Kažkur 3 milimetrų storio. Plakta grietinėlė turi taip padengti biskvitą, kad marcipano mase prie jo negalėtų prisiliesti.

3. Sudedame likusia grietinėlę ant viršaus, suformuojame kalniuką. Turi gautis kažkas panašaus į apverstą dubenį. Gražiai su peiliu išlyginam paviršių.

4. Marcipaną išimame iš šaldytuvo 1 val. prieš pradedant formuoti tortą. Prieš dedant marcipaną ant torto, galima pasitreniruoti ant tokio pat dydžio dubens. Kai prisipraktikuojam suvyniojam marcipaną į rutulį ir iš naujo iškočiojame iki reikiamo dydžio ir storio.

5. Stalo paviršių pabarstome cukraus pudra. Su kočėlu iškočiojame marcipanų masę į 45 cm skersmens apskritimą, 3 milimetrų storio. Kai reikia dar pabarstome cukraus pudros, kad marcipanai neliptų prie stalo. Pabaigus kočioti braukiam cukraus pudros perteklių, o jei ir liks kažkiek – nieko baisaus, susigers.

6. Dedam marcipanų masę ant torto. Pradedame nuo priekio. Kad būtų patogiau ,marcipanų masę galima laikyti ant kočėlo ir po truputį nuleisti ant torto.

7. Pabaigus tortas turi būti visiškai padengtas marcipanų mase. Pasistengiame, kad ant torto nebūtų klosčių ir oro pūslių.

8. Su picos pjaustykle nupjauname marcipanų perteklių. Neišmetam, galėsim padaryti papuošimus.

9. Užkišę ilgą peilį kilstelim tortą ir užlenkiam marcipanų masę po apačia, kad nesimatytų biskvito.

10. Apibarstom cukraus pudra. Papuošiame lapeliais iš likusios marcipanų masės ir gyvu rožės žiedeliu.

11. Paruoštą tortą laikyti šaldytuve galima iki 2 dienų. 30 min. prieš valgant išimti lauk.

Sunkiausia dalis – perkelti marcipanų masę ant torto, aš turbūt keturis kartus vis perminkiau ir kočiojau lakštą, kol beveik pavyko gražiai uždėti. Pritrūko tik kelių centimetrų vienoj pusėj. Bet puikiai išsisukau – užklojau kitu gabalėliu masės, o sudūrimus užmaskavau marcipaniniais lapeliais.

Recepto šaltinis yra čia, bet akį užmesdavau ir į švediško maisto bibliją „Mat från Sverige“.

Padarysiu porą įrašų tiems, kurie mano, kad rašyti maisto blogą daug pinigų kainuoja.

Kopūstas... Kiek kilogramas dabar kainuoja? Man atrodo, kad ir lito nesiekia. O kad nebūtų jau taip visai įprasta, pasigaminam jį švediška maniera.

Taigi:

1 kg. kopūsto 2 morkos 3 valg. šaukštai cukraus 1 arbat. šaukštelis medaus 4 valg. šaukštai sojos padažo 300 ml. sultinio, gali būti iš kubelių

Kopūstą ir morkas supjaustom. Kopūstą kvadratukais, morką griežinėliais. Užpilam šaltu vandeniu su trupučiu druskos. Užverdam ir verdam 10 minučių. Nupilam vandenį, visiškai.

Cukrų ir medų sudedam į kokį nedidelį puodą, užpilam 3 arbatinius šaukštelius vandens. Verdam, kol gausis toks sirupėlis.

Kopūstus sudedam į kepimo indą. Pilam sirupą ir soją, gerai išmaišom. Supilam sultinį. Uždengiam viską aliuminio foliją. Ir kepam 200C orkaitėje apie valandą. Iškepus beriam druskos, pipirų.

Švedai tokius rudus kopūstus valgo prie kalėdinio kepsnio ar kitokių mėsiškų valgių žiemos metu.

Receptas iš švediškų valgių biblijos „Mat från Sverige“.

Na ką, prisišnekėjau. Aš, mat, žuvies nemėgstu... O jau antras vakaras iš eilės vakarienei žuvis. Matyt ant senatvės skonis pradėjo keistis. Įdomu, kada pradėsiu kiaulių ausis ir uodegas valgyti?...

O šiam vakarui, iš puikios knygos „Mat från Sverige“, ant mūsų stalo „užplaukė“ Švedijos kaimu dvelkiantis „Laxpudding“, kas išvertus į žmogišką kalbą, turbūt ir patys jau supratot, reiškia „Lašišos pudingas“. Būna dar ir silkės pudingas, kažką panašaus jie daro ir su ančiuviais - „Janssons frestelse“, beje, labai intriguojantis pavadinimas - „Jansono vilionė“. Va kaip tos švedės savo švedus vilioja... Ančiuviais, bulvėm... Romantika...

Tai ką, pasiraitojam rankoves, prijuostę užsirišam ir prie darbo:

400 gr. sūdytos lengvai arba rūkytos lašišos 8-10 nuskustų bulvių 1 svogūno 4 kiaušinių 400 ml pieno žiupsnis pipirų (švedai deda baltųjų, bet galima ir juodų) ryšuliukas šviežių krapų mažiukas gabaliukas sviesto

Orkaitę įkaitinam iki 225 C. Bulves susipjaustom popieriaus plonumo griežinėliais (su kokia spec. tarka ar įrengimu). Kol viską susipjaustysim gali ir pajuoduoti, tai siūlyčiau pasiruošti dubenį su vandeniu ir citrinos sultimis ir supjausčius vieną bulvę sudėti ją į tą vandeniuką, tada imtis kitos ir t.t. Lašišą irgi susipjaustom arba jei nenorim vargti – nusiperkam supjaustytą. Gabaliukai gali būti iki 0,5 cm storio. Supjaustom pusžiedžiais svogūną. Imam skardelę kokią nedidelę, ištepam sviestu. Dedam sluoksnį bulvių, pabarstom druska, pipirais, dedam svogūnus, tada sluoksnį žuvies. Vėl viskas iš naujo. Paskutinis sluoksnis turi būti bulvių. Man gavosi trys sluoksniai bulvių ir du lašišos.

Išplakam kiaušinius su pienu ir pipirais. Pilam ant bulvių. Kepam 1 val. Kai iškeps pabarstom krapais. Aš iš to alkio tiek skubėjau fotografuoti ir valgyti, kad apie tuos krapus ir užmiršau visai. Tik vat dabar rašydama prisiminiau... O valgom su lapinėm salotom užtaisytom alyvuogių aliejumi, balzamiko actu ir vienu kitu žiupsniu baziliko... Kad sąžinė negriaužtų ant vakaro bulvių prisikirtus...

 

Na "kakomis" švedai visokius ten pyragus ir sausainius vadina. Ale skanios tos, "kakos"... Vieną tokią seniau gana dažnai kepdavau. Šiemet koks 11 metų jubiliejus visai gali būti nuo kepimo pirmo... Obuolių ten visokių prikraudavau, dar ko gero. Šį kartą - viskas tiksliai pagal receptą (nu tik padvigubinau viską... gi skani ta, "kaka"...). Beje, viską rašau mililitrais, nes į gramus būtų labai jau sunku išversti. Taigi reikės mūsų Sockerkaka'i: 100 gr. sviesto arba margarino 4 kiaušinių 400 ml. cukraus 600 ml. miltų 4 arb. šaukš. kepimo miltelių 1 citrinos 200 ml. pienuko formai ištepti sviesto ir džiuvėsių Orkaitę įkaitinam iki 175 C. Formą keksui, ar kokią kitokią, ištepam sviestu, pabarstom džiuvėsiais.Ištirpinam sviestą, paliekam ataušti. Kiaušinius išplakam su cukrumi mikseriuku. Sumaišom miltus, kepimo miltelius, citrinos nutarkuotą žievelę (su smulkesne burokine tarkute). Beriam viską į kiaušinius, išmaišom. Pilam ten sviestą ir pieną. Gerai išmaišom. Dedam tešlą į formą, kepam žemiau orkaitės vidurio apie 40 min. Traukiam lauk, ataušinam su visa forma, krapštom lauk. Valgom.O kad būtų skaniau, galima aptepti glajumi, kuris daromas iš tos, be žievės likusios, citrinos sulčių bei cukraus pudros.Receptas paimtas iš knygos "Mat från Sverige".

 

Kažkada seniai seniai , prieš šimtą metų, gyvenau Švedijoje. Kas man patiko iš maisto? Ne viskas ir net ne dauguma. Taigi mano sąrašiukas būtų toks: Köttbullar (mėsos kukuliukai) su bruknių uogiene Pytt i panna (bulvių ir mėsos kepti kubeliai su kiaušiniais) Kokt lutfisk i ugn (kepta žuvis. Įtariu, kad tai budavo menkė) Ugns pannkaka (panašu į Jorkšyro pudingą) Visokie ten "paj" (pyragai) su uogomis ir daug daug plaktos grietinėlės (beje, Švedijoje pamėgau plaktą grietinėlę be cukraus. Ir dabar tik taip gaminu.) Ir be abejo švediška duona... Ypatingai tos visokios "tunnbröd" (plonos duonos)... Pastoviai mamos prašau atvežti iš ten Polar bröd, kurią sušaldau ir po to kelis mėnesius paskrudinusi tosteryje valgau... Na o šiandien pagaliau, o pagaliau, išsikepiau svensk bröd ir pati. Ačiū už receptą Klausui. Tusen tack Claes! Šitą receptą jis gavo iš savo močiutės ir dabar švenčių proga kepa šitą duoną visai giminei. Taigi , tataigi: 500 ml (275 gr ) ruginių miltų 1000 ml (600 gr) kvietinių miltų 75 ml cukraus 1/2 arbatinio šaukštelio druskos 500 ml pieno 50 gr margarino arba sviesto 50 gr mielių (arba 25 gr. sausų mielių) Sumaišom miltus, druską ir cukrų. Pašildom pieną iki 38C, sudedame ten mieles ir sviestą. Dedant sausas mieles dar reikėtų įdėti šaukštelį cukraus ir šaukštą miltų. Palaikom dešimt minučių (jei mielės sausos). Supilam viską į miltus ir gerai išminkome. Uždengiam rankšluočiu ir paliekame šiltoje vietoje 1 - 1,5 val. Įkaitiname orkaitę iki 200C. Tešlą padaliname į 8 dalis. Kiekvieną dalį iškočiojame į paplotėlius. Subadome šakute (būtinai!!!).

Į skardą dedame po du paplotėlius ir kepame 7-8 minutes. Neperkepinti! Iškepusius atvėsiname ant grotelių. Jei visos duonos iškart nesuvalgome, galima užšaldyti ir po to, kaip ir minėjau, į tosterį ir duonytė kaip šviežia.