Tinginiai irgi verda...

Turiu iš vaikystės porą prisiminimų apie ugnį. 3-čioj klasėj įsirašiau į jaunųjų gaisrininkų būrelį. Pagrindinė mintis šios užklasinės veiklos buvo žolės degintojų gaudymas. Su mokytoja klaidžiodavom pavasarį po pievas, ieškojom pažeidėjų. Prisimenu tik vienų gaudynių pabaigą. Du jaunieji padegėjai stovi prieš visą klasę (kurioje buvom tik 6 mokiniai), o būrelio vadovė liepia jiems nusimauti kelnes, o mums duoda į rankas po rykštę. „Pamokinkit juos, su ugnim žaisti nevalia“. Ar suprato būrelio galva kokią traumą paliko mums ir ypač mėgėjams pasišildyti prie ugnelės?

Kitas epizodas. Namo rūsy, prie „Beržo“ * guli kelios degtukų dėžutės. Aš juos degu po vieną, laukiu kol sudegs ir metu už tos didelės metalinės spintos. Tėvas, surinkęs saują nudegusių degtukų, sukelia baisią audrą, įkrečia į kailį ir nuvaro į kampą. O jo žodžiai „jaunoji gaisrininkė namų vos nesudegino“ skamba ir skamba... Iki šiol...

*„Beržas“ toks mazutu ar kokiu kitu velniu kūrenamas pečius, kuris šildydavo „alytnamius“.

Ir vis dėl to mėgstu stebėti ugnį iki dabar. Žvakės, židiniai, laužai, degančių malkų žiemą kvapas – pats gardžiausias. Todėl visi tie ugnele pašildomi valgiai ir gėrimai (arbatinukai mandrūs, fondiu) mane labai vilioja.

 

Sūrio fondiu (užteks keturiems)

300 ml + 50 ml sauso balto vyno skiltelė česnako šaukštelis citrinos sulčių 150 g Čederio sūrio 350 g Žementalio sūrio 2 šaukšteliai krakmolo žiupsnelis baltųjų pipirų žiupsnelis šviežiai tarkuoto muskato

Imam nedidelį puodą storu dugnu. Ištriname puodą česnako skiltele. Supilam 300 ml vyno ir citrinos sultis. Užkaičiam ant vyryklės, ant mažos liepsnelės. Po poros minučių sudedam tarkuotą sūrį ir mediniu šaukštu raitydami aštuoniukes maišom kol sūris ištirps. Kai ištirpsta ir pradeda vos vos burbuliuoti, sumaišom likusį vyną su krakmolu ir supilam į sūrio masę. Kaitinam kol sutirštės, bet neužverdam (kokias 3 minutes). Krakmolą galima sumaišyti ir su 3 šaukštais vyšnių likerio, bet tokio na niekur neradau, tiko ir taip... Pagardinam baltais pipirais ir muskatu.

Pripjaustom ciabattos, morkų, obuolio gabaliukų, paberiam mažiukų pomidoriukų. Duriam su šakute, mirkom sūryje ir mėgaujamės. Labai tinka viena kita taurė šalto Chardonnay...

Kad sūris nesušoktų į gabalą, po puodu padedam žvakę ar ką panašaus.

Beje, šveicarai viskių monų prisigalvoja valgydami: jei nukrenta gabaliukas duonos į puodą, reikia pabučiuoti visus sėdinčius prie stalo. Jei vyras pameta, perka butelį vyno. O jei  buvai vėpla ir nukrito antrą kartą, kitą fondiu vakarėlį ruoši pas save namuose :)

Na ką, atrodo ir mane žiema nubaudė už atsainumą. Bus man avėti batus su slidžiais padais... Atrodo turėsiu šlubuoti ar šokinėti ant vienos kojos neaišku kiek laiko. Bet kažkokia kvaila viltis spindi „o gal ryt atsikelsiu ir niekas nebeskaudės“... Aha, lauk.... Oi kaip skauda... Šakės!

Geriau parašysiu ką šiandien įdomaus aptikau interneto platybėsi ir kam jau tikrai negalėjau atsilaikyti.

O tai yra... šveicariška tarta su baltu vynu. Gerai skamba ar ne? Pradėjau kepti ant abiejų kojų, o baigiau šokinėdama ant vienos. Keistas tas organizmas – susitrenkiau ryte, o skausmai prasidėjo vakare... Na gerai, gerai, jokių minčių apie skausmą.

Tai ko mums reikia:

Tartai

125 g sviesto kambario temperatūros 30 g cukraus 1 trynio 1 šaukštas pieno 250 g miltų geras žiupsnis kepimo miltelių žiupsnis druskos

Įdarui

80 g cukraus žiupsnis cinamono 200 ml balto vyno 40 g sviesto supjaustyto gabaliukais 1 šaukštas miltų

Sviestą ištrinam mentele su cukrumi. Įmaišom trynį, supilam pieną. Trinam iki vientiso masės. Suberiam miltus sumaišytus su kepimo milteliais ir druska. Su pirštais pasidarome tokius šlapius trupinius. Suspaudžiam viską į rutulį, uždengiam plėvele ir paliekame vėsioje vietoje 1val.

Orkaitę įkaitinam iki 240 C.

Iš kepimo popieriaus pasidarome kepimo formos dydžio apskritimą, jis turi būti tokio dydžio kad ir formos kraštelius uždengtų. Dedam tešlą ant popieriaus ir iškočiojame jos dydžio „blyną“. Įtiesiame tešlą su visu popieriumi į tarto formą. Žiūrim, kad nebūtų plyšelių, jei tokių yra – užlipdom. Taip pat nupjaustome tešlos perteklių, kuris išsikiša iš formos.

Cukrų sumaišom su cinamonu ir vynu ir iškarto supilam ant tešlos.

Kepam 20 minučių. Ištraukiam lauk, sudedam sviesto gabaliukus ir pabarstome miltais. Išmaišom viską šakute. Vėl kišam į orkaitę 10 minučių.

Traukiam lauk, ataušinam ir valgom užsigerdami likusiu vynu.

Tikslias instrukcijas su nuostabiom fotografijom rasite va čia, pas vieną tokį šveicarą, įtariu...