Tinginiai irgi verda...

Valio! Įkvėpimas grįžo! Ir nežinau kas kaltas. Gal sąžinės priekaištai... Gal ta valanda, kai galiu pabūti namuose viena ir laukti kol visi sugrįš... Užplūsta noras kažką veikti, plakti, kepti ir šaldytuvą sutvarkyti (ok, ok kitam kartui, kitiems įkvėpimams palikim). Kol kulinarinė mūza sukiojasi šalia, pasidairau po spinteles: atrandu stiklainiuką aguonų, saują spanguolių, gabaliuką šokolado liūdnai laukiančių ir va, prašau – kažkas nepaprasto ant stalo.

Beje, per Kalėdas tiek visokių gerų naudingų virtuvei dalykų gavau, kad įkvėpimas dabar tikrai ilgai neapleis. Noriu visiems nuoširdžiai padėkoti ir laukiu progos visa tai išbandyti... Sekit reportažus J

Aguonų, šokolado ir spanguolių morengai

2 baltymai 150 g cukraus 40 g džiovintų spanguolių 20 g juodo šokolado (70 proc.) 40 g aguonų

Orkaitę įkaitinam iki 170 C. Į skardą įtiesiame kepimo popierių.

Aguonas sumalam su kavamale. Sutrupinam šokoladą, spanguoles susmulkiname blenderyje (galima ir su peiliu, bet ilgiau užtruks). Sumaišom aguonas, šokoladą ir spanguoles.

Baltymus plakam su mikseriu iki baltų putų (kokias porą minučių). Beriam šaukštą cukraus, plakam minutę. Dedam kitą šaukštą, vėl plakam minutę. Ir taip kol baigsis cukrus, o baltymai taps balti ir standūs.

Beriam šaukštą aguonų ir kitų gėrybių mišinio, atsargiai išmaišom. Vėl šaukštą, vėl maišom atsargiai.

Tupdom po valgomą šaukštą baltymų masės į skardą. Neužmirštam palikti nemažų tarpų tarp kauburėlių..

Kepam 30 minučių. Jei kepant susilies, nieko tokio, atskirti galima peiliu. Šiek tiek ataušiname ir lupam nuo popieriaus. Valgom šaltus.

O dabar iškilmingas momentas... Tadaaaaaaaammmm. Pirmas „Tinginių“ giveaway, arba dovana. Temoje apie virtuvę raginau dovanoti ar mainytis virtuvės rakandais. Ir va, prašau. Ieškant virvutės stalčiuje, akis užkliuvo už va tokio daikčiuko:

Pati dar nenaudojau, todėl puiki proga padovanoti (kol pati neužsigeidžiau kaip skūpačina sau pasilikti).

Kas tas baltas daiktas, turbūt aišku: kremui ant tortų kultūringai visokiais raštais apglostyti. O vat dėl antro aš ir pati ilgai galvojau pirkdama, kam jis čia pridėtas. Pasukit ir Jūs galvas. Kas atspės, tas ir gaus. Jei atspėjusių bus ne vienas, trauksim burtus... Rašykit savo spėjimą į komentarus iki gruodžio 31. Daiktas naudingas, neleiskim mano stalčių gilybėse prapulti...

Vakar ir šiandien tokius neblogus mokymus apturėjau apie visokius ten marketingus, brendingus ir t.t. Kalbėjom ir apie Guerrilla Marketing. Ir supratau, kad kai kuriuos metodus, minėtus ten, jau naudoju arba darbe, arba bloge. Ir net nemastydama, kad tai būtent ir yra Guerrilla :) Kaip supratu belieka tik man sukurti video, kuriame būtų trys dalykai: sex, violance, romantic ir visa tai vyktų virtuvėje – blogas lūžtų nuo lankytojų.

Bet grįžtam atgal prie puodų, naudosim kitus metodus - gaminsim skanų maistą.

Kaip tik šaldytuve turėjau marcipanų masės, todėl tik pamačiusi šiuos gražuolius geltonus, iškarto pradėjau planuoti vizitą į parduotuvę ir virtuvę...

Reikės (šaukštai visi su nedideliu kaupu):

4 šaukštų miltų pusė šaukštelio kepimo miltelių žiupsnis druskos 5 dideli kiaušiniai (arba 6 vidutiniai) 1 šaukštelis vanilinio cukraus 200 g marcipanų masės (kambario temperatūros) 10 šaukštų cukraus 225 g sviesto (kambario temperatūros) 2 didelių citrinų žievelė nutarkuota 1 didelio apelsino žievelė nutarkuota 1 šaukštas aguonų

Aptepimui:

3 šaukštai citrinos sulčių 3 šaukštai apelsinų sulčių 6 šaukštai cukraus

Orkaitę įkaitinam iki 175 C. Pasiruošiam pailgą kepimo formą: patepam sieneles su aliejumi, įklojam kepimo popierių.

Nedideliame dubenėlyje sumaišom miltus su kepimo milteliais ir druska. Kitam inde kiaušinius lengvai išplakam su vaniliniu cukrumi.

Marcipanų masę sutrupinam į nedidelius gabaliukus ir kartus su cukrumi gerai išmaišom su mikseriu. Maišom kokias geras 10 minučių, mažu greičiu, kol pasidarys tokie trupinukai nedideli. Aš karts nuo karto dar ir su pirštais paminkiau, kad greičiau viskas susimaišytų.

Sviestą supjaustom į 16 dalių. Dedam po vieną gabaliuką į marcipanų masę ir su mikseriu plakam, kol sviestas išnyksta. Metam kitą gabaliuką ir vėl laukiam kol išnyks. Taip sudedam visą sviestą. Maišom dar kokias keturias minutes.

Plona srovele supilam kiaušinius, visą laiką mikseriu maišydami vidutiniu greičiu.

Sudedam žieveles sutarkuotas ir dar plakam 30 sekundžių. Suberiam išsijotus miltus ir aguonas, gerai išmaišom.

Suverčiam tešlą į kepimo formą ir kepam 50 minučių.

Traukiam pyragą lauk, iškeliam iš formos su visu popieriumi. Kol pyragas šiek tiek atauš (5 minutes), pasidarome aptepimą. Tiesiog sumaišom sultis su cukrumi. Jei cukrus visiškai neištirpsta – nieko tokio, viskas gerai. Aptepam gerai visą keksą, neužmirštam ir šonų. Turim sunaudoti viską, net jei ir atrodo, kad per daug – susigers.

Palaukiam kol visai atauš ir puolam su peiliu.

Dieviškai skanu su puodeliu arbatos... Toks drėgnas, su vos juntama rūgštele, idealus keksas...

 

Kepdama šį totorių liaudies kulinarijos šedevrą daug ką prisiminiau: ir baudžiavos laikus, ir tropikus, ir kad raumenis turiu, ir pameditavau, ir pasikeikiau... Visko buvo. Toms totorėms paminklą reikėtų pastatyti už išmonę ir kantrybę. O gal totoriams (čia vyras nedrąsiai pareplikavo)...Dėl ko kankinosi totoriai, aš suprantu - parduotuvėj negalėjo nusipirkti. O kam kankintis reikėjo man? O gi tam , kad įrodyčiau sau, kad ir aš galiu tokius šedevrus išraityti...

Na ką, mieli skaitytojai, einam į parduotuvę ir nusiperkam:

500 gr. miltų (naudojau 505D, bet geriau būtų 405D) 25 gr. mielių 250 ml. pieno (nors reikėjo 125 ml.) 3 kiaušiniai 200 gr. aguonų 500 gr. sviesto (82 proc.) 300 gr. cukraus pora saujų razinų

Beje, receptas panaudotas Cipsiuko. O jį pamačiau perskaičiusi Kepėjų be stabdžių iššūkį.

Pasiruošiam aguonas: nuplikom, nukošiam, sutrinam su blenderiu arba kavamale. Sviestą ištirpiname ant nedidelės ugnies.

Mieles sumaišom su šaukšteliu cukraus ir šaukštu drungno pieno. Paliekam kokioms 15 min., kad šiek tiek pakiltų. Kiaušinius lengvai išplakam su pienu, beriam miltus, pilam mieles. Na va ir prasideda mūsų linksmybės, kurios man priminė lažą, baudžiavą ir mongolų-totorių jungą. Minkom tešlą PUSĘ VALANDOS su savo mielom rankutėm. Tešla tokia lipni, gyvatė, tai laiks nuo laiko pasitepam rankas tuo ištirpintu sviestu ar aliejumi. Bet stengiamės tai daryti kuo rečiau. Minkant tešlą girdisi tokie mažiukai pokštelėjimai- labai gerai, vadinasi viskas yra taip, kaip turi būti. Prisilinksminusios tešlą dalijame į 5 vienodus gabalėlius, padarom rutuliukus, patepam sviestu ir paliekam šiltoj vietoj maždaug 40 min., maždaug kol pakils dvigubai.

Prie ko čia tropikai, paklausit. O gi prisiskaičiau, kad viskas geriau darosi, kai namuose labai šilta. Na ką – aš iškarto visais tikiu. Virtuvėj įjungiau viryklę ant visų 4 skylių. Prakaitas nevarvėjo, bet buvo netoli to. Pamatavau temperatūrą + 28 C. Neblogai, beveik Maldyvai.

Na ką pailsėjom truputį, pereinam į tempimo etapą. Geriausiai, kai virtuvėje yra du paviršiai kur galima tai daryti. Imam vieną gabaliuką, šiek tiek pakočiojam ir pradedam tampyti į visas puses atsargiai. Prisiskaičiau rekomendacijų daryti tai ant sviestu aptepto stalo, bet man gavosi šnypštas, pirmą lakštą sugadinau. Todėl kitus tampiau ant švaraus stalviršio. Taigi ištampom vieną lakštą iki popieriaus storio. Gausiai aptepam tirpdytu sviestu, pabarstom cukrumi. Irgi gausiai. Antrą lakštą irgi pakočiojam, šiek tiek patampom ir perdedam ant pirmo, kur tampymą baigiame iki popierinio plonumo. Vėl sviestas, vėl cukrus. Visus 5 lakštus taip padarom. Ant paskutinio, prie pat krašto voleliu sudedame aguonas, apibarstom razinom. Nuo aguonų krašto pradedam vynioti, suvyniojam į standų volelį. Perkeliam į kepimo formą. Aš, kaip tikra tundra, įdėjau į kvadratinę, tai mano šimtalapis gavosi toks labai netradicinės formos. O buvo galima į išlankstomą apvalią formą įtiesti kepimo popierių ir ten dėti mūsų meno kūrinį. O jei dar forma su skyle per vidurį, tai išviso liuks. Na bet gudrios šeimininkės irgi žino išeitį – įdeda kokį metalinį apvalų indelį ar stiklinę su vandeniu (kad nesuskiltų).

Mūsų pyragas dar ne orkaitėje, o tik pakeliui. Dar turim leisti jam 1 val. atsikvėpti ir pakilti kokioj šiltoj vietelėj. Kol jis ten kyla – susitvarkom virtuvę. Išplaunam indus, nuvalom nuo visų stalų ir stalviršių sviestą, iššluojam grindis ir išplaunam (visur pilna sviesto, cukraus ir aguonų)... Tuo metu ir pamedituoti galima, apmąstyti nelengvą moters dalią... Padūsauti... Pasikeikti - „kam man čia to viso reikėjo“... Ir pan. Ir t.t.

Beje, neužmirštam tarp meditacijų ir keiksmų įjungti orkaitę ir įkaitinti iki 180C.

Smagiai įšaunam mūsų šimtalapį. Kepam 1 val. Kai paviršius paruduoja (po 20 min.) pridengiam folija arba dvigubu kepimo popieriumi. Kad neperdegtų paviršius.

Na va.. Pagaliau iškepė... Bet nepuolam imti ir ragauti. Išjungiam orkaitę ir leidžiam šimtalapiui atvėsti. Kokį pusvalandį mažiausiai... Pakentėkit... Juk tiek vargot, bet dar pakentėkit...

Ir paskutinis štrichas – pabarstom cukraus pudra. Viskas! Labai skanu, labai…

 

 

 

 

Pro Lietuvą ką tik praūžė aguonų debesis iš Prancūzijos: nutūpė pas Sonatiną, pas Bea, pas Vilmą... Įtariu, kad ir dešimtyse kitų virtuvių. Taip pat ir mano :) To vizito rezultatas - nuostabus aguonų, obuolių ir riešutukų pyragas. Kaip visada šio bei to padauginau, taigi mano pyragas buvo keptas taip: 5 kiaušiniai 200 gr. cukraus 1,5 arb. šaukšt. vanilinio cukraus 100 g. lazdyno riešutų 4 valg. šaukšt. sviesto 150 gr. miltų 1,5 arb. šaukšt. kepimo miltelių 4 obuoliai (geriausi - iš draugės sodo ;) 200 gr. aguonų Pasiraitom rankoves, užsidedam prijuostę ir prie darbo. Orkaitę įkaitinam iki 180C. Kepimo formą (aš naudojau apvalią, išardomą) ištepam sviestu. Riešutus sutraiškom su kokiu akmeniu (turiu tam reikalui virtuvėje tokį pastovų gražuolį). Arba su blenderiu pasmulkinam... Aguonas nuplikom, gerai vandenį nuvarvinam. Obuolius nulupam, supjaustom kubeliais. Sviestą ištirpinam. Trynius gerai išplakam su cukrumi, beriam miltus (sumaišytus su kepimo milteliais ir vaniliniu cukrumi), mūsų riešutukus, obuolius ir aguonas. Ir sviesto nepamirštam supilti. Gerai išmaišom. Kiaušinių baltymus išplakam su žiupsniu druskos. Gerai išplakam, kad apvertus dubenį jie ten ir pasiliktų. Atsargiai įmaišom į aguonų ir kitų gėrybių masę. Pilam viską į kepimo formą. Kepam apie 50 - 55 minutes. Ar iškepė patikrinam su mediniu pagaliuku: bedam į patį vidurį, jei ištraukiam sausą - viskas, kviečiam visus prie stalo ir gardžiuodamiesi suvalgom.