Tinginiai irgi verda...

Cukriniai avinėliai, kardamonas, marcipanas, cukatos - vaikystėje girdėti stebuklingi žodžiai. Nebuvau akyse regėjusi šių dalykų, tik įsivaizdavau kas tai galėtų būti, koks skonis. O skonis atrodė senovinis, gal smetoniškas, o gal dar senesnis. Gal kaip babulio (mielos kaimynų senutės) kepamo mielinio pyrago su razinom krosnyje (o gal ir su magiškosiom cukatom) ar kažkas panašaus į Šventos Marijos su kūdikėliu ikonos kopiją su baisiomis kirvio žymėmis. Tai buvo kartu ir nesuprantama, pasakiška ir bauginama, nepasiekiama, bet tikrai turėjo būti skanu. Gerai, su ta ikona gal trupučiuką ir persūdžiau, bet ji man visados vaikystėje buvo dalykas iš laikų „iki manęs“.

Visko jau esu paragavus („Senelės piernikus“ su kardamonu kepiau, o cukrinį avinėlį nuo lenkiško velykinio pyrago pačiupau), bet cukatas gaminau pirmą kartą.

Apelsinų ir greipfruto žievelių cukatos

3 apelsinai 1 greipfrutas 750 g cukraus

Apesinus ir greipfrutą valandai pamerkiau į šiltą vandenį su pora šaukštų sodos. Tada švariai nuploviau, nulupau. Supjausčiau ilgomis, siauromis juostelėmis. Sudėjau į puodą ir užpyliau vandeniu, kad apsemtų. Užviriau ir ant silpnos ugnelės viriau 45 minues, kol suminkšėjo. Nupyliau vandenį, žieveles gerai nuvarvinau rėtyje.

Užpyliau 450 g cukraus ir puslitrį vandens. Ant silpnos ugnies, vis pamaišydama, viriau arti valandos, kol vanduo išgaravo, o cukrus susigėrė į žieveles. Likusį cukrų (300 g) paskleidžiau ant kepimo popieriaus. Žieveles gerai nuvarvinau ir sudėjau ant cukraus. Ėmiau į rankas porą šakučių ir išmaišiau žieveles, kad vienodai pasidengtų cukrumi. Palikau valandėlei padžiūti, sudėjau į stiklainį. O stiklainį į tamsią sausą vietą – toliau nuo pagundos. Gi iki Kalėdų reikia išlaikyti.

Apelsinų žievelių cukatos sirupe

2 apelsinai 200 g cukraus

Apelsinus išmirkiau vandenyje su soda. Nulupau ir supjausčiau žievelę nedideliais trikampėliais. Sudėjau žieveles į puodą, užpyliau vandeniu. Kai užvirė – vandenį nupyliau. Vėl šalto vandens, užviriau, nupyliau. Taip dariau tris kartus.

Ant žievelių supyliau cukrų ir apie puslitrį vandens. Viriau ant silpnos ugnelės apie 45 minutes, kol žievelės tapo skaidrios, bet dar liko sirupo. Supyliau į sterilų stiklainiuką. Man pasirodė, kad sirupo mažoka, tai išviriau dar (200 g cukraus + 200 ml vandens, virti kol sutirštės) ir užpyliau ant trikampėlių.

Moliūgo cukatos

2 kg išvalyto moliūgo 400 g cukraus 1 citrinos sultys 0,5 šaukštelio cinamono

Moliūgą supjausčiau kubeliais (panašiai kaip pusė nykščio). Užpyliau cukrumi. Palikau per naktį. Ryte nupyliau susidariusį sirupą į kitą puodą. Užviriau. Subėriau cinamoną ir citrinos sultis, viriau dar 5 minutes. Supyliau ant moliūgo gabaliukų. Vakare puodą užviriau ir ant silpnos ugnies viriau 7 minutes.

Sirupą nupyliau, moliūgo gabaliukus gerai nuvarvinau, paskleidžiau skardoje išklotoje kepimo popieriumi.

Orkaitę įkaitinau iki 60 C, sudėjau skardas (man gavosi 2). Orkaitės dureles palikau šiek tiek praviras, kad garuotų drėgmė. Džiovinau moliūgus pirmą vakarą 3 valandas, o kitą dieną - dar porą.

Išdžiūvusius gabaliukus pabarsčiau trupučiu cukraus pudros. Paslėpiau į tamsią, sausą vietą. Galėčiau tą vietą bent porą savaičių ir pamiršti, bet...

Likusį sirupą trupučiuką dar pakaitinau, kol sutirštėjo. Bus skanu į kokius gėrimus įmaišyti.

Pirmas recetas rastas pas Elžbietą iš „Žaidžiame virtuvę“.

Antras iš „Virtuvė. Nuo... iki...“ 2011 m. , 12 numeryje, straipsnyje apie cukatas.

Trečias iš Keilos „Fantazijos virtuvėje“.

Išdygstu kaip Pilypas iš kanapių. Kodėl tiek ilgai tylėjau, nors iš Didžiosios Kelionės jau grįžau vos ne prieš tris savaites? Visų pirma prioritetas šiuo metu yra antras „Celsijaus“ žurnalas. Gaminau kai ką jam, jau greit, t.y. gruodžio mėnesį, pamatysit. Liko dar vienas patiekalas, tai jis man ir neduoda ramybės. Iš pradžių nežinojau ką gaminti, po to sugalvojau, tada laužiau galvą kur gauti tai, ko man reikia. O dabar dar laukiu gero oro. O geras oras man ir kitom apie maistą rašančiom toks, kad fotografuot gali.

Antra tylos priežąstis – nežinau ką čia dėti. Lyg ir gaminu, ir skanu, ir labai skanu. Bet ir vėl – ne ta šviesa, ne tas laikas, ne ta nuotaika.

Trečia. Norėjosi apie kelionę parašyti, apie įspūdžius. Foto vieną kitą parodyti. Bet tų foto pora tūkstančių, kaip atrinkt, apie ką pasakot? Gerai, pažadu! Viešai. Kitam įraše apie „brunch“ papasakosiu.

O dabar apie šitą padažą. Ir prie vištos, ir prie kalakuto ir ant ledų, ir ant pyrago.

Spanguolių padažas

· 200 gramų spanguolių (gali būti šaldytos) · 80 g cukraus · 1 apelsino sultys

Visą sudedame į nedidelį puodą ir kaitinam ant mažos ugnies kol cukrus ištirps, spanguolės pradės pokšėti ir leisti sultis. Neužmirštam visalaik maišyti. Kai jau padažiukas sutirštės, po kokių 3 – 5 minučių, jungiam lauk ugnį ir pilam ant ko papuola. Galima, kaip švedai, ant mėsos kukuliukų, galima ant obuolių pyrago.

Toks keksas, aišku, geriau tinka žiemą, per Kalėdas ar Tris karalius, su dideliu puodu karštos imbierinės arbatos. Sotus, kaloringas (visas pakelis sviesto!!!), saldus. Visai ne vasaros kepinys.

Bet kokia ta vasara, patys pažiūrėkit pro langą. Su guminiais tik gatve perbrisi, vakar išviso juokinga buvo. Prisiprašiau, kad vyras parvežtų iš darbo – toks lietus pliaupė, o aš su popieriniais batais (madistė, jomajo). Įvažiuojam į kiemą, noriu šokt lauk iš mašinos – vandens aukščiau kauliuko, niekaip tokio dydžio “ežero” neperšoksiu. Vyras, džentelmenas pagal pareikalavimą, griebė į glėbį ir šlepsėdamas savo kiauraraščiais guminukais pernešė mane į sausą, saugų “krantą”. Beveik romantika :-)

Apelsinų ir spanguolių keksas

Puodelis ir vėl 250 ml

Keksui 3 kiaušiniai 2 puodeliai cukraus 3 apelsinų smulkiai supjaustytos žievelės 250 g kambario temperatūros minkšto sviesto 250 ml kefyro 130 ml šviežiai išspaustų apelsinų sulčių 3 puodeliai miltų 1 šaukštelis kepimo miltelių žiupsnis druskos 100 g džiovintų spanguolių + 1 šaukštas miltų

Glazūrai

Puodelis persijotos cukraus pudros 60 ml šviežiai išspaustų apelsinų sulčių 2 šaukštai smulkiai supjaustytos apelsino žievelės 30 gramų tirpinto sviesto

Kiaušinius, cukrų ir žieveles išplakti iki tirštos kreminės masės. Sudėti sviestą ir gerai išmaišyti. Supilti kefyrą ir sultis. Po truputį berti miltus sumaišytus su kepimo milteliais ir druska. Išmaišyti. Džiovintas spanguoles išvolioti miltuose, atsargiai įmaišyti į tešlą.

Orkaitę įkaitinti iki 150C. 26 cm skersmens kekso formą su skyle ištepti sviestu, pabarstyti miltais. Supilti tešlą. Kepti 70 – 100 minučių. Kol pagaliukas bus sausas, o kekso paviršius gražiai paruduos.

Išimtą keksą ataušinti 10 - 15 minučių ir išversti iš formos. Subadyti keksą šakute, kiek galima tankiau.

Glazūrai skirtus produktus sumaišyti ir užtepti maistiniu teptuku ant kekso. Palaukiame kol keksas visai atauš ir skanaujame.

Receptą radau Honest cooking

Vakar ir šiandien tokius neblogus mokymus apturėjau apie visokius ten marketingus, brendingus ir t.t. Kalbėjom ir apie Guerrilla Marketing. Ir supratau, kad kai kuriuos metodus, minėtus ten, jau naudoju arba darbe, arba bloge. Ir net nemastydama, kad tai būtent ir yra Guerrilla :) Kaip supratu belieka tik man sukurti video, kuriame būtų trys dalykai: sex, violance, romantic ir visa tai vyktų virtuvėje – blogas lūžtų nuo lankytojų.

Bet grįžtam atgal prie puodų, naudosim kitus metodus - gaminsim skanų maistą.

Kaip tik šaldytuve turėjau marcipanų masės, todėl tik pamačiusi šiuos gražuolius geltonus, iškarto pradėjau planuoti vizitą į parduotuvę ir virtuvę...

Reikės (šaukštai visi su nedideliu kaupu):

4 šaukštų miltų pusė šaukštelio kepimo miltelių žiupsnis druskos 5 dideli kiaušiniai (arba 6 vidutiniai) 1 šaukštelis vanilinio cukraus 200 g marcipanų masės (kambario temperatūros) 10 šaukštų cukraus 225 g sviesto (kambario temperatūros) 2 didelių citrinų žievelė nutarkuota 1 didelio apelsino žievelė nutarkuota 1 šaukštas aguonų

Aptepimui:

3 šaukštai citrinos sulčių 3 šaukštai apelsinų sulčių 6 šaukštai cukraus

Orkaitę įkaitinam iki 175 C. Pasiruošiam pailgą kepimo formą: patepam sieneles su aliejumi, įklojam kepimo popierių.

Nedideliame dubenėlyje sumaišom miltus su kepimo milteliais ir druska. Kitam inde kiaušinius lengvai išplakam su vaniliniu cukrumi.

Marcipanų masę sutrupinam į nedidelius gabaliukus ir kartus su cukrumi gerai išmaišom su mikseriu. Maišom kokias geras 10 minučių, mažu greičiu, kol pasidarys tokie trupinukai nedideli. Aš karts nuo karto dar ir su pirštais paminkiau, kad greičiau viskas susimaišytų.

Sviestą supjaustom į 16 dalių. Dedam po vieną gabaliuką į marcipanų masę ir su mikseriu plakam, kol sviestas išnyksta. Metam kitą gabaliuką ir vėl laukiam kol išnyks. Taip sudedam visą sviestą. Maišom dar kokias keturias minutes.

Plona srovele supilam kiaušinius, visą laiką mikseriu maišydami vidutiniu greičiu.

Sudedam žieveles sutarkuotas ir dar plakam 30 sekundžių. Suberiam išsijotus miltus ir aguonas, gerai išmaišom.

Suverčiam tešlą į kepimo formą ir kepam 50 minučių.

Traukiam pyragą lauk, iškeliam iš formos su visu popieriumi. Kol pyragas šiek tiek atauš (5 minutes), pasidarome aptepimą. Tiesiog sumaišom sultis su cukrumi. Jei cukrus visiškai neištirpsta – nieko tokio, viskas gerai. Aptepam gerai visą keksą, neužmirštam ir šonų. Turim sunaudoti viską, net jei ir atrodo, kad per daug – susigers.

Palaukiam kol visai atauš ir puolam su peiliu.

Dieviškai skanu su puodeliu arbatos... Toks drėgnas, su vos juntama rūgštele, idealus keksas...

 

Uogienių nei mėgstu valgyti, nei verdu. Na kartais patinka kokį vieną kitą šaukštelį suvalgyti prie arbatos, taip vadinamuoju rusišku būdu. Ypatingai nemėgstu braškių uogienės, tos kur, cielos uogos plaukioja sirupe. Brrr, net nupurtė prisiminus. Skanu nebent sutrintos su cukrumi ir užšaldytos, bet ar tai uogienė...? Na dar šaukštukas vienas kitas mėlynių ar aviečių uogienės, bet vėlgi prisikandant prie arbatos.

O vat šitą marmeladą iškarto pamilau ir tikrai dar gaminsiu. Šiek tiek reikia pasiknisti, bet jau koks dieviškai skanus rezultatas...

Reikės vienam litrui ir gal 200 ml pagaminti:

3 didelių oranžinių, oranžinių apelsinų (750 g) 2 gražių citrinų (250 g) 1,1 litro vandens 1000 ml cukraus

Nupjaustom apelsinų ir citrinų galiukus ir kruopščiai nuplauname. Užsikaičiam virdulį vandens. Kai užverda, užpilam ant apelsinų ir citrinų, kad pilnai apsemtų. Jei iškyla į paviršių – prispaudžiam kokia lėkšte ar panašiai. Palaikom gal kokį 20 minučių, arba kol išsiurbiam visus kambarius.

Vandenį nupilam. Citrinas dalinam į keturias skilteles, apelsinus – į aštuonias. Plonai, plonai supjaustom. Su šia užduotim susidoroti labai padėjo Pijaus šveicariškas peiliukas, kuriam jis sąžiningai taupė gal kokius metus ar ilgiau. Aštrus kaip britva ir šitam reikalui labai tinka.

Dedam viską į puodą nemažą. Užpilam 1,1 litro vandens ir užvirinam. Paverdam 5 minutes. Tada supilam cukrų. Na ir verdam ant stiprios ugnies kol nugaruos gal penktadalis vandens. Pamaišom karts nuo karto. Aš viriau 50 minučių. Ar marmeladas išviręs, tikrinau tokiu būdu (kažkur nuo 30 virimo minutės) – įdedu šaukštą marmelado į lėkštutę, ją kišu į šaldiklį 5 minutėm. Traukiu lauk ir žiūriu, ar jau panašu į drebučius. Jei skysta, verdu dar 10 minučių ir vėl tikrinu. Po antro patikrinimo jau buvo gatava.

Marmeladą galima supilstyti į kokius mažiukus sterilius stiklainiukus (turbūt kiekviena turim būdą kaip tai padaryti). Kai atšąla – dedam į šaldytuvą. Kitą dieną jau galima valgyti.

Originaliame recepte reikėjo gaminti iš ypatingų bergamotės citrinų, bet kur tu žmogau jų gausi pas mus...

„Tai ką, pradėjai žuvį valgyti, Egidija?” Klausia manęs pašaipiai šiandien kažkas viduje. Gal skrandis, gal sąžinė… Jau tokia aš žuvies nemėgėja, bet vis kažkaip galvoje sukasi skanių keptų, rūkytų, vytintų ir visokių kitų žuvų paveiksliukai. Va, galvoju, reiks stintų išsikepti. Tik pirma reikia sulaukti kada jos kibti pradės... O gal jau pradėjo... Gi vasario 13 dieną Palangoje visaliaudinė stintų šventė, o jei nekimba dar, tai kaip tada...? Tai vis dėl to, gal jau kimba???

O dabar lengvas posūkis nuo stintų link kitų vandenų gyventojų...

Būtų gerai, kad ant kabliuko užkibtų:

Pora - trejetas gabaliukų upėtakio ant vieno valgytojo Saliero šaknies geras gumbas Rozmarinas šviežias Bazilikas šviežias Citrina Druska ir pipirai

Salierą nuskutam ir supjaustom šiaudeliais. Prisiplėšom folijos gabaliukų. Imam lapelį folijos, klojam ten saliero šiaudelius, tupdom upėtakį, papipirinam, padruskinam lengvai, pagražinam rozmarinu, baziliku ir citrina. Foliją užlankstom. Tą patį padarom su kitais gabaliukais. Kepam 200 C orkaitėje apie 20 – 30 minučių. Žiūrint ar drūti upėtakio gabaliukai užkibo...

Valgom su kuom norim, o valgėm mes su pankolio ir apelsinų salotom:

1 pankolis 2 apelsinai 2 valg. šaukšt. alyvuogių aliejaus 1 valg. šaukštas balzaminio acto druska, pipirai

Pankolį supjaustome šiaudeliais (neužmirštam išpjauti sukietėjusį viduriuką). Apelsinus sulupam, apipjaustom, kad neliktų skūrelės tos plonos ir gražiai išvaduojame iš tų plėvelių. Pilam aliejų, actą, prieskonius. Va ir viskas. Dar reikėtų įdėti pjaustyto raudono svogūno ir juodų alyvuogių, tik pas mus nei to, nei to nebuvo... Tai tiko ir taip. Receptas paimtas iš čia...

Neblogai pavalgėm, viskas liuks... Bet noriu pasiguosti kokia mane aną dieną kulinarinė katastrofa ištiko... Manau ir rašyti nereikia, vaizdas pats už save šneka. Čia jau ir skanaus nebepalinkėsi...

 

 

Puikūs keksiukai depresijai nuvyti (šokoladas), biški C vitamino atsargas papildyti (apelsinas) plius tinginiams pats tas (labai jau lengva). Na gerai, gerai... Vitaminas C kepant išnyksta, bet galima gi gaminant vieną kitą gurkšnelį tų šviežutėlių sulčių išmaukti... Receptas vat iš čia...

Taigi mums reikės:

1 ypatingai didelio apelsino (arba dviejų vidutinių) 2 kiaušinių 50 gr. arba 65 ml. cukraus 65 ml. aliejaus 300 gr. arba 450 ml. miltų 1 arbat. šaukšt. kepimo miltelių 1 arbat. šaukšt.vanilinio cukraus 50 gr.juodo šokolado 50 gr. balto šokolado

Su smulkia burokine tarkute nutarkuojame apelsino žievelę. Turi gautis geras valgomas šaukštas tų žievelių. Išspaudžiam apelsino sultis. Turi gautis apie 100 ml. Šokoladą, tiek baltą, tiek juodą, supjaustom gabaliukais, bet nesutrupinam. Miltus sumaišom su kepimo milteliais, vaniliniu cukrumi, apelsino žievele. Kiaušinius gerai išplakam su cukrumi. Po truputį į miltus supilam sultis ir aliejų. Įmaišom kiaušinius. Ir pagaliau suberiame šokoladą. Supilstom į keksiukų formeles. Gali būti popierinės arba metalines. Man gavosi 10 keksiukų.Orkaitė jau turi būti įkaitusi iki 200C. Kepam 20 - 25 min. Valgom su arbata, kava arba apelsinų sultimis.

O jau namai kaip apelsinais kvepia... Mmmmm...