Tinginiai irgi verda...

„Zatar, sumak, zatar, sumak“  kartojau panosėje kaip poterius Kaliningrado turguj užėjusi į rytietiškų prieskonių parduotuvėlę. „Pardavėjos nėra“ -  mano maldelę nutraukė riešutų, kišmiš ir dar visokių kitokių „kučkudu“ karalienė. „Tai ką man daryti? Labai sumak reikia?“ -  neatlyžau. „Tai pati ieškok kur ten kainos surašytos, o aš pasversiu“.  Suradom, pasvėrėm.  Dar raugeriškio uogų, kumino nemalto čiupau. O jau kokius nuostolius apturėjo prieskonių karalienė net ir nežinau – man gal antrų akinių reikia, o čia mat – obedat‘ pošla.

Za‘atar negavau. O kam man jo, jei sumac yra (lietuviškai  - žagrenis). Pati pasigaminsiu. Internete tiek visokių variantų : toks – Libane, anoks  – Sirijoj. Dar kitoks – Izraelyje mišinys maišomas. Skonio ir religijos (?) reikalas. Beje „za‘atar“ dar ir žolelė prieskoninė vadinasi, toks savotiškas čiobrelis. Tuose kraštuose ir ji kartais į minėtą mišinį nukeliauja. O pas mus tiks paprastas čiobrelis. Džiovintas, šviežias – skirtumo nėra.

Za‘atar prieskonių mišinys

4 šaukšteliai džiovinto raudonėlio 4 šaukšteliai džiovinto mairūno 4 šaukšteliai džiovinto arba šviežio čiobrelio 4 šaukšteliai malto kumino 4 šaukšteliai žagrenio (sumac) 1 šauštelis jūros druskos 8 šaukšteliai sezamo sėklų

Sezamo sėklas paskrudinkite sunkioje sausoje keptuvėje – minutę, dvi. Kol pasklis gardus kvapas, o sėklytės pradės ruduoti.Pusę sezamo sėklų atidėkite, o kitas sumaišykite su likusiais prieskoniais ir sumalkite kavamale arba grūstuvėje. Pabaigus suberkite likusias sezamo sėklas.

Receptą naudojau "Telegraph" rastą.

Pirmam bandymui pasirinkau Jurgitos  iš Savaitgalio rendez-vous išbandytą receptą su vištiena. Tik dar nuo savęs įbėriau virtų avinžirnių, o kulšeles pakeičiau krūtinėle.

Ottolenghi vištiena

700 g. vištienos krūtinėlės supjaustytos juostelėmis 0,5 citrinos supjaustytos kuo ploniau 0,5 svogūno supjaustyto riekelėmis 2 skiltelės česnako smulkinto 2 šaukštų alyvuogių aliejaus 1 šaukštelis cinamono juodų maltų pipirų 1,5 šaukštelio druskos 2 šaukštelių žagrenio 2 šaukštų za‘atar pora stiklinių virtų avinžirnių

Orkaitę įkaitinam iki 200 C.Vištieną sumaišom su citrina, svogūnu, česnaku, aliejumi, cinamonu, žagreniu,pipirais ir druska. Paliekam pasimarinuoti nors pusvalandį. Kepimo skardelę išklojame folija, suberiame avinžirnius. Suguldome ant viršaus vištieną. Tolygiai apiberiame za‘atar. Kepam apie 30 – 40 minučių arba kol iškeps.

Niekada nemaniau, kad keptos citrinos tokios skanios. O jau avinžirniai – kaip riešutukai kokie gavos. Vištiena sultinga, kvapni. Labai gerai.

 

Kai pilsit man sriubos – nepagailėkit tirščių. Vandenėlį tegul kas nors kitas siurbia, o man reikia pakramtyti. Dar pageidautina, kad būtų su kruopom kokiom, be spirgų ir be grietinės. Ir gal riekė duonos juodos tegul šalia guli...

Agurkynė su perlinėm kruopom

Geriausią agurkynę verda mano anyta. Maniškė irgi nebloga, bet kitokia. Va tokia:

1 litras jautienos sultinio stiklinė mirkytų pernakt perlinių kruopų keli juodi pipirai 1 morka 2 bulvė 3 – 4 rauginti agurkai

Kruopas ir pipirus beriam į sultinį. Verdam kol suminkštės. Morką, bulves supjaustom kubeliais ar kaip patinka. Bulvės gali būti šiek tiek didesniais. Suverčiam į puodą. Agurkus irgi supjaustom ir beriam į sriubą, kai viskas jau daugmaž yra išvirę. Palaukiam 5 minutes, paragaujam ar viskas gerai, ar netrūksta druskos ir išjungiam ugnį. Jei norim, galim kokį šomtą mėsos su kruopom kartu išvirti.

Grikių sriuba su frikadelėm

1 litras sultinio 100 ml grikių kruopų 2 morkos 1 svogūnas 100 ml virtų avinžirnių mėsos faršo frikadelėms druskos, pipirų

Grikius suberiam į sultinį. Kol viskas gražiai kunkuliuoja supjaustom šiaudeliais morkas ir svogūną susmulkinam. Tik jokiu būdu netarkuokite morkų... Nepatingėkite pasidarbuoti peiliu ar mandolina. Pakepam morkas ir svogūną šaukšte alyvuogių aliejaus. Suverčiam viską į sriubą. Mėsos faršą pagardinam druska ir pipirais, suformuojame mažas frikadeles. Dedam į sriubą. Ten pat keliauja ir avinžirniai. Laukiam kol grikiai gražiai suminkštėja ir frikadelės išverda. Pilam į lėkštes, kviečam visus prie stalo.

Ir kur tik šitų traškančia plutele pasidengusių žalių skanumynų negamina... Ir Izraelyje, ir Egipte, ir Sirijoj, ir Libijoj. Na praktiškai visuose Vidurio Rytuose. Gaminama iš avinžirnių, pupų (kurių vardas man mistika) džiovintų ar šviežių... Kai kas rašo, kad Egipte pirmieji falafel pradėjo gaminti koptai, vieni iš seniausių krikščionių. Todėl manau, kad visai tinkamas valgis adventui. Ot kaip susukau, gudriai...

Taigi...Mums reikės:

250 g džiovintų avinžirnių gabaliuko kopūsto, apie 200 g gero kuokšto petražolių 1,5 arbat. šaukštelio maltos kalendros 1,5 arbat. šaukštelio malto kumino kajeno arba čili pipiro miltelių pagal aštrumo mėgimą 1 arbat. šaukštelio maltų juodų pipirų 1 nubrauktas arbat. šaukštelio kepimo miltelių 2 arbat. šaukšteliai druskos augalinio aliejaus kepimui

Avinžirnius užpilam šaltu vandeniu ir paliekam išbrinkti per naktį. Aš brinkinau visą parą - nebuvo kada gaminti. Prieš gaminant vandenį nupilam, avinžirnius gerai perplauname šaltu vandeniu. Išsitraukiam super duper įrenginį – bulvių tarkavimo mašiną (kai kur tai jau turbūt ir raritetu patampantis daiktas). Beriam ten kopūstą, stambiai sukapotas petražoles, po šaukštą beriam avinžirnius. Saugom, kad neiššoktų atgal ir per daug nepridedam. Tiesiog šaukštą beriam, palaukiam kol susmulkins, tada kitą beriam. Į gautą košę beriam prieskonius, kepimo miltelius. Gerai išmaišom su rankom.

Įkaitinam aliejų. Nustatome ugnį ant mažesnės nei vidutinė. Formuojame golfo kamuoliuko dydžio rutuliukus arba pailgas „torpedas“. Kepam po kelis iškarto kol gerai apruduos. Spalva turi būti kaip kavos rudumo. Iškeptus dedam ant servetėlės arba į kokį tinklelį, kad nuvarvėtų aliejus. Gaunasi 33 rutuliukai.

Padažui

150 gr. natūralaus jogurto 1 šaukštas tahini (skrudintų sezamo sėklų trinta košė) 2 šaukštai citrinos sulčių 1 skiltelė susmulkinto česnako

Tiesiog viską sumaišom ir padažas paruoštas.

Man skanu buvo su cukinijos, agurko ir šviežių svogūnlaiškių salotom ir tuo padažiuku.

Naudojausi dviem šaltiniais: „Jogos mityba“ ir „Gourmet Traveller“.

Palankiai likimui susiklosčius šiam patieklui produktus radau ilgai neieškojusi. Net keista... O tik paklausykit kaip jie įdomiai skamba... Tahini... Avinžirniai... Egzotika kažkokia... Kas čia per daiktai tokie tingiu plėstis (vis dėl to ir blogo pavadinimas leidžia man taip pasielgti), tiesiog skanų dalyką išėjo pagaminti... Tas dalykas humusu vadinasi. Arabai, žydai ir indai (pasirodo indai tokio valgio net nežino) jį valgo pasičepsėdami. Gi labai vegetariškas, gi skanus ir maistingas... Taigi mums reikės: 0,5 litro virtų avinžirnių (skysčio, kuriame jie virė, neišpilam) 5 skiltelių česnako 150 ml. citrinos sulčių 120 gr. Tahini (sumaltos skurdintos sezamo sėklos su aliejum išsuktos, būna ekomaisto skyriuose) gerą kuokštą petražolių kelis šaukštus alyvuogių aliejaus 0,5 šaukštelio druskos kajeno pipirų (arba čili miltelių)

Su blenderiu gerai susmulkinam česnaką su tahini, aliejumi, citrinos sultimis ir druska. Beriam avinžirnius, smulkiai supjaustytas petražoles, pagal skonį kajeno pipirų. Viską gerai vėl su blenderiuku smulkinam. Po šiek tiek įpilam to skysčio, kuriame virė avinžirniai. Ragaujam ir pagal skonį pridedam ko mums truksta. Turi gautis kažkas panašaus į bulvių košę. Neturi likti nei vieno sveiko avinžirniuko.Dedam į dubenėlį, darom duobutę, įpilam alyvuogių aliejaus, pabarstom kajenais ar čili, petražolėm papuošiam. Valgom su lavašu ar kokia kita skania egzotiška duona.