Tinginiai irgi verda...

Praeitas ir šis savaitgalis buvo tokie intensyvūs, o darbo dienomis iškarto lekiam į pajūrį ar šiaip kur „pasėdėt“, tad gaminimui namuose laiko beveik visai nebelieka. Gerai, kad vasarą yra toks puikus dalykas kaip uogos ir šviežios daržovės. Pastangų - mažumas, o rezultatas - puikumas. Tai tuom namuose ir maitinamės – braškės, trešnės, traškios salotos, gaivūs gėrimai su daug mėtos. Prisiminiau vieną seną receptą, šiek tiek pakeičiau – va ir vakarienė. Tiesa, vyras valgė tik iš mandagumo, o man patiko.

Beje, šios vasaros naujiena mano gyvenime – pradėjau rašyti į www.pinigukarta.lt. Kol kas tik pora straipsniukų, bet bręsta ir trečias. Atspėkit, kokioj vietoj tokias knygas, su džiovintom gėlėm, galima pavartyti?

Jaunų burokėlių tarta

Pagrindui:

8 kupini šaukštai rupių ruginių miltų 5 šaukštai avižų dribsnių 1 arbatinis šaukštelis kepimo miltelių 100 g sviesto 4 šaukštai vandens

Įdarui:

1 svogūnas 3 skiltelės česnako 1 šaukštas aliejaus 4 jauni burokėliai su šaknelėm ir lapais 2 kiaušiniai 100 g varškės sauja graikiškų riešutų 100 g rūkytos naminės išpjovos druskos, pipirų

Miltus sumaišom su kepimo milteliais ir avižiniais dribsniais. Šaltą sviestą sutarkuojame į miltus. Apibarstome sviestą miltais ir triname tarp pirštų, kol pasidaro trupiniai. Supilame vandenį ir išminkome tešlą.

Į apvalią skardelę įtiesiame kepimo popierių. Imame po gabaliuką tešlą ir aplipdome dugną bei šonus. Įdedame į šaldytuvą.

Orkaitę įkaitiname iki 180 C.

Ruošiame įdarą. Įkaitiname aliejų, beriame susmulkintą svogūną ir česnako skilteles. Burokėlius nuplauname, šakneles nulupame, supjaustome stambokais gabalais. Dedame į keptuvę, įpilame 50 ml vandens, uždengiame ir 5 minutes patroškiname. Kiaušinius sumaišome su varške, druska ir pipirais. Dedame į pravėsusius burokėlius. Ten pat sudedame smulkiai supjaustytą mėsą ir riešutus. Riešutus galima dėti nesmulkintus. Išmaišom.

Įdarą sudedame į kepimo formą. Išlyginame paviršių. Kepam 35 – 60 minučių. Priklauso nuo formos dydžio. Jei 28 cm x 3 cm – 35 minutes, jei 22 cm x 6 cm – 60 minučių. Šį kartą naudojau mažesnę, aukštesniais kraštais.

Kad šokoladinis pyragas gali būti su cukinijom, seniai žinojau. Bet kad ir burokėlius galima derinti su šokoladu... Kažkoks visiškai crazy žmogus galėjo sugalvoti. Ir man būtinai reikėjo išbandyti tai, ir būtent tada, kai laukiam svečių. O po to nervintis „ar valgys kas nors tokią nesąmonę“. Valgė, kai kas ir tris gabalus sukirto.

Šokoladinis burokėlių pyragas

85 g 70 proc. Šokolado 3 kiaušiniai 300 g cukraus 240 ml saulėgražų aliejaus 300 g virtų burokėlių vanilės esencijos kelių lašelių 30 g kakavos miltelių 200 g miltų 1,5 šaukštelio kepimo miltelių žiupsnis druskos 250 g pieniško šokolado

Orkaitę įkaitinti iki 175 C. Kepimo formos vidų (naudojau 23 cm. skersmens) ištepti aliejumi ir apiberti miltais.

Sulaužytą į gabaliukus šokoladą ištirpinti karštų garų vonelėje. Aš kartais patingiu kaisti vandenį, tai tiesiog laikau puodą su šokoladu pakėlusi apie 20 – 30 cm virš ugnies ir maišau kol ištirps.

Burokėlius supjaustom gabaliukais ir sutrinam su blenderiu ar grūstuvu iki vientisos masės.

Kiaušinius išplakam su cukrumi, aliejumi ir vanilės esencija. Supilam burokėlius ir šokoladą, išmaišom.

Atskirame dubenyje sumaišom miltus, kakavą, kepimo miltelius ir druską. Po truputį suberiam į burokėlių masę, išmaišom.

Pilam tešlą į formą.

Kepam 1 valandą. Ar iškepė, tikrinam į pyrago vidurį įbedę medinį pagaliuką. Jei jis sausas, viskas puiku, galima traukti lauk. Pagaliukas - šlapias, kepam dar 10 minučių ir vėl patikrinam. Jei forma didesnė, kepimo laikas gali trumpėti iki 30 minučių. Tad patarčiau su pagaliuku pradėti tikrinti nuo 30 kepimo minutės.

Iškepusį pyragą verčiam lauk iš formos. Paliekam šiek tiek ataušti. Per ta laiką sulaužom gabaliukais pienišką šokoladą ir ištirpinam (garų vonelė ar aukštai pakėlus virš ugnies). Apliejame dar karštu šokoladu mūsų pyragą. Valgyti galima iškart arba palaukti kol šokoladas sustings...

Kitą kartą pabandysiu pertepti kokia skania uogiene. Vyšnios ar spanguolės čia labai tiktų...

Receptas su mažais nukrypimais iš Veggie Belly.

Mano romanas su burokėliais įvairiais pavidalais tęsiasi toliau. Pamačiusi šiandien šį Astos kūrinį iškarto mintyse sumečiau, kad špinatų neturiu, bet vat burokėlių jaunų su visom šaknelėm ir viršūnėlėm tai šaldytuve tūno... Be šito pakeitimo buvo dar vienas - parduotuvėje neradau rūpių kvietinių miltų, tai griebiau ruginių ir tarta įgavo tokį tikrą kaimišką, senovinį net sakyčiau, skonį.

Pagrindui:

8 kupinų šaukštų rupių ruginių miltų 5 šaukštų avižinių dribsnių 1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių 100 g sviesto 4 šaukštų vandens

Įdarui:

1 svogūno 2 skiltelių česnako saliero šaknies ketvirtadalis 6 burokėlių jaunų-liaunų su šaknelėm ir lapais, ir kotais visais 1 skardinė tuno (filė geriau) 100 g sūrio 2 kiaušinių mažiukų pomidoriukų pora saujų (arba pora normalaus dydžio) druskos, pipirų

Miltus sumaišom su kepimo milteliais ir avižiniais dribsniais. Sutarkuojame sviestą ir rankomis patrindami pirštais pasidarome tokius trupinius. Supilam vandenį ir išminkom vientisą tešlą.

Į apvalią skardelę įtiesiame suglamžytą ir vėl ištiesintą kepimo popierių. Išklojame tešlą. Aš tiesiog ėmiau po gabaliuką ir lipdžiau kaip plastiliną. Aplipdom ir kraštus.

Dedam skardelę į šaldytuvą, kol paruošime įdarą.

Įkaitintoje keptuvėje su šaukštu alyvuogių aliejaus pakepiname susmulkintą svogūną ir česnako skilteles. Beriam kubeliais supjaustytą salierą. Burokėlius gerai nuplauname ir supjaustome nuo galvos iki kojų. Dedam į keptuvę, įpilam trupučiuką vandens ir patroškiname porą minučių, nedaugiau.

Į šiek tiek atvėsintas daržoves sudedame tuntą. Lengvai išplakame kiaušinius ir sumaišome su 2/3 tarkuoto sūrio. Paskaninam druska ir pipirais. Sumaišom daržovių-tuno įdarą su plakiniu ir suverčiame ant tešlos pagrindo. Viršų puošiame perpjautais pomidoriukais, pabarstome likusiu sūriu.

Kepam 180 C orkaitėje 35 minutes.

Pagrindas gaunasi labai trapus, bet gardus, gardus... O jau tie burokėliai (ypač jų raudoni stiebai) kaip su tunu dera, tai ir pasakoti nepradėsiu. Gi tiek šitam deriniui ditirambų visur prigiedota, prirašyta...

Po švediško maisto persivalgymo šventės, kuri tęsėsi dvi paras kelte Ryga - Stokholmas – Ryga, šiandien norėjosi kažko tokio lengvo ir daržoviško. Labai susidomėjusi perskaičiau straipsnį apie žaliavalgius. Buvo ten ir keletas receptų, kurie siūlė įprastus ingredientus pakeisti žaliomis, nepadorotomis termiškai, daržovėmis.

Burokėlių karpačio

1 burokėlis nejaunas nedidelis citrinos sulčių medaus šaukštelis alyvuogių aliejaus skiltelė susmulkinto česnako truputis druskos

Burokėlį nulupame ir labai labai plonai supjaustome. Visus produktus sumaišome ir užpilame ant burokėlio griežinėlių. Palaikome pusvalandį, kad skonis įsigertų. Valgom, triauškinam...

Daržovių kuskusas

pusė galvos žiedinio kopūsto pusė galvos brokolio gabalas saliero šaknies sauja džiovintų slyvų alyvuogių aliejaus raudonėlio žiupsnelis truputis druskos

Kopūstus nuplauname gerai ir nupjaustome žiedinėlius, kotų nereikės. Sudedam į maisto smulkintuvą ir smulkinam, kol viskas pasidarys panašu į kuskusą. Pagardinam gabaliukais supjaustytu salieru, smulkintomis slyvomis. Užpilam aliejaus, užbarstom druskos ir raudonėlio. Išmaišom ir valgom. Nors ir nusižengiau žaliavalgiškumui, bet man skanu buvo su falafel ir jogurto-tahini padažu...

Vėl prisikaupė nepaskelbtų gėrybių, tai puolu taisyti padėtį ir skelbiu, skelbiu, skelbiu...

Apie privaloma sekmadieninį ritualą – kiaušinienę, jau turbūt kelis kartus rašiau. Taigi vienas iš įdomesnių variantų - omletas su jaunų raudonųjų burokėlių lapukais ir vienu kitu griežinėliu kumpio.

Reikės:

5 kiaušinių pieno šlakeliukas jaunų raudonųjų burokėlių lapų nuo kokių keturių-penkių burokėlių saujos meškinio česnako saujos baziliko lapelių šviežių 5 griežinėliai kokio bekono ar kumpio plono skanaus druskos, pipirų

Įkaitinam keptuvę. Dedam į ja bekoną/kumpį ir trumpai paskrudinam. Kol jis ten skrunda, išplakam šluotele kiaušinius su tuo šlakeliu pieno ir trupučiu druskos bei pipirų. Pilam viską ant kumpio. Uždengiam dangčiu ir sumažinam ugnį iki minimumo. Tuo tarpu supjaustom buroklapius ir kitus žalumynus. Nuimam dangtį ir pažiūrim kaip ten reikalai klostosi. Jei omletas jau sutirštėjęs, beriam ant jo žalumynus ir vėl uždengiam dangčiu. Pakepam dar 3 – 5 minutes ir jungiam lauk. Buroklapiai neturi sukepti, tik apšilti...

Valgom su riekele duonos ir kokiom ridikų salotom. Arba pasigaminam vieną iš žemiau pateiktų variantų.

Žalios salotos su aštriu jogurtiniu užpilu

agurko galiukas meškinio česnako saujelė kalendros lapelių šiek tiek rukalos saujelė saliero koto gabaliukas trys šaukštai jogurto be priedų šaukštas granatų sulčių čili pipiriuko ketvirtis česnako trupučiuką druskos, pipirų

Supjaustom, suplėšom. Sumakaluojam jogurtą su sultim, čili pipiru susmulkintu, česnaku ir druska bei pipirais, pilam ant žalumynų.

Pomidorai su česnakiniu sūriu

du pomidorai saujelė kalendros lapelių pora riekelių rūkyto varškės sūrio su česnaku alyvuogių aliejaus citrinos sulčių druskos, pipirų

Pomidorus nuplikom, nulupam, supjaustom. Kalendros lapelius nuskabom nuo šakelių, metam ant pomidorų. Ten pat keliauja pasmulkintas sūris ir aliejaus/ citrinų/ druskos/ pipirų užpilas.

Skanaus. Valgykit daug, daug daržovių... Ir puolam žiūrėti Eurovizijos.

 

Rusijos gėrybių parodėlėje labai flegmatiško balso moteriškutė prekiavo visokiais grybais džiovintais, uogomis negirdėtomis (kurių po vieną visų paragavau), marinuotais ir raugintais grybukais, marinuotais фучжу (nusipirkau puskilogramį ir labai skaniai sukirtom su kolegom stende). Kažkaip patraukė akį bokštu sudėliotos skardinės su troškinta arkliena. Niekada nebuvau ragavusi šitokios mėsos, tik girdėjusi, kad visokie ten italai ir prancūzai apsilaižydami kerta kepsnius iš jos ir troškinius ten visokius. O vat šituos konservus gamina Čiuvašijoj... Ten arklius labai gerbia ir visaip myli, o senovėje arkliena buvo ritualinis maistas... Nu ir iki šiol valgo, tik paprastesnėms progoms gal...

Ekspromtu gimė vat toks užkandis – mišrainė. Jei nelabai jums prie dūšios tokia egzotika, galima užsidėti tuno kokio...

Dviems porcijoms reikės:

1 burokėlio 1 morkos 0,5 obuolio 4 skiltelės česnako alyvuogių aliejaus šlakelis balzaminio acto lašeliukas baziliko džiovinto žiupsnelis mairūno džiovinto žiupsnelis druskos pipirų keli gabaliukai troškintos arklienos

Įkaitinam orkaitę iki 200 C. Burokėlį gerai nuplauname ir suvyniojame į foliją. Dedam į orkaitę, po 30 minučių ten pat keliauja nulupta ir skridinėliais supjaustyta morka bei nuluptas ir į keturias dalis padalintas obuolys. Morka ir obuolys irgi įvynioti į foliją. Šalią metam nenulupto česnako skilteles. Kepam dar valandą. Traukiam lauk, ataušinam ir nulupam burokėlį. Supjaustom šiaudeliais. Dedam į lėkštę, ten pat keliauja morkos skridinėliais ir šakute sutraiškytas obuolys bei česnakas. Pilam aliejaus ir acto, pabarstom druskos ir prieskonių. Užtupdom ant viršaus arklienos. Valgom... O skonis labai panašus į jautieną, nieko ypač mandro :)

 

Pirmą kartą tokių burokėlių paragavau kažkurioj parodoj ar tai Helsinkyje ar tai Gioteborge prieš kokius penkis gal metus. Moteriškutės dvi kukliai stovėjusios kampe kvietė ragauti traškučių iš įvairių ekologiškų šakniavaisių. Buvo ten, aišku, iš bulvių, be to iš morkų, ropių (?), bei burokėlių pagamintų... Ir man kažkaip tie burokėliški labai patiko. Įsigijau maišiuką ir labai gardžiai sutriauškinau. Deja, po to karto niekur daugiau tokio skanumyno ir nemačiau pirkti. Bet, vakar pamačiau vat šitą receptą ir nutariau pati pasigamint, kol dar prekyboje nepasirodė. Labai paprasta ir greitai pagaminama (jei nenorit prigaminti poros kilogramų).

 

Reikia tik:

burokėlių (poros – trejeto) ir būtų gerai, kad būtų tokie pailgi, nedidelio skersmens druskos

Įkaitinam orkaitę iki 180 C. Į skardą įtiesiam kepimo popierių. Burokėlius gerai nupjauname, nusausiname ir nuskutame. Plonai, plonai supjaustome. Aš pjausčiau su tokia tarkos puse kur trys tokie įpjovimai, tai man nelabai gražūs gavosi gabaliukai, nes burokėlis buvo didesnis už tuos įpjovimus, tai nusirėždavo kažkaip netvarkingai. Tai po to pjausčiau peiliu, beveik permatomus griežinėlius, gavosi labai dailiai. Tai vat... O patogiausia būtų pjaustyti mandolina, jei tokią turit.

Išdėliojam griežinėlius skardoje, gali liesti vienas prie kito, nes susitrauks. Pabarstom druska. Ir kepam apie 15 – 20 minučių. Po 15 minučių pradedam stebėti, kad nesudegtų. Kepimo laikas priklauso nuo griežinėlių storio. Traukiam lauk, palaukiam kol šiek tiek praauš ir puolam valgyti.

Iš vienos skardos menkai ką galima privalgyti, tai aš iš triejų mažuliukų burokiukų (kaip vaiko kumštis) iškepiau 3 skardas.

 

Tokia mišraine mane pirmą kartą pavaišino anyta. Gaivu, lengva, sveika... Ačiū jai :) O dar šiandien taip tingėjosi eiti iš namų į turgų, pirkti kažką pietums... Nutariau gaminti iš to, kas buvo namuose. O virtuvėje radome:

Šviežią raudonąjį burokėlį (nevirtą)3 obuoliusporo gabaliuką3 skilteles česnakoalyvuogių aliejauscitrinos sulčiųmairūno, raudonėlio, baziliko ir rozmarino džiovintodruskos labai mažai

Burokėlį ir obuolius nulupti, sutarkuoti smulkia tarka (burokine). Pagrindinis mano uždavinys buvo užmaskuoti tą "žemišką" burokėlio kvapą. Tai ir padarome česnako ir kitų gėrybių pagalba. Česnaką sutraiškyti plokščiąja peilio puse ir supjaustyti smulkiai, porą irgi susmulkinti. Pilti lašelį aliejaus, įspausti šiek tiek citrinos sulčių, barstyti prieskoniais, maišyti ir valgyti. Vieni vitaminai, jokių kalorijų (na biškį yra, aišku, bet laaaaaaaaaaaaabai mažai...). Einu dar dubenėlį suvalgysiu...