Tinginiai irgi verda...

„Zatar, sumak, zatar, sumak“  kartojau panosėje kaip poterius Kaliningrado turguj užėjusi į rytietiškų prieskonių parduotuvėlę. „Pardavėjos nėra“ -  mano maldelę nutraukė riešutų, kišmiš ir dar visokių kitokių „kučkudu“ karalienė. „Tai ką man daryti? Labai sumak reikia?“ -  neatlyžau. „Tai pati ieškok kur ten kainos surašytos, o aš pasversiu“.  Suradom, pasvėrėm.  Dar raugeriškio uogų, kumino nemalto čiupau. O jau kokius nuostolius apturėjo prieskonių karalienė net ir nežinau – man gal antrų akinių reikia, o čia mat – obedat‘ pošla.

Za‘atar negavau. O kam man jo, jei sumac yra (lietuviškai  - žagrenis). Pati pasigaminsiu. Internete tiek visokių variantų : toks – Libane, anoks  – Sirijoj. Dar kitoks – Izraelyje mišinys maišomas. Skonio ir religijos (?) reikalas. Beje „za‘atar“ dar ir žolelė prieskoninė vadinasi, toks savotiškas čiobrelis. Tuose kraštuose ir ji kartais į minėtą mišinį nukeliauja. O pas mus tiks paprastas čiobrelis. Džiovintas, šviežias – skirtumo nėra.

Za‘atar prieskonių mišinys

4 šaukšteliai džiovinto raudonėlio 4 šaukšteliai džiovinto mairūno 4 šaukšteliai džiovinto arba šviežio čiobrelio 4 šaukšteliai malto kumino 4 šaukšteliai žagrenio (sumac) 1 šauštelis jūros druskos 8 šaukšteliai sezamo sėklų

Sezamo sėklas paskrudinkite sunkioje sausoje keptuvėje – minutę, dvi. Kol pasklis gardus kvapas, o sėklytės pradės ruduoti.Pusę sezamo sėklų atidėkite, o kitas sumaišykite su likusiais prieskoniais ir sumalkite kavamale arba grūstuvėje. Pabaigus suberkite likusias sezamo sėklas.

Receptą naudojau "Telegraph" rastą.

Pirmam bandymui pasirinkau Jurgitos  iš Savaitgalio rendez-vous išbandytą receptą su vištiena. Tik dar nuo savęs įbėriau virtų avinžirnių, o kulšeles pakeičiau krūtinėle.

Ottolenghi vištiena

700 g. vištienos krūtinėlės supjaustytos juostelėmis 0,5 citrinos supjaustytos kuo ploniau 0,5 svogūno supjaustyto riekelėmis 2 skiltelės česnako smulkinto 2 šaukštų alyvuogių aliejaus 1 šaukštelis cinamono juodų maltų pipirų 1,5 šaukštelio druskos 2 šaukštelių žagrenio 2 šaukštų za‘atar pora stiklinių virtų avinžirnių

Orkaitę įkaitinam iki 200 C.Vištieną sumaišom su citrina, svogūnu, česnaku, aliejumi, cinamonu, žagreniu,pipirais ir druska. Paliekam pasimarinuoti nors pusvalandį. Kepimo skardelę išklojame folija, suberiame avinžirnius. Suguldome ant viršaus vištieną. Tolygiai apiberiame za‘atar. Kepam apie 30 – 40 minučių arba kol iškeps.

Niekada nemaniau, kad keptos citrinos tokios skanios. O jau avinžirniai – kaip riešutukai kokie gavos. Vištiena sultinga, kvapni. Labai gerai.

 

Šį pyragą gaminau antram kulinarinio žurnalo „Celsijus“ numeriui. Išdrįsau pasisiūlyti paruošti desertą su česnaku tik todėl, kad buvau ragavusi tokių viename iš Rygos restoranėlių (kažkada rašiau apie „Kiploku krogs“).

Atrodysiu kaip pagyrūnė, bet mano sūrpyragis išėjo daug skanesnis nei rygiškis. Tas buvo įdomus, o maniškis velniškai gardus (kiek aš dar save girsiu, cha, cha).

Internete radau tik vieną receptą. Bet ir tas pasirodė nei šioks, nei toks. Labai aš ilgai laužiau galvą, gal kokius du mėnesius, kol sumąsčiau kaip tą nei šiokį, nei tokį receptą patobulinti. Gera mintis buvo panaudoti pagrindui „Belvitos“ pusrytainius (jokios reklamos!). Česnakus irgi karamelizavau savo sugalvotu būdu – galima valgyti tiesiog iškart – kaip maži irisiukai gaunasi.

Va kokia aš šaunuolė, “didžioji kulinarė” - tikiuosi nesprogsiu kaip pasipūtusi varlė.

Saldus sūrio pyragas su karamelizuotais česnakais

12 porcijų

 

Pagrindui:

100 g lydyto sviesto 1 kiaušinis 5 pakeliai „Belvitos“ sausainių (su medum ir riešutais)

Karamelizuotiems česnakams:

1 galvutė česnako 2 valg. š. cukraus 2 valg. š. šalto vandens

Sūrio masei:

5 indeliai kreminio sūrio „Philadelphia“ (po 125 g) 3 kiaušiniai 1 st. cukraus 2 arb. š. vanilinio cukraus 1 citrinos žievelė (smulkiai sutarkuota) 1 valg. š. miltų

Orkaitę įkaitinti iki 260 C. Pasiruošti apvalią išardomą kepimo formą. Skersmuo 21 cm.

Ruošiame pagrindą. Sausainius sutrupinti iki smulkių trupinių, sumaišyti su lydytu sviestu ir išplaktu kiaušiniu. Gauta mase iškloti kepimo formos dugną ir šonus. Padėti į šaldytuvą.

Česnaką nulupti. Sudėtį į nedidelį puodą su verdančiu vandeniu ir virti 3 minutes. Karštą vandenį nupilti, užpilti šaltu, palaukti kol atvės ir supjaustyti česnako skilteles mažais kubeliais (1 cm dydžio). Į nedidelį puodą sudėti česnakus, 2 šaukštus cukraus, supilti 2 šaukštus šalto vandens. Kaitinti ant mažos ugnies atsargiai pamaišant, kol cukrus paruduos ir karamelizuosis (apie 5-7 minutes). Atvėsinti.

Kreminį sūrį sumaišyti su kiaušiniais. Geriau naudoti ne mikserį, o medinį šauštą, kad nesusidarytų oro burbuliukų. Maišyti kol neliks sūrio gumuliukų. Cukrų sumaišyti su vanile, citrinos žievele ir miltais. Suberti į sūrio masę ir išmaišyti. Sudėti karamelizuotus česnakus, atsargiai išmaišyti.

Sūrio masę krėsti ant sausainių pagrindo. Išlyginti paviršių.

Kepimo formą dėti ant grotelių, po grotelėmis tuščią skardą (gali šiek tiek ištekėti sviesto). Kepti 260 C įkaitintoje orkaitėje 5 minutes, tada sumažinti iki 100 C ir kepti dar 1,5 val. Jei naudosite didesnę kepimo formą, laiką mažinkite iki 1 val. Reikėtų stengtis, kad pyragas neperkeptų, - palietus turi jaustis, kad jis dar minkštas, panašus į želė. Iškepusį pyragą palikti orkaitėje porai valandų, kol visai atauš. Ataušusį pyragą padėti į šaldytuvą bent 12 valandų.

Jei esat virtuviniai konservatoriai, galit gaminti ir be česnakų. Gausi gardus pyrgas, bet be intrigos ir "cinkelio".

Tikiuosi, kad dar nenusibodau su savo agurkais. Jei ką, tai atsiprašau, bet žinokit - negalėjau susilaikyti pamačiusi pas Jurgą šio džemo receptą. Gi taip tinka prie agurkinio gėrimo ir šerbeto dueto. Produktai beveik tie patys, tačiau rezultatas oi kaip skiriasi...

Reikės:

1 kg agurkų 20 šaukštų cukraus (arba 500 g) 4 šaukštų medaus 3 citrinų saujos mėtos arba pipirmėtės (naudojau pastarąją) galima įdėti ir gabiuką imbiero sutarkuoto (aš užmiršau visai)

Agurkus nulupam, perpjaunam išilgai į keturias dalis ir pašalinam sėklas. Plonai, plonai supjaustom. Užpilam cukrumi ir medumi, išspaudžiame citrinų sultis, šiek tiek patarkuojame ir žievelę. Smulkiai supjaustome mėtas ar pipirmėtę. Beriam irgi ant agurkų. Jei turim, užtarkuojam imbiero. Išmaišom ir paliekam pasiilsėti porai - trejetui valandų. Mano kantrybė trūko po dviejų valandų.

Kaičiam puodą ant vidutinės ugnies. Palaukiam kol užvirs, sumažinam ugnį iki minimumo ir retkarčiais pamaišydami verdame apie 30 minučių, kol skystis bus panašus į sirupą. Iš tokio kiekio gavosi apie 400 ml stiklainiukas.

Labai įdomu ir skanu su kietu sūriu (nors galima ir su mėlyno pelėsio. Ech, tingėjau iki parduotuvės eiti. Bet būtinai ir su juom pabandysiu).

O melionui šaukštelis šio nepaprasto džemo duoda labai gerą skonį: melionas pasidaro saldus, su rūgštele ir daug kvapnesnis...

Ką tik grįžom suliję, bet laimingi iš naktinės slibinų medžioklės. Kupini įspūdžių ir geriausių emocijų. Poros slibinų nesumedžiojom, palikom rytdienai. Vieną dalyką žinom – septintasis slepiasi po tiltu, niekur nepabėgs.

Va šitas jau tikrai nepaspruks - gipsuotas. Ta proga, kad jau suradom jį - dedam parašą ant gipso ir važiuojam toliau.

O šitą agurkų gėrimą ragavom dar per patį karščio apogėjų – puikiai gaivina ir nesukelia troškulio kaip nekurie limonadai visokie.

Reikės:

geros saujos pipirmėtės (gali būti šviežia, gali būti šaldyta) 6 šaukštelių cukraus 1,5 citrinos sulčių 3 cm imbiero šaknies galiukas pusė ilgo agurko 1 litro gazuoto vandens (nors tiks ir paprastas virintas, tik kad būtų šaltas)

Pipirmėtes sumaišom su cukrumi, tarkuotu imbieru ir citrinų sultimis, gerai su kokia piesta sumakaluojam, kad cukrus ištirptų. Agurko pusę supjaustom kuo ploniausiai (galim ir su mandolina, jei yra tokia po ranka). Pipirmėtės ir co reikalą dedam į asotį ar kokį gražų indą, ten pat keliauja agurko griežinėliai. Viską užpilam vandeniu. Išmaišom, ragaujam, jei ko trūksta – pridedam. Jei labai šaltumo norisi ir tuoj pat – įmetam daug ledo gabaliukų (bet jie mūsų idealiai subalansuotą skonį šiek tiek nublankins), o jei kantrybė dar neapleido, statom į šaldytuvą ir ataušinam kokį pusvalandį.

Geriam ir valgom su visais agurkais.

Receptas su lyriniais nukrypimais viena akim nusižiūrėtas vat iš čia...

O panašios sudėties šerbetas laukia rytojaus. Likit prisijungę :)

Ech... Taigi visai pamiršau vieną dalyką... Cukrų galima pakeisti medumi. Tik tada jo kokių 4 šaukštelių užtenka. Gi agurkas ir medus... na patys juk žinot :)

Vakar ir šiandien tokius neblogus mokymus apturėjau apie visokius ten marketingus, brendingus ir t.t. Kalbėjom ir apie Guerrilla Marketing. Ir supratau, kad kai kuriuos metodus, minėtus ten, jau naudoju arba darbe, arba bloge. Ir net nemastydama, kad tai būtent ir yra Guerrilla :) Kaip supratu belieka tik man sukurti video, kuriame būtų trys dalykai: sex, violance, romantic ir visa tai vyktų virtuvėje – blogas lūžtų nuo lankytojų.

Bet grįžtam atgal prie puodų, naudosim kitus metodus - gaminsim skanų maistą.

Kaip tik šaldytuve turėjau marcipanų masės, todėl tik pamačiusi šiuos gražuolius geltonus, iškarto pradėjau planuoti vizitą į parduotuvę ir virtuvę...

Reikės (šaukštai visi su nedideliu kaupu):

4 šaukštų miltų pusė šaukštelio kepimo miltelių žiupsnis druskos 5 dideli kiaušiniai (arba 6 vidutiniai) 1 šaukštelis vanilinio cukraus 200 g marcipanų masės (kambario temperatūros) 10 šaukštų cukraus 225 g sviesto (kambario temperatūros) 2 didelių citrinų žievelė nutarkuota 1 didelio apelsino žievelė nutarkuota 1 šaukštas aguonų

Aptepimui:

3 šaukštai citrinos sulčių 3 šaukštai apelsinų sulčių 6 šaukštai cukraus

Orkaitę įkaitinam iki 175 C. Pasiruošiam pailgą kepimo formą: patepam sieneles su aliejumi, įklojam kepimo popierių.

Nedideliame dubenėlyje sumaišom miltus su kepimo milteliais ir druska. Kitam inde kiaušinius lengvai išplakam su vaniliniu cukrumi.

Marcipanų masę sutrupinam į nedidelius gabaliukus ir kartus su cukrumi gerai išmaišom su mikseriu. Maišom kokias geras 10 minučių, mažu greičiu, kol pasidarys tokie trupinukai nedideli. Aš karts nuo karto dar ir su pirštais paminkiau, kad greičiau viskas susimaišytų.

Sviestą supjaustom į 16 dalių. Dedam po vieną gabaliuką į marcipanų masę ir su mikseriu plakam, kol sviestas išnyksta. Metam kitą gabaliuką ir vėl laukiam kol išnyks. Taip sudedam visą sviestą. Maišom dar kokias keturias minutes.

Plona srovele supilam kiaušinius, visą laiką mikseriu maišydami vidutiniu greičiu.

Sudedam žieveles sutarkuotas ir dar plakam 30 sekundžių. Suberiam išsijotus miltus ir aguonas, gerai išmaišom.

Suverčiam tešlą į kepimo formą ir kepam 50 minučių.

Traukiam pyragą lauk, iškeliam iš formos su visu popieriumi. Kol pyragas šiek tiek atauš (5 minutes), pasidarome aptepimą. Tiesiog sumaišom sultis su cukrumi. Jei cukrus visiškai neištirpsta – nieko tokio, viskas gerai. Aptepam gerai visą keksą, neužmirštam ir šonų. Turim sunaudoti viską, net jei ir atrodo, kad per daug – susigers.

Palaukiam kol visai atauš ir puolam su peiliu.

Dieviškai skanu su puodeliu arbatos... Toks drėgnas, su vos juntama rūgštele, idealus keksas...

 

Uogienių nei mėgstu valgyti, nei verdu. Na kartais patinka kokį vieną kitą šaukštelį suvalgyti prie arbatos, taip vadinamuoju rusišku būdu. Ypatingai nemėgstu braškių uogienės, tos kur, cielos uogos plaukioja sirupe. Brrr, net nupurtė prisiminus. Skanu nebent sutrintos su cukrumi ir užšaldytos, bet ar tai uogienė...? Na dar šaukštukas vienas kitas mėlynių ar aviečių uogienės, bet vėlgi prisikandant prie arbatos.

O vat šitą marmeladą iškarto pamilau ir tikrai dar gaminsiu. Šiek tiek reikia pasiknisti, bet jau koks dieviškai skanus rezultatas...

Reikės vienam litrui ir gal 200 ml pagaminti:

3 didelių oranžinių, oranžinių apelsinų (750 g) 2 gražių citrinų (250 g) 1,1 litro vandens 1000 ml cukraus

Nupjaustom apelsinų ir citrinų galiukus ir kruopščiai nuplauname. Užsikaičiam virdulį vandens. Kai užverda, užpilam ant apelsinų ir citrinų, kad pilnai apsemtų. Jei iškyla į paviršių – prispaudžiam kokia lėkšte ar panašiai. Palaikom gal kokį 20 minučių, arba kol išsiurbiam visus kambarius.

Vandenį nupilam. Citrinas dalinam į keturias skilteles, apelsinus – į aštuonias. Plonai, plonai supjaustom. Su šia užduotim susidoroti labai padėjo Pijaus šveicariškas peiliukas, kuriam jis sąžiningai taupė gal kokius metus ar ilgiau. Aštrus kaip britva ir šitam reikalui labai tinka.

Dedam viską į puodą nemažą. Užpilam 1,1 litro vandens ir užvirinam. Paverdam 5 minutes. Tada supilam cukrų. Na ir verdam ant stiprios ugnies kol nugaruos gal penktadalis vandens. Pamaišom karts nuo karto. Aš viriau 50 minučių. Ar marmeladas išviręs, tikrinau tokiu būdu (kažkur nuo 30 virimo minutės) – įdedu šaukštą marmelado į lėkštutę, ją kišu į šaldiklį 5 minutėm. Traukiu lauk ir žiūriu, ar jau panašu į drebučius. Jei skysta, verdu dar 10 minučių ir vėl tikrinu. Po antro patikrinimo jau buvo gatava.

Marmeladą galima supilstyti į kokius mažiukus sterilius stiklainiukus (turbūt kiekviena turim būdą kaip tai padaryti). Kai atšąla – dedam į šaldytuvą. Kitą dieną jau galima valgyti.

Originaliame recepte reikėjo gaminti iš ypatingų bergamotės citrinų, bet kur tu žmogau jų gausi pas mus...