Tinginiai irgi verda...

Pagaliau susiruošiau prie jūros. Gėda kokia. Paskutinį kartą buvau prieš 1,5 mėnesio. Lygiai dvi minutes, nes matai, vėjas stiprus pūtė. O šiaip va vis prisiartindavau iki Jūratės ir Kastyčio skvero, pasimaivydavau, kad „ai, gal tingiu“ ir iki jūros nebenusirisdavau.

O šiandien, jėga, per stipriausią vėją, pilingą veidui darantį smėlį (bet užtat su smagia kompanija) įveikiau pusvalandžio ilgio kelią.

Ir dabar dar šiurpuliukai bėgioja. Sustirau iki kaulo. Kaip būtų pravertęs po pasivaikščiojimo va šitas sotus karštas troškinys... Gaila... Nebebuvo... Kitą kartą suderinsiu ir vieną, ir kitą ;)

Jautiena troškinta aluje

 

1 kg. jautienos (gali būti koks neišvaizdus gabalas su riebaliuku ir panašiai) 150 g. šalto rūkymo šoninės 2 morkos 1 mėlynasis svogūnas ¼ saliero šaknies 5 skiltelės česnako 2 arb. šaukšteliai marinuotų žaliųjų pipirų 0,5 litro tamsaus alaus (naudojau „Senojo Vilniaus tamsųjį“) 0,5 šaukštelio maltų juodųjų pipirų 1 arb. šaukštelis druskos 2 valg. šaukštai miltų kuokštas šviežio čiobrelio keli lauro lapeliai

 

Gamybos procesas panašus į Boeuf Bourguignon troškinį.

Orkaitę įkaitinam iki 230 C.

Šoninę supjaustome juostelėmis. Pakepiname keptuvėje, kol išsiskirs riebaliukas. Sudedame į puodą, kuriame viską troškinsime. Puodas turėtų būti ketaus ar panašus, kad būtų galima kišti į orkaitę.

Riebaluose, likusiuose nuo šoninės per keletą kartų apkepame 5 cm. gabaliukais supjaustytą jautieną. Svarbu, kad mėsa gražiai apkeptų, iš visų pusių. Jokiu būdu nedėkite visos jautienos iškarto, nes tada išsiskirs sultys ir mėsa bus kieta kaip guma. Apkeptą mėsą suberiame į puodą

Morkas supjaustome skridiniukais, tokiais šiek tiek įkypais. Svogūną pusžiedžiais, salierą stambokais šiaudeliais. Viską apkepame keptuvėje, poroje šaukštų aliejaus. Beriam į puodą.

Puode esančias gėrybes apiberiame miltais, ten pat druska, pipirai. Sumaišome. Kišame puodą (be dangčio) į orkaitę 4 minutėms. Ištraukiame, sumaišome ir vėl 4 minutėms į orkaitę.

Traukiam puodą lauk. Sudedame žoleles, žaliuosius pipirus, supilame alų.

Temperatūrą orkaitėje sumažiname iki 160. Kišame uždengtą puodą ir paliekame jį ten burbuliuoti kokioms 3 valandoms.

Skaniausias toks troškinys yra pašildytas kitą dieną. Aš kitaip ir nedarau – pagaminu iš vakaro, o valgau atkentėjusi visas pagundas kitos dienos vakarienei.

 

Neturiu namuose interneto. Ir dar gerą savaitę neturėsiu. Ir labai gerai. Atradau naują man dalyką. Internetas kavinėse. Nieko to nenustebinsi ir aš pati žinojau, kad tai egzistuoja. Bet poreikio nebuvo. Dabar žinau kur kokiose Palangos (Klaipėdos) kavinėse, kitose vietose jis yra. Net slaptažodžius tų vietų atsimenu. Be to! Man labai gerai pavyksta čia susikaupti, jei reikia atlikti kažkokį kompiuterinį darbuką. Tyčia neimu su savim pakrovėjo, kad šiek tiek save apribočiau – kompiuteris laiko dvi valandas. Vadinasi per jas viskas turi būti atlikta. Be to! Apie mane pastoviai šokinėja padavėjai , pačiai rūpintis niekuom nereikia. „Ne, šiandien latte nenoriu. Prašom man svarainių arbatėlės!“

Paprikas tokias esu jau kažkada dėjusi, vienas iš populiariausių giminių ir draugų tarpe receptas. Šį kartą vienas kitas patobulinimas.

Užkandis su keptom paprikom

3 įvairių spalvų paprikų 3 šaukštai alyvuogių aliejaus 1 šaukštas vynuogių acto 2 šaukštai kaparėlių sauja šviežio čiobrelio skiltelė česnako 0,5 džiovinto čili pipiro be sėklyčių druskos, pipirų prancūziškos baguette duonos tepamo kreminio sūrio

Orkaitę įkaitinti iki 250C. Paprikas sudėti į skardą ir pašauti į orkaitę, į patį viršų. Kepti kol paprikų viršus pajuoduos. Apversti, apkepti ir kitą pusę. Iškepusias paprikas suvynioti į aliuminio folija. Palaikyti kol atauš. Nulupti odelę, išimti sėklas, supjaustyti į 4-6 dalis.

Dubenyje sumaišyti aliejų, actą, kaparėlius (šiek tiek susmulkintus), kapotą česnaką, čiobrelio lapelius ir smulkiai supjaustytą čili pipirą. Druskos, pipirų neužmirštam. Sluoksniuoti paprikas su užpilu nedideliame stiklainyje. Prieš valgant palaikome bent valandą šaldytuve.

Baguette riekutes aptepame kreminiu sūriu, tupdom po paprikos gabaliuką, užpilam šiek tiek skysčio, kuriame mirko paprikos.

Skanaus!

Iš pomidorų šitų turėjo gimti kai kas ispaniško šiuo metu labai intensyviai ruošiamam kulinariniam žurnalui °C, bet nekokie tie pavasariniai pomidorai dar. Netiko. Gimė kitkas. O kas – pamatysim birželio pradžioj.

Užtat sekmadienio pusryčiams labai tiko kepti, truputuką karamelizuoti pomidoriukai. Aš praktiškai savo lėkštę išlaižiau. Įsivaizduoju, kad derėtų idealiai prie kokio gero keptos mėsos gabalo...

Karamelizuoti pomidorai

2 asmenims

4 vidutinio dydžio prinokę pomidorai alyvuogių aliejaus šaukštas žiupsnis druskos žiupsnis juodų pipirų žiupsnis džiovinto raudonėlio šaukštas cukraus

Pomidorus perpjaunam skersai perpus. Dedam nupjauta puse į įkaitintą su aliejumi keptuvę, kepam porą- trejetą minučių. Apverčiam. Beriam druską, pipirus ir raudonėlį. Kepam porą minučių. Užberiam ant kiekvieno gabaliuko truputį cukraus, apverčiam. Kepam dar vieną-kitą minutėlę, kol cukrus ištirps ir karamelizuosis. Valgom iškarto, dar karštutėlius.

 

Esu apsėsta pankolio. Čia mano nauja manija. Ir kalta yra Asta iš kengūrų žemyno. Pas ją pamačiau keptus pankolius ir jau kepu kelintą kartą. Velniškai, neatsivalgomai skanu. O juk iki tol pankolio gal tik kartą ar du ragavau. Na trašku, anyžiais gardžiai kvepia, visai nieko. Bet ne ohoho.

Kartais verta pasukti į kitą pusę ir nustebinti save netikėtu atradimu. Toks tas keptas pankolis.

Keptas pankolis su trupinėliais bei parmezanu

2 asmenims

2 pankolio galvos pora saujų duonos trupinių (kartą kitą bandžiau su trupintais duonos paplotėliais - super duper) pora saujų tarkuoto parmezano (ar „Džiugo“) keli gabaliukai sviesto druskos, pipirų saujelė šviežio arba džiovinto čiobrelio (tinka ir džiovintas bazilikas, išbandyta)

Orkaitę įkaitinam iki 200 C.

Užkaičiam ir užverdam puodą su vandeniu. Pankolį nuplauname ir supjaustome piršto storumo riekėmis. Sudedame į verdantį vandenį ir apverdame apie 12 minučių, kol suminkštės.

Ugniai atsparią formą patepame sviestu, gražiai išklojame nuvarvintomis pankolio riekutėmis. Pagardiname druska, pipirais, žolelėmis. Užberiame trupinius, sūrį ant viršaus. Apdėliojame sviesto gabaliukais (po gabaliuką ant riekės).

Šauname į orkaitę ir kepame apie 30 minučių kol gražiai apskrus.

Skanaus!

Joks čia stebuklas. Tik pamanykit, smidrai su šonine. Ne aš pirma, ne aš paskutinė juos pusryčiams gaminu. Ir vis dėl to noriu pasidalinti ir paaikčioti „Ach, kaip skanu. Kokie tai karališki savaitgalio pusryčiai“. Kur pamačius, visada griebiu ryšuliuką baltujų (nors žalius irgi žiauriai mėgstu). Svarbu tik gerai nuskusti odelę ir nulaužti sumedėjusius galiukus. Ir mėgautis...

Smidrai su šonine2 asmenims

Ryšuliukas baltųjų smidrų Po juostelę šoninės kiekvienam smidrui

Orkaitę įkaitinti iki 200 C. Smidrus nuplauti, nuskusti, nulaužti sumedėjusius galus. Kiekvieną apsukti juostele šoninės. Suguldyti į ugniai atsparų indą ir kepti kol šoninė gražiai apskrus.Valgyti su paprastai keptais kiaušiniais.

 

Esu išbandžius įvairius „taco“ variantus. Kodėl rašau kabutėse? Todėl, kad nežinau, ar tai, ką aš ragavau ir toliau ragauju, buvo tikras, meksikietiškas, taco. Pažintis prasidėjo Švedijoje. Mano pareiga būdavo nupirkti 400 gramų maltos jautienos. Supjaustyti daržoves. Valgyti. Valgydavom su tokiom traškiom, kietom kukurūzų geldelėm. Kaip jos vadinasi?...

Kelis kartus pati kepiau tortiljas. Nes tos guminės, kurių gali nusipirkti, man stringa burnoj. Bet mano šeimyna jas mėgsta. Kai kada valgom kaip nachos, t.y. su tortiljos čipsais. O dabar va supratau, kad man skaniausia su paprastu lavašu.

Daržovės irgi vis varijuoja. Tai svogūnų laiškų būtinai reikia, tai sugalvoju morkas ir cukinijas pakepinti sunkioje ketaus keptuvėje. Gaunasi toks dūmelio aromatas.

O vat su prieskoniai yra šitaip. Naudoju mišinį jau paruoštą. Na niekaip nesiseka pačiai nutaikyti proporcijų. Matyt kažkokios dalies nėra mano stebuklingoje virtuvėje.

Toks štai mūsų „taco“. Jūs, turbūt, kitaip darot. Papasakokit.

Mūsų „taco“

4 žmonėms

Padažui:

1 svogūnas 2 skiltelės česnako alyvuogių aliejaus skardinė pomidorų savo sultyse (be odelės) balzaminio acto šaukštas šaukštelis cukraus šaukštelis raudonėlio

Pradėsim nuo padažo. Nedideliame puode įkaitiname aliejų. Pakepiname smulkiai supjaustytą svogūną bei česnaką. Supilame pomidorus su visom sultimis. Pamaigome šakute. Suberiame cukrų, raudonėlį, actą supilam. Paliekam paburbuliuoti ant vidutinės ugnies apie 15 minučių.

1 - 2 lavašai didelė morka vidutinė cukinija stiklinė koncervuotų kukurūzų salotų gniūžtė (Iceberg, rukola, špinatai ir t.t.) 400 g. maltos jautienos pakelis taco prieskonių 200 ml vandens

Morkas ir cukinijas supjaustome griežinėliais. Kepame po nedidelę partiją (vienu sluoksniu) sunkioje ketaus keptuvėje (arba grill keptuvėje), apverčiame. Kepant morkas galima šliukštelt alyvuogių aliejaus. O cukinijas kepame sausoje.

Mėsą apkepame didelėje keptuvėjė, visą laiką medine mentele kapojame bei maišome faršą, kad gabaliukais nesuliptų. Kai nebesimato raudonos mėsos, supilame taco prieskonius ir vandenį. Uždengiame sandariai. Ugnį sumažiname iki minimumo ir troškiname apie 10 minučių.

Kartais pamirštu įkaitinti orkaitę, tai lavašą šildau suvyniojusi į foliją ir padėjusi ant keptuvės dangčio. Prispaudžiu kitu dangčiu.

Daržoves, mėsą, padažą sudedame į indelius. Salotas suplėšome.

Va ir viskas.

Lavašą supjaustome. Krauname ant jo viską, ko širdis geidžia.

Susukame. Valgome.

 

Nei aš pranašė kokia, nei išradėja didelė. Kad greiti pietūs reikalingi ir pageidaujami žino kiekvienas. Gi jei turi tokią fantastišką galimybę pietauti namuose, per tą valandą norisi kartais ne tik vakarykščius likučius pasišildyti. Užtruksit 20 – 30 minučių.

Visi pateikalai skirti 2 žmonėms

Šparaginės pupelės

šparaginių pupelių 4 saujos pusė svogūno chmeli–suneli prieskonių mišinio alyvuogių aliejaus

Užvirti katilą su vandeniu. Į verdantį vandenį sudėti per pusę perpjautas pupeles. Neužmirštam nupjaustyti galiukų – jie neskanūs. Verdam apie 5 minutęs. Svogūną supjaustom smulkiai. Pakepiname su šaukštu aliejaus. Drauge suberiam jau apvirusias šparagines pupeles, beriam šaukštelį chmeli-suneli. Ir maišydami kepame apie 5 – 7 minutes. Viskas.

Salotos su kario krevetėm

salotų arba mažų špinato lapelių agurko gabaliukas 1 pomidoras pora saujų mažyčių krevečių pora šaukštelių kario miltelių alyvuogių aliejaus

Salotas suplėšom, pomidorus supjaustom (galima blanširuoti ir be odelės sudėti – man taip labiau patinka), agurką supjaustom (galima sėklas išpjauti – bus traškiau).

Keptuvėje įkaitinam aliejų, suberiam kario miltelius. Pakepinam 1 minutę – kol pradės kilti malonus kvapas. Suberiam krevetes ir dar pakepam porą – trejetą minučių.

Dar šiltas krevetes suverčiam ant daržovių. Šlakelis citrinos sulčių ir pora riekelių skrudintos baltos duonos – būtina.

Pasta su faršo padažu

pastos (spagetti arba penne, kaip foto) 300 g jautienos faršo pusė skardinės pomidorų savo sultyse džiovinto mairūno pipirų, druskos šviežio baziliko lapelių

Užkaičiam vandenį. Ir iškarto ruošiam padažą. Faršą pakepiname šaukšte alyvuogių aliejaus, suverčiam pomidorus, barstom mairūno, žiupsnelis druskos, pipirų (neužmirštam į verdantį vandenį sudėti pastos). Paliekam padažą kunkuliuoti ant lėtos ugnelės, po dangčiu, kol pasta išvirs – apie 10 minučių.

Išvirusią pastą nukošiame, suverčiame į keptuvę su padažu. Sumaišom, pakepinam porą minučių. Ir viskas. Prieš valgant papuošiam šviežio baziliko lapeliais.

Kalakuto juostelės su bulvių koše

kalakuto filė 300 g. geras žiupsnis džiovinto arba šviežio čiobrelio 4 bulvės šlakelis pieno arba gabaliukas sviesto košei muskato riešuto žiupsnelis druskos, pipirų agurkas, citrinos sultys, krapai

Filė supjaustom juostelėm, apiberiam čiobreliu, atidedam į šoną ir nuskutam bulves. Supjaustome mažais gabaliukais, užkaičiam. Kalakutieną kepame su šaukštu alyvuogių aliejaus. Idealu būtų grilio arba sunki ketaus keptuvė. Neužmirštam trupučio druskos, šviežiai grūstų pipirų.

Agurką supjaustom plonom juostelėm. Pašlakstom citrinos sultimis, pipirais, galima šiek tiek krapų užberti.

Jau ir bulvės išvirė. Nupilam vandenį, užpilam pieno arba įmetam gabaliuką sviesto. Beriam muskato trupučiuką. Sugrūdam. Tupdom į lėkštę kalakutieną, košę, agurkus. Atrodo spėjom.

 

Skanaus!!!! Ar greiti pietūs buvo?

 

Ilgai nedaugiažodžiausiu (uff, atrodo gerai parašiau TĄ žodį). Tokias brusketas gaminau mūsų mergaičių (trys sesės + mamytė) susibėgimui bei draugų pavakarojimui. Abu kartus buvo išgirtos ir pirmiausiai dingo nuo stalo. Taigi, dalinuosi receptu. Jei neturite „mandolinos“ pjaustančios šiaudeliais – pasidarbuokit peiliu. Svarbiausia viską supjaustyti plonai. Na bent jau aš taip darau – šiaudeliais, o jei ką, darykit kaip išeina. Dangus nesugrius.

Brusketos su cukinijom

10 – 12 brusketų

pusė ilgo prancūziško batono 1 nedidelė jauna cukinija 1 raudona arba geltona paprika 1 svogūnas 1 pomidoras arba pusė skardinėlės pomidorų be odos savo sultyse 2 skiltelių česnako alyvuogių aliejaus šviežio arba džiovinto čiobrelio pora žiupsnių druskos, pipirų

Geriau, kad batonas būtų šiek tiek padžiūvęs. Na dienos, poros senumo. Supjaustom šiek tiek įstrižai riekelėmis. Orkaitę įkaitinam iki 200 C. Riekutes sutupdom į skardą, apšlakstom alyvuogių aliejumi ir į orkaitę. 5 – 7 minutėm, kol šiek tiek apskrus ir vos vos paruduos. Traukiam lauk , imam skiltelę česnako ir ja ištrinam riekeles iš abiejų pusių. Kartais, kai orkaitė užimta, paskrudinti batoną galima tosteryje, tada apšlakstyti aliejumi ir patepti česnaku.

Smulkiai supjaustytą svogūną ir į kelias dalis susmulkintą česnaką pakepiname poroje šaukštų aliejaus. Kol kepa svogūnas, šiaudeliais supjaustom cukiniją. Metam į keptuvę. Tą patį darom su paprika ir pomidoru. Įberiam čiobrelio. Uždengiam dangčiu. Ir ant lėtos ugnies troškinam apie 10 minučių. Karts nuo karto pamaišom. Jei naudosit pomidorus iš skardinės – tiesiog sumaigykit.

Troškinti reikia tol, kol cukinijos dar neištižusios, bet jau suminkštėjusios. Neužmirštam druskos ir pipirų, beriam pagal skonį.

Palaukiam kol troškinys šiek tiek atauš ir kraunam po šaukštą ant riekučių. Valgom iškart.

 

Šias salotas gaminom kartu su devynmečiu Pijumi. Jis parinko ir supjaustė daržoves, nulupo agurką, išspaudė citrinos sultis, sumąstė dar ir obuolio įdėti. O aš užtarkavau sūrio ir paskrudinau skrebutį. Kepintas ir sugrūstas kanapes užbėrėm neradę pipirų.

Salotos su skrebučiu

galiukas agurko vienas pomidoras pusė obuolio gabaliukas kieto sūrio riekė baltos duonos žiupsnis pakepintų ir sugrūstų kanapių sėklų pora šaukštų citrinų sulčių alyvuogių aliejaus druskos, skiltelė česnako

Pomidorą, obuolį ir nuluptą agurką supjaustyti „ūkiškais“ gabalais. Tosteryje pakepinti duoną, dar karštą įtrinti česnaku. Ant daržovių užberti tarkuoto sūrio, užpilti šlaką aliejaus ir citrinų sultis. Ant viršaus sudėti gabaliukais suplėšytą duoną, užberti kanapes.

Skanaus.

O čia dar viena "padėjėja" :-)

Is karto mielu skaitytoju noriu atsiprasyti, kad nebus lietuvisku raidziu. Tiesiog vat taip dabar yra, t.y., nera. Pora savaiciu teks pakenteti.

Oras cia pas mus, Maryland'e toks, koks Lietuvoje vasara gal buvo viena - dvi dienos. Kaip sako ponia Grazina - "Amazonas". Karsta iki 28 - 30 C. O dregnumas... Bet nepavydekit, greit ir cia ruduo ateis, kaip pranesa radijas - rytoj.

Per savaite gerybiu priragauta visokiu, visokiausiu. Bet noriu papasakoti apie siandien pirma kart gyvenima valgytus pacius paciausius kukuruzus. Vadinasi jie "Silver Queen". Baltuteliai, kaip sniegas. Paruosti juos valgymui uztrunka tiek, kiek uzvirti vandeni + 1.5 minutes.

Virti kukuruzai

katilas vandens kukuruzu burbuoliu, kiekvienam valgytojui po viena (gali ir tos geltonos, mums iprastos buti) sviesto druskos

Vandeni uzverdam. Nulupam apsaugini burbuoliu sluoksni. Sudedam i vandeni. Palaukiam 1.5 minutes, traukiam lauk. Jokiu budu nedarykit taip, kaip as kazkada. Tada viriau kukuruzus 1.5 valandos, nes vis buvo kieti ir kieti. Teko griauzti kazkokius pajuodusius, kietus akmenis...

Barstom truputuka druskos, patepam sviestu. Imam i rankas ir griauziam. Na tokio skanumyno man senokai beteko valgyti...

O cia labai grazus, bet, deja, nevalgomi Indian corn. Tik del dekoracijos...

 

Turbūt labiausiai šokoladiškiausias pyragas, kurį teko kepti. Ir juodžiausias.

Cukinijos ten nerasit nė su žiburiu – ji tiesiog išgaruoja, lieka tik drėgmė, kurios bet kuriam šokoladiniam pyragui mirtinai reikia. O tie dideli šokolado gabalai – mmm, kai ant tokio „užtaikai“, belieka tik užversti akis į dangų ir iš palaimos prisimerkti.

Šokolado ir cukinijų pyragas

240 g. kvietinių miltų 60 g tamsios, geros kokybės kakavos 1 šaukštelis valgomosios sodos pusė šaukštelio kepimo miltelių pusė šaukštelio druskos 180 g rudo cukraus 130 ml alyvuogių aliejaus 2 šaukšteliai vanilės cukraus 1 šaukštelis tirpios kavos granulių 3 kiaušiniai 350 g stambia burokine tarka sutarkuotos cukinijos (geriau imti jaunas, su visa žieve) 160 g tamsaus juodo šokolado (50 proc.) cukraus pudros

Orkaitę įkaitinti iki 180 C.

Pasiruošti 22 cm skersmens apvalią formą: ištepti aliejumi, į dugną įkloti iš kepimo popieriaus iškirptą skritulį (bus lengviau išimti pyragą).

Miltus sumaišyti su kakava, soda, kepimo milteliais, druska. Kiaušinius išplakti su cukrumi, vanile, kava ir aliejumi iki purumo. Sutarkuotas cukinijas sumaišyti su trečdaliu miltų mišinio ir stambokiais gabaliukais susmulkintu šokoladu. Likusius miltus sumaišyti su kiaušinių plakiniu. Sudėti cukinijas ir atsargiai išmaišyti.

Supilti tešlą į formą. Kepti 50 – 60 minučių, kol į vidurį įbestas medinis pagaliukas bus sausas. Jei naudosit didesnę formą – kepti reikės trumpiau.

Iškepusį pyragą ataušinti 15 minučių, tada apvesti peiliu palei formos pakraštį ir išversti ant gražiausios lėkštės. Nulupti kepimo popierių. Galima pagražinti cukraus pudra. Skaniausias – visai atvėsęs.

Receptas iš Chocolate & Zucchini. O ką skanaus dar galima pagaminti su cukinija bei gausybę kitokių visokių gardumynų rasite pirmame Lietuvos maisto tinklaraštininkų žurnale °C, kuris jau tuoj tuoj pasirodys. Ten bus šiek tiek ir mano kuklaus indėlio :)

 

Kurią čia dieną paskambinau draugei ir paprašiau paskinti jos anytos šiltnamyje žalių pomidorų kilogramą. Ji sutiko. Praėjo pora dienų. Draugė skambina: „norėjau pasitikslinti tau reikia žalios rūšies pomidorų ar tiesiog neprinokusių pomidorų?“ Čia dabar jau aš susimąsčiau: „ar būna tokių, žaliųjų, pomidorų?“. Aišku, galėčiau imti ir pasiknisti internete , atsakymą surasčiau greitai. Bet ar visada reikia tokio lengvo atsakymo? Aš geriau palauksiu ir gal kada nors jis pats prieš mano akis iššoks. Arba pasakysiu taip: aš geriau palaužysiu galvą ties šiuo klausimu, nei ties daug sudėtingesniais. Pavyzdžiui, ar tikrai bus pasaulio pabaiga ir kada?

Žalių pomidorų ir obuolių čatnis

1 kg žalių pomidorų (tinka TIK neprinokę, o jei egzistuoja ir spec. žalia rūšis – tada irgi tiks. PAPILDYMAS. Išbandyta, netika. Nusilupusi odelė nervina. O nuo neprisirpusių nenusilupa, todėl viskas ok. ) 0,5 kg kietų obuolių pora svogūnų 2 džiovinti čili 200 g razinų 100 g imbiero cukatų vieno apelsino žievelė 2 šaukštai geltonų garstyčių grūdelių 1 šaukštas juodų garstyčių grūdelių 250 ml obuolių acto 200 g balto arba rudo cukraus 2 šaukšteliai malto kardamono

Pomidorus ir obuolius supjaustome nemažais gabaliukais. Čili (be sėklų) sukarpom labai smulkiai, svogūną bei apelsino žievelę  irgi susmulkinam. Imbiero cukatus sukapojame kuo mažesniais gabaliukais. Viską dedam į didoką puodą. Jei atrodo, kad skysčio per mažai, galim įpilti 100 – 200 ml vandens. Užverdam. Sumažiname ugnį, kad viskas tik lėtai burbuliuotų. Retsykiais pamaišydami verdam 45 minutes, kol masė pasidarys panaši į tirštą džemą.

Ataušiname, supilstome į sterilius stiklainiukus.

Tinka prie mėsos ar tiesiog ant juodos duonos riekės. Ir jokių minčių apie pasaulio galą :-)

Receptas rastas pas nuostabųjį Deividą Lebovitzą.

Mėgstam kuskusą, ypač mažasis mūsų. Labai nevalgus jis, bet jau kruopas šias tai kerta taip, kad gražu žiūrėti. Ir kas svarbiausia dažnai pats prašo „Mama, pagamink kuskuso, prašau“. Gražiausia melodija mano ausims.

Iki šiol kuskusą valgydavom gryną, be jokių priedų. Ir viskas atrodė gerai. Bet po antro dubenėlio apelsinais kvepiančio gardumyno nutariau, - ieškosiu daugiau variantų.

Citrusinis kuskusas

(3 – 4 porcijos)

250 g kuskuso 250 ml vandens šaukštas alyvuogių aliejaus, žiupsnis druskos 3 maži gabaliukai sviesto 1 apelsinas 1 citrina 3 trumpi agurkai keli lapeliai šviežio baziliko (et, užmiršau) žiupsnis šviežiai grūstų pipirų

Paruošti kuskusą. Užverdam vandenį su aliejumi ir žiupsneliu druskos, supilam kruopas. Uždengiam ir išjungiam ugnį. Po 4 minučių metam į puodą sviesto gabaliukus. Įjungiam ugnį. Maišom kuskusą šakutę, kad būtų birus. Kai ištirpsta sviestas – išjungiam ugnį, uždengiam puodą.

Nuskutam citrinai ir apelsinui žievelę. Susmukinam peiliu. Išspaudžiame sultis, suberiame žievelę. Agurkus nulupame, supjaustome stambiais gabalais. Sudedam į sultis. Išmaišom ir supilam į kuskusą. Pagardinam pipirais. Neužmirštam susmulkintų baziliko lapelių. Išmaišom. Valgom iškart. Vieną arba kaip garnyrą prie mėso ar žuvies.

Idėja iš Food0grafia.

 

Esu labai nekantri. Tą tai tikrai žinau. Man reikia čia ir tuoj pat. Jei neišeina iškart, tai ir išviso nereikia. Nuveikusi kokį ilgo krapštymosi reikalaujantį darbą visada savimi stebiuosi. Neatpažįstu. Todėl retai kepu tortus, duoną (vien raugo kieeeek laukti reikia...). Nemezgu, nesiuvinėju, vėžliukų neauginu. Lėktuvais skrendu be persėdimo, kad tik greičiau.

Todėl man tinka visi patobulinti ir pagreitinti receptai. Jau šituos agurkėlius, žinokit, dabar dažnai gaminsiu. Krimst!

Super greito paraugimo agurkėliai

500 – 700 g agurkėlių trumpų 2 šaukšteliai druskos 3 skiltelės susmulkinto česnako gera šluota šviežių krapų

Agurkėlius kruopščiai nuplauname, nupjaustome galiukus. Dedam į plastikinį maišelį, suberiam druską, česnakus ir susmulkintus krapus. Užrišam, pakratom. Dar pakratom. Galima valgyti po 5-10 minučių.

Bet kuri taisyklė turi savo išimtį. Atspėkit kieno čia žiedai?

O gi mėlynosios bulvės. Bulvės, kurią parsivežiau sausio mėnesį iš Oslo, laikiau 4 mėnesius šaldytuve, po to daiginau porą savaičių. Pasodinau į didžiulį vazoną balkone ir dabar rudenį lauksiu derliaus. O tada atidėsiu tris bulves ir vėl lauksiu pavasario. Taip aš bandau ugdyti savo kantrybę.

Receptas iš „Virtuvė. Nuo... iki...“ Nr. 7, 2011.

Praeitas ir šis savaitgalis buvo tokie intensyvūs, o darbo dienomis iškarto lekiam į pajūrį ar šiaip kur „pasėdėt“, tad gaminimui namuose laiko beveik visai nebelieka. Gerai, kad vasarą yra toks puikus dalykas kaip uogos ir šviežios daržovės. Pastangų - mažumas, o rezultatas - puikumas. Tai tuom namuose ir maitinamės – braškės, trešnės, traškios salotos, gaivūs gėrimai su daug mėtos. Prisiminiau vieną seną receptą, šiek tiek pakeičiau – va ir vakarienė. Tiesa, vyras valgė tik iš mandagumo, o man patiko.

Beje, šios vasaros naujiena mano gyvenime – pradėjau rašyti į www.pinigukarta.lt. Kol kas tik pora straipsniukų, bet bręsta ir trečias. Atspėkit, kokioj vietoj tokias knygas, su džiovintom gėlėm, galima pavartyti?

Jaunų burokėlių tarta

Pagrindui:

8 kupini šaukštai rupių ruginių miltų 5 šaukštai avižų dribsnių 1 arbatinis šaukštelis kepimo miltelių 100 g sviesto 4 šaukštai vandens

Įdarui:

1 svogūnas 3 skiltelės česnako 1 šaukštas aliejaus 4 jauni burokėliai su šaknelėm ir lapais 2 kiaušiniai 100 g varškės sauja graikiškų riešutų 100 g rūkytos naminės išpjovos druskos, pipirų

Miltus sumaišom su kepimo milteliais ir avižiniais dribsniais. Šaltą sviestą sutarkuojame į miltus. Apibarstome sviestą miltais ir triname tarp pirštų, kol pasidaro trupiniai. Supilame vandenį ir išminkome tešlą.

Į apvalią skardelę įtiesiame kepimo popierių. Imame po gabaliuką tešlą ir aplipdome dugną bei šonus. Įdedame į šaldytuvą.

Orkaitę įkaitiname iki 180 C.

Ruošiame įdarą. Įkaitiname aliejų, beriame susmulkintą svogūną ir česnako skilteles. Burokėlius nuplauname, šakneles nulupame, supjaustome stambokais gabalais. Dedame į keptuvę, įpilame 50 ml vandens, uždengiame ir 5 minutes patroškiname. Kiaušinius sumaišome su varške, druska ir pipirais. Dedame į pravėsusius burokėlius. Ten pat sudedame smulkiai supjaustytą mėsą ir riešutus. Riešutus galima dėti nesmulkintus. Išmaišom.

Įdarą sudedame į kepimo formą. Išlyginame paviršių. Kepam 35 – 60 minučių. Priklauso nuo formos dydžio. Jei 28 cm x 3 cm – 35 minutes, jei 22 cm x 6 cm – 60 minučių. Šį kartą naudojau mažesnę, aukštesniais kraštais.

Sergu. Liga gana tokia egzotiška. Tarp maisto tinklaraštininkų (Dieve, Dieve koks gremėzdiškas savo struktūra šis žodis) ji paplitus. Vardas jos – „Idealios lėkštės paieškos“. Paprastas žmogus stengiasi ir svajoja apie servizą, kad visos lėkštės būtų vienodos, kad būtų kuom svečiam gražiai „paserviruoti“ stalą. O aukščiau minėtos ligos apniktas personažas blaškosi tarp tūkstančio ir vienos, vieną už kitą įmantresnės lėkštės ir dviejų vienodų nelabai gali rasti. Toks žmogus svetimam mieste pirmiausia puls į indų parduotuvę arba į kokias „Senienas“, „Vintažus“, „Antikvariatus“. Idealios lėkštės kaina gali būti nuo 2 Litų iš „Belchudožkeramika“ iki ... Pamačius ją, IDEALIĄJĄ, kaina kartais jokios reikšmės nebeturi. Tau jos reikia, nes tu sergi, nes tau rankos dreba: „O kaip idealiai joje gulėtų artišokai“, „Tokios dar nieks nematė“, „Man jos reikia, reikia, reikiaaaaaaaaaaaaa“.

Paskutinis apsilankymas Palangos „Senienose“ parodė, kad liga dar nevisai sugriaužė mano valią. Aš atsispyriau. Prieš 1913 metų, rankomis pieštą, porcelianinę, iš kažint kokio žymaus fabrikėlio, baltą su mėlynais IDEALIOS formos ornamentais gražuolę. Kad ir kiek ji mane sužavėjo, bet 50 litų sudrebėjo ranka ištraukti. Vienok! Net nevirptelėjo pamačius šios garbios personos anūkę, 1950 – 1960 metų beveik kopiją už 20 litų. Juokinga ir neatsakinga būtų atsisakyti. Man gi jos labai reikėėėėėjooooooooooo...

Aaaaaaaaaaaaa, gelbėkit! Tikrai sergu!

Tagliatelle su špinatais, brokoliais, šonine ir kedro riešutukais

2 valgytojams

4 tagliatelle „lizdukų“ pora šaukštų alyvuogių aliejaus 2 skiltelės česnako gabaliukas šoninės pora saujų nedideliais žiedynais suskirstytų brokolių pora saujų šviežių špinatų saujelė kedro riešutų pora gerų žiupsnių tarkuoto parmezano druskos, šviežiai grūstų pipirų

Dideliame kiekyje pasūdyto vandens išverdame tagliatelle. Kol jie išvirs pasiruošiam viską kitką. Keptuvėje su pora šaukštų aliejaus pakepiname plokštelėmis supjaustytus česnakus. Ilgai nekepiname – kokią minutę. Sudedame šiaudeliais supjaustytą šoninę ir paskrudinam. Česnakus ir šoninę išimam lauk ir atidedam. Sudedam brokolius, jei liko mažai aliejaus – įpilam kokį šaukštą. Kepam 4 – 5 minutes, neilgiau. Iki to laiko jau ir pasta išvirė. Nukošiam, dedam pas brokolius, suverčiam šoninę, pagardinam pipirais, sumetam špinato lapus. Švelniai maišydami palaukiam kol špinatai pradės vysti (2 – 3 minutes). Išjungiam ugnį.

Dedam į Idealiąją lėkštę, beriam kedro riešutukų, parmezano, čiumpam Idealią pasidabruotą šakutę (čia jau kita ligos stadija) ir ...

 

Kurią čia dieną vyras mestelėjo „Žinai, seniau tu buvai konceptualesnė. O dabar... Blynai visokie, koldūnai... Pasigendu konceptualumo tavo patiekaluose.“ Ot užsigeidė – koncepcijos jam, mat, per mažai... Puoliau aiškintis „O ką aš tokio prieš tai konceptualaus gaminau? Šokoladinį burokėlių pyragą? Burokėlių traškučius? Burokėlių karpačio?“ „Aha“, atsakė tasai - „šituos“.

Mhm... Ten vat buvo bordo periodas, dabar tekit žalią. Kaip jums tokia koncepcija? Ar pakankamai konceptualu?! Beje, o aš teisingai TĄ žodį rašau???

Šitos salotos – karpačio baisiai geras dalykas. Valgau antra diena iš eilės ir dar noriu. Dera puikiai čia mėtos, krapai, feta, riešutukai. O tas daržovių plonytėlių traškumas... Einu dar lėkštikę „prišinkuosiu“.

Agurko ir cukinijos karpačio salotos

galiukas agurko galiukas cukinijos (žiūrėkit, kad skersmuo abiejų būtų vienodas) 80 ml alyvuogių aliejaus 2 šaukštai citrinų sulčių 1 šaukštas ryžių vyno acto geras žiupsnis šviežios mėtos geras žiupsnis šviežių krapų geras žiupsnis šviežių petražolių (stambialapių) žiupsniukas jūros druskos gabaliukas fetos sūrio keli graikiški riešutai (pakepinti sausoje keptuvėje) šviežiai grūstų juodų pipirų

Agurką ir cukiniją plonai plonai supjaustome skridinukais (naudojau mandoliną, pačią ploniausią poziciją). Sudedam gražiai į lėkštę – agurkas, cukinija, agurkas, cukinija... Žalumynus smulkiai supjaustom, sumaišom su aliejumi, actu ir citrinų sultimis. Daržoves pabarstom druska ir pipirais, gardinam užpilu. Beje, tokio užpilo kiekio turi pakakti 2 - 3 porcijoms. Užtrupinam fetos, beriam riešutų. Valgom iškart...

Receptas iš nuostabiojo white on rice couple.

Rytoj papasakosiu apie žalią desertą... O gal karštą patiekalą? Dar nežinau... Likit įsijungę ;)

Yra tokių patiekalų, kurių aš nesu ragavusi ar net realybėje mačius, bet tikrai žinau, kad juos labai mėgstu. Trumus tik parduotuvės virtinoje regėjau, bet aš gi juos tikrai dievinčiau! Keptos kurapkos – arti stovėjus nesu, bet jos gi fantastiškos, jaučiu seiles tekančias. Baba ganuš – net tiksliai nežinau kaip išvirti ir pavadinimą parašyti, bet galėčiau valgyti kasdien. Juodasis rizotas... Vien pavadinimas kiek sukelia emocijų...

Kukurūzų kruopos ilgai buvo to svajoto, bet neragauto maisto kategorijoje. Iki vakar. Pasirodo neklydau, tai yra labai gardu.

Kukurūzų kruopų košė

(4-5 asmenims) 1 didelis svogūnas 2 skiltelės česnako 2 vidutinės morkos 250 g kukurūzų kruopų 1,5 litro vandens (arba tiek, kad apsemtų kruopas aukščiau nei per du pirštus) druskos, pipirų, alyvuogių aliejaus, čiobrelių indelis pievagrybių 2-3 šaukštai sviesto sauja viena kita rukolos

Poroje šaukštų alyvuogių aliejaus pakepiname smulkiai supjaustytą svogūną, česnakus. Suberiame stambokais šiaudeliais susmulkintas morkas, sumažiname ugnį, uždengime ir šiek tiek patroškiname. Kruopas suberiame į puodą storu dugnu, suverčiame morkas, išmaišom, užpilam vandens, uždengiam. Statom ant pačios mažiausios ugnies 20 – 25 minutėm. Laiks nuo laiko pamaišom. Neužmirštam druskos ir pipirų.

Išvirusias kruopas paliekame dar pastovėti 15 – 20 minučių, kad geriau išbrinktų.

Nuvalytus grybus supjaustome į keturias dalis ir pakepiname svieste. Pagardinam druska, šviežiai grūstais pipirais, vienu kitu čiobreliu.

Drebiam į lėkštę kelis šaukštus košės, tupdom saujikę rukolos, pagražinam grybukais. Užbarstyčiau dar tarkuoto parmezano, bet po knygos „Staltiesės ritmu“ dalinio perskaitymo bijau pasirodyti tundra... Skanaus!

Inspiracijos iš 7 virtienių...

Jau kurį laiką ignoruoju vieną tokį kulinarinį „įsakymą-prietarą“: prieš kepant baklažanus pabarstyk juos druska, laikyk šimtą valandų, kol išsiskirs kažkoks ten mistiškas skystis, kuris, neva, duoda kartumą baklažanams ir dar neleidžia riebalų prisigerti. O aš ignoruoju ir viskas puikėliausiai. Nei kartumų, nei riebalų varvančių. Arba griežinėlius kepu ant grotelių orkaitėje, arba sunkioje, gerai įkaitintoje ketaus keptuvėje be lašo aliejaus.

Baklažano ir žiedinio kopūstėlio salotos

2 valgytojams

0,5 baklažano 1,4 galvos žiedinio kopūsto 3 šaukštai alyvuogių aliejaus žiupsnelis druskos sauja parmezano žiupsnis šviežiai grūstų juodų pipirų pora svogūno laiškų

Dedam ant ugnies sunkią ketaus keptuvę. Balkažaną supjaustom 1 cm griežinėliais, dedam tvarkingai į  gerai įkaitusią keptuvę. Kai baklažanų apačia paruduoja-pajuoduoja, apverčiam. Beje, neužmirštam įjungti gartraukio ir atidaryti lango – gali gerokai rūkti.

Iškepusius balkažanus aštriu peiliu supjaustom stambiais šiaudeliais.

Žiedinį kopūstą suskirstome į mažus žiedinėlius, nuplauname, nuvarviname. Beriam į tą pačią keptuvę, kurioje dabar gali būti ir koks šaukštas alyvuogių aliejaus. Užberam druskos. Maišydami kepam, kol kopūstukų vienas kitas šonas irgi paruduos (kokias 4-5 minutes, ne daugiau). Beriam ant balkažanų. Pagardinam parmezanu, pipirais, svogūno laiškiukais, pora šaukštų alyvuogių aliejaus.

Jei parmezano nėra, galima šliūkštelti šlakelį tamsaus sojų padažo – man baisiai patiko ir toks variantas.

Kopūstukai turi likti traškūs, o visas tas kepinimas duoda tokį gardų dūmo kvapą ir skonį.

Mieli mano skaitytojai, ar nepavargot dar nuo desertų gausos? Nuo visokių ten pyragiukų, sausainiukų, keksiukų ir torčiukų. Nuo cukriuko, grietinytės ir varškytės? Ar neapsalo dar širdutės? Gal ko rimto užkąskim? Kad atsigauti ji, ta mūsų širdužėlė. Kažko mėsiško, šiek tiek aštraus, nelabai sveiko, bet taip gerai tinkančio šaltą žiemos dieną...

Šonkauliukai su medumi, garstyčiomis ir bulvių skiltelėm

Apie 1 kg kiaulienos šonkauliukų skirtų kepimui (rinkitės su daugiau mėsos, ne kaulų susirinkom pagriaužti). Gali būti plius 200 – 300 gramų, vistiek suvalgysit atsilaižydami, pažadu. 1 smulkiai supjaustytas svogūnas 4 šaukštai alyvuogių aliejaus 1,5 stiklinės medaus 1 stiklinė garstyčių (naudojau „Dižono“ su grūdeliais) 120 ml balto vyno acto 2 šaukštai maltos rūkytos paprikos (jei tokios neturit, tiks paprasta) 1 čili pipiriukas smulkiai supjaustytas 0,5 šaukštelio juodųjų pipirų 1 šaukštelis džiovintų čiobrelių 1,5 šaukštelio druskos 8 bulvės 3 skiltelės česnako geras žiupsnis džiovinto rozmarino

Šonkaulius supjaustom po vieną kauliuką. Orkaitę įkaitinam iki 200 C. Bulves gerai nuplaunam, nelupam, tik nupjaustom negražias vietas. Supjaustom išilgai į keturias dalis – skilteles.

Pasigaminame padažą. Svogūną pakepiname 2 šaukštuose aliejaus, kol suminkštės. Sudedam medų, garstyčias, actą, druską, čiobrelius, papriką ir abiejų rūšių pipirus. Neužmirštam šaukštelio druskos. Pakaitinam viską apie 3 – 5 minutes, bet neužverdam. Supilam pusę padažo ant šonkauliukų, gerai įtrinam ir paliekam 15 minučių.

Didelę skardą patepam aliejumi, sudedam šonkauliukus per vidurį, iš šonų suberiam bulves. Jas prieš tai sumaišom su likusiu aliejumi, rozmarinu, pora žiupsnių druskos ir traiškytu česnaku.

Kepam apie 1 val ir 30 minučių. Arba kol bulvės iškeps. Laiks nuo laiko viską palaistom išsiskyrusiomis sultimis, galima šiek tiek ir su likusiu padažu.

Kai mėsytė iškeps, pašildome pasiliktą padažą ir apliejame šonkauliukus. Tiekiam kartu su bulvių skiltelėm.

Receptas iš „Virtuvė. Nuo ... iki“, 2011 m. 1-2 numerio.