Tinginiai irgi verda...

 

Kurią čia dieną paskambinau draugei ir paprašiau paskinti jos anytos šiltnamyje žalių pomidorų kilogramą. Ji sutiko. Praėjo pora dienų. Draugė skambina: „norėjau pasitikslinti tau reikia žalios rūšies pomidorų ar tiesiog neprinokusių pomidorų?“ Čia dabar jau aš susimąsčiau: „ar būna tokių, žaliųjų, pomidorų?“. Aišku, galėčiau imti ir pasiknisti internete , atsakymą surasčiau greitai. Bet ar visada reikia tokio lengvo atsakymo? Aš geriau palauksiu ir gal kada nors jis pats prieš mano akis iššoks. Arba pasakysiu taip: aš geriau palaužysiu galvą ties šiuo klausimu, nei ties daug sudėtingesniais. Pavyzdžiui, ar tikrai bus pasaulio pabaiga ir kada?

Žalių pomidorų ir obuolių čatnis

1 kg žalių pomidorų (tinka TIK neprinokę, o jei egzistuoja ir spec. žalia rūšis – tada irgi tiks. PAPILDYMAS. Išbandyta, netika. Nusilupusi odelė nervina. O nuo neprisirpusių nenusilupa, todėl viskas ok. ) 0,5 kg kietų obuolių pora svogūnų 2 džiovinti čili 200 g razinų 100 g imbiero cukatų vieno apelsino žievelė 2 šaukštai geltonų garstyčių grūdelių 1 šaukštas juodų garstyčių grūdelių 250 ml obuolių acto 200 g balto arba rudo cukraus 2 šaukšteliai malto kardamono

Pomidorus ir obuolius supjaustome nemažais gabaliukais. Čili (be sėklų) sukarpom labai smulkiai, svogūną bei apelsino žievelę  irgi susmulkinam. Imbiero cukatus sukapojame kuo mažesniais gabaliukais. Viską dedam į didoką puodą. Jei atrodo, kad skysčio per mažai, galim įpilti 100 – 200 ml vandens. Užverdam. Sumažiname ugnį, kad viskas tik lėtai burbuliuotų. Retsykiais pamaišydami verdam 45 minutes, kol masė pasidarys panaši į tirštą džemą.

Ataušiname, supilstome į sterilius stiklainiukus.

Tinka prie mėsos ar tiesiog ant juodos duonos riekės. Ir jokių minčių apie pasaulio galą :-)

Receptas rastas pas nuostabųjį Deividą Lebovitzą.

Mieli mano skaitytojai, ar nepavargot dar nuo desertų gausos? Nuo visokių ten pyragiukų, sausainiukų, keksiukų ir torčiukų. Nuo cukriuko, grietinytės ir varškytės? Ar neapsalo dar širdutės? Gal ko rimto užkąskim? Kad atsigauti ji, ta mūsų širdužėlė. Kažko mėsiško, šiek tiek aštraus, nelabai sveiko, bet taip gerai tinkančio šaltą žiemos dieną...

Šonkauliukai su medumi, garstyčiomis ir bulvių skiltelėm

Apie 1 kg kiaulienos šonkauliukų skirtų kepimui (rinkitės su daugiau mėsos, ne kaulų susirinkom pagriaužti). Gali būti plius 200 – 300 gramų, vistiek suvalgysit atsilaižydami, pažadu. 1 smulkiai supjaustytas svogūnas 4 šaukštai alyvuogių aliejaus 1,5 stiklinės medaus 1 stiklinė garstyčių (naudojau „Dižono“ su grūdeliais) 120 ml balto vyno acto 2 šaukštai maltos rūkytos paprikos (jei tokios neturit, tiks paprasta) 1 čili pipiriukas smulkiai supjaustytas 0,5 šaukštelio juodųjų pipirų 1 šaukštelis džiovintų čiobrelių 1,5 šaukštelio druskos 8 bulvės 3 skiltelės česnako geras žiupsnis džiovinto rozmarino

Šonkaulius supjaustom po vieną kauliuką. Orkaitę įkaitinam iki 200 C. Bulves gerai nuplaunam, nelupam, tik nupjaustom negražias vietas. Supjaustom išilgai į keturias dalis – skilteles.

Pasigaminame padažą. Svogūną pakepiname 2 šaukštuose aliejaus, kol suminkštės. Sudedam medų, garstyčias, actą, druską, čiobrelius, papriką ir abiejų rūšių pipirus. Neužmirštam šaukštelio druskos. Pakaitinam viską apie 3 – 5 minutes, bet neužverdam. Supilam pusę padažo ant šonkauliukų, gerai įtrinam ir paliekam 15 minučių.

Didelę skardą patepam aliejumi, sudedam šonkauliukus per vidurį, iš šonų suberiam bulves. Jas prieš tai sumaišom su likusiu aliejumi, rozmarinu, pora žiupsnių druskos ir traiškytu česnaku.

Kepam apie 1 val ir 30 minučių. Arba kol bulvės iškeps. Laiks nuo laiko viską palaistom išsiskyrusiomis sultimis, galima šiek tiek ir su likusiu padažu.

Kai mėsytė iškeps, pašildome pasiliktą padažą ir apliejame šonkauliukus. Tiekiam kartu su bulvių skiltelėm.

Receptas iš „Virtuvė. Nuo ... iki“, 2011 m. 1-2 numerio.

Gamindama vadovavaus dviem šaltiniais: „Velingtono kepsniu“ ir „Filet de bœuf en croûte aux champignons“. Receptai abu labai panašūs tik vienam reikia prosciutto , o kitam žemės riešutų sviesto.

Gamindama pridirbau visokių nesąmonių, mėsa gavosi kietoka, bet kitą kartą jau žinosiu kur paslydau. Aprašysiu kaip aš dariau, o pabaigoj aptarsiu klaidas.

Kraunam ant stalo:

600 g jautienos išpjovos 125 g sluoksniuotos bemielės tešlos 250 g pievagrybių šviežių šaukštas žemės riešutų sviesto su gabaliukais šaukštas grūdėtų garstyčių prosciutto (vytinta kiaulienos mėsytė) šaukštas citrinos sulčių 0,5 svogūno 1 kiaušinį druskos, pipirų,

Jautiena apibarstom druska ir pipirais, vieną šoną aptepam žemės riešutų sviestu. Gerai įkaitintoje keptuvėje iš visų pusių apkepam išpjovą. Kiekvieną pusę kepam tik kartą. Riešutais apteptą pusę kepam pačią paskutinę. Turi susidaryti tokia savotiška plutelė. Aptepam išpjovą garstyčiomis ir į šoną, tegul atšąla.

Grybus susmulkinam su blenderiu iki košelės, supilam citrinos sultis. Keptuvėje, kurioje kepė mėsa, apkepam svogūną, sudedam grybų košę, pusę šaukšto riešutų sviesto. Kepam, kol iš košės išgaruos vanduo, turi gautis tokia apysausė masė.

Ant maistinės plėvelės išklojam vytintą kiaulieną. Klojam taip, kad nebūtų tarpelių, užleidžiam vieną gabaliuką ant kito. Užtepam atvėsusią grybų košę. Į vidurį dedam jautieną, gerai apvyniojame. Gaunasi toks gražus kamuoliukas, prosciutto apvyniotas... Dedam į šaldytuvą 10 minučių.

Kol mėsa vėsta ir susidraugauja su grybais ir kitom gėrybėm, iškočiojam tešlą. Išimam mėsą, nuvyniojam plėvelę, tupdom į tešlos lakšto vidurį. Tešlą patepam plaktu kiaušiniu ir klojam ant mėsos. Gaunasi savotiškas vokelis. Viršų patepam kiaušiniu, keliose vietose įpjaunam.

Orkaitė jau turi būti įkaitinta iki 200C. Dedam per vidurį mūsų kepsniuką. Ir kepam... Jei turit termometrą mėsai, šiuo atveju labai pravers. Jei norit mėsos su krauju – kepam kol temperatūra mėsos viduj pasiekia iki 60C (arba 30 – 40 min.), mažiau kraujo – daugiau temperatūros. Kadangi vienas subjektas namuose griežtai uždraudė mėsą traukti lauk kol ten nors lašelis kraujo – kepiau iki 80 C. Panašiai apie valandą ir 10min.

Iškepusios nepuolame iš karto valgyti, palaukiam kol atauš 10 minučių. Būtinai!

Na ką... Dabar apie klaidas... Mėsa gavosi sausoka ir kietoka...

gabalas buvo per didelis, būtų užtekę 400 g; tešlos sluoksnis per plonas, reikėjo dvigubai storesnio, kitą kartą imsiu 250 g kažkurioje vietoje tešla prakiuro, išbėgo daug mėsos sulčių, kitą kartą „siūlėm“ į viršų dėsiu kepti; tikrai nereikia tiek ilgai kepti, užtektų gal ir iki 70 C mėsos viduje arba 50 min.

O šiaip gavosi skaniai, verta gaminti dar kartą kokiam šventiniam vakarui. Skani ta plutelė...O jei dar mėsytė minkšta... Beje, valgyti labai skanu su moliūgų koše ir šviežiais svogūnų laiškais.

Vakar su drauge beklajodamos po Klaipėdos mega-supersize-paduotuvių-sankaupų vietą netyčia užsukom į vieną tokią įdomių sveikų dalykų parduotuvikę ir nugriebiau porą maišiukų. Vienam avinžirnių miltai (dar nežinau kam jie man ir ką gaminti), kitam – raudonoji kynva arba Bolivinė balanda.

Šiek tiek pasiblaškius šen bei ten sugalvojau ką skanaus pasigaminti. Aišku įtakos turėjo ir turimų po ranka maisto produktų pasirinkimas.

Taigi, imam:

200 ml raudonosios kynvos (arba kokios kitos spalvos) 2 beodžius pomidoriukus porą saujų Iceberg salotų smulkiai, smulkiai supjaustytų vieną nuluptą ir smulkiai supjaustytą persimoną (churma) skiltelę česnako šaukštą marinuotų kaparėlių 3 šaukštus alyvuogių aliejaus džiovintų čiobrelių arbat. šaukštelį pakepintų sausoje keptuvėje juodųjų garstyčių grūdelių

Kynvą perplaunam, užpilam 400 ml vandens ir verdame apie 20 minučių. Kai išverda – perliejame šaltu vandeniu. Įmaišom sukapotus česnakus ir kaparėlius, pilam aliejų, įberiam čiobrelių ir garstyčių grūdelių. Suberiam susmulkintas daržoves ir persimoną. Valgom...

Ir kas įdomiausia, kad šitos balandos auga tik 2 – 3 kilometrų aukštyje. O jau medžiagų kiek naudingų turi...

Bežiūrinėdama kompiuteryje savo valgių paveiksliukus atradau keletą nepublikuotų senienų. Šiaip nieko ypatingo ir mandraus, tiesiog trys salotų ir vienas užtepuko variantas.

Baklažanų natos

Baklažanų čipsai Beodžiai pomidorai Avokado griežinėliai Virtos mažytės morkytės Skrudintos ir alyvuogių aliejumi beigi česnaku įtrintos riekelės batono

Supjaustom viską norimais gabaliukais, užpilam užpilą, kuris padarytas iš garstyčių su grūdeliais, balzaminio acto, alyvuogių aliejaus, čiobrelių ir druskos. Tokios salotos gali būti pagrindas, kurį galima pagardinti lašiša švelniai sūdyta ar vištiena kokia kepta.

Žirnių natos

Sauja šviežių žirnių (arba šaldytų ir išvirtų) Iceberg salotos Mozzarella sūrio Beodžiai pomidorai

Suplėšom, supjaustom. Apipilam alyvuogių aliejumi su trupučiu citrinos sulčių, druska ir rožiniais pipirais trintais beigi vienu kitu kaparėliu.

Sūrio ir meliono natos

Pelėsinio sūrio Meliono Mango Iceberg salotų Šviežio agurko juostelių Pomidoro Baziliko šviežio Kalendros šviežios

 

Suplėšom, supjaustom, sutrupinam. Užpilas kaip ir prieš tai taisytų salotų.

Dar vienas tų pačių salotų variantas tik su saulėje džiovintais ir aliejuje išmirkytais pomidorais. Ir sūrrrrrrrrrrrrrrio daugiau...

Alyvuogių užtepukas

Žaliųjų arba juodųjų alyvuogių indelis Šlakelis alyvuogių aliejaus

Su blenderiuku viską gerai sutrinam. Tepam ant šviesios duonytės gabaliuko, ant viršaus užtupdom fetos sūrio arba džiovintą spanguolę ir makt.

Tik šįkart nuotraukoje juodas užtepukas pirktinis... O žalias tai jau naminis...

Atidarymo proga - paprasčiausios salotos iš to, kas rasta šaldytuve.Imame:

Iceberg salotos žaliosios alyvuogės kekė vynuogių parmezano

Padažas:

garstyčios su grūdeliais (Dižono) medus Salotas ir alyvuoges supjaustome, sūrį sutarkuojame, vynuoges sumetame po vieną "cielas". Medų ir garstyčias gerai sumaišome. Proporcijos turėtų būti 2/3. Padažiuką pilame ant salotėlių, kurios jau ilsisi gražiausioje senelės servizo lėkštėje. Beje apie tą servizą... Pasakojama, kad II p. karo metu jis buvo užkastas į žemę, kad būtų išsaugotas ateinančioms kartoms...