Tinginiai irgi verda...

Žinot kuom dabar gyvena Palanga? Ne, neverkiam, kad žiema ir poilsiautojų ar pramogų mažai. Jei mums pasidaro liūdna, pasiilgstam šurmulio – darom šventę ir kviečiam visus. Nes drauge linksmiau, skaniau... O kas skaniau? Taigi stintas valgyti!

Prieš keletą dienų teko garbė būnant Rygoj pasidabinti Stintų ordino riterio apdarais bei kviesti mielus kaimynus atvykti.

Padėklai su gardžia rūkyta stinta buvo nušluoti per kelias minutes. Toks kvapas! O skonis… Mmm, gaila nebeparagavau – neliko juk…

Užtat grįžus namo pagaliau leidau sau atidaryti stiklainiuką prieš kurį laiką marinuotų stintų. O taip, gardumėlis. Tik kitą kartą nepagailėsiu acto…

Marinuotos stintos

2 litriniai stiklainiai

1,5 kg išdarinėtų stintų pusė stiklinės miltų druskos aliejaus kepimui 1,5 litro vandens 4 šaukštai acto (nors šiaip dėkit pagal savo skonį) 4 šaukštai cukraus Keli lauro lapeliai keli gvazdikėliai keli juodi pipiriukai pora morkų supjaustytų šiaudeliais pora svogūnų supjaustytų pusžiedžiais

Stintas apvolioti miltuose su trupučiu druskos ir po kelias iškepti gerai įkaitintame aliejumi. Aš po kiekvienos keptuvės aliejų keičiu, nesinori sukepusių pajuodusių miltų.

Į stiklainiukus pakaitomis sudedam svogūnus, morkas, stintas. Jei kokia stinta nebetelpa, ne bėda. Suvalgom daug negalvoję iškart.

Vandenį užverdam, sudedam prieskonius, cukrų, druskos. Trupučiuką pakaitinam. Paliekame praaušti. Įmaišom actą. Paragaunam. Geriau, kad būtų šiek tiek acto per daug. Supilam marinatą ant žuvies. Užsukam dangtelius. Kai atvėsta sudedam į šaldytuvą. Galima valgyti kitą diena, o galima ir pasikankinti, palaukti iki kokių Velykų (kaip žada mano kolegė daryti – kantrybės jai ir namiškiams ;)

O šventėje stintų bus visokių – keptų, marinuotų, vytintų (gardumėlis), rūkytų tiesiai iš rūkyklos. Jei esat užkietėję žvejai, galėsit stintų susižvejoti patys – šventę pradės stintų meškeriojimo varžybos. O jei ekstremalai, ieškantys kraują stingdančių pojūčių – pasinerkit į ledinę Baltiją kartu su ruoniais–sveikuoliais.

Dar vienas skanus dalykėlis – stintų barbekiu čempionatas. Ir kas galėtų pagalvoti, kad stintą iškepti reikia tiek sugebėjimų... Atrodo tokia paprasta žuvelė, o kiek niuansų.

Daugiau apie „Palangos stinta 2012“ šventę prašom skaityti čia. Ir jei neturit kur gyventi, paskubėkite - vietų viešbučiuose labai mažėja... Pagalbos reikia? Kreipkitės į mus, į TIC‘ą :-)

Na ir galva pas mane kiaura. Gi užmiršau svarbiausią. Į šventę kviečiam ir laukiam vasario 18 dieną, šeštadienį. Stinta, pūkis, stinta, pūkis!!!

Vakar buvo paskutinė atostogų diena. Atostogų, kurios buvo skirtos kelionėm šen bei ten, namų tvarkymui (tiesa, ir vėl tam laiko nebeliko...), na ir, aišku, pietų visai šeimynai gaminimui... Ta proga buvo nutarta sužibėti, sugroti aukščiausia nata.

Netikras zuikis - labai patogus gaminimui maistas. Sumakaliojai viską, įkišai į orkaitę ir gali eiti žurnalą skaityti, ar namus siurbti. O po to vaizduoti kokia esi super duper šeimininkė su tokais kepsniais mandrais.

Reikės:

0,5 kg maltos kiaulienos 0,5 kg maltos jautienos 3 kiaušinių 100 ml maltų džiūvėsių 2 morkų 1 svogūno druskos, pipirų juodųjų šviežiai sumaltųjų stiklinės džiovintų slyvų

Orkaitę įkaitinam iki 180C.

Slyvas užmerkiam vandenyje - tegul apsivalo ir išbrinksta. Morkas supjaustom labai, labai plonais šiaudeliais, svogūną irgi. Beriam į keptuvę ir pakepinam su trupučiu aliejaus.

Maltą mėsą sumaišom su kiaušiniu, džiūvėsiais ir pipirais, sudedam slyvas, sukrečiam morkas su svogūnais. Rankomis gerai išminkom.

Imam pailgą formą, patepam lengvai aliejumi. Sudedam paruoštą masę, uždengiam foliją. Kišam į orkaitę ir užmirštam valandai.

Po valandos foliją nuimame ir pakepam dar pusę valandos, kad viršus gražiai apskrustų.

Valgom su virtom bulvėm ir švediškais actiniais agurkais „pressgurka“ (va čia užmačiau šitą derinuką, beje, labai vykęs derinukas). Švedai tokius agurkus valgo su mėsos kukuliais (köttbullar), kodėl gi mums su zuikiu nepabandžius?..

Pressgurka‘ms reikės:

2 – 3 nedidelių agurkų 2 šaukštų balto vyno acto 150 ml šalto vandens 2 šaukštų cukraus žiupsnio druskos žiupsnio maltų baltųjų pipirų 2 šaukštų smulkintų šviežių petražolių arba krapų (žiūrint kas darže užderėjo)

Agurkus nuskutam ir supjaustom plonom juostelėm arba ritinukais. Jei turit mandoliną, labai pravers kuo gražiau tai padaryti. Viską kitką sumaišom ir pilam ant agurkų. Galima valgyti nors ir už 5 minučių.

Apie zuikutį netikrą didžiausias įkvėpimas atėjo ir pats receptas buvo sužinotas per tėčio gimtadienį, paragavus slyvinio varianto(vieną akį gamindama dar užmečiau ir į Beatos virtuvę). Kimšom vieną riekę po kitos - taip gardu buvo... Tos slyvos duoda tokių gerų gaidelių zuikiui... O apie agurkų paslaptį sužinojau iš mylimosios „Mat från Sverige“.

Vakar užsiminiau apie džiovintus pirkinius visokių vaisių pavidalu, o šiandien siūlau idėją kur juos galima panaudoti. Aišku galima sukrimsti be jokių įmantrybių ir laukimų, gi skanu velnioniškai. Bet galima šiek tiek pasikuisti ir paprastam tinginiukui priduoti šarmo minėtųjų gėrybių dėka.

Klasikinio tinginio receptuką nusižiūrėjau pas Astą „Saulėtoj virtuvėj“.

Reikės:

3 pakelių sausainių „Gaidelis“ 180 g sviesto 130 ml pieno 2 šaukštai kupini kakavos nesaldžios 3 šaukštai cukraus vienos plytelės pieniško šokolado (100 g) 10 gražių džiovintų figų (prašom nesumaišyti su datulėmis, nors jos irgi beveik tinka) 15 džiovintų abrikosų pakelio rožinių pipirų (mums reikės tik pipirų rožinės skūrelės)

Sausainius sulaužom. Figas ir abrikosus nuplikome ir supjaustome gabaliukais nelabai mažais. Sumaišom su sausainiais. Įtrupinam pusę plytelės šokolado.

Sviestą ištirpinam, supilam pieną, kakavą, cukrų ir likusią pusę šokolado plytelės. Maišydami užvirinam. Keliam nuo ugnies ir ataušiname.

Pilam skystą daiktą ant sutrupintų dalykų ir gražiai išmaišome.

Sukrečiam viską ant plėvelės ir suformuojame „dešrą“. Galus gerai užrišam.

Kišam į šaldytuvą ir užmirštam iki kitos dienos. Šiaip skaniausia būna lygiai parą pralaikius.

Rožinius pipirus maišelyje patrinam tarp delnų, kad skūrelės atsikirtų nuo juodo branduoliuko. Suberiam į sietelį ir sijojame ant tinginio jau išsiilsėjusio. Delnais prispaudžiame.

Pjaustome ir ragaujame... Mmm... Ne per daug saldu... Subtilus figų ir rožinių pipiriukų skonis... Gerai gavosi....

Vat taip ėmė ir pritrūko namuos puodelio miltų kvietinių. Ir, aišku, pačiu netinkamiausiu metu. Kai jau imk tik ir kepk... Gerai, kad visokių atsargų turėjau, tai galima sakyti, kad improvizacija pavyko.

Reikės:

pakelio pusriebės varškės (180 g) 200 ml cukraus 4 kiaušinių 200 g grietinės normalios, tikros, o ne velniai-žino-kokio-mišinio 1 arbatinio šaukštelio vanilinio cukraus 1 arbatinio šaukštelio cinamono 1 sriubinio šaukšto degtinės 700 ml kvietinių miltų 200 ml manų kruopų 100 ml kvietinių sėlenų 200 ml ruginių miltų 1 litro aliejaus kepimui cukraus pudros apibarstymui

Varškę išsukam su cukrumi, įmušam kiaušinius, išmaišom gerai. Drebiam grietinę, irgi išmaišom. Beriam vanilinį cukrų beigi cinamoną, supilam degtinę.

Po šaukštą dedam miltus ir manus, ir sėlenas. Ir maišom, maišom, maišom, kol tešla pasidarys tokia jau į minkomą rankomis panašią. Paminkom ir vis paberiam miltų, kol nebelips prie rankų. Padedam kur vėsiai tešlai mūsų pailsėti ir išsiplaunam indus.

Kaičiam puodą su aliejumi. Kol jis kaista, galim tešlą paminkyti ir kočioti kokį vieną didelį ar kelis mažus lakštus, kuriuos gražiai juostelėm supjaustom su kokiu picų peiliu ir darom mūsų žagarėlius. Forma tradicinė, jau smulkiai nepasakosiu kaip tai padaryti.

Ar aliejus įkaitęs patikrinam įmetę vieną žagarėlį – jei jis gražiai šnypšdamas sparčiai kyla į paviršių – aliejus gatavas. Sumažinam ugnį iki beveik minimumo ir kepam žagarėlius nedidelėmis partijomis. Neužmirštam jų ten visaip pavartyti, kad vienodas įdegis gautųsi.

Iškepusius dedam ant popierinio rankšluosčio, kad aliejus susigertų. Kai jau viską iškepam ir aliejų nuvarvinam – sugeriam, barstom dosniai cukraus pudra per sietelį kokį. Viską sukratom ir vėl apibarstom. Skaniausia apibarstyti kelis kartus ir negailint.

Jei namuose neturit a nei manų, a nei sėlenų, a nei ruginių miltų – viską galima pakeisti kvietiniais miltais beveik tokiu pat santykiu: 700 ml + 400 ml.

Receptas viena akim nužiūrėtas iš čia...

Žinot kuom man kvepia Palanga per didžiausius speigus? Ne cinamonu, ne karštu vynu, ne dūmais iš kaminų kaminėlių. Neatspėjot... Ogi šviežiais agurkais... Agurkėliais, ir tas kvapas toks geras, toks gaivinantis. Tik jį ne daržovė skleidžia, o žuvis. Maža žuvikė, stinta. Ar yra kita žuvis, kuri taip kvepėtų? Nesutikau tokios dar...

Stinta, žuvytė kukli, nereikia jai jokių pribumbasų. Užtenka druskos, pipirų, miltų ir aliejaus. Ir pirštelius apsilaižysit. O jei dar ką tik iš valties, jūržolėm ir jūros ledukais aplipusi...

Dviem alkaniem valgytojam reikėtų:

1 kg šviežių stintų kelių žiupsnių druskos žiupsnelio juodų pipirų (nebūtinai) kelių šaukštų miltų aliejaus kepimui

Stintas paruošiame: nupjauname galvą, išvalom vidurius. Jei yra ikrų – gražiai išimam ir atsidedam į šoną. Išdorotą žuvikę nupjaunam po šaltu vandeniu, sukišam ikriukus atgal.

Gerai įkaitinam aliejų. Miltus sumaišom su druska ir pipirais. Čiumpam stintikes už uodegų mirkom į miltus, nukratom kas per daug prilipo ir leidžiam į aliejų. Apkepė vienas šonas, verčiam ant kito. Ilgai kepti nereikia, kol uodegikės gražiai paruduos.

Vat ir viskas. Beje, jei kepam didelį kiekį, reikėtų kas dvi partijas pakeisti aliejų. O idealiausiai – po kiekvienos partijos, nes prikepę miltai ir negražu, ir neskanu, ir nesveika.

Kokią dieną mąstau reikėtų užsimarinuotų porą – trejetą slovikiukų šitų stintelių, gal ir su strimelėm pabandyti kažką (baisiai jos pigios – kilas 3,5 Lt). Jei tinginys nesutrukdys – taip ir padarysiu.

Beje, primenu, kad šį šeštadienį Palangoje stintų šventė. Tad jei tingite virtuvėje kuistis patys – atvykit. Visokių įdomybių nusimato visas keturias šventines dienas.

 

Ar yra pas jus šeimoj tokių subjektų, kurie sako: "vat šito tai aš jau nevalgysiu, jokiu būdu! pas neskaniausias dalykas! man negamink, aš nevalgysiu!". O kai pagaminti - sukerta dvi porcijas...Gaminau du variantus: kugelis su kukuliukais ir kugelis su parmezanu.

Abiem variantams reikia:

bulvių svogūno verdančio pieno druskos citrinos sulčių Citriną išspaudžiam į dubenį, į kurį kris sutarkuotos bulvės. Bulves ir svogūną sutarkuojam, išmaišom. Pilam verdantį pieną, beriam druskos. Masę dedam į molinius puodelius. Ten pat keliauja ir mūsų paskaninimai.

Pirmas paskaninimas:

faršas (jautienos arba kiaulienos, geriau pastaroji) išmirkytų džiovintų grybų (baravykų, pievagrybių, musmirių (juokauju ;) mairūno, raudonėlio, pipirų, druskos Grybus supjaustom juostelėm, sumaišom su faršu ir prieskoniais. Pasidarom mažus kukuliukus. Dedam į bulvių masę. Vienam indeliui turi gautis 6 maži kukuliukai.

Antras paskaninimas

gabaliukas parmezano. Gali būti ir "Džiugas" ar koks mandras kietas sūris iš avių pieno. Supjaustom nemažais kubeliais. Beriam į kitus indelius, tiems, kurie mėsos nenori.Kepam 220 C orkaitėje 45 min. Nuimam dangtelius, pakepam dar 15 minučių. Viskas. Valgom su grietine ar su kuom norim...