Tinginiai irgi verda...

Pagaliau susiruošiau prie jūros. Gėda kokia. Paskutinį kartą buvau prieš 1,5 mėnesio. Lygiai dvi minutes, nes matai, vėjas stiprus pūtė. O šiaip va vis prisiartindavau iki Jūratės ir Kastyčio skvero, pasimaivydavau, kad „ai, gal tingiu“ ir iki jūros nebenusirisdavau.

O šiandien, jėga, per stipriausią vėją, pilingą veidui darantį smėlį (bet užtat su smagia kompanija) įveikiau pusvalandžio ilgio kelią.

Ir dabar dar šiurpuliukai bėgioja. Sustirau iki kaulo. Kaip būtų pravertęs po pasivaikščiojimo va šitas sotus karštas troškinys... Gaila... Nebebuvo... Kitą kartą suderinsiu ir vieną, ir kitą ;)

Jautiena troškinta aluje

 

1 kg. jautienos (gali būti koks neišvaizdus gabalas su riebaliuku ir panašiai) 150 g. šalto rūkymo šoninės 2 morkos 1 mėlynasis svogūnas ¼ saliero šaknies 5 skiltelės česnako 2 arb. šaukšteliai marinuotų žaliųjų pipirų 0,5 litro tamsaus alaus (naudojau „Senojo Vilniaus tamsųjį“) 0,5 šaukštelio maltų juodųjų pipirų 1 arb. šaukštelis druskos 2 valg. šaukštai miltų kuokštas šviežio čiobrelio keli lauro lapeliai

 

Gamybos procesas panašus į Boeuf Bourguignon troškinį.

Orkaitę įkaitinam iki 230 C.

Šoninę supjaustome juostelėmis. Pakepiname keptuvėje, kol išsiskirs riebaliukas. Sudedame į puodą, kuriame viską troškinsime. Puodas turėtų būti ketaus ar panašus, kad būtų galima kišti į orkaitę.

Riebaluose, likusiuose nuo šoninės per keletą kartų apkepame 5 cm. gabaliukais supjaustytą jautieną. Svarbu, kad mėsa gražiai apkeptų, iš visų pusių. Jokiu būdu nedėkite visos jautienos iškarto, nes tada išsiskirs sultys ir mėsa bus kieta kaip guma. Apkeptą mėsą suberiame į puodą

Morkas supjaustome skridiniukais, tokiais šiek tiek įkypais. Svogūną pusžiedžiais, salierą stambokais šiaudeliais. Viską apkepame keptuvėje, poroje šaukštų aliejaus. Beriam į puodą.

Puode esančias gėrybes apiberiame miltais, ten pat druska, pipirai. Sumaišome. Kišame puodą (be dangčio) į orkaitę 4 minutėms. Ištraukiame, sumaišome ir vėl 4 minutėms į orkaitę.

Traukiam puodą lauk. Sudedame žoleles, žaliuosius pipirus, supilame alų.

Temperatūrą orkaitėje sumažiname iki 160. Kišame uždengtą puodą ir paliekame jį ten burbuliuoti kokioms 3 valandoms.

Skaniausias toks troškinys yra pašildytas kitą dieną. Aš kitaip ir nedarau – pagaminu iš vakaro, o valgau atkentėjusi visas pagundas kitos dienos vakarienei.

 

Esu išbandžius įvairius „taco“ variantus. Kodėl rašau kabutėse? Todėl, kad nežinau, ar tai, ką aš ragavau ir toliau ragauju, buvo tikras, meksikietiškas, taco. Pažintis prasidėjo Švedijoje. Mano pareiga būdavo nupirkti 400 gramų maltos jautienos. Supjaustyti daržoves. Valgyti. Valgydavom su tokiom traškiom, kietom kukurūzų geldelėm. Kaip jos vadinasi?...

Kelis kartus pati kepiau tortiljas. Nes tos guminės, kurių gali nusipirkti, man stringa burnoj. Bet mano šeimyna jas mėgsta. Kai kada valgom kaip nachos, t.y. su tortiljos čipsais. O dabar va supratau, kad man skaniausia su paprastu lavašu.

Daržovės irgi vis varijuoja. Tai svogūnų laiškų būtinai reikia, tai sugalvoju morkas ir cukinijas pakepinti sunkioje ketaus keptuvėje. Gaunasi toks dūmelio aromatas.

O vat su prieskoniai yra šitaip. Naudoju mišinį jau paruoštą. Na niekaip nesiseka pačiai nutaikyti proporcijų. Matyt kažkokios dalies nėra mano stebuklingoje virtuvėje.

Toks štai mūsų „taco“. Jūs, turbūt, kitaip darot. Papasakokit.

Mūsų „taco“

4 žmonėms

Padažui:

1 svogūnas 2 skiltelės česnako alyvuogių aliejaus skardinė pomidorų savo sultyse (be odelės) balzaminio acto šaukštas šaukštelis cukraus šaukštelis raudonėlio

Pradėsim nuo padažo. Nedideliame puode įkaitiname aliejų. Pakepiname smulkiai supjaustytą svogūną bei česnaką. Supilame pomidorus su visom sultimis. Pamaigome šakute. Suberiame cukrų, raudonėlį, actą supilam. Paliekam paburbuliuoti ant vidutinės ugnies apie 15 minučių.

1 - 2 lavašai didelė morka vidutinė cukinija stiklinė koncervuotų kukurūzų salotų gniūžtė (Iceberg, rukola, špinatai ir t.t.) 400 g. maltos jautienos pakelis taco prieskonių 200 ml vandens

Morkas ir cukinijas supjaustome griežinėliais. Kepame po nedidelę partiją (vienu sluoksniu) sunkioje ketaus keptuvėje (arba grill keptuvėje), apverčiame. Kepant morkas galima šliukštelt alyvuogių aliejaus. O cukinijas kepame sausoje.

Mėsą apkepame didelėje keptuvėjė, visą laiką medine mentele kapojame bei maišome faršą, kad gabaliukais nesuliptų. Kai nebesimato raudonos mėsos, supilame taco prieskonius ir vandenį. Uždengiame sandariai. Ugnį sumažiname iki minimumo ir troškiname apie 10 minučių.

Kartais pamirštu įkaitinti orkaitę, tai lavašą šildau suvyniojusi į foliją ir padėjusi ant keptuvės dangčio. Prispaudžiu kitu dangčiu.

Daržoves, mėsą, padažą sudedame į indelius. Salotas suplėšome.

Va ir viskas.

Lavašą supjaustome. Krauname ant jo viską, ko širdis geidžia.

Susukame. Valgome.

Vakar buvo paskutinė atostogų diena. Atostogų, kurios buvo skirtos kelionėm šen bei ten, namų tvarkymui (tiesa, ir vėl tam laiko nebeliko...), na ir, aišku, pietų visai šeimynai gaminimui... Ta proga buvo nutarta sužibėti, sugroti aukščiausia nata.

Netikras zuikis - labai patogus gaminimui maistas. Sumakaliojai viską, įkišai į orkaitę ir gali eiti žurnalą skaityti, ar namus siurbti. O po to vaizduoti kokia esi super duper šeimininkė su tokais kepsniais mandrais.

Reikės:

0,5 kg maltos kiaulienos 0,5 kg maltos jautienos 3 kiaušinių 100 ml maltų džiūvėsių 2 morkų 1 svogūno druskos, pipirų juodųjų šviežiai sumaltųjų stiklinės džiovintų slyvų

Orkaitę įkaitinam iki 180C.

Slyvas užmerkiam vandenyje - tegul apsivalo ir išbrinksta. Morkas supjaustom labai, labai plonais šiaudeliais, svogūną irgi. Beriam į keptuvę ir pakepinam su trupučiu aliejaus.

Maltą mėsą sumaišom su kiaušiniu, džiūvėsiais ir pipirais, sudedam slyvas, sukrečiam morkas su svogūnais. Rankomis gerai išminkom.

Imam pailgą formą, patepam lengvai aliejumi. Sudedam paruoštą masę, uždengiam foliją. Kišam į orkaitę ir užmirštam valandai.

Po valandos foliją nuimame ir pakepam dar pusę valandos, kad viršus gražiai apskrustų.

Valgom su virtom bulvėm ir švediškais actiniais agurkais „pressgurka“ (va čia užmačiau šitą derinuką, beje, labai vykęs derinukas). Švedai tokius agurkus valgo su mėsos kukuliais (köttbullar), kodėl gi mums su zuikiu nepabandžius?..

Pressgurka‘ms reikės:

2 – 3 nedidelių agurkų 2 šaukštų balto vyno acto 150 ml šalto vandens 2 šaukštų cukraus žiupsnio druskos žiupsnio maltų baltųjų pipirų 2 šaukštų smulkintų šviežių petražolių arba krapų (žiūrint kas darže užderėjo)

Agurkus nuskutam ir supjaustom plonom juostelėm arba ritinukais. Jei turit mandoliną, labai pravers kuo gražiau tai padaryti. Viską kitką sumaišom ir pilam ant agurkų. Galima valgyti nors ir už 5 minučių.

Apie zuikutį netikrą didžiausias įkvėpimas atėjo ir pats receptas buvo sužinotas per tėčio gimtadienį, paragavus slyvinio varianto(vieną akį gamindama dar užmečiau ir į Beatos virtuvę). Kimšom vieną riekę po kitos - taip gardu buvo... Tos slyvos duoda tokių gerų gaidelių zuikiui... O apie agurkų paslaptį sužinojau iš mylimosios „Mat från Sverige“.

Nusileidau vyro norui ir sutikom Naujus namuose. Tik tryse, na keturiese, jei dar skaičiuoti katę, kuri paniškai bijojo fejerverkų ir bėgo slėptis kur tik įmanoma. Ir galiu pasakyti, kad man beprotiškai patiko šis sutikimas. Ir po virtuvę visą dieną patiko sukinėtis, aptaškyti drabužius ir sienas tešla, kai ką sudeginti, pribarstyti miltų ant grindų ir katei ant nugaros, vos neapipilti nešiojamo kompiuterio vynu ir išversti beveik visas stiklines ir puodelius iš indaujos ant savo makaulės (uch, per plauką, per plaukelį pavyko to išvengti – trejetą kartų).

Po visų malonių vargų ir rūpestėlių ant stalo puikavosi: lašišos sumuštinukai su garstyčių kupstukais, turkiškas baklažanų pagardas ant skrudintų riekučių, avokadų salotos su tzatziki užpilu, vanilinio biskvito, grietinėlės ir šokolado torčiukas ir vakaro pažiba – Boeuf Bourguignon... Nuostabus, burnoje tirpstantis, poetų ditirambų vertas, verčiantis raudoti iš malonumo – jautienos troškinys raudonam vyne... Ach, kur aš buvau anksčiau, kad tokio stebuklo negaminau...

Taigi parsitempiam iš kažkur ir kraunam ant stalo:

1 kg gabalą pačios geriausios jautienos. Būtų gerai, kad gabaliukas būtų be plėvių ir panašių nesąmonių 150 g gabalą šalto rūkymo šoninės 2 morkų 1 svogūno 9 pievagrybių 0,5 arbat. šaukštelio juodųjų pipirų 1 arbat. šaukštelio druskos 2 valg. šaukštų miltų 3 lauro lapelių 2 skiltelių česnako kuokšto šviežio čiobrelio pora šaukštų pomidorų tyrės 1 stiklinės sultinio butelio gero sauso raudono vyno kantrybės ir 4,5 valandų ;)

Įkaitinam orkaitę iki 230 C. Imam puodą, kurį galima ir ant ugnies dėti, ir į orkaitę kišti. Statom ant ugnies, suberiam juostelėm supjaustytą šoninę. Pačirškiname gerai, kol išsiskirs riebalai, o šoninė gražiai paruduos. Išgriebiam šoninę lauk, riebalus paliekame. Jei puodas šiek tiek atrodo pridegęs – nesinervinam... Na nebent šliūkštelim porą šaukštų alyvuogių aliejaus nervams nuraminti. Iki to laiko turim susipjaustyti jautieną į 5 cm dydžio gabalus ir nusausinti su popieriniu rankšluosčiu - šio etapo prašom nepraleisti po ausis, jis labai svarbus... Dedam 10 gabaliukų mėsos į puodą su šoninės riebaliukais ir gražiai apkepiname iš visų pusių. Išimam, atidedam į šoną. Taip padarome su visais gabaliukais. Labai svarbu nesumesti visos mėsos, nes tada ji neapskrus, o „virs“ savo sultyse. Taip daryti negalima! Tiesiog kantriai pakepiname per kelis kartus visą mėsą. Svogūną supjaustom pusžiedžiais, morkas stambiais gabalais (4 cm). Apkepinam svogūną tuose pačiuose riebaluose, po kelių minučių suberiam morkas, pakepam porą – trejetą minučių. Išimam lauk, dedam prie mėsos. Apkepinam lengvai grybus. Suverčiam į puodą jautieną, šoninę, svogūnus, morkas. Apiberiam pipirais ir druska, išmaišom.

Mėsą apiberiam miltais, išmaišom. Kišam atidarytą puodą į orkaitę. Palaikom 4 minutes. Ištraukiam, sumaišom ir vėl 4 minutėm į orkaitę.

Traukiam puodą lauk. Orkaitėje ugnį sumažiname iki 160 C. Į puodą pilam vyną, sultinį, čiobrelius, lauro lapus, sutraiškytus česnakus ir pomidorų tyrę. Dedam ant viryklės ir užvirinam.

Puodą su visu gėriu uždengiam ir kišam į orkaitę. Kepam 3 valandas...

Po trijų ilgų laukimo valandų, kai gardžiausiais kvapais persismelkia visi namai ir laiptinė, kai kaimynai jau grūdasi prie durų ir klausia už ką juos tokiais apetitiškai kvapais kankinate – traukiate puodą lauk. Nukošiate skystį į kitą puodą ir užvirinate. Verdate kantriai pusę valandos, kol skysčio sumažės ir jis gražiai sutirštės. Jokių miltų, jokių nesąmonių tam tirštumui greičiau pasiekti neberiate. Kantrybės, liko visai mažai, nepasiduokit pagundom.

Na va, artėja paskutinis (vos neparašiau patepimas, cha cha) šios epopėjos momentas. Suverčiam mėsą, morkas ir grybus į padažą ir patiekiame su labai žemišku dalyku, bet fantastiškai beprotiškai derančiu prie šio prancūzų virtuvės šedevro, bulvių koše.

O mėsytės minkštumas, o padažo gardumas... Valgai ir nori verkti... Kalbėti prrrrrrancūūūūūziškai... Ach... Je suis sans les mots... Vraiment...

Receptas paimtas iš šio nuostabaus puslapio... Merci, kad man nereikėjo jo versti iš anglų ar prrrancūzų kalbos...

Dar vienas Merci lekia Irenai, kuri mielai paskolino nuostabųjį puodą. Ką aš be jo būčiau darius...

Šitoje foto troškinio spalva artimiausia realybei...

Gamindama vadovavaus dviem šaltiniais: „Velingtono kepsniu“ ir „Filet de bœuf en croûte aux champignons“. Receptai abu labai panašūs tik vienam reikia prosciutto , o kitam žemės riešutų sviesto.

Gamindama pridirbau visokių nesąmonių, mėsa gavosi kietoka, bet kitą kartą jau žinosiu kur paslydau. Aprašysiu kaip aš dariau, o pabaigoj aptarsiu klaidas.

Kraunam ant stalo:

600 g jautienos išpjovos 125 g sluoksniuotos bemielės tešlos 250 g pievagrybių šviežių šaukštas žemės riešutų sviesto su gabaliukais šaukštas grūdėtų garstyčių prosciutto (vytinta kiaulienos mėsytė) šaukštas citrinos sulčių 0,5 svogūno 1 kiaušinį druskos, pipirų,

Jautiena apibarstom druska ir pipirais, vieną šoną aptepam žemės riešutų sviestu. Gerai įkaitintoje keptuvėje iš visų pusių apkepam išpjovą. Kiekvieną pusę kepam tik kartą. Riešutais apteptą pusę kepam pačią paskutinę. Turi susidaryti tokia savotiška plutelė. Aptepam išpjovą garstyčiomis ir į šoną, tegul atšąla.

Grybus susmulkinam su blenderiu iki košelės, supilam citrinos sultis. Keptuvėje, kurioje kepė mėsa, apkepam svogūną, sudedam grybų košę, pusę šaukšto riešutų sviesto. Kepam, kol iš košės išgaruos vanduo, turi gautis tokia apysausė masė.

Ant maistinės plėvelės išklojam vytintą kiaulieną. Klojam taip, kad nebūtų tarpelių, užleidžiam vieną gabaliuką ant kito. Užtepam atvėsusią grybų košę. Į vidurį dedam jautieną, gerai apvyniojame. Gaunasi toks gražus kamuoliukas, prosciutto apvyniotas... Dedam į šaldytuvą 10 minučių.

Kol mėsa vėsta ir susidraugauja su grybais ir kitom gėrybėm, iškočiojam tešlą. Išimam mėsą, nuvyniojam plėvelę, tupdom į tešlos lakšto vidurį. Tešlą patepam plaktu kiaušiniu ir klojam ant mėsos. Gaunasi savotiškas vokelis. Viršų patepam kiaušiniu, keliose vietose įpjaunam.

Orkaitė jau turi būti įkaitinta iki 200C. Dedam per vidurį mūsų kepsniuką. Ir kepam... Jei turit termometrą mėsai, šiuo atveju labai pravers. Jei norit mėsos su krauju – kepam kol temperatūra mėsos viduj pasiekia iki 60C (arba 30 – 40 min.), mažiau kraujo – daugiau temperatūros. Kadangi vienas subjektas namuose griežtai uždraudė mėsą traukti lauk kol ten nors lašelis kraujo – kepiau iki 80 C. Panašiai apie valandą ir 10min.

Iškepusios nepuolame iš karto valgyti, palaukiam kol atauš 10 minučių. Būtinai!

Na ką... Dabar apie klaidas... Mėsa gavosi sausoka ir kietoka...

gabalas buvo per didelis, būtų užtekę 400 g; tešlos sluoksnis per plonas, reikėjo dvigubai storesnio, kitą kartą imsiu 250 g kažkurioje vietoje tešla prakiuro, išbėgo daug mėsos sulčių, kitą kartą „siūlėm“ į viršų dėsiu kepti; tikrai nereikia tiek ilgai kepti, užtektų gal ir iki 70 C mėsos viduje arba 50 min.

O šiaip gavosi skaniai, verta gaminti dar kartą kokiam šventiniam vakarui. Skani ta plutelė...O jei dar mėsytė minkšta... Beje, valgyti labai skanu su moliūgų koše ir šviežiais svogūnų laiškais.

Dvi dienas iš eilės lyjantis lietus pagaliau atvedė į protą - vasara baigėsi... ech... NEI UOGIENIŲ IŠVIRTA, NEI AGURKŲ PRIRAUGTA... Apsileidimas... Kokia aš šeimininkė? Bloga...

Ta proga paguoskim save nors skaniais pietumis. Sujunkim į vieną vasaros sunokintus pomidorus ir rudeninio miško gėrybę - raudonikius.Mums reikės jautienos faršo (arba bet kokio kito) svogūno, susmulkinto kiaušinio vieno kito piene mirkytos bandelės petražolių, susmulkintų druskos juodųjų pipirų paprikos miltelių baziliko raudonėlio kmynų kajeno pipirų ir t.t poros prisirpusių pomidorų, nuplikytų ir nuluptų raudonikių šviežių Raudonikius nuvalom, išverdam. Kol grybai verda, faršą suminkom su visais išvardintais dalykais (be pomidorų ir grybų). Kepam mažiukus kotletukus. Ant bebaigiančių kepti suberiam supjaustytus pomidorus, sudedam ir raudonikius. Barstom prieskonių, tų pačių ką ir į faršą dėjom. Uždengiam ir troškinam 15 min. Valgom su bulvių koše arba kokiais nors "penne rigate", kas išvertus reikštų tokius makaronus - vamzdelius.Po šitų pietų vyras pasiūlė išleisti receptų knygą :) cha cha...