Tinginiai irgi verda...

Pirmą savo ragautą makaroną prisiminsiu visą gyvenimą. Jis buvo karamelinis. Ir didžiulis. Va šitas, iš „Paul“ kepyklėlės, pirktas visai neromantiškoje vietoje – didžiuliame parodų paviljone. Buvo tai gal prieš keturis metus. Ir nuo tada... Na tai aišku, man norėjosi pačiai pasigamint šių gardybių. Trukdė tik tingėjimas – susimalti migdolų miltų. Pirkti paruoštų aš jų niekur nematydavau. Ir vienąkart pavasarį, oi ne, prieš porą savaičių, t.y. prieš Kalėdas, mama atvežė pusę kilogramo šio būtiniausio makaronams dalyko. Ačiūūūū...

Man pradėjo skaudėti galvą. Pirmas klausimas – kiek tuos kiaušinius džiovinti. Antras – kokius būtent makaronus gaminti (gal su žasų kepenėlėmis arba juodaisiais trumais (užsisvajojai, Egidija, leiskis ant žemės).

Ir va, kaip tyčia, žurnalas „Virtuvė. Nuo... iki..“ įdėjo straipsnį apie makaronus , viskas nuo A iki Z. Ir receptas vienas labai paprastas, be jokių ten rožių vandenų ir aukso dulkių.

Būtina amunicija, be kurios nei pro kur:

Tikslios svarstyklės Silikoninis kepimo kilimėlis Konditerinis maišelis su paprastu apvaliu antgaliu Orkaitė, kuria pasitikite 120 proc.

 

Šokoladiniai makaronai

3 kiaušinių baltymai (turėtų sverti 100 g) 50 g cukraus 200 g cukraus pudros 110 g migdolų miltų (arba galima pasigaminti patiems: paskrudinam migdolus, nulupam, sumalam su cukrumi ir cukraus pudra) 3 šaukštai geros kokybės kakavos miltelių

Kiaušinių baltymus sudedam į švarų indelį, uždengiam ir paliekam šaldytuve 24 – 48 valandoms, kad išgaruotų drėgmė ir tešla nebūtų vandeninga. Aš laikiau 2 paras. Išimam iš šaldytuvo dvi valandos iki gaminimo, kad baltymai sušiltų.

Mikseriu plakam baltymus iki putų. Tada pro truputį beriam cukrų ir plakam dar apie 5 – 10 minučių, kol baltymų masė bus standi ir lygi.

Migdolų miltus, cukraus pudrą ir kakavą suberiam į virtuvinį kombainą ir kelias sekundes maišome.

Beriam migdolų, cukraus ir kakavos mišinį į baltymus ir, keldami mentelę nuo dugno į viršų, išmaišome. Štai ir prasidėjo mano galvos sopuliai. Ilgai maišyti nereikia, bet kaip žinoti kada jau gana? Aš turbūt įdėjau kakavos per daug, su gerais kaupais. Tai tešla tikrai nesigavo, kaip rašoma žurnale, tokia, kad tešlos „šaukšteliu įdėjus ją į lėkštutę lėtai slystų į šalis ir būsimo kepinio viršus taptų lygus, be kauburėlių“. Kad ir kiek naudojausi patarimu pamaišyti ir tešlą tuo būdu suskystinti – nieks neskystėjo.

Į skardą įtiesiame kepimo popierių arba silikoninį kilimėlį (nutariau investuoti į tą silikoninį kilimėlį, nes nuo kepimo popieriaus labai ilgai po vieną reikėjo krapštyti ir daug būsimų makaronų buvo sulaužyta).

Tešlą sukrečiame į kulinarinį maišelį su paprastu apvaliu antgaliu. Va šitoje vietoje galėsite pasitikrinti savo sugebėjimą neišsipeckioti - aš šio testo neišlaikiau.

Išspaudžiame maždaug 3 – 4 cm skersmens pyragėlius. Tik antrą (tiksliau trečią, nes pirmoje esančius „šedevrus“ nukrapščiau peiliu ir vėl įtiesus naują popieriaus lakštą pradėjau iš naujo),skardą pildydama aš pagaliau supratau kaip ir ką reikia spausti.

Pyragėlius paliekam 1 val. apdžiūti kambario temperatūroje.

Orkaitė per tą laiką turi būti jau įkaitusi iki 150 C. Man pasirodė, kad prancūzai geriau žino (kelis video žiūrėjau) ir orkaitę įkaitinau iki 180 C. Ir po 5 minučių išgirdau kažkokius gražius „trakšt, trakšt“ garsus – visa pirma skarda „makaronų“ SUTRŪKINĖJO. Gavosi va tokie kieti sausainiukai. O ką, visai valgomi.

Taigi, temperatūra 150 C. Kepam 12 minučių.

Pyragėlius ataušinam ant grotelių. Nuo popieriaus imame tik visai ataušusius.

Kol atvės – ruošiame pertepimą.

90 g juodo šokolado 2 šaukštai grietinėlės 1 šaukštas apelsinų sulčių

Sulaužytą šokoladą, grietinėlę ir sultis kaitiname nedideliame dubenyje virš karštų garų vonelės. Jei neturite noro virti vandenį , galite daryti mano būdu. Puodą su šokoladu laikote apie 20 – 30 cm atstumu virš ugnies ir maišote nuolat. Viskas puikiausiai ištirpsta. Paruoštą pertepimą dedam 10 minučių į šaldytuvą, kad šiek tiek atvėstų. Jei užsimiršot ir šokoladas sustingo į kaulą – galima vėl atšildyti. Ir taip begalybę kartų....

Liko tik pertepti makaronus ir sulipdyti po du.

Patariama makaronų iškarto nevalgyti, nes geriausio skonio jie yra parą pastovėję į šaldytuvą įdėtoje sandarioje dėžutėje. Išimti iš šaldytuvo reikėtų likus 1 val. iki skanavimo.

Receptas iš kulinarinio žurnalo „Virtuvė. Nuo.. iki...“, Nr. 1-2, 2012 m.

Užmačiau šią juodą grožybę pas Dalią ir susileidau. Tai vadinama priepuoliu – pamačiau ir iškarto pagaminau, be jokių įtraukimų į sąrašus.

Vakar supratau koks sunkus virėjos darbas. Ir nors gaminau tik vakarienę – galvojau, kad išprotėsiu. Viena ranka maišau karamelę, kitą smulkinu svogūną. Kairė akis stebi tarto pagrindą orkaitėje, dešinė – briuselio kopūstus keptuvėj. Ir dar turiu klausytis ką rodo į virtuvę nešiojamą kompiuterį atsitempęs vyras. O rodo jis tokį gana keistą projektą – www.potok8.com, realybės šou apie vienos didelės Rusijos kompanijos darbą. Kiekvienas darbuotojas turi filmuoti apie savo darbą, susirinkimus ir panašiai, ir dėti į youtube. Ypač daug komentarų sulaukia susirinkimai dėl betono. Darbe jie užsiima cigunu, jei nori gauti premiją - rašo esė. Su kostiumiais į darbą draudžiama eiti. Jei parašysit įdomų esė, gal ir jus priims. Tik neišku kaip bus su alga, sako du mėnesiai jau vėluoja. Ot kaip mane įtraukė, įvykius seku :D

Šokoladinis tartas

Prancūziškos tešlos tarto pagrindas

90g sviesto 1 šaukštas aliejaus (bekvapio) 1 šaukštas cukraus 3 šaukštai vandens žiupsnelis druskos 150 g miltų

Šokoladinis įdaras

250 g cukraus 6 šaukštai šiltos kavos 115 g sviesto žiupsnis jūros druskos 170 g juodo šokolado (naudojau 50 proc.) 2 kiaušiniai 2 šaukštai miltų 1 šaukštas romo arba vanilės (aš naudojau vanilę)

Orkaitę įkaitinam iki 210 C. Gaminsim pagrindą. Į karščiui atsparų indą sudedam sviestą, aliejų, cukrų, vandenį ir druską. Kišam į orkaitę. Kaitinam 15 minučių, kol viskas ištirps ir ims burbuliuoti bei pakraštėliai vos vos paruduos. Traukiam lauk – atsargiai, labai karšta. Greitai įmaišom miltus. Gaunasi tešlos kukulis. Jį perdedam į kepimo formą (naudojau 21 cm skersmens išardomą, bet galima ir neišardomą imti). Mentele arba šaukštu tešlą paskirstome ant dugno ir sienelių (3 - 4 cm aukščio „bortelius“ padarom). Subadome šakute, kišam į orkaitę 15 minučių. Kepam, kol gražiai paruduos, ar, kaip Dalia sako, „kol atrodys apkepusi skaniai lyg auksinė“.

Traukiam lauk, ataušinam kol ruošim įdarą.

Į katiliuką storu dugnu supilam cukrų. Dedam ant lėtos ugnies ir atsargiai vos vos pamaišydami kaitinam, kol cukrus ištirps ir paruduos – pasidarys karamelė. Imam nuo ugnies. Greitai supilam kavą – pradės putoti ir visaip pykti – maišom, maišom, maišom. Metam sviestą, maišom. Druską, gabaliukais sulaužytą šokoladą. Maišom. Kol viskas gražiai ištirpsta. Kiaušinius lengvai paplakam ir įmaišom į šokoladą. Tik reikėtų pasistengti, kad šokoladas iki dedant į jį kiaušinius būtų pravėsęs, nes kiaušiniai išvirs. Pilam romą ar vanilę, beriam miltus, išmaišom.

Pilam įdarą ant tarto pagrindo. Kepam 180 C orkaitėję apie 20 minučių, kol įdaro krašteliai trupučiuką pasikels ir suskeldės, o viduriukas dar bus minkštas. Man tam prireikė visų 30 minučių. Ištraukiam pyragiuką lauk ir ataušinam vėsioje vietoje. Valgom tik visiškai atvėsusį.

O čia originalas su foto apie įdarą/karamelę ir tą prancūzišką tešlą.

Nesuprantu, kodėl TAI yra vadinama duona. Tai tikrų tikriausias pyragas! Saldus, kvapnus, tirpstantis burnoje. Čia juk kumpio gabalo ar pomidoro skiltelės nekrausi...

O skaniausia - su šlakeliu karšto vyno, pasislėpus kopose...

Bananų duona su vyšniomis ir šokoladu

150 g kvietinių miltų 100 g rūpių ruginių miltų 3,5 šaukštelio kepimo miltelių žiupsnelis druskos 100 g sviesto 200 g cukraus 2 kiaušiniai 100 ml pieno 2 šaukšteliai vanilinio cukraus 100 g juodo šokolado (50 proc.) 2 gerai prinokę bananai 200 g šaldytų vyšnių

Sumaišykite kartu abiejų rūšių miltus, kepimo miltelius ir druską. Atskirai ištrinkite sviestą su cukrumi. Po vieną įmuškite kiaušinius, suberkite vanilinį cukrų. Bananus sutrinkite šakute ir įmaišykite į sviestą. Supilkite pieną. Po truputį suberkite miltus, išmaišykite, kol neliks sausų miltų. Šokoladą supjaustykite gabaliukais (bet ne trupiniais). Įmaišykite į tešlą kartu su šaldytomis vyšniomis. Vyšnios gali būti ir su kauliukais – tik įspėkite valgytojus.

Keksui skirtą formą ištepkite sviestu. Sudėkite tešlą. Kepkite 180 C temperatūroje 1 val ir 10 minučių. Ar iškepė patikrinkite mediniu pagaliuku – ištraukus jis turi būti sausas. Iškepusį pyragą su visa forma ataušinkite 20 minučių. Ir tik tada imkite iš formos. Skaniausias – visai atšalęs.

Turbūt labiausiai šokoladiškiausias pyragas, kurį teko kepti. Ir juodžiausias.

Cukinijos ten nerasit nė su žiburiu – ji tiesiog išgaruoja, lieka tik drėgmė, kurios bet kuriam šokoladiniam pyragui mirtinai reikia. O tie dideli šokolado gabalai – mmm, kai ant tokio „užtaikai“, belieka tik užversti akis į dangų ir iš palaimos prisimerkti.

Šokolado ir cukinijų pyragas

240 g. kvietinių miltų 60 g tamsios, geros kokybės kakavos 1 šaukštelis valgomosios sodos pusė šaukštelio kepimo miltelių pusė šaukštelio druskos 180 g rudo cukraus 130 ml alyvuogių aliejaus 2 šaukšteliai vanilės cukraus 1 šaukštelis tirpios kavos granulių 3 kiaušiniai 350 g stambia burokine tarka sutarkuotos cukinijos (geriau imti jaunas, su visa žieve) 160 g tamsaus juodo šokolado (50 proc.) cukraus pudros

Orkaitę įkaitinti iki 180 C.

Pasiruošti 22 cm skersmens apvalią formą: ištepti aliejumi, į dugną įkloti iš kepimo popieriaus iškirptą skritulį (bus lengviau išimti pyragą).

Miltus sumaišyti su kakava, soda, kepimo milteliais, druska. Kiaušinius išplakti su cukrumi, vanile, kava ir aliejumi iki purumo. Sutarkuotas cukinijas sumaišyti su trečdaliu miltų mišinio ir stambokiais gabaliukais susmulkintu šokoladu. Likusius miltus sumaišyti su kiaušinių plakiniu. Sudėti cukinijas ir atsargiai išmaišyti.

Supilti tešlą į formą. Kepti 50 – 60 minučių, kol į vidurį įbestas medinis pagaliukas bus sausas. Jei naudosit didesnę formą – kepti reikės trumpiau.

Iškepusį pyragą ataušinti 15 minučių, tada apvesti peiliu palei formos pakraštį ir išversti ant gražiausios lėkštės. Nulupti kepimo popierių. Galima pagražinti cukraus pudra. Skaniausias – visai atvėsęs.

Receptas iš Chocolate & Zucchini. O ką skanaus dar galima pagaminti su cukinija bei gausybę kitokių visokių gardumynų rasite pirmame Lietuvos maisto tinklaraštininkų žurnale °C, kuris jau tuoj tuoj pasirodys. Ten bus šiek tiek ir mano kuklaus indėlio :)

Imdama iš slyvų kauliukus visada prisimenu epizodą iš paauglystės. Gal jau kažkur pasakojau, nepamenu. Vonioje sugedo kranas. Vis lašėjo. O mama iš kažkur gavo kibirą slyvų. Ir bilietus į koncertą. Koncertą, kuris vaikams, t.y. paauglėms dukroms, nelabai įdomus. Slyvose buvo kauliukai, juos reikėjo išimti. Kaip tik darbas namuose nuobodžiaujančiai dukrai. Darbas visai smagus, ypač kai televizorius neveikia. Ir dar tas ramus vandens čiurlenimas iš krano. Puikus fonas. Perpjaunu slyvą, išimu kauliuką, griebiu kitą. Perpjaunu, kauliuką, kitą. Jau beveik kibiro dugnas. Akys lipte lipa, valanda jau gerokai po „Panoramos“. Dar viena slyva, dar vienas kauliukas - aš jau guliu ant sofos su peiliu rankoje ir saldžiai snaudžiu. Tik staiga garsus BARBARBAR. Užsimiegojusi puolu prie durų. Taip malonu eiti, šilta, drėgna. Gal vis dar miegu?! O siaube, per kriauklę veržiasi vanduo, ant grindų vandens per plaštaką! Kažkas kriauklėje pamiršo polietileninį maišelį... O miegojau kokias porą valandų...

Slyvų skanėstas

600 g slyvų 1 šaukštas rudo cukraus 4 šaukštai brendžio ar viskio (galima, jei negaila, ir konjako) 1 šaukštelis cinamono stiklinė rudo cukraus 4 kiaušiniai 1 stiklinė miltų 1 šaukštelis vanilinio cukraus 0,5 stiklinės pieno 20 g lydyto sviesto cukraus pudros

Slyvas pjauname per pusę išimam kauliukus. Užberiam šaukštą cukraus, cinamoną, supilam konjaką (ar ką kitą). Palaikom 15 minučių.

Orkaitę įkaitinam iki 180 C. Sviestu patepame vieną didelę plokščią formą arba kelis mažus indelius.

Kiaušinius išsukame su cukrumi ir vanile, kol pabals. Maišydami po turputį sudedame miltus. Supilame sviestą, pieną bei nuo slyvų susidariusį skystį. Išmaišome

Indelius iki pusės pripildome tešla, dedame po 5 – 6 slyvų puseles. Vienam indui slyvų nebeliko - subėriau saują šilauogių. Puikiai tiko.

Kepame 25 – 35 minutes. Ar iškepė, tikriname su pagaliuku. Jei įbedus į patį viduriuką jis bus sausas – jau.

Palaukiame 15 minučių, kol skanumynas šiek tiek atauš.

Negailėdami barstome cukraus pudra.

Galima užsidėti kaušelį ledų.

Receptas iš "Vegetariški patiekalai". 2010 m. 196 psl.

Toks keksas, aišku, geriau tinka žiemą, per Kalėdas ar Tris karalius, su dideliu puodu karštos imbierinės arbatos. Sotus, kaloringas (visas pakelis sviesto!!!), saldus. Visai ne vasaros kepinys.

Bet kokia ta vasara, patys pažiūrėkit pro langą. Su guminiais tik gatve perbrisi, vakar išviso juokinga buvo. Prisiprašiau, kad vyras parvežtų iš darbo – toks lietus pliaupė, o aš su popieriniais batais (madistė, jomajo). Įvažiuojam į kiemą, noriu šokt lauk iš mašinos – vandens aukščiau kauliuko, niekaip tokio dydžio “ežero” neperšoksiu. Vyras, džentelmenas pagal pareikalavimą, griebė į glėbį ir šlepsėdamas savo kiauraraščiais guminukais pernešė mane į sausą, saugų “krantą”. Beveik romantika :-)

Apelsinų ir spanguolių keksas

Puodelis ir vėl 250 ml

Keksui 3 kiaušiniai 2 puodeliai cukraus 3 apelsinų smulkiai supjaustytos žievelės 250 g kambario temperatūros minkšto sviesto 250 ml kefyro 130 ml šviežiai išspaustų apelsinų sulčių 3 puodeliai miltų 1 šaukštelis kepimo miltelių žiupsnis druskos 100 g džiovintų spanguolių + 1 šaukštas miltų

Glazūrai

Puodelis persijotos cukraus pudros 60 ml šviežiai išspaustų apelsinų sulčių 2 šaukštai smulkiai supjaustytos apelsino žievelės 30 gramų tirpinto sviesto

Kiaušinius, cukrų ir žieveles išplakti iki tirštos kreminės masės. Sudėti sviestą ir gerai išmaišyti. Supilti kefyrą ir sultis. Po truputį berti miltus sumaišytus su kepimo milteliais ir druska. Išmaišyti. Džiovintas spanguoles išvolioti miltuose, atsargiai įmaišyti į tešlą.

Orkaitę įkaitinti iki 150C. 26 cm skersmens kekso formą su skyle ištepti sviestu, pabarstyti miltais. Supilti tešlą. Kepti 70 – 100 minučių. Kol pagaliukas bus sausas, o kekso paviršius gražiai paruduos.

Išimtą keksą ataušinti 10 - 15 minučių ir išversti iš formos. Subadyti keksą šakute, kiek galima tankiau.

Glazūrai skirtus produktus sumaišyti ir užtepti maistiniu teptuku ant kekso. Palaukiame kol keksas visai atauš ir skanaujame.

Receptą radau Honest cooking

Neįsivaizduoju švediškų kavinių be uogų ar vaisių pyragų. Žiemą - vasarą jų ten rasi visokių. Mėlynių, aviečių, tekšių, obuolių, rabarbarų... Parašiau žodį „uogų“ ir susimąsčiau „O kas yra rabarbaras?“ Nei daržovė, nei vaisius, nei riešutas koks. Greitai pasitikrinau visagaliame internete, pasirodo žolė. „Prašome man atriekti gabalą pyrago su ta žole ir kuo didesnį“. Nukrypau į lankas. Švedai tuos pyragus labiausiai mėgsta valgyti su plakta grietinėle – užvaro tokį kalną, kad pyragas vos kyšo. Grietinėlė, beje, be jokio cukraus ar rūgštelių visokių. Dar mėgsta vanilinį padažą – irgi pila samčiais.

Švediškas rabarbarų trupininis

200 ml kvietinių miltų 3 šaukštai balto cukraus 50 ml sutrupintų migdolų arba kitokių riešutų (naudojau sezamo sėklas, labai gerai tiko) 75 g šalto sviesto supjaustyto gabaliukais 400 g rabarbarų (dar įmečiau šaldiklyje rastą saują mėlynių, nu negi išmesi, gaila...) 100 ml rudo cukraus 1 šaukštas krakmolo (aš neįdėjau ir nieko baisiaus neatsitiko)

Orkaitę įkaitinam iki 225 C.

Sumaišom miltus, baltą cukrų ir sezamus. Sudedam į blenderį kartu su sviestu. Paspaudžiam porą trejetą kartų mygtuką – trupiniai padaryti.

Rabarbarus nulupam, supjaustom. Sumaišom su mėlynėm, rudu cukrumi ir krakmolu. Į nedidelę apvalią formą sudedam rabarbarus, suberiam trupinius. Kepam 30 min.

Ir tik įdėjusi pyragą į orkaitę, užrišusi „krakmolo“ maišelį, supratau, kad įdėjau šaukštą cukraus pudros... Gerai, kad ne druskos ar kepimo miltelių...

Nei vanilinio padažo, nei plaktos grietinėlės po ranka nebuvo, tad užsiverčiau gerą šaukštą grietinės – mmm... Mažytis lietuviškas akcentas...

Receptas iš švediško maisto biblijos „Mat från Sverige“.

Kažkoks itališkos virtuvės mylėtojų klubas pas mane virtuvėje darosi. Kiekvieną dieną vis ką nors iš tos operos gaminu. Labai noriu į Italiją. Į Florenciją, Neapolį, Siciliją. Labai. Bet dar labiau bijau nusivilti. Ar nerasiu vėl picoje žalio vabalo? Ar nesijuoks iš manęs eilute sustoje italų padavėjai? Norėjo sinjora artišokų? Še, gaudyk žalią ir beveik dar gyvą.

Mėlynaisiais svogūnėliais ir pievagrybiais įdaryta focaccia

 

*puodelis – 220 ml

*kepimo forma – 28 cm skersmens

 

„Raugui“ (nežinau kaip tiksliai išversti tą „sponge“)

0,5 puodelio šilto vandens 0,5 šaukštelio sausų mielių ¾ puodelio kvietinių miltų

Tešlai

1 šaukštelis sausų mielių 1 puodelis vandens 3 šaukštai alyvuogių aliejaus „raugas“ 4 puodeliai kvietinių miltų 2 šaukšteliai druskos

Įdarui

0,5 kg mažų mėlynųjų svogūnėlių (parduodami sietelėse, sodinimui) 300 g pievagrybių kuokštas šviežių petražolių šaukštelis šviežiai grūstų juodųjų pipirų šaukštelis druskos 0,5 puodelio tarkuoto parmezano

Gaminame raugą. Sumaišome mieles su vandeniu, sudedame miltus. Gerai išmaišome. Uždengiame plėvele, dedam į šiltą vietą 45 minutėm, kol padvigubės.

Tešlai sumaišome 3 puodelius miltų su likusiais produktais. Minkome ir po truputį sudedame likusį puodelį miltų. Aš minkiau apie 10 minučių, kol tešla pasidarė elastingą, nebelipo prie rankų ir tuo pačiu neliko sausų miltų. Švarų dubenį patepame aliejumi, dedam tešlą, pavoliojame, kad pasidengtų aliejumi. Dubenį uždengiam plėvele, kad nesiliestų prie tešlos. Vėl dedam į šiltą vietą 1,5 – 2 val, kol tešla padvigubės.

Ruošiame įdarą. Svogūniukus užpilame verdančiu vandeniu. Palaikome 4 minutes, nupilame karštą vandenį ir užpilame kuo šaltesniu. Palaikome 3 minutes. Dabar bus vieni juokai tokį kiekį mažuliukų, vos sugraibomų svogūnėlių nulupti. Švarius svogūnus pjauname per pusę ir kepame su pora šaukštų aliejaus didelėje keptuvėje, kol gražiai apskrus visi šonai. Pievagrybius nuvalome sujaustome griežinėliais. Irgi apkepame atskiroje keptuvėje. Sumaišome svogūnus, pievagrybius ir susmulkintas petražoles, pagardinam pipirais ir druska. Atidedame, kad atauštų. Beje, įdarui galima ir mėsos įdėti: faršo kepto ar kukuliukų kokių. Daržovių irgi įvairiausių: paprikų, morkų, šparaginių pupelių. Alyvuogių, kaparėlių...

Pakilusią tešlą padaliname į dvi lygias dalis. Suformuojame iš tešlos du diskus. Vieną įklojame į aliejumi pateptą išlankstomą kepimo formą. Sukrauname įdarą, užbarstome parmezaną. Uždengiame kitu tešlos disku. Užklojame švariu rankšluostėliu ir šiltoje vietoje leidžiame pailsėti 30 minučių.

Orkaitė jau turėtų būti įkaitusi iki 220 C. Focaccios paviršiuje su pirštų galiukais padarome duobutes. Tešlą patepame alyvuogių aliejumi, pabarstome druska ir kokiom žolelėm.

Kepam 30 minučių, kol plutelė bus gražios auksinės spalvos. Jei norim, dar brūkštelim aliejumi per focaccios paviršių. Paglostom, pasidžiaugam ir puolam su peiliu.

Buon appetito!

Receptas iš The Italian Dish.

Jau tampa tradicija, kad grįžus iš Vivattur‘o kolegų – turizmo specialistų prašymu skelbiu kokių džiūvėsių receptą. Praeitais metais tai buvo kolosalios sėkmės sulaukę biscotti su spanguolėm ir visokiais riešutais.

Šiais - kmynais, parmezanu ir džiovintais pomidorais kvepiantys, liežuvį aštriai kandžiojantys sūrūs džiūvėsiai. Biscotti, kaip juos užvadino recepto autorė, nedrįstu šaukti. Tegul bus džiūvėsiai ar net, anot Kristinos, skrebučiai.

Puikiai tiks tiek prie vyno taurės, tiek prie bokaliuko alaus.

Aštrūs skrebučiai

1) dalis

600 ml miltų 3 arbat. šaukšteliai kepimo miltelių 1 arbat. šaukštelis druskos 3 maži džiovinti čili pipirai (vieno dydis kaip piršto narelis) 2 šaukštai kmynų 2 arbat. šaukšteliai šviežiai grūstų juodųjų pipirų 2 saujos džiovintų pomidorų (sausų, nelaikytų aliejuje)

2) dalis

120 g. minkšto sviesto 1 šaukštas cukraus (balto arba rudo) 4 kiaušiniai 2 didelės saujos „Džiugo“ sūrio 4 šaukštai pieno

Juostelėmis supjaustome arba sukarpome žirklėmis čili pipiriukus (sėklytes išmetam) ir džiovintus pomidorus. Sumaišome su kitais pirmos dalies produktais.

Sviestą gerai išsukame su cukrumi ir sūriu. Dedam po vieną kiaušinius, gerai išmaišom. Sudedam pusę sausų produktų, supilam pieną. Išmaišom. Dedam likusius miltus ir gerai išminkom, kol nebelips prie rankų. Jei reikia, įberiame dar miltų. Formuojame rutulį, dedam į šaldytuvą ir paliekam valandai.

Orkaitę įkaitinam iki 190 C. Į skardą įtiesiame kepimo popierių.

Po valandos traukiam lauk tešlą. Iš jos darom du 4 pirštų pločio apie 30 cm ilgio kepaliukus. Viršų šiek tiek priplojame delnu.

Dedam į skardą. Kepam 25 – 30 minučių.

Traukiam lauk, atvėsinam kokį pusvalandį. Orkaitėje temperatūrą sumažiname iki 160 C. Pjaustome kepaliukus piršto storio riekutėmis, dedam ant grotelių. Kepam dar apie 20 - 25 minutes, kol paviršius vos vos paskrus, o skrebučiai bus išdžiuvę.

Skanaus!

Kad šokoladinis pyragas gali būti su cukinijom, seniai žinojau. Bet kad ir burokėlius galima derinti su šokoladu... Kažkoks visiškai crazy žmogus galėjo sugalvoti. Ir man būtinai reikėjo išbandyti tai, ir būtent tada, kai laukiam svečių. O po to nervintis „ar valgys kas nors tokią nesąmonę“. Valgė, kai kas ir tris gabalus sukirto.

Šokoladinis burokėlių pyragas

85 g 70 proc. Šokolado 3 kiaušiniai 300 g cukraus 240 ml saulėgražų aliejaus 300 g virtų burokėlių vanilės esencijos kelių lašelių 30 g kakavos miltelių 200 g miltų 1,5 šaukštelio kepimo miltelių žiupsnis druskos 250 g pieniško šokolado

Orkaitę įkaitinti iki 175 C. Kepimo formos vidų (naudojau 23 cm. skersmens) ištepti aliejumi ir apiberti miltais.

Sulaužytą į gabaliukus šokoladą ištirpinti karštų garų vonelėje. Aš kartais patingiu kaisti vandenį, tai tiesiog laikau puodą su šokoladu pakėlusi apie 20 – 30 cm virš ugnies ir maišau kol ištirps.

Burokėlius supjaustom gabaliukais ir sutrinam su blenderiu ar grūstuvu iki vientisos masės.

Kiaušinius išplakam su cukrumi, aliejumi ir vanilės esencija. Supilam burokėlius ir šokoladą, išmaišom.

Atskirame dubenyje sumaišom miltus, kakavą, kepimo miltelius ir druską. Po truputį suberiam į burokėlių masę, išmaišom.

Pilam tešlą į formą.

Kepam 1 valandą. Ar iškepė, tikrinam į pyrago vidurį įbedę medinį pagaliuką. Jei jis sausas, viskas puiku, galima traukti lauk. Pagaliukas - šlapias, kepam dar 10 minučių ir vėl patikrinam. Jei forma didesnė, kepimo laikas gali trumpėti iki 30 minučių. Tad patarčiau su pagaliuku pradėti tikrinti nuo 30 kepimo minutės.

Iškepusį pyragą verčiam lauk iš formos. Paliekam šiek tiek ataušti. Per ta laiką sulaužom gabaliukais pienišką šokoladą ir ištirpinam (garų vonelė ar aukštai pakėlus virš ugnies). Apliejame dar karštu šokoladu mūsų pyragą. Valgyti galima iškart arba palaukti kol šokoladas sustings...

Kitą kartą pabandysiu pertepti kokia skania uogiene. Vyšnios ar spanguolės čia labai tiktų...

Receptas su mažais nukrypimais iš Veggie Belly.

Valio! Įkvėpimas grįžo! Ir nežinau kas kaltas. Gal sąžinės priekaištai... Gal ta valanda, kai galiu pabūti namuose viena ir laukti kol visi sugrįš... Užplūsta noras kažką veikti, plakti, kepti ir šaldytuvą sutvarkyti (ok, ok kitam kartui, kitiems įkvėpimams palikim). Kol kulinarinė mūza sukiojasi šalia, pasidairau po spinteles: atrandu stiklainiuką aguonų, saują spanguolių, gabaliuką šokolado liūdnai laukiančių ir va, prašau – kažkas nepaprasto ant stalo.

Beje, per Kalėdas tiek visokių gerų naudingų virtuvei dalykų gavau, kad įkvėpimas dabar tikrai ilgai neapleis. Noriu visiems nuoširdžiai padėkoti ir laukiu progos visa tai išbandyti... Sekit reportažus J

Aguonų, šokolado ir spanguolių morengai

2 baltymai 150 g cukraus 40 g džiovintų spanguolių 20 g juodo šokolado (70 proc.) 40 g aguonų

Orkaitę įkaitinam iki 170 C. Į skardą įtiesiame kepimo popierių.

Aguonas sumalam su kavamale. Sutrupinam šokoladą, spanguoles susmulkiname blenderyje (galima ir su peiliu, bet ilgiau užtruks). Sumaišom aguonas, šokoladą ir spanguoles.

Baltymus plakam su mikseriu iki baltų putų (kokias porą minučių). Beriam šaukštą cukraus, plakam minutę. Dedam kitą šaukštą, vėl plakam minutę. Ir taip kol baigsis cukrus, o baltymai taps balti ir standūs.

Beriam šaukštą aguonų ir kitų gėrybių mišinio, atsargiai išmaišom. Vėl šaukštą, vėl maišom atsargiai.

Tupdom po valgomą šaukštą baltymų masės į skardą. Neužmirštam palikti nemažų tarpų tarp kauburėlių..

Kepam 30 minučių. Jei kepant susilies, nieko tokio, atskirti galima peiliu. Šiek tiek ataušiname ir lupam nuo popieriaus. Valgom šaltus.

O dabar iškilmingas momentas... Tadaaaaaaaammmm. Pirmas „Tinginių“ giveaway, arba dovana. Temoje apie virtuvę raginau dovanoti ar mainytis virtuvės rakandais. Ir va, prašau. Ieškant virvutės stalčiuje, akis užkliuvo už va tokio daikčiuko:

Pati dar nenaudojau, todėl puiki proga padovanoti (kol pati neužsigeidžiau kaip skūpačina sau pasilikti).

Kas tas baltas daiktas, turbūt aišku: kremui ant tortų kultūringai visokiais raštais apglostyti. O vat dėl antro aš ir pati ilgai galvojau pirkdama, kam jis čia pridėtas. Pasukit ir Jūs galvas. Kas atspės, tas ir gaus. Jei atspėjusių bus ne vienas, trauksim burtus... Rašykit savo spėjimą į komentarus iki gruodžio 31. Daiktas naudingas, neleiskim mano stalčių gilybėse prapulti...

Čia kurią dieną mirkdama feisbuke, pas brangiąją draugę Loretą aptikau įdomią žinutę, kaip niekur neįmanoma paragauti karšo balto vyno. Ne raudono, ne. Vat balto. Susimąsčiau, kad aš tokio nei regėjus, nei gėrus nesu. O čia va dar Loreta ir receptu pasidalino...

Karštas baltas vynas

butelio pusiau saldaus vyno (naudojau Tokaji iš Vengrijos, o recepto autorė siūlo Chardonay Capella) poros šaukštų medaus 15 gvazdikėlių 15 kvepiančiųjų pipirų 15 kardamono grūdelių pusė muskato riešuto patrupinto gabaliukais dviejų žvaigždinio anyžiaus žvaigždučių lazdelės cinamono poros skiltelių citrinos

Visą sudedam į puodą ir kaičiam ant ugnies. Paverdam iki užvirimo. Išjungiam ugnį. Paliekam kokį pusvalandį pailsėti, kvapų prisigerti. Prieš geriant dar šiek tiek pašildom, bet jau nebeužverdam. Neužmirštam nukošti...

O prie tokio gardaus vyno labai tiko sluoksniuotos tešlos pyragiukai su pelėsiniu mėlynu sūriu, kriaušėm, spanguolėm ir pistacijom.... Niam... Recepto nerašau, nes visai neseniai pas Beatą ir Neringą viskas puikiausiai aprašyta buvo.

Ir čia dar ne viskas. Nuo šiandien iškilmingai užsirišu „Languotą prijuostę“ ir kviečiu dalintis savo mintimis apie visoms ir visiems artimą temą: „Mano mieloji virtuvė“. Apie šaldytyvus, prijuostes ir knygas jau skaitėm labai susidomėję, o šįkart tokia labai plati tema. Papasakokite kur gimsta tie visi šedevrai, keliuose kvadratiniuose metruose. Kas painiojasi po kojomis, kokių įdomių apartūrų būtų galima atrasti, gal renkat varinių puodų ar ledų kaušelių kolekciją? Pageidautina viena kita nuotraukėlė cekavumui patenkinti :) Kas matosi už lango, dujinė ar elektrinė vyryklė, kiek lentynų lūžta nuo prieskonių ir kelių rūšių cukraus galima rasti.

Papildoma užduotėlė (bet neprivaloma) gimė visiškai spontaniškai, bet manau, kad būtų daug kam naudinga. Turbūt yra virtuvėje kažkoks įtaisas ar įrankis, kurio visai nenaudojat ir nežadat net imti į rankas. Na ir kodėl turi vietą brangią užimti? Gal norit mainyti ar tiesiog padovanoti? Gi Kalėdos... Pas kažką gal dvi kavamalės, o kažkas ir vienos neturi, bet labai labai labai nori... Ta va, prašau, mainomės, dovanojam...

Įrašų ir laiškų lauksiu iki gruodžio 31 dienos. Rašyti galima į verda@tinginiai.com

O šiaip tai turėjo būti kokosinis keksas... Tik, kad kokoso drožlių vos vos sukrapščiau, o į parduotuvę taip tingėjosi per pūgą eiti... Gavau suktis iš padėties ir kepti iš to, kas po ranka papuolė. Kepdama vis galvojau apie Didijį marą ir badą XVIII a. pradžioje. Iš ko tik žmonės duonos nekepė... Iš medžio pumpurų, dirsių, pelų, išspaudų likusių nuo alus ir degtinės varymo... Kraupių smulkmenų nepasakosiu, galit patys paskaityti va čia.

Bijojau, kad tas keksas gausis koks sprangus, kaip su kokiais pelais, bet... Gardumynas tikras!

Sėlenėlių keksas su kokosais, razinom ir šokoladu

150 g sviesto 200 ml cukraus 3 kiaušiniai 70 g kokoso drožlių 130 g sėlenėlių 50 g miltų 50 g šokoladinių lašelių arba kapoto juodo šokolado 3 geros saujos razinų 2 supjaustytos datulės arbatinis šaukštelis kepimo miltelių 5 šaukštai grietinės

Sviestą ištirpinti ir palikti atvėsti.

Orkaitę įkaitinti iki 180 C. Kepimo formą (naudojau apvalią su skyle) ištepti sviestu ir pabarstyti kokoso drožlėmis.

Kiaušinius išplakti su cukrumi iki purumo. Sviestą po truputį pilti į kiaušinių masę ir atsargiai išmaišyti. Sumaišyti kokoso drožles, sėlenėles, miltus, šokolado lašelius, razinas, datules ir kepimo miltelius. Berti į kiaušinių masę. Supilti grietinę ir gražiai išmaišyti.

Gautą tešlą supilti į paruoštą kekso formą.

Kepti 40 – 50 minučių. Iškepusį keksą ataušinti, išimti iš formos ir apiberti cukraus pudra.

Kažkaip retai aš obuolių pyragus, žiūriu, kepu. Nors labai, labai juos mėgstu... Su dideliais rūgštelėjusių obuolių gabaliukais, karamelės skonio apskrudusiais pakraščiukais. O jei dar kaušelis plombyro šalia, tirpstu iš laimės.

Vis ieškau, bandau visokias naujoves – braunius, kramblus, klafučius, koblerius. O paprastučiui obuoliniam pyragui laiko nesurandu. Negerai...

Bet.. Užmačiau šį, taip jaukiai, „namiškai“ atrodantį, ir jau lekiu į virtuvę. Viltys pasiteisino – baisiai skanu...

Prancūziškas obuolių pyragas

110 g miltų ¾ šaukštelio kepimo miltelių žiupsnis druskos 4 dideli obuoliai (geriau rūgštesni) 2 dideli kiaušiniai (kambario temperatūros) 150 g cukraus 3 šaukštai tamsaus romo keli lašeliai vanilės esencijos (arba 1 šaukštelis vanilinio cukraus) 115 g tirpdyto sviesto

Orkaitę įkaitinam iki 180 C. Kepimo formą ištepam sviestu ir pabarstom miltais. Geriau kepti apvalioje išardomoje 23 cm. skersmens (bet pas mane ši forma gana didelė, tai kepiau pailgoje, kekso formoje. Jei taip darysite, tada pyragą iš formos imkit tik jam visiškai ataušus).

Obuolius nulupam ir supjaustom didokais gabalais. Vienam dubenyje sumaišom miltus, kepimo miltelius ir druską. Kitam, didesniam, išplakam kartu kiaušinius, cukrų, romą ir vanilę. Įmaišom atsargiai pusę miltų masės, tada pusę sviesto. Suberiam likusius miltus, supilam sviestą. Vėl atsargiai išmaišom. Sudedam obuolius ir maišom atsargiai, kol jie pilnai apsivels tešla. Pilam į paruoštą formą. Kepam apie 1 valandą. Ar iškepė – patikrinam įdūrę su mediniu pagaliuku. Ištraukus jis turi būti sausas...

Susiruošiau aš tuos keksiukus kepti, susipirkau viską, jau kraunu ant stalo. Diena buvo graži – saulė po dangų ritinėjas, nei debesėlio. Puikus oras gaminti, fotografuoti, bloginti. Ir tik Lietuvoje, ir tik man taip gali atsitikti: po 20 minučių – saulės ne padujų, pieno, kurio reikia visos stiklinės - tik du šaukštai belikę. Pasakykit man, ar jus sustabdytų vienos sudėtinės dalies ir saulės šviesos trūkumas? Turbūt – ne, manęs irgi.

Kaip aš tą pieną pasigaminau? Sakyčiau labai originaliu, negirdėtu būdu. Pieniškai sriubai toks pienas nelabai tiktų, o vat keksiukams - pats tas. Taigi: imam du šaukštus pieno ir 50 g varškės. Sudedam viską į stiklinę, išmaišom, kiek trūksta iki sklidinos stiklinės – pripilam vandens. Išmaišom. Voilà – pienas paruoštas. Gerti nerekomenduoju :D

O keksiukams reikės (beje, naudojau 200 ml stiklinę):

1 ir ¾ stiklinės miltų 2 arbat. šaukštelių kepimo miltelių 0,5 arbat. šaukštelio valgomosios sodos 3 šaukštų geros, tamsios kakavos ¾ stiklinės cukraus žiupsnio druskos 1 šaukštelio vanilės ¾ stiklinės šokolado lašelių (dar įlaužiau 50 g tamsaus šokolado) 4 saujų didelių spanguolių (nedžiovintų) 1 stiklinės pieno 1/3 stiklinės + 1 šaukštas aliejaus 1 kiaušinio plius šokolado lašelių keksiukų viršui apibarstyti

Orkaitę įkaitinam iki 200 C.

Įmam didelį debenį, kuriame sumaišom visus sausus produktus: miltus, kepimo miltelius, sodą, druską, kakavą, cukrų, vanilę, šokolado lašelius ir spanguoles. Mažesniame inde sumaišom šlapiąją kompaniją: pieną, kiaušinį, aliejų. Skysčius pilam į miltų ir kitų gėrybių mišinį. Išmaišom. Tik nepersistengiam, keksiukai nemėgsta ypatingų ilgų maišymų. Tiesiog maišom tiek, kad neliktų sausų miltų. O jei koks vienas kitas liks žiupsnelis nesušlapęs – nieko tokio. Suskirstom į keksiukų formeles. Apibarstom likusiais šokolado lašeliais. Kepam 18 – 20 minučių. Jei abejojam ar per tiek laiko galėjo iškepti – patikrinam patį viduriniausią keksiuką su pagaliuku, jei ištraukiam ir jis sausas – viskas liuks. Beje, gali būti taip, kad besdami pataikysit tiesiai į išsilydžiusį šokolado gabalą ir tai privers suabejoti keksiukų pasiruošimu šokti iš orkaitės. Bandykit dar kartą.

Man gavosi 18 keksiukų. Beje padariau tokį nediduką išradimą. Jei neturit keksiukų formos, tada galima daryti taip – popierines formeles naudojame po dvi, kepsiukus kepimo skardoj sudedam kuo arčiau vienas kito, petys į petį, kad neišsileistų per daug. Geriausia tai daryti kokioj mažesnėj skardoj, kad keksiukai remtųsi į jos sieneles.

Na ir viskas. Receptas rastas pas Greisę. Tik maniškiai visai visai kitaip atrodo – gal dėl to samadelkino pieno?

O kad jau čia tokia biškiuką raudona tema, tai įdedu porą Džigos foto, kaip ji džiaugiasi nauja lempa. Jokio fotošopo :-)

Ponia, ūsų nenusvilkit :)

Po vakarykščio sėkmingo bandymo prisijaukinti duonkepę ir norėdama dar labiau palengvinti sudėtingą duonos kepimą bei priartinti prie tobulo tinginiams, nusipirkau turbūt antrą kartą gyvenime miltų mišinį.

Patiko sudėtis ir tai, kad puikiai tinka duonkepėms. Dar prigriebiau visokių priedų, priedukų (riešutų - riešutukų, sėklų – sėklyčių), na reikia gi kažkokią ir kūrybiškumo gyslelę parodyti...

Puskilograminiam kepaliukui reikės:

360 ml vandens šaukšto gero medaus saujos sezamo sėklų 500 g miltų mišinio „Balta duona“ (sudėtis: ruginiai sijoti miltai, aukščiausios rūšies kvietiniai miltai, termiškai apdoroti  kvietiniai miltai, cukrus,  sausas raugas, druska, kmynai, ruginis salyklas, pieno išrūgų milteliai, kviečių skaidulos) 7 g pakelio sausų mielių geros saujos graikiškų riešutų (nesmulkinti)

Supilam vandenį, dedam medų, suberiam sezamus, miltus ir mieles. Nustatom programą Nr. 1 („Balta duona“), pasirenkam kepalo dydį (500 g), apskrudimo lygį (antrą). Spaudžiam gazą, t.y. startą. Duonkepė pradeda minkyti. Toli niekur nepabėgam, laukiam, kol supypsės, kad minkymas eina prie pabaigos ir galima sudėti priedus. Drąsiai atidarom duonkepę. Suberiam riešutus ir paliekam toliau jau viską technikos valiai.

Iškepusią duonelę iškarto apglostom šaltu vandenuku, apdengiam rankšluostuku ir laukiam kol šiek tiek praauš.

Valgom su medum ir sviestu. Arba be nieko.

Beje, šią duoną galima iškepti ir be duonkepės, instrukcijos - ant pakelio.

Pagaliau! Pagaliau! Kai visos jau išbandė ir aprašė (ir užmiršo gal), pas mane atkeliavo duonkepė. Nei pirkau, nei padovanojo kas, tiesiog tapau viena iš bandytojų (cha, beveik kaip lakūnė – bandytoja). „Electrolux“ dėka. Reveransas jiems ir „ačiū“, einam prie reikalo.

Duonos kepėja iš manęs nekokia, todėl šis aparatas labai tinka tokiai kaip aš – tinginei ir kreivarankei. Supylei, subėrei, tada koja ant kojos - ir skaitai žurnalus, kol duona pati susiminko, išsikelia ir iškepa. Didžiausia problema buvo susirasti tinkamą pirmam kartui receptą. Pirmą vakarą po visokius amerikoniškus puslapius ir super mamas prarymojau. O šįryt čiupau prie duonkepės įdėtas kitų blogerių idėjas (koks kalambūras :), biškiuką šen pažiūrėjau, biškį - ten. Ir va kas gavos:

180 ml vandens 1 šaukštelis druskos 2 šaukštai cukraus 1 šaukštas alyvuogių aliejaus 1 šaukštas rozmarino 5 šaukštų tarkuoto parmezano (galima ir „Džiugo“) geros saujos džiovintų pomidorų, supjaustytų 1 cm pločio juostelėmis (bet ne aliejuje mirkytų, sausų geriau) 3 skiltelių česnako (susmulkintų) 450 ml miltų 2 šaukštelių sausų mielių (arba viso 7 g pakelio)

Dedam visus produktus taip, kaip surašiau: iš pradžių vanduo, tada druska ir cukrus, visi pagardinimai, galiausiai miltai ir mielės.

Tada nustatom programą „Balta duona“ (Nr1), nurodom kepaliuko dydį (500 g), apskrudimo lygį (patariu rinktis pirmą). Spaudžiam startą.

Lieka du variantai:

a) kas penkios minutės bėgioti prie duonkepės ir pro langelį stebėti visas procedūras, gėrėtis kvapais, nervotis „kada, kada?“

b) įsijungti kokią komediją ar filmą apie meilę ir atsipalaiduoti 3 valandoms.

Duona gavosi labai skani, labai. Gražios morkinės spalvos, kvapni, puri. Gardu vieną valgyti, galima su sviestuku ir tuo pačiu parmezanu.

Didysis produktų matuotojas ir subėrėjas į duonkepę. Beigi klausinėtojas "ar jau? ar jau? ar jaaaaau?!!!

Vieną dieną ėmė ir trūko kantrybė: čiupau rašiklį, išplėšiau lapelį iš bloknoto ir surašiau mirtinai reikalingų atlikti darbų sąrašą: nupirkti tą, suremontuoti aną, persodinti gėlę, išmesti pusę drabužių. Praėjo dvi savaites... Iš sąrašo išdidžiai galiu išbraukti du punktus: nupirktas pavadėlis katei (ir vieną kartą juom pasinaudota „dideliam“ katės „džiaugsmui“), apmažinta žaislų vaiko kambary (jungtinėmis pastangomis). Lieka dar viens... du... dvylikta punktų... Plius dar vienas – dažniau rašyti į blogą. O tai visai vasaros miegu užsnūdau ar lietus įkvėpimą vis nuplauna?! Atrodo ir gaminu, ir valgom, o parodyt nėra nei ko, nei kaip.

Puolu taisytis...

Dideliam pyragui pagaminti reikės (jei ką, galima ir per pusę visko imti):

300 g migdolų 250 g džiovintų abrikosų 120 g miltų 3 šaukšteliai kepimo miltelių 1 šaukštelis cinamono 1 šaukštelis malto muskato 600 g morkų 10 trynių 10 baltymų 400 g rudojo cukraus žiupsnis druskos sviesto mažas gabaliukas plius džiūvėsėlių skardai

Orkaitę įkaitinam iki 180 C. Pasiruošiam skardą: ištepam sviestu ir pabarstom džiūvėsėliais.

Migdolus suberti į blenderį ir kaip reikiant susmulkinti. Turi gautis kažkas panašaus į rūpius miltus su nedideliais riešutų gabaliukais. Abrikosus nuplauti, nusausinti ir susmulkinti peiliu 0,5 cm kubeliais. Migdolus ir abrikosus sumaišyti su miltais, kepimo milteliais ir prieskoniais. Atidėti į šalį.

Morkas nuskusti ir sutarkuoti su bulvių tarkavimo mašina arba rankiniu būdu (jei kantrybė jūsų draugė, o pirštai geležiniai). Sumaišyti su miltais ir visa kita smagia kompanija.

Trynius išplakti su cukrumi ir druska, kol pabals. Jei cukrus visas neištirpo, nieko baisaus. Sukrėsti į morkas, atsargiai išmaišyti.

Baltymus gerai, gerai išplakam mikseriu, iki standumo (ar viskas gerai – testuojame dubens apvertimo metodu. Jei baltymai įsikibę laikosi kaip pasiutę - puiku). Dedam baltymų masę po porą šaukštų į morkas ir atsargiai, atsargiai įmaišom.

Sudedam tešlą į skardą ir siunčiam į orkaitę.

Kepam apie 1 val. Jei jaučiam nerimą širdį, kad gal jau traukti lauk – apraminam ją patikrindami pyragą įbesdami ir ištraukdami pagaliuką. Jei sausas – traukiam lauk, jei šlapias – kepam toliau.

Labai skanu su vaniliniu padažu. Bet apie tai jau rytoj. OK?

Receptas su pakeitimais iš čia...

Mano romanas su burokėliais įvairiais pavidalais tęsiasi toliau. Pamačiusi šiandien šį Astos kūrinį iškarto mintyse sumečiau, kad špinatų neturiu, bet vat burokėlių jaunų su visom šaknelėm ir viršūnėlėm tai šaldytuve tūno... Be šito pakeitimo buvo dar vienas - parduotuvėje neradau rūpių kvietinių miltų, tai griebiau ruginių ir tarta įgavo tokį tikrą kaimišką, senovinį net sakyčiau, skonį.

Pagrindui:

8 kupinų šaukštų rupių ruginių miltų 5 šaukštų avižinių dribsnių 1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių 100 g sviesto 4 šaukštų vandens

Įdarui:

1 svogūno 2 skiltelių česnako saliero šaknies ketvirtadalis 6 burokėlių jaunų-liaunų su šaknelėm ir lapais, ir kotais visais 1 skardinė tuno (filė geriau) 100 g sūrio 2 kiaušinių mažiukų pomidoriukų pora saujų (arba pora normalaus dydžio) druskos, pipirų

Miltus sumaišom su kepimo milteliais ir avižiniais dribsniais. Sutarkuojame sviestą ir rankomis patrindami pirštais pasidarome tokius trupinius. Supilam vandenį ir išminkom vientisą tešlą.

Į apvalią skardelę įtiesiame suglamžytą ir vėl ištiesintą kepimo popierių. Išklojame tešlą. Aš tiesiog ėmiau po gabaliuką ir lipdžiau kaip plastiliną. Aplipdom ir kraštus.

Dedam skardelę į šaldytuvą, kol paruošime įdarą.

Įkaitintoje keptuvėje su šaukštu alyvuogių aliejaus pakepiname susmulkintą svogūną ir česnako skilteles. Beriam kubeliais supjaustytą salierą. Burokėlius gerai nuplauname ir supjaustome nuo galvos iki kojų. Dedam į keptuvę, įpilam trupučiuką vandens ir patroškiname porą minučių, nedaugiau.

Į šiek tiek atvėsintas daržoves sudedame tuntą. Lengvai išplakame kiaušinius ir sumaišome su 2/3 tarkuoto sūrio. Paskaninam druska ir pipirais. Sumaišom daržovių-tuno įdarą su plakiniu ir suverčiame ant tešlos pagrindo. Viršų puošiame perpjautais pomidoriukais, pabarstome likusiu sūriu.

Kepam 180 C orkaitėje 35 minutes.

Pagrindas gaunasi labai trapus, bet gardus, gardus... O jau tie burokėliai (ypač jų raudoni stiebai) kaip su tunu dera, tai ir pasakoti nepradėsiu. Gi tiek šitam deriniui ditirambų visur prigiedota, prirašyta...

Vakar ir šiandien tokius neblogus mokymus apturėjau apie visokius ten marketingus, brendingus ir t.t. Kalbėjom ir apie Guerrilla Marketing. Ir supratau, kad kai kuriuos metodus, minėtus ten, jau naudoju arba darbe, arba bloge. Ir net nemastydama, kad tai būtent ir yra Guerrilla :) Kaip supratu belieka tik man sukurti video, kuriame būtų trys dalykai: sex, violance, romantic ir visa tai vyktų virtuvėje – blogas lūžtų nuo lankytojų.

Bet grįžtam atgal prie puodų, naudosim kitus metodus - gaminsim skanų maistą.

Kaip tik šaldytuve turėjau marcipanų masės, todėl tik pamačiusi šiuos gražuolius geltonus, iškarto pradėjau planuoti vizitą į parduotuvę ir virtuvę...

Reikės (šaukštai visi su nedideliu kaupu):

4 šaukštų miltų pusė šaukštelio kepimo miltelių žiupsnis druskos 5 dideli kiaušiniai (arba 6 vidutiniai) 1 šaukštelis vanilinio cukraus 200 g marcipanų masės (kambario temperatūros) 10 šaukštų cukraus 225 g sviesto (kambario temperatūros) 2 didelių citrinų žievelė nutarkuota 1 didelio apelsino žievelė nutarkuota 1 šaukštas aguonų

Aptepimui:

3 šaukštai citrinos sulčių 3 šaukštai apelsinų sulčių 6 šaukštai cukraus

Orkaitę įkaitinam iki 175 C. Pasiruošiam pailgą kepimo formą: patepam sieneles su aliejumi, įklojam kepimo popierių.

Nedideliame dubenėlyje sumaišom miltus su kepimo milteliais ir druska. Kitam inde kiaušinius lengvai išplakam su vaniliniu cukrumi.

Marcipanų masę sutrupinam į nedidelius gabaliukus ir kartus su cukrumi gerai išmaišom su mikseriu. Maišom kokias geras 10 minučių, mažu greičiu, kol pasidarys tokie trupinukai nedideli. Aš karts nuo karto dar ir su pirštais paminkiau, kad greičiau viskas susimaišytų.

Sviestą supjaustom į 16 dalių. Dedam po vieną gabaliuką į marcipanų masę ir su mikseriu plakam, kol sviestas išnyksta. Metam kitą gabaliuką ir vėl laukiam kol išnyks. Taip sudedam visą sviestą. Maišom dar kokias keturias minutes.

Plona srovele supilam kiaušinius, visą laiką mikseriu maišydami vidutiniu greičiu.

Sudedam žieveles sutarkuotas ir dar plakam 30 sekundžių. Suberiam išsijotus miltus ir aguonas, gerai išmaišom.

Suverčiam tešlą į kepimo formą ir kepam 50 minučių.

Traukiam pyragą lauk, iškeliam iš formos su visu popieriumi. Kol pyragas šiek tiek atauš (5 minutes), pasidarome aptepimą. Tiesiog sumaišom sultis su cukrumi. Jei cukrus visiškai neištirpsta – nieko tokio, viskas gerai. Aptepam gerai visą keksą, neužmirštam ir šonų. Turim sunaudoti viską, net jei ir atrodo, kad per daug – susigers.

Palaukiam kol visai atauš ir puolam su peiliu.

Dieviškai skanu su puodeliu arbatos... Toks drėgnas, su vos juntama rūgštele, idealus keksas...