Tinginiai irgi verda...

Vasarą beprotiškai pasiilgstu vaikystės sumuštinių. Tokių paprastų, paprastų. Batonas su sviestu ir cukrumi, batonas su uogiene ir grietine, juoda duona su grietine ir cukrumi, juoda duona su rūkyta dešra, palendricu, kumpiu. Dešra tokia turėtų būti – iš pačių užaugintos kiaulės, papjautos mūsų pačių kieme, tada mama daro dešras, kaimynas arba senolis jas išrūko. O tada jos sukabinamos vėsiame sandėliuke, džiūva ir skanėja. Su kumpiu tas pats. Nuosava kiaulė ir receptas, ir vis nueini į tą visokius gardžius kvapus skleidžiantį kambarėlį ir atsipjauni plonų juostelių. Ir ant sumuštinio. Ir sviesto nepamažinti, turi jausti dantimis kaip slysti per jį link duonos. Gardžiausia, kai ne pati pasidarai, o mama. Išneša į lauką ir šaukia: „Egidija, Kristina!!! Ateikit!!!!“ Viktorija dar maža, jai sumuštiniai nepriklauso, tik mamos pienas. Mudvi juos kaip smakai labai greitai praryjame ir reikalaujame vėl. Ir vėl.

O užsikandame agurku ar pomidoru iš nuosavo šiltnamio, kuriame karšta ir oro trūksta kaip džiunglėse.

Apie tokius valgius galiu dabar tik svajoti. Kiaulių nieks neaugina, dešrų ir kumpių nerūko. Lieka tik pomidorai ir agurkai iš mamos šiltnamio, kuris už jūrų marių.

Todėl tenka susigalvoti kitokius sumuštinius. Šiuo metu mano favoritas yra tamsi ciabatta duona su avokado riekelėmis, gabalėliais pelėsinio sūrio, vienu kitu šlakeliu alyvuogių aliejaus, juodaisiais pipirais ir šakele čiobrelio.

Arba pusiau skystai virto kiaušinio ritinėliai sutupdyti ant riekės kartu dosniu sluoksniu sviesto, pagardinti žaliomis alyvuogėmis. Žiupsnelis stambios druskos, šiek tiek pipirų, vienas kitas lapelis kokio žalėsio.

 

„Keturis ilgus metus. Keturis ilgus metus. Keturis ilgus metus buvau išėjęs. Keturis ilgus metus blaškė vėjas. O kai pagaliau sugrįžau – nieks nepažino.“ - dainuoja jaunystės kumyrai „Kontrabanda“. Ne tiek aš buvau išėjus, tik pusę metų, bet tikiuosi, kad kažkas laukė :-) Kur buvau išėjus? Niekur. Ne-bu-vo į-kvė-pi-mo. Ar verta tada kažką daryti, rašyti, jei jo nėra?

O pradedu nuo deserto. Čia tokį jausmingą graudulingą filmą žiūrėjau, tai ten mergička restoranuose nuo deserto pradėdavo. Na jei pasprings vegetarišku troškiniu, tai bent jau bus suvalgiusi prieš tai skaniausią vakarienės dalį.

Dar vienas dalykas. Per tą neįkvėpimą nesudalyvavau viename projekte, tai vat ką dabar dėsiu kelis kartus iš eilės bus to pasekmės.

Makaronai „Obuolių pyragas“

Makaronai

 

3 kiaušinių baltymai (turėtų sverti 100 g) 50 g cukraus 200 g cukraus pudros 110 g migdolų miltų (arba galima pasigaminti patiems: paskrudinam migdolus, nulupam, sumalam su cukrumi ir cukraus pudra) 2 arb. šaukšteliai malto cinamono

 

Kiaušinių baltymus sudedam į švarų indelį, uždengiam ir paliekam šaldytuve 24 – 48 valandoms, kad išgaruotų drėgmė ir tešla nebūtų vandeninga. Aš laikiau 2 paras. Išimam iš šaldytuvo dvi valandos iki gaminimo, kad baltymai sušiltų.

Mikseriu plakam baltymus iki putų. Tada pro truputį beriam cukrų ir plakam dar apie 5 – 10 minučių, kol baltymų masė bus standi ir lygi.

Migdolų miltus, cukraus pudrą ir cinamoną suberiam į virtuvinį kombainą ir kelias sekundes maišome.

Beriam migdolų, cukraus ir cinamono mišinį į baltymus ir, keldami mentelę nuo dugno į viršų, išmaišome.

Į skardą įtiesiame kepimo popierių arba silikoninį kilimėlį.

Tešlą sukrečiame į kulinarinį maišelį su paprastu apvaliu antgaliu. Išspaudžiame maždaug 3 – 4 cm skersmens pyragėlius. Pyragėlius paliekam 1 val. apdžiūti kambario temperatūroje.

Orkaitė per tą laiką turi būti jau įkaitusi iki 150 C. Kepam 12 minučių.

Pyragėlius ataušinam ant grotelių. Nuo popieriaus imame tik visai ataušusius.

Obuolių košė pertepimui

 

3 dideli obuoliai 4 šaukštai cukraus 100 g sviesto

 

Sviestą ir cukrų ištirpiname nedidelėje keptuvėje. Sudedame nuluptus ir smulkiai supjaustytus obuolius. Kepame ant lėtos ugnies apie 20 minučių, kol viskas virsta į košę. Ataušiname.

Makaronus lipdome po du, košės dedame po šaukštelį. Sudedame paruoštus skanėstus į sandarų indelį ir į šaldytuvą. Skaniausi kitą dieną, kai cinamonas ir obuoliai susijungia į vieną dievišką rudeninį skonį.

 

Joks čia stebuklas. Tik pamanykit, smidrai su šonine. Ne aš pirma, ne aš paskutinė juos pusryčiams gaminu. Ir vis dėl to noriu pasidalinti ir paaikčioti „Ach, kaip skanu. Kokie tai karališki savaitgalio pusryčiai“. Kur pamačius, visada griebiu ryšuliuką baltujų (nors žalius irgi žiauriai mėgstu). Svarbu tik gerai nuskusti odelę ir nulaužti sumedėjusius galiukus. Ir mėgautis...

Smidrai su šonine2 asmenims

Ryšuliukas baltųjų smidrų Po juostelę šoninės kiekvienam smidrui

Orkaitę įkaitinti iki 200 C. Smidrus nuplauti, nuskusti, nulaužti sumedėjusius galus. Kiekvieną apsukti juostele šoninės. Suguldyti į ugniai atsparų indą ir kepti kol šoninė gražiai apskrus.Valgyti su paprastai keptais kiaušiniais.

 

Pirmą savo ragautą makaroną prisiminsiu visą gyvenimą. Jis buvo karamelinis. Ir didžiulis. Va šitas, iš „Paul“ kepyklėlės, pirktas visai neromantiškoje vietoje – didžiuliame parodų paviljone. Buvo tai gal prieš keturis metus. Ir nuo tada... Na tai aišku, man norėjosi pačiai pasigamint šių gardybių. Trukdė tik tingėjimas – susimalti migdolų miltų. Pirkti paruoštų aš jų niekur nematydavau. Ir vienąkart pavasarį, oi ne, prieš porą savaičių, t.y. prieš Kalėdas, mama atvežė pusę kilogramo šio būtiniausio makaronams dalyko. Ačiūūūū...

Man pradėjo skaudėti galvą. Pirmas klausimas – kiek tuos kiaušinius džiovinti. Antras – kokius būtent makaronus gaminti (gal su žasų kepenėlėmis arba juodaisiais trumais (užsisvajojai, Egidija, leiskis ant žemės).

Ir va, kaip tyčia, žurnalas „Virtuvė. Nuo... iki..“ įdėjo straipsnį apie makaronus , viskas nuo A iki Z. Ir receptas vienas labai paprastas, be jokių ten rožių vandenų ir aukso dulkių.

Būtina amunicija, be kurios nei pro kur:

Tikslios svarstyklės Silikoninis kepimo kilimėlis Konditerinis maišelis su paprastu apvaliu antgaliu Orkaitė, kuria pasitikite 120 proc.

 

Šokoladiniai makaronai

3 kiaušinių baltymai (turėtų sverti 100 g) 50 g cukraus 200 g cukraus pudros 110 g migdolų miltų (arba galima pasigaminti patiems: paskrudinam migdolus, nulupam, sumalam su cukrumi ir cukraus pudra) 3 šaukštai geros kokybės kakavos miltelių

Kiaušinių baltymus sudedam į švarų indelį, uždengiam ir paliekam šaldytuve 24 – 48 valandoms, kad išgaruotų drėgmė ir tešla nebūtų vandeninga. Aš laikiau 2 paras. Išimam iš šaldytuvo dvi valandos iki gaminimo, kad baltymai sušiltų.

Mikseriu plakam baltymus iki putų. Tada pro truputį beriam cukrų ir plakam dar apie 5 – 10 minučių, kol baltymų masė bus standi ir lygi.

Migdolų miltus, cukraus pudrą ir kakavą suberiam į virtuvinį kombainą ir kelias sekundes maišome.

Beriam migdolų, cukraus ir kakavos mišinį į baltymus ir, keldami mentelę nuo dugno į viršų, išmaišome. Štai ir prasidėjo mano galvos sopuliai. Ilgai maišyti nereikia, bet kaip žinoti kada jau gana? Aš turbūt įdėjau kakavos per daug, su gerais kaupais. Tai tešla tikrai nesigavo, kaip rašoma žurnale, tokia, kad tešlos „šaukšteliu įdėjus ją į lėkštutę lėtai slystų į šalis ir būsimo kepinio viršus taptų lygus, be kauburėlių“. Kad ir kiek naudojausi patarimu pamaišyti ir tešlą tuo būdu suskystinti – nieks neskystėjo.

Į skardą įtiesiame kepimo popierių arba silikoninį kilimėlį (nutariau investuoti į tą silikoninį kilimėlį, nes nuo kepimo popieriaus labai ilgai po vieną reikėjo krapštyti ir daug būsimų makaronų buvo sulaužyta).

Tešlą sukrečiame į kulinarinį maišelį su paprastu apvaliu antgaliu. Va šitoje vietoje galėsite pasitikrinti savo sugebėjimą neišsipeckioti - aš šio testo neišlaikiau.

Išspaudžiame maždaug 3 – 4 cm skersmens pyragėlius. Tik antrą (tiksliau trečią, nes pirmoje esančius „šedevrus“ nukrapščiau peiliu ir vėl įtiesus naują popieriaus lakštą pradėjau iš naujo),skardą pildydama aš pagaliau supratau kaip ir ką reikia spausti.

Pyragėlius paliekam 1 val. apdžiūti kambario temperatūroje.

Orkaitė per tą laiką turi būti jau įkaitusi iki 150 C. Man pasirodė, kad prancūzai geriau žino (kelis video žiūrėjau) ir orkaitę įkaitinau iki 180 C. Ir po 5 minučių išgirdau kažkokius gražius „trakšt, trakšt“ garsus – visa pirma skarda „makaronų“ SUTRŪKINĖJO. Gavosi va tokie kieti sausainiukai. O ką, visai valgomi.

Taigi, temperatūra 150 C. Kepam 12 minučių.

Pyragėlius ataušinam ant grotelių. Nuo popieriaus imame tik visai ataušusius.

Kol atvės – ruošiame pertepimą.

90 g juodo šokolado 2 šaukštai grietinėlės 1 šaukštas apelsinų sulčių

Sulaužytą šokoladą, grietinėlę ir sultis kaitiname nedideliame dubenyje virš karštų garų vonelės. Jei neturite noro virti vandenį , galite daryti mano būdu. Puodą su šokoladu laikote apie 20 – 30 cm atstumu virš ugnies ir maišote nuolat. Viskas puikiausiai ištirpsta. Paruoštą pertepimą dedam 10 minučių į šaldytuvą, kad šiek tiek atvėstų. Jei užsimiršot ir šokoladas sustingo į kaulą – galima vėl atšildyti. Ir taip begalybę kartų....

Liko tik pertepti makaronus ir sulipdyti po du.

Patariama makaronų iškarto nevalgyti, nes geriausio skonio jie yra parą pastovėję į šaldytuvą įdėtoje sandarioje dėžutėje. Išimti iš šaldytuvo reikėtų likus 1 val. iki skanavimo.

Receptas iš kulinarinio žurnalo „Virtuvė. Nuo.. iki...“, Nr. 1-2, 2012 m.

Kažką panašaus pirmą kartą valgiau Švedijoje. Turi tokią tradiciją švedai – kiekvienas ketvirtadienis yra sriubos (žirnienės) ir blynų diena. Su sriuba mano šeimynėlė, kurioje gyvenau, susitvarkydavo labai paprastai ir greitai – pirkdavo kažkokį koncentratą stiklainyje – tik bulvių reikėdavo išvirti ir vandens užpilti (ir per visus metus, tik kartą kitokios sriubos ragavau). O vat tuos blynus mane įkinkė kepti (na aš pati pasisiūliau, kad tik nereikėtų jokių kitų valgių gaminti - gudruolė). Prikepti reikėdavo kalną, KALNĄ kažko panašaus į lietinius. Esu kažkur minėjus, kad man lietinių kepimas kaip meditacija, galiu Džomolungmos dydžio kalną prikepti, jokio vargo.

O kartais, kai laiko trūkdavo, bet ketvirtadienis vistiek atėjo, darydavom ugnspannkaka - tokį diiiiidelį blyyyną per visą skardą. Kiaušiniai, miltai, pienas sumakaliojami, supilami į skardą pateptą sviestu ir pusvalandį kepami. Valgoma su bekonu pakeptu ar kokia spanguolių uogiene.

Pasirodo, šis „blynas“ dar ir Jorkšyro pudingu vadinasi. Tik dažniau daromas porcijinis – keksiukų formelėse.

Jorkšyro pudingai

4 kiaušiniai 1 stiklinė miltų 1 stiklinė pieno 0,5 šaukštelio druskos 6 šaukštai aliejaus (lydytų taukų, sviesto...)

Orkaitę įkaitinti iki 210 C.

Kiaušinius išplakti kaip omletui, suberti miltus ir druską, supilti pieną ir 2 šaukštus aliejaus. Gerai išmaišyti, kad neliktų gumuliukų. Likusius 4 šaukštus aliejaus paskirstyti kieksiukų formelėse (pas mane 12 duobučių forma). Keksiukų formą kišti į karštą orkaitę 5 minutėms. Ištraukti. Samčiu padalinti tešlą į formeles, turėtų užpildyti ne daugiau kaip 2/3 duobutės.

Kišti formą į orkaitę. Kepti 20 minučių. Sumažinti ugnį iki 170 C ir kepti dar 10 minučių.

Valgyti karštus. Galima prie mėsos kepsnio arba saldžiai - su klevų sirupu. O galima ir vienus. Skanaus.

Receptą radau Closet Cooking

Laimingos vasaros dienelės, kur jūs? Auuuu! Kiek laukti, kiek dar kankintis liko? Gal greitai peršokime tuos kovo-sniego negražaus likučių-, balandžio-talkų-irnežinaukąrengtis-, gegužio-o kopose jau degintis galima beveik- laikotarpį ir pulkim karštai vasarai į glėbį.

Pabėkim iš pajūrio skruzdėlyno prie ežero, kur bet kas gali įvykti: ramybė, spalvos, lengvas vėjas, mėlynašonė valtis, perkūnija, liūtis.

Arba numikim šitoj vat pievoj.

Ne čia ne levandos, paprastos lietuviškos gėlikės: guli, žiūri dangun, boružė kutenančiai rėplioja, bitė visai šalia raminančiai dūzgia...

O šiuos vasaros gerumynus man visada primena Kristinos J. „dekonstruota“ kiaušienė, kuria kaskart, viešint prie to gražaus ežero, esam vaišinami.

„Dekonstruota“ kiaušinienė

2 pusryčiautojams

1 didelis didelis svogūnas 5 kiaušiniai žiupsnelis druskos, šviežiai grūstų pipirų mėgiamų prieskoninių žolelių (mairūnas, raudonėlis, krapai ir pan.) džiovintų pomidorų dribsnių (Jei turit. Jei ne, tai ne. Nieko baisaus. Kristina jų irgi nededa)

Svogūną supjaustom smulkiai. Pakepiname poroje šaukštų alyvuogių aliejaus. Kai pasidaro permatomi, įmušam kiaušinius. Palaukiam, kol šiek tiek baltymai pabals ir maišom medine mentele. Jei limpa prie keptuves, nieko tokio, patrinam mentele. Visą laiką maišom, “dekonstruojam”, kad kiaušinienės gabaliukai būtų daugmaž vienodo, apie 0.5 – 1 cm dydžio. Pagardinam druska, pipirais, žolelėmis ir pomidorų dribsniais.

Skanaus!

Pagamintas šis daiktas ir suvalgytas prieš savaitę gal, bet vis neduoda ramybės klausimas: crème brûlée čia ar ne? Cukraus deginto plutelė yra kaip ir priklauso, vadinasi - brûlée. Be gumuliukų, be oro burbuliukų.- lyg ir  crème. Skonis dieviškas. Bet kažkas kužda į ausį „Egidijaaaa, uuuuuu... per daug šokolado pridėjai, per daug....“

Reikės:

500 ml grietinėlės 180 g juodo šokolado 70 proc. (nors užtektų ir 100 g) 3 trynių 2 šaukštų cukraus (plius po šaukštelį ramekinui kai darysim plutelę) Orkaitę įkaitinam iki 160 C. Užkaičiam virdulį vandens.

Nedideliame puode, ant vidutinės ugnies kaitinam grietinėlę, kai pradeda palei pakraščius formuotis maži burbuliukai (po 3 minučių), imam nuo ugnies ir sudedam gabaliukais sulaužytą šokoladą. Maišome, kol šokoladas ištirps. Šiek tiek atvėsiname.

Trynius išsukame su 2 šaukštais cukraus, kol masė pabals. Geriausiai naudoti tam medinį šaukštą, o ne mikserį, kad susidarytų kuo mažiau burbuliukų. Po truputį sudedame į praaušusį šokoladą. Išmaišom.

Supilstome šokolado masę į ramekinus (man gavosi 4 dideli ir 2 maži indukai). Šiuos dedame į skardą, pripilame verdančio vandens, kad ramekinus apsemtų šiek tiek aukščiau vidurio.

Dedam į orkaitę, per vidurį. Kepam 30 minučių.

Ištraukiame lauk, atvėsiname iki kambario temperatūros. Pridengiame ir sudedame į šaldytuvą mažiausiai porai valandų.

Prieš valgant užberiame šaukštelį cukraus, karamelizuojame kulinariniu liepsnosvaidžiu. Palaukiam kol plutelė sutvirtės (kokias 5 minutes) ir puolam su šaukštu tą brûlée laužyti bei kabinti labiausiai šokoladiškiausią dalyką.

Receptas pas Dianą rastas...

Valio! Įkvėpimas grįžo! Ir nežinau kas kaltas. Gal sąžinės priekaištai... Gal ta valanda, kai galiu pabūti namuose viena ir laukti kol visi sugrįš... Užplūsta noras kažką veikti, plakti, kepti ir šaldytuvą sutvarkyti (ok, ok kitam kartui, kitiems įkvėpimams palikim). Kol kulinarinė mūza sukiojasi šalia, pasidairau po spinteles: atrandu stiklainiuką aguonų, saują spanguolių, gabaliuką šokolado liūdnai laukiančių ir va, prašau – kažkas nepaprasto ant stalo.

Beje, per Kalėdas tiek visokių gerų naudingų virtuvei dalykų gavau, kad įkvėpimas dabar tikrai ilgai neapleis. Noriu visiems nuoširdžiai padėkoti ir laukiu progos visa tai išbandyti... Sekit reportažus J

Aguonų, šokolado ir spanguolių morengai

2 baltymai 150 g cukraus 40 g džiovintų spanguolių 20 g juodo šokolado (70 proc.) 40 g aguonų

Orkaitę įkaitinam iki 170 C. Į skardą įtiesiame kepimo popierių.

Aguonas sumalam su kavamale. Sutrupinam šokoladą, spanguoles susmulkiname blenderyje (galima ir su peiliu, bet ilgiau užtruks). Sumaišom aguonas, šokoladą ir spanguoles.

Baltymus plakam su mikseriu iki baltų putų (kokias porą minučių). Beriam šaukštą cukraus, plakam minutę. Dedam kitą šaukštą, vėl plakam minutę. Ir taip kol baigsis cukrus, o baltymai taps balti ir standūs.

Beriam šaukštą aguonų ir kitų gėrybių mišinio, atsargiai išmaišom. Vėl šaukštą, vėl maišom atsargiai.

Tupdom po valgomą šaukštą baltymų masės į skardą. Neužmirštam palikti nemažų tarpų tarp kauburėlių..

Kepam 30 minučių. Jei kepant susilies, nieko tokio, atskirti galima peiliu. Šiek tiek ataušiname ir lupam nuo popieriaus. Valgom šaltus.

O dabar iškilmingas momentas... Tadaaaaaaaammmm. Pirmas „Tinginių“ giveaway, arba dovana. Temoje apie virtuvę raginau dovanoti ar mainytis virtuvės rakandais. Ir va, prašau. Ieškant virvutės stalčiuje, akis užkliuvo už va tokio daikčiuko:

Pati dar nenaudojau, todėl puiki proga padovanoti (kol pati neužsigeidžiau kaip skūpačina sau pasilikti).

Kas tas baltas daiktas, turbūt aišku: kremui ant tortų kultūringai visokiais raštais apglostyti. O vat dėl antro aš ir pati ilgai galvojau pirkdama, kam jis čia pridėtas. Pasukit ir Jūs galvas. Kas atspės, tas ir gaus. Jei atspėjusių bus ne vienas, trauksim burtus... Rašykit savo spėjimą į komentarus iki gruodžio 31. Daiktas naudingas, neleiskim mano stalčių gilybėse prapulti...

Tik prieš penkiolika minučių grįžau iš Klaipėdos. Dar jaučiu kojų pirštų galiukuose šaltį, žandai įraudę, o nugara šiurpsta šiltoms rankoms ją palietus. Įsitaisiau naują ritualą: pasibaigus gidų kursams eiti iki stoties pėsčiomis per pusę Klaipėdos. Nors šiandien oras toks, kai kaip sakoma, šuns geras šeimininkas nevaro į lauką, vis tiek pėdinu beveik meditaciniu ritmu. Po kojomis girgžda pasakiškai gražus sniegas – šįvakar jis labai panašus į žuvies sidabrinius žvynus. Šiltose kavinėse klega draugų būreliai, o mano rankoje karštas karamelinės macchiato puodelis. Džiaugiuosi, kad batų padai slidūs (kita gal mintyse tylutėliai keiktųsi), todėl galiu eiti pasislydinėdama kaip vaikas. Kaukia vėjas, plaiksto mano raudono palto skvernus – jaučiuosi panaši į Kalėdų Senelį. Šalia stoties gėriuosi gražiausiu man Klaipėdoje pastatu, neogotikiniu restauruotu kažkokios šeimos lizdeliu. Taip jaukiai dega ten šviesa, o kieme akį traukia didžiulė tvarkingai sukrautų maklų stirta. Tokią taisyklingai apvalią turbūt menas sudėti. Įlekiu į stotį sušąlusi į ragą, degančiais žandais, medinėm kojom ir labai geros nuotaikos, čiumpu glėbį mandarinų su visais lapais ir Palangon... Trumpesnė meditacinio ėjimo versija atliekama nuo stoties iki namų, kuriuose jau laukia... Manęs ir leidimo suvalgyti paskutinį super duper skanų mini sūrpyragį.

Mini sūrpyragiai (4 - 5 porcijos)

200 g Philadelphia kreminio sūrio 240 g grietinės 2 kiaušinių 80 g cukraus 1 šaukštelis vanilinio cukraus

Orkaitę įkaitinam iki 170 C. Imam 4 - 5 ramekinus, dugną išklojam iš kepimo popieriaus iškirptais skrituliais. Patepam aliejumi, neužmirštam šonų.

Viską gerai išmaišom, kad neliktų gumuliukų. Paskirstom tolygiai į ramekinus, dedam ant skardos ir į pečių, t.y. orkaitę. Kepam apie 40 - 60 minučių arba kol viršus gražiai pageltonuos ir vos vos paruduos. Neišsigąstam, jei labai išsipučia mūsų pyragiukai, vėsdami jie susileis. Ataušiname orkaitėje pravėrę dureles.

Valgom kambario temperatūros su uogiene arba be nieko, nes skonis ir taip dieviškas.

Repetas iš The Stonesoup.

Kažkada paragavusi crème brûlée iškarto jį įsimylėjau. Dieviškus šio deserto pavidalus buvo galima paragauti belgiškame restoranėlyje Palangoje. Deja... jau nebe... O Vilniuje ar veikia dar Paradis Belge? Nors nebesvarbu, dabar ir mano namuose galima skanauti šio lengvutėlio kremo apsitraukusio traškia karamelės plutele.

Ilgai aš ruošiausi gaminti, oi ilgai... Iš pradžių ilgai ieškojau ramekinų. Neradusi – užsisakiau vienoj parduotuvėj. Laukiau mėnesį, o gal ilgiau. Sulaukiau, bet vis kažką kitką sugebėdavau juose gaminti: kiaušinienę, trupininį, pyragėlius. Valgėm iš jų ledus, džemus, uogienes, kepenų paštetus.

Ir vieną kartą išaušo diena, kai mano virtuvėje atsirado būtiniausias agregatas reikalingas tai traškiai skanybei išgauti. Liepsnosvaidis (taip vadinasi?) atkeliavo iš Švedijos, sesutės Kristinos dėka. Valio! Valio! Valio! Ačiū! Ačiū! Ačiū! O priedo dar ir keturi mažuliukai ramekinai. Urrrrrraaaaaaaaaaa! Bėgu į virtuvę!

Reikės:

500 ml riebios grietinėlės (35 proc.) 1 vanilės ankšties (arba 2 šaukštelių vanilinio cukraus) 6 trynių (jei labai maži, įdėkit ir septintą. Ir padėkit sugalvoti kur panaudoti 7 baltymus. Pavlovos nesinori šiuo metu.) 100 g cukraus (plius kiek reikės pabarstymui)

Orkaitę įkaitinam iki 140 C. Kaitinimas iš viršaus ir apačios.

Grietinėlę supilam į puodą. Vanilės ankštį perpjaunam išilgai ir peiliu iškrapštom sėkliukes, sudedam į grietinėlę. Ten pat keliauja ir į kokias keturias dalis supjaustyta ankštis. Dedam puodą ant ugnies užverdam. Kai tik užvirs – sumažinam ugnį iki minimumo ir verdam 5 minutes.

Tuo metu trynius su cukrumi išplakam iki purumo. Grietinėlę supilam į trynius ir gerai išmaišom. Stengiamės, kad patektų kuo mažiau oro. Geriau maišom paprastu šaukštu, o ne mikseriu. Perkošiam, arba šaukšteliu išgraibome ankšties gabaliukus.

Gautą masę supilstom į ramekinus, paliekam apie ketvirtadalį nepripiltus iki galo. Aš supilsčiau į keturis mažiukus ramekinus ir keturis didesnius.

Ramekinus dedam į skardą aukštais kraštais, pripilam verdančio vandens, kad per pusę apsemtų indelius. Šaunam į orkaitę, per vidurį. Jei ramekinai mažiukai, užteks 30 minučių, o jei didesni – 40. Ar iškepė, patikriname paprasčiausia paliesdami - jei paviršius tvirtas ir nelimpantis, jau paruošta.

Ištraukiam lauk skardą, indelius imam iš vandens ir paliekam, kad atauštų iki kambario temperatūros.

Prieš valgant pabarstome plonu cukraus sluoksniu, išsitraukiame liepsnosvaidį ir karamelizuojame. Atsargiai, žiūrim, kad kokiai smalsiai katei ūsų nenukeptume.

Receptas iš Kepėjų be stabdžių (kažkodėl apmirė ten reikalai..)

Pabaigai galėčiau pasakyti, kad svajonės apie šitą desertą ir kitus belgiškus skanumynus pastūmėjo su šeimyna nuvykti keliom dienom į Belgiją. Lankėmės sustingusių Viduramžių mieste Briugėje ir šurmulingajame Briuselyje. Briuselio kopūstų neragavom (o ir tikslo tokio nebuvo), bet alaus išragauta bent keliolika rūšių (ypač patiko Lambic, savaiminės fermentacijos, alus. Gėriau vyšninį ir gueuze.), bulvyčių atsivalgyta metams į priekį (ir kaip tokį paprastą dalyką taip skaniai paruošia), vaflius su grietinėle, braškėm arba be nieko kimšom po kelis kart per dieną. Dar ragautas buvo triušis, midijos, kurapkos kojos ar kažkas panašaus. Gaila, kad keptų cikorijų niekur neradom (belgų išradimas), waterzooi kažkodėl irgi mūsų akių neužkabino, o ir šokolado tik jau namuose susigundėm dėžutę ištuštinti. Beje, pirkdami šokoladą sau ir lauktuvėm maloniai buvom nustebinti, kai pardavėja užkalbino mus lietuviškai. Labai maloni mergina (gaila, nepaklausėm vardo) jau penkis metus gyvena ir studijuoja Briuselyje. Patarė kurie skanesni, kokie įdarai išpasakojo. O dar ir dovanų vieną dėžutę įdėjo. Mūsų vaikui didžiausią įspūdį šokolado fontanas padarė: imi mažiuką sausainiuką, merki ir tada skanauji, po to dar vieną ir vėl skanauji... Palikom parduotuvę labai geros nuotaikos. 

Kelios fotoakimirkos.

Briugė

Kanalai, kanalai, kanalai...

Turgaus diena

Fri bulvyčių muziejus

Jeruzalės bažnyčia

Vėl kanalai...

Cupcakes parduotuvė. Susigundžiau obuoliniu, tuo žaliu, deja labai riebu ir saldu... Labai...

Žymieji belgiški nėriniai

Belgijoje gaminama 400 rūšių alaus. Šalia esančioje kavinėje galima paragauti 150 iš jų...

Ach...

Triušienos troškinys flamandiškai. Su kalnu bulvyčiu ir skaniuoju vyšniniu lambiku..

Briugėje labai garbinama Šv. Mergelė Marija. Kone ant kiekvieno namo kampo - jos statulėlė.

Naktiniai kanalų vaizdai.

Briuselis

Grand Place

Briuselio simbolis - Besišlapinantis berniukas. Šįkart apsirėdęs kaip meksikietis.

Atomiumas. Pastatytas 1958 m. Išlandžiojom beveik visus rutulius.

Kažkoks įžymus sviestinis sausainis. Deja, neragavom.

Komiksų muziejus. Labai gražiame Art Neauvau pastate.

Žuvies mėgėjai užkandžiauja. Seilę varvinantys kvapai sklinda per kelis kvartalus.

Menas gatvėje.

Labai gera ištiesti nuvargusias kojas tokiame parkelyje.

Papuolėm į antikvariatų gatvę, Vienoj parduotuvėj matėm net senovinę didžiulę karuselę. Įdomu, kaip įnešė į vidų...

Berniukas pasikeitė rūbus. Šiandien jis žaidžia futbolą.

Gardieji belgiški vafliai. Mano - tas vidurinis...

Midijų katilas. Taip ir neįveikiau viso.

Ačiū už dėmesį :) Au revoir :)

Kai kurios uogos jau į pabaigą, o aš tik dabar ištaikiau pagaminti tai, apie ką svajoju kelios savaitės. Braškes gavau antro derliau, mėlynės - paskutinės miške, avietės savo dydžiu panašios į mutantes (bet skanios, skanios). Ta proga, kažkokio svaigulio apimta, prisipirkau iš senučių naminių pomidorų (vos neįpiršo ir antro kilogramo „man autobusas be penkiolikos, gal paimk, suvalgysit“), baravykų („bulvių dar reikėtų, ar beliko, kažint?“ – „va, imk, dovanoju puskilogramį, kaip tik vakarienei poniai bus“).

Grįžtam į virtuvę, prie Pavlovos:

6 baltymų 200 gramų cukraus 60 gramų kakavos 60 gramų cukraus pudros

300 ml grietinės 200 gramų juodo šokolado 400 gramų maskarponės (atradimas buvo lietuviška: pigu, skanu...) žiupsnio cinamono 2 šaukštų Bailey arba „Damų“ likeriuko

Įvairių uogų: mėlynių, aviečių, braškių... Tiktų ir raudonieji serbentai...

Orkaitę įkaitinti iki 160 C. Į skardą įtiesti kepimo popierių.

Baltymus sudėti į didelį dubenį. Paimti į rankas mikserį ir pradėti plakti. Kai baltymai pabalsta – dėti po vieną šaukštą cukraus. Plakti minutę, vėl šaukštas cukraus. Plakam kol baltymai sustandėja ir apvertus dubenį nekrinta lauk.

Įsijojame cukraus pudrą ir kakavą. Atsargiai šaukštu įmaišome į baltymus.

Sudedam masę ant kepimo popieriaus bandydami suformuoti kažką panašaus į apskritimą.

Kepam vieną valandą. Išjungiam ugnį ir, neimdami iš orkaitės, paliekam džiūti per naktį.

Kitą vakarą gaminam kremą. Geriausia tai daryti prieš pat valgymą.

150 ml grietinės sudedam į puodą ir statom ant vidutinės ugnies. Kai grietinė sušyla – sudedam sulaužytą šokoladą iš maišome kol ištirps. Imam nuo ugnies ir palaukiam kol atauš.

Sudedam likusią grietinę, maskarponę sukrečiam, įberiam žiupsnį cinamono. Supilam likerį. Išplakam mikseriu iki vientisos masės.

Kremą dedam ant morengo, barstom ar gražiai sudedam uogas: mėlynes, avietes, braškes. Jei braškės didelės – galima supjaustyti.

Valgom iškart... Iki braškės, iki kitų metų...

Receptas su daug pakeitimų iš čia.

Vėl prisikaupė nepaskelbtų gėrybių, tai puolu taisyti padėtį ir skelbiu, skelbiu, skelbiu...

Apie privaloma sekmadieninį ritualą – kiaušinienę, jau turbūt kelis kartus rašiau. Taigi vienas iš įdomesnių variantų - omletas su jaunų raudonųjų burokėlių lapukais ir vienu kitu griežinėliu kumpio.

Reikės:

5 kiaušinių pieno šlakeliukas jaunų raudonųjų burokėlių lapų nuo kokių keturių-penkių burokėlių saujos meškinio česnako saujos baziliko lapelių šviežių 5 griežinėliai kokio bekono ar kumpio plono skanaus druskos, pipirų

Įkaitinam keptuvę. Dedam į ja bekoną/kumpį ir trumpai paskrudinam. Kol jis ten skrunda, išplakam šluotele kiaušinius su tuo šlakeliu pieno ir trupučiu druskos bei pipirų. Pilam viską ant kumpio. Uždengiam dangčiu ir sumažinam ugnį iki minimumo. Tuo tarpu supjaustom buroklapius ir kitus žalumynus. Nuimam dangtį ir pažiūrim kaip ten reikalai klostosi. Jei omletas jau sutirštėjęs, beriam ant jo žalumynus ir vėl uždengiam dangčiu. Pakepam dar 3 – 5 minutes ir jungiam lauk. Buroklapiai neturi sukepti, tik apšilti...

Valgom su riekele duonos ir kokiom ridikų salotom. Arba pasigaminam vieną iš žemiau pateiktų variantų.

Žalios salotos su aštriu jogurtiniu užpilu

agurko galiukas meškinio česnako saujelė kalendros lapelių šiek tiek rukalos saujelė saliero koto gabaliukas trys šaukštai jogurto be priedų šaukštas granatų sulčių čili pipiriuko ketvirtis česnako trupučiuką druskos, pipirų

Supjaustom, suplėšom. Sumakaluojam jogurtą su sultim, čili pipiru susmulkintu, česnaku ir druska bei pipirais, pilam ant žalumynų.

Pomidorai su česnakiniu sūriu

du pomidorai saujelė kalendros lapelių pora riekelių rūkyto varškės sūrio su česnaku alyvuogių aliejaus citrinos sulčių druskos, pipirų

Pomidorus nuplikom, nulupam, supjaustom. Kalendros lapelius nuskabom nuo šakelių, metam ant pomidorų. Ten pat keliauja pasmulkintas sūris ir aliejaus/ citrinų/ druskos/ pipirų užpilas.

Skanaus. Valgykit daug, daug daržovių... Ir puolam žiūrėti Eurovizijos.

 

Kiaušiniai visokiais pavidalais sekmadienio pusryčiams mūsų šeimoj (na gerai, gerai vaikas nevalgo) yra privaloma. Tiek visokių variantų esu prigaminusi: su grybais, su špinatais, su šparaginėm pupelėm, mėsikėm visokiom, trim sūriais, marškinėliuose ir t.t. Vyras kartą, kol dar buvom nevedę, pagamino su burokėliais ir šiek tiek uogienės :) Gurmaniškumo viršūnė...

O į šituos kiaušinius, keptus pomidorų padaže varvinu seilę jau seniai. Tik, kaip dabar supratau, aš niekada recepto nesu įdėmiai perskaičiusi, tik paveiksliukus žiūrinėdavau... Todėl mano šakšuka gavosi kitokia.

Reikės (2 valgytojams):

4 kiaušinių indelio pomidorų savo sultyse (be odelių) gero kuokšto meškinio česnako lapelių (arba galima pakeisti paprasto česnako laiškais) saliero lapkočio supjaustyto poros saujų mėlynojo svogūno pusė petražolės lapelių sauja „Džiugo“ ar panašaus sūrio šiek tiek druskos pipirų

Orkaitę įkaitinam iki 200 C.

Pomidorus, žalumynus ir svogūną susmulkinam, sumaišom su sūrio trupiniukais. Beriam druskos ir pipirų.

Imam keturis ugniai atsparius indelius. Kiekvieną iki pusės pripildome pomidorų koše. Padarome duobutes, į kurias įmušam po kiaušinį. Apdėliojame likusia pomidorų ir kitų gėrybių mase, taip, kad trynys vis dar matytųsi.

Šaunam į orkaitę ir kepam apie 1 valandą. Jei mėgstat skystą kiaušinį, užteks pusvalandžio.

Traukiam lauk, šiek tiek atvėsinam ir puolam ragauti. Skaniausia kiaušinienė, kurią regėjo mūsų virtuvė...

Vakar visai nebuvo nuotaikos kažką gaminti. Nu visai nebuvo... Slankiojau iš kampo į kampą, gulinėjau ant sofkutės, skaitaliojau kažkokias nesąmones. Nutariau patinginiauti, jokių gaminimų! Be to, ir šaldytuve kaip Sacharoj nieko gero, ką čia ir išgaminsi... Bet pala, o kas čia toks gražus oranžinis daiktas daržovių stalčiuj?! Apžiūrėkim, apžiūrėkim... O gi iš turgaus parbogintas gabalas moliūgo jau pusiau suvalgytas. Visi tinginiai į šalis išlakstė. Smegeninėje tuoj užvirė šimtas minčių ką čia iš jo sumeistravus (rizoto – šmagalioto? kažkas a la francūziško? ravioli - makalioli?), bet smegeninė nevisagalė, neviską ji žino... Hmmm.. Reik pavartyti savo kulinarinę biblioteką, gi žadėjau prie kompiuterio niu niu niu nesisėsti. Puolu vartyti „Beatos virtuvę“ – buvo juk ten kažkas su moliūgais, tikrai žinau... Gi varvinau aną dieną seilę paveiksliukais gėrėdamasi... Va, va kiek visko daug... Ir kiek daug aš neturiu namuose... Bet va šitiems pyragiukams tik varškės, kaparėlių ir kiaušinio bereikia. Viskas kitkas yra namuose, tik ir laukia mano prisilietimo... Duodam komandą atsakingam už pirkinius, puolam rištis prijuostės ir vaduotis iš paskutinių tinginio likučių...

Reikės:

pusė kg moliūgo jau be skūros ir sėklų 3 skiltelių česnako žolelių visokių: baziliko, mairūno, raudonėlio, čiobrelio ir t.t. druskos pipirų aliejaus alyvuogių poros šaukštų pakelis varškės pusriebės ar riebios 100 g kaparėlių marinuotų 2 kiaušiniai 500 g bemielės sluoksniuotos tešlos sezamo sėklų poros – trejetos šaukštų

Moliūgą supjaustom kubais. Dedam į skardelę kokią, pašlakstom aliejumi, apibarstom žolelėm, druska ir pipirais, įmetam sutraiškytus česnakus. Šaunam į orkaitę ir kepam 50 minučių 180 C laipsnių orkaitėje.

Tešlos lakštus traukiam iš šaldiklio ir atidedam į šoną, kad atsileistų.

Moliūgas jau iškepė. Traukiam lauk. Sumaigom viską šakute su visais česnakais. Jei yra skysčio, nupilam. Dedam į moliūgus varškę ir kaparėlius (be skysčio). Gerai išmaišom. Paragaujam ar skanu. Jei skanu, tai gerai, jei trūksta kokių prieskonių – įbarstom tų pačių žolelių ar druskos/pipirų. Įmušam vieną iš kiaušinių. Na ir sumaišom vėl.

Aš visada perku tą tešlą supjaustytą į šešis lapelius. Tai darom toliau vat taip: imam vieną lakštą, šiek tiek pakočiojam į ilgį ir į plotį, per vidurį išilgai dedam mūsų skanųjį įdarą. Išplakam kiaušinį likusį kokiam dubenėlyje su šakute. Tuo plakiniu patepam tešlos pakraščius (kur įdaro nėra). Imam vieną tešlos kraštą ir uždengiam kitą. Suspaudžiam pakraštį šakute, kad nepabėgtų moliūgas su visais kaparėliais. Supjaustom į kokias 6 – 8 dalis. Patepam kiekvieno pyragiuko viršų plaktu kiaušiniu ir dosniai pabarstom sezamais. Tą patį padarom su likusiais 5 lakštais. Jei pjaunant įdaras virsta į šonus – nesinervinam, viskas bus gerai - jis dar geriau iškeps. Dedam pyragiukus į skardą išklotą kepimo popieriumi ir kepam apie 15 – 20 minučių 200 C temperatūroje, kol gražiais paruduos. Gaunasi kažkur apie 40 – 45 pyragiukus. Skaniausi kol dar šilti...

O moliūgo sėklas nuplovus ir nudžiovinus, galima paskleisti kokioj skardelėj, pabarstyti stambia druska ir pakepinti 5 minutes orkaitėje. Bus smagu pakramtyti, kol keps pyragiukai...

 

Prisikaupė visokių dalykų po torto kepimo, tai sumąsčiau šeštadienio pavakarę iš jų sumeistrauti kažką saldaus, į desertą panašaus.

Reikės (4 ramekinams):

biskvito gabaliukų aviečių uogienės 8 šaukštelių vandens 8 šaukštų kavos likerio (ar kažko panašaus) 4 šaukštų 4 baltymų 8 šaukštų cukraus žiupsnio druskos

Biskvito gabaliukus sulaužom ir sudedame porcijomis į indelius. Vandenį sumaišom su likeriu ir sulaistom biskvitą. Dedam į kiekvieną indelį po porą šaukštelių aviečių uogienės. Galima užmesti vieną kitą šaldytą uogą, bus gaiviau. Baltymus gerai išplakam su cukrumi ir druska (cukrų dedam pamažu, po šaukštą). Reikia išplakti taip, kad apvertus dubenį baltymai jame ir liktų. Kraunam po 3 – 4 šaukštus baltymų ant biskvito ir uogienės.

Orkaitė, aišku, jau turi būti įkaitusi iki 180 C.

Kepam apie 30 minučių. Pirmas 15 minučių orkaitės neatidarinėjam, o ar iškepė patikrinam su pagaliuku – jis turi būti neapkibęs baltymu... Jei dėjom baltymo mažai, na po vieną šaukštą, tada galima kepti tik apie 15 minučių.

Čia ką tik iškepęs, kepurėlė dar nenuleipusi. O valgom kai pilnai ataušta. Arba kitą dieną, pavyzdžiui tingiems, saldiems sekmadienio pusryčiams, kai norisi tik skaityti knygas, žurnalus, žaisti su vaikais, žiūrėti įvairius protingus filmus apie gamtą ar kokias visiškas nesąmones neprotingas... Juk sekmadienis :-)

Apsisprendžiau vakarienei šį apkepą gaminti per pusę minutės kol skaičiau receptą. Sužavėjo paprastumas ir numatomai geras skonis. Šiek tiek įdarą modifikavau, bet į gerąją pusę. Nors vyrui, kaip visada, pritrūko mėsos ir per daug buvo tešlos. Geriau, kad be tešlos būtų, tokia buvo jo mintis. Aha, sumuštinis be duonos :-P Visų vyrų svajonė :-)

Tešlai:

2 kiaušinių 100 g margarino žiupsnio druskos 450 ml miltų ( apie du puodelius)

Įdarui:

2 nedidelių cukinijų 100 g kalakutienos virto kumpio 100 g fermentinio sūrio 1 nedidelio mėlynojo svogūno 10 cm poro (baltosios dalies ir šiek tiek žaliosios) 2 skiltelių česnako 2 kiaušinių druskos žiupsnio džiovintų žolelių negailint: baziliko, raudonėlio, mairūno

Orkaitę įkaitinam iki 170 c.

Pasiruošiame trapios tešlos pagrindą. Margariną sutarkuojame į dubenį, išmušame kiaušinius. Šiek tiek pamaišome mentele. Beriam miltus. Toliau maišome su mentele, šiek tiek pakapodami didesnius margarino gabalus. Tiesiog turi pasidaryti tokie trupiniai. Kai nebelieka palaidų miltų, suspaudžiame viską į rutulį, kurį lengvai paminkome. Iškočiojame lakštą, atsargiai perdedame į apvalią formą išteptą margarinu. Apipjaustome atsikišusius kraštus, likusius tešlos gabaliukus padedame į šoną.

Tešlą formoje subadome šakute ir kišame į orkaitę 10 minučių.

Kol pagrindas kepa, pasiruošiame įdarą. Su burokine tarka (stambesne) sutarkuojame cukinijas, kumpį ir sūrį. Supjaustome smulkiai svogūną, supjaustome skridinukais porą. Sumaišom su cukinijom ir kita kompanija. Kiaušinius gerai išplakam šakute kitame inde, pilam ant įdaro, beriam druską, prieskonius. Stropiai išmaišom.

Traukiam pagrindą iš orkaitės ir apkrauname mūsų gardžiuoju įdaru. Papuošiame juostelėmis iš likusios tešlos.

Kepame 40 minučių 170 C karštumo orkaitėje.

Iškepusį apkepą traukiam lauk, ataušinam kokias dešimt minučių ir puolam ragauti....

Kiaušiniai ir kiaušinienės pusryčiams grįžta į madą. O gal niekur jie ir pasitraukę nebuvo? Tokia mintis ką tik šovė prisižiūrėjus visokiausių šiandien ir vakar pasirodžiusių receptų bloguose: va tokios gražios širdelės ir meškiukas, o čia vat net su kokosais, o čia egzotiški ryžiai irgi kiaušiniais aptupdyti... Apie naują madą kepti kiaušinienė orkaitėje mažiukuose indeliukuose net ir nekalbu, lūžta blogai nuo visokiausių variantų. Tai ir aš siūlau savo „kūrybą“.

Dviem porcijom reikės:

4 kiaušinių kumpio kokio ar daktariškos dešros gabalo varškės sūrio su žolelėm kokiom (vakar stintašventėj nusipirkau tokio įdomaus pavadinimo „Sūris su visa smetona“) gabalo kokio rokforo gabaliuko parmezano ar kažko panašaus baziliko šviežio kelių lapelių pipirų

Orkaitę įkaitinam iki 200 C.

Susipjaustom mėsą ir padalinam į du karščiui atsparius indelius. Tupdom gabalą varškės sūrio. Įmušam po vieną kiaušinį. Įdedam gabaliukus rokforo ir baziliko lapelius. Įmušam po antrą kiaušinį. Papipirinam, užtarkuojam parmezano.

Kepam 20 minučių.

Prieš valgant galima užsibarstyti kokių nors ten daigintų dalykų. Na, pavyzdžiui, garstyčių daigelių. O jei dar kepdami įdėsit kelis gabaliukus pomidoro, pievagrybių ar šparaginių pupelių.... Mmmm...

 

Kai sužinojau šį būdą virti kiaušinius, kitaip ir nebeverdu. Ir išverda greičiau, ir pačio kiaušinio tekstūra visai kitokia. O atrodo kaip puikiai - lyg gėlių žiedai...

Užverdam puodą su vandeniu.

Pasiruošiam maistinės plėvelės tiek gabaliukų, kiek virsim kiaušinių. Imam puoduką, įtiesiam plėvelę, užpilam arbatinį šaukštelį alyvuogių aliejaus ir įmušam kiaušinį. Atsargiai ištraukiam plėvelę su visu kiaušiniu ir užrišam su siūlu arba tiesiog padarom mazgą. Dedam į verdantį vandenį. Jei norim kieto kiaušinio – verdam 4 - 5 minutes. Jei minkšto – apie 3.

Traukiam iš vandens, nuimam plėvelę ir mėgaujamės.

Idėją užmačiau štai čia…

Dar vienas maža-biudžetinis valgis.

Prisiskaičiau visokių čia tailandietiškų omletų receptų, ale pusės ingredientų nėra nei namuose nei parduotuvėse. Tai kepiau iš to kas buvo po ranka ir gavosi nu jau labai gerai...

1 porcijai:

2 baltymų 1 trynio druskos šviežių svogūnų laiškų cukinijos mažo gabaliuko fermentinio sūrio mažo gabaliuko kajeno arba čili pipirų

Imam keptuvikę kokią plonu dugnu. Gerai įkaitinam. Baltymus ir trynį išplakam su žiupsneliu druskos. Pilam į keptuvę. Pasukiojam į visas puses, kad visą dugną padengtų. Pakepam gal porą minučių. Beriam supjaustytus svogūnų laiškus, sutarkuotą cukiniją ir tą sūrio gabaliuką. Perlenkiam omletuką. Pakepam pora minučių vieną šoną, apverčiam. Dar porą minučių pakepam. Viskas! Pjaunam per pusę ir patiekiam sau arba kokiam mylimam žmogui…

Nuotraukos nelabai kokios. Žinau... Gi taip trūksta normalaus dieninio apšvietimo... Gal kas žinot kaip susimeistrauti savo jėgomis kokią imitacinę dienos šviesos sistemą?