Tinginiai irgi verda...

Visai susipainiojau kas šerbetas ir kas tas sorbetas. Bet jei p. Deividas siūlo tai vadinti sorbetu, taip ir darau.

Dar man maišosi visada kas yra melionas ir kas дыня. Melionu norisi vadinti apvalius daiktus, o vat pailgus ir dar iš kokio Kaliningrado turgaus pas vietinį turkmėną ar uzbeką nusipirktus – дыня (nors ir puikiai suprantu kad ir tie, ir tie augalai yra vienas ir tas pats). Be to melionas man visada bus kažkoks beskonis vandeningas daikčiukas, o vat jo pailgoji sesuo iš Artimųjų rytų – saldi kaip medus, kvepianti gėlėmis, suvalgoma vienu prisėdimu.

Sorbetui imam:

1 kg dynios arba meliono (aš naudojau pirmą :-) ) 60 ml laimo sulčių (kokių poros laimų turi užtekti) 3 šaukštus tekilos 65 g cukraus didelį žiupsnį druskos

Viskas labai paprasta. Vaisių nulupam, išimam sėklas, supjaustom gabaliukais. Dedam į blenderį, pilam sultis, tekilą, beriam cukrų ir druską. Susmulkinam iki vienalytės masės. Perdedam į plastikinį indelį su dangčiu. Kišam į šaldiklį. Šaldom porą – trejetą valandų, pamaišydami šakute kas pusvalandis.

Galima sorbetą valgyti vieną, o galima pasidaryti skanias Margaritas.

Margaritoms reikės (1 porcijai):

2- 3 kaušelių sorbeto 2 - 3 šaukštų tekilos 2 šaukštų laimo sulčių

Taurės kraštelį brūkštelim laimo riekele, panardinam trumpam į lėkštę su druską. Kitus ingridientus sumaišom. Paragaujam ar subalansuota viskas. Jei ko trūksta, papildom. Pilam į taurę. Mėgaujamės...

Jei sorbetas sunkai išsikabliuoja, palaikom prieš valgymą 30 min. kambario temperatūroje.

Receptai nusižiūrėti iš David Lebovitz.

Būna jums taip: pradedi kažką gaminti ir topteli viena mintis kitam patiekalui, po to dar viena dar kitam. O prieš tai galva buvo tuštutėlė – kūrybinė krizė...

Pradėjau gaminti sirupą, tada pasibeldė idėja ledams pagardinti, o vėliau prisiminiau, kad turiu porą figų liūdinčių. Va ir baisiai gardus desertas paruoštas.

Pradėsim nuo alus sirupo, kuris ne tik ledams tinka paskaninti:

350 ml tamsaus alaus 100 g cukraus cinamono lazdelė

Sudedam viską į katiliuką, statom ant nekaitrios ugnies. Vieną akį vis užmetam, mat alus kaip pašėlęs putoja ir vis veržias lauk. Verdam 20 minučių, arba tol sirupas sutirštėja. Imam nuo ugnies ir vartojame jau ataušusį. Dėmesio – vėsdamas sirupas taps dar tirštesnis.

Kol virė ir aušo sirupas, gaminam duonos ledus:

1 litras pieniškų ledų 2 riekių juodos duonos

Ledus išimam iš šaldiklio, kad šiek tiek atsileistų.

Duoną paskrudinam tosteryje, prieš tai nupjovę plutą. Jei turim blenderį, sumetam sulaužytus duonos gabaliukus ir susmulkinam iki trupinių. Jei neturim, darom viską savo rankutėmis.

Beriam trupinius į ledus ir gerai išmaišom. Kišam į šaldiklį, valgyti galėsim po pusvalandžio

Jei esam barbės devyndarbės, tuo pačiu galim ir karamelines figas paruošti. Juokų juk darbas:

2 figos porą šaukštų sviesto 1,5 šaukšto medaus

Figas supjaustom į 6 – 8 dalis. Dedam į keptuvę nedidelę, ten pat keliauja ir sviestas su medum. Dedam ant mažos ugnies ir maišydami laukiam kol sviestas ir medus ištirps. Figas irgi vis pavartom. Kepam viską apie 5 minutes – nedaugiau. Paragaujam ar skanus tas padažiukas karamelinis gavosi, jei galva apsisuko ir burnoje groja skonių simfonija, jungiam lauk ugnį.

Traukiam lauk ledus, dedam porą – trejetą kaušelių į taurę, tupdom figą vieną ar dvi, užpilam viską sirupu ir patiekiam. O jau tada klausomės ditirambų saldžiausių...

Tęsiam agurkų ir gaivinimosi temą toliau.

Prieš porą mėnesių lankėmės dviračių šventėj Kuldygoj (atrodo buvau jau užsiminus kažkada) ir be visų kitų skanumynų latviai nustebino labai skaniu agurkų gėrimu- negėrimu su daug daug grūstų ledukų ir smulkučių agurko gabaliukų. Galvojau vienaip, galvojau kitaip ir sumąsčiau kaip visą tą dalyką į kažką daugiau paversti. Vakar publikuotas gėrimas gal tik savo sudėtimi panašus, tačiau forma visai kita. Čia nebe gerti reikia, o kabinti šaukštais. Čia jau nebe vandenėlis, o rimtas gaivinantis daiktas – šerbetas.

Reikės dviem besigaivinantiesiems:

1 ilgo ilgo agurko 0,5 citrinos sulčių 2 cm imbiero šaknies sutarkuotos 8 šaukštelių cukraus saujos geros pipirmėtės ar mėtos

Agurką sutarkuojame su smulkia burokine tarka. Citrinos sultis sumaišom su imbieru, cukrumi bei pipirmėte ir kaip kokį Mojito gerai su grūstuvu kokiu sugrūdam, kad cukrus ištirptų, o pipirmėtės visą savo skonį atiduotų. Tai ką gavom maišom į agurkus, o juos dedam į kokį plokščią indą ir į šaldiklį.

Dabar yra du keliai:

Pirmas: kas pusvalandį atidaryti šaldiklį ir agurkus pakedenti šakute. 4 tokių procedūrų užteks. Šis metodas tiks darbštuoliams arba tiems, kurie nori agurko pakramtyti.

Antras: dedam į šaldiklį ir užmirštam iki rytojaus. Kai jau susiruošiam valgyti – traukiam lauk, sulaužom į šiokius tokius gabalus, metam į blenderį ir susmulkinam. Variantas tinkamas tinginiams ir užmaršuoliams bei tiems kurie nori smulkesnių agurko trupinėlių. Fotografijose visose čia matot tinginės darbo rezultatus...

O šiaip skanu abiem būdais.

Gardžiausias šerbetas bus šiek tiek atitirpęs...

Seniai aš svajojau apie šituos ledus... Arba apie bet ką pagamintą iš japoniškos žalios arbatos, miltelių pavidalu. Matcha, matcha, kiek aš tavęs visur ieškojau. Kiek kartų man norėjo įbrukti skaniosios matės, kuri, deja, nors ir skani, visai netinka tokiems ledams gaminti.

Iš karto įspėju, kad skonis labai neįprastas, toli nuo tradicinių ledų, ir patiks tik užkietėjusiems žalios arbatos maniakams arba sveikuoliams, nes tiek visokių gėrybių toj arbatoj, kad net plaukai piestu stojasi...

Reikės:

natūralaus skonio jogurto 450 ml 100 ml cukraus 1 valgomojo šaukšto žalios arbatos matcha miltelių

Jogurtą sumaišom su cukrumi, maišom kol cukrus ištirs. Įberiam arbatą, išplakam šluotele gerai. Kišam į šaldiklį. Po 30 minučių traukiam lauk ir vėl išplakam šluotele. Vėl atgal į šaldiklį. Po 30 minučių procedūrą pakartojame. Ir taip darome kas pusvalandį, kol ledai gerai sušals. Kol ledai bus paruošti, praeis 5 valandos.

Jei ledai ilgiau palaikius sušals į ragą, prieš valgant palaikom šaldytuve 30 minučių. Bus lengviau iškabinti.

Prieš valgant galima pabarstyti matcha. Mmmm, manau, kad esu žalios spalvos maniakė...

Receptas iš čia, dariau pusę porcijos, pabandymui. Patiko, kad mažai sudėtinių dalių ir nereikia žalių kiaušinių naudoti...

Dar vienas receptas iš laimėtojo žurnalo „Delicious“. Internetiniame puslapyje jo neradau, tai jei turit popierinį variantą, atsiverskit puslapį numeris 68 „Cut-and-paste pandoro“. Pandoro neturėjau, tai naudojau panettone. Dar du abra kadabra žodeliai.

Panettone - mielinis kepinys su razinom ir apelsinų cukatais, kuriuo italai (ypačiai Milane) mėgaujasi per Kalėdas. Forma panaši į cilindrą su kupolu...

Pandoro – irgi Kalėdinis mielinis kepinys, tik be jokių priedų. Daromas su tokiais aštuoniais spinduliais, briaunom. Pandoro kilęs iš Veronos. Pan d‘oro reiškia „auksinė duona“, nuo čia kilęs ir pavadinimas...

Apie panettone prašom skaityti daugiau čia, o apie pandoro – čia. Nu nesikartosiu juk kaip papūga...

Iš karto pranešu, kad nei vieno, nei kito pyrago nekepiau, nes dar toli man iki tokių aukštumų. Nors ką gali žinoti, gal kitom Kalėdom kažkuris iš jų puikuosis ant mūsų stalo...

Taigi mums reikės:

1 panettone mažesnio dydžio (kaip tik dabar akcijos visokios joms) 500 g plombyro ledų (aš naudojau baltus, bet galima dėti kelių spalvotų sluoksnių)

Nulupam nuo panettone visokius apsauginius popierius. Verčiam ant šono ir apačioje išpjauname cilindro formos kiaurymę. Žiūrim, kad pyrago sienelės būtų apie 2 cm pločio. Viduriukų, kuriuos išpjovėm  - neišmetam, nes dieviškai skanūs. Galėsim su arbata sulapnoti. Ar kokiam ten trifle pagaminti...

Ledai turėtų nebūti į kaulą sušalę, tiesiog palaikom kol sušils iki tokio minkštumo, kad galėtume šaukštu kabinti ir kimšti į panettone. Prikimšus pilną ertmę, uždengiame dangčiu, padarytu nupjovus pašalintų vidurių dugną (ot nemoku normaliai paprastai parašyti..).

Gautą daiktą suvyniojame į maistinę plėvelę, kišam į šaldiklį ant nakties saldaus šalto miegelio.

Prieš valgant palaikom 10 minučių kambario temperatūroje. Imituodami sniegą, apibarstome gausiai cukraus pudra.

Pjaustome plonomis riekelėmis ir mėgaujamės... Geriausia pjaustyti ilgu plonu peiliu prieš tai panardintu į verdantį vandenį. Na kaip skaniai dera plombyras ir tie cukatai... Mmm...

Matau šiek tiek apsileidau, nieko neberašau, gėda pelėda. O tiek visko gaminau, tiek gaminau... Prisikaupė visokiausių receptų iš internetinių platumų ir ilgumų, gi reikėjo kai ką ir praktiškai patikrinti. Taigi šiam vakarui mes turim (tuo pačiu surašau ir įkvėpėjus: rikota iš kefyro (ačiū Vilmai) rožinis tinginys (dėkavoju Beatai) lęšiai su ryžiais Baltarusijos vėliavos desertas (kažkas panašaus čia) aviečių ir braškių kubeliai

Na, o dabar apie viską iš eilės...

Rikota iš kefyro

Paimam plastikinį pakelį kefyro ir metam į šaldiklį. Tegul pamiega per naktį. Ryte žadinam, subadom vieną šoną su šakute, tada į kiaurasamtį, kiaurasamtį į kriauklę, tegul tirpsta per visą dieną kol maišiukas beveik visai subliūška. Jei liko ten kokio skysčio - pamėginam švelniai paspaudžiant maišiuką pašalinti jį. Nu va ir viskas... Prakerpam maišelį ir mėgaujames švelnute, be jokių gumulėlių rikotos varške... Aš dar tokį ant greitųjų receptuką sumeistravau: rikota, šaldyta braškių "košė" ir pjaustyti mėtos lapeliai.

Rožinis tinginys

Šiam barbiškam tinginiukui reikės:

2 pakelių sausainių "Gaidelis" 200 gr. juodo šokolado indelio kondensuoto pieno 100 gr. sviesto 150 gr. žemės riešutų chalvos 4 rožinių zefyrų

Sausainius ir chalvą sutrupinam, šokoladą su sviestų ištirpinam. Į šokoladą supilam kondensuotą pieną, gerai išmaišom. Zefyrus supjaustom stambesniais gabaliukais. Viską sumišom, pilam į kepimo popieriumi išklotą skardą, gerai suspaudžiam, "sutrombuojam". Kad geriau susislėgtų aš ant viršaus dar indą su vandeniu uždėjau, akmenim apkroviau :) Nu ir į šaldytuvą, kad numigtų per naktelę. O jau grožis, o jau skonis...

Galim iš šitas ponias pavaišinti, o tai 85 metus geria tik kavą su likeriu, gal ir nusibodo jau...

Kas ten toliau? Aha...

Lęšiai su ryžiais

Na čia tai jau nieko ypatingai sudėtingo ar protingo. Virti lęšiai, ryžiai, česnako skiltelė ir pomidoro gabaliukai. Labai sveika ir skanu.

Baltarusijos vėliavos desertas

Tokia paprasta Eton mess deserto variacija. Kai kas mano, kad desertas buvo įkvėptas Labradoro šuns, kuris užlipo ant pikniko krepšio ir viską sutrypė: morengus, braškes, grietinėlę... Labai greitas dalykas.

kokosiniai morengai avietės plakta grietinėlė

Morengus sutrupinam, ant jų beriam avietes, viską karūnuojame su trupučiu vanilės ir cukraus plakta grietinėle.

Aviečių ir braškių kubeliai

Pastoviai šaldytuve prisikaupia visokių uogų, kažkaip jau nusibosti pradeda matyt. Tad reikia kažką su jom daryti, kad nebūtų nuobodu ir nereiktų verkti, kad vėl kažkas šaldytuve nebekokios kondicijos guli. Toks panašus receptas jau buvo, tik šį kartą per pusę dėjau braškių ir aviečių. Man atrodo, kad gavosi dar skaniau: uogas sutrinti su cukrumi, supilti į ledų formeles, palaikyti šadiklyje per naktį. Viskas...

Dėkoju už dėmesį...

Tokią nuostabaus skonio ir įdomaus derinio sriubą su sesute ragavome Barselonoje. Štai mano variantas, su šiokiais tokiais patobulinimais.2 porcijoms reikia: 4 sunokusių kvepiančių pomidorų porą šaukštų alyvuogių aliejaus arbūzo riekės baltos duonos prieskoninių žolelių rinkinio druskos Pomidorus nuplikyti ir nulupti. Tada prasideda pats nemaloniausias darbelis - išvalom pomidorų sėklas, turi likti tik "griaučiai". Sėklas metam lauk, jų mums nebereikės, o pomidorus su šaukštu aliejaus sutriname blenderiu. Turi gautis tiršta sriubytė, be nei vieno gumuliuko.Padarome trupinius: duoną su šaukštu aliejaus, žolelėmis ir druska gerai suminkome, galima ir su pirščiukais, suplėšome į trupiniukus.Sriubą pilame į lėkštę, patupdome viduryje kelis arbūzo rutuliukus, pabarstome trupiniukais.

Na o desertui - braškių kubeliai. Paruošti aišku reikėtų iš vakaro, nes gana ilgai šąla... Taigi.. Reikia tik braškių ir cukraus. Braškes su cukrumi sutriname su šakute, ar (nežinau kaip tiksliai vadinasi) bulvių košės grūstuvu. Supilame į formeles ledukams ir kišam į šaldiklį. Labai paprasta ir skanu, ypač vasarą... Tokie kubeliai tinka ir į kokius kokteiliukus įmesti...

Tai va tokia lengva, raudona vakarienė...

Po tokiu mandriu pavadinimu slypi paprastas kaip penkios kapeikos receptas ir pasakiškas skonis. Šios kavos-ledų idėją nusižiūrėjau čia, pas p. David'ą, prieš porą savaičių ir tik šiandien pagaliau prisiruošiau.Taigi, tataigi, mums reikės: poros puodelių stiprios , saldžios espresso Šaltą kavą supilam į plastikinį indelį ir kišam į šaldiklį. Po valandos sumaišome šakute. Vėl kišam atgal. Dar po tiek pat laiko vėl išmaišom, kad susidarytų gražūs kristaliukai. Dedam į taurę ir mėgaujamės. Žinovai mėgsta šliukštelėt šlakelį kitą kokio Bailey's ar panašiai. Tik tada į kavą dėti mažiau cukraus reikėtų. Rekomenduojama kavos mėgėjam karštą vasaros dieną.

Visą praeitą savaitę skaudėjo galvą, ką pagaminti su braškėmis arba iš braškių. Kūrybinėms kančiom "pasmerkė" šitas puslapis. Ir gimė trys receptukai. Vieną susapnavau (o pasirodo ne aš viena tokia gudri, bet ir kinai) , kitas gimė spontaniškai, o trečią "adaptavau" iš čia.

Nu ką gi, viskas nuo pradžių, eilės tvarka.Braškių saldainiai

Kaip ir minėjau, šitą daiktą susapnavau, ir jo įgyvendinimo pradžia man nedavė ramybės. Labai norėjau sužinoti koks būtų tokios keistenybės skonis.Reikia:

pusė stiklinės cukraus kelių šaukštų vandens kelių braškių pagaliukų, smeigtukų, mažų šakučių Cukrų su vandeniu kaitinti, kol pasidarys šiek tiek tąsus sirupas. Tada imti po vieną braškę ir jas atsargiai aplieti tuo sirupu keletą kartų. Palaukti kol atšals ir mėgautis. Dėmesio! Netinka žmonėms su silpnais dantimis, arba nemėgstantiems tąsių saldžių dalykų panašių į Moment klijus. O man patiko!

Grietinėlės ir braškių ledai

Čia labai paprastas receptukas, tik reikia šiek tiek kantrybės (nesuvalgyti per anksti).Reikia:

poros saujų braškių šaukštas cukraus 150 ml. plakamos grietinėlės Braškes supjaustyti, apiberti cukrumi. Palikti ramybėje, kad išsiskirtų sultys. Tuo tarpu išplakti gerai grietinėlę. Be jokių cukrų, gal tik vanilės įberti. Sumaišyti atsargiai braškes ir plaktą grietinėlę. Dėti į šaldiklį. Po 30 min. aplankyti būsimus ledus ir atsargiai su šakute pamaišyti iš kraštų į vidurį. Pasiųsti atgal į šaldiklį. Tą patį vėl padaryti po 30 min. Ir dar porą kartų pakartoti pasimatymą. Viskas, ledai baigti. Šiek tiek rieboka, bet labai skanu...

Trupininis tortukas

Ką gi... Šitas eksperimentas buvo tikra nesėkmė formos prasme, bet užtat pats skaniausias. Dingo per 15 min.

Reikia:

pakelio paprastų sausainių 80 gr. sviesto "Rududu" 150 gr. plakamos grietinėlės braškių Sausainius sutraiškyti iki mažiukų gabaliukų. Aš tam naudojau tokį medinį daikčiuką, su kuriuo dažnai trinu Mojito sudedamąsias dalis.

Trupinius sumaišyti su tirpintu sviestu (čia ir buvo mano klaida - per mažai sviesto). Suberti viską į pyrago formą ar lėkštę aukštesniais krašteliais. Gerai suspausti, supresuoti. Tada - į šaldiklį, 15 - 20 min. Gautą torto pagrindą patepti "Rududu", po to plakta grietinėle, (be cukraus!) papuošti gausiai braškėmis... Ir pailsėti į šaldytuvą nors valandai. Mano variantas gavosi labai birus, visai į tortą nepanašus, taigi siūlau sviesto dėti bent jau 150 gramų.

Beje, visus Jonus ir Janinas, o taipogi Rasas sveikinu ir siunčiu glėbį lauko gėlių.