Tinginiai irgi verda...

„Keturis ilgus metus. Keturis ilgus metus. Keturis ilgus metus buvau išėjęs. Keturis ilgus metus blaškė vėjas. O kai pagaliau sugrįžau – nieks nepažino.“ - dainuoja jaunystės kumyrai „Kontrabanda“. Ne tiek aš buvau išėjus, tik pusę metų, bet tikiuosi, kad kažkas laukė :-) Kur buvau išėjus? Niekur. Ne-bu-vo į-kvė-pi-mo. Ar verta tada kažką daryti, rašyti, jei jo nėra?

O pradedu nuo deserto. Čia tokį jausmingą graudulingą filmą žiūrėjau, tai ten mergička restoranuose nuo deserto pradėdavo. Na jei pasprings vegetarišku troškiniu, tai bent jau bus suvalgiusi prieš tai skaniausią vakarienės dalį.

Dar vienas dalykas. Per tą neįkvėpimą nesudalyvavau viename projekte, tai vat ką dabar dėsiu kelis kartus iš eilės bus to pasekmės.

Makaronai „Obuolių pyragas“

Makaronai

 

3 kiaušinių baltymai (turėtų sverti 100 g) 50 g cukraus 200 g cukraus pudros 110 g migdolų miltų (arba galima pasigaminti patiems: paskrudinam migdolus, nulupam, sumalam su cukrumi ir cukraus pudra) 2 arb. šaukšteliai malto cinamono

 

Kiaušinių baltymus sudedam į švarų indelį, uždengiam ir paliekam šaldytuve 24 – 48 valandoms, kad išgaruotų drėgmė ir tešla nebūtų vandeninga. Aš laikiau 2 paras. Išimam iš šaldytuvo dvi valandos iki gaminimo, kad baltymai sušiltų.

Mikseriu plakam baltymus iki putų. Tada pro truputį beriam cukrų ir plakam dar apie 5 – 10 minučių, kol baltymų masė bus standi ir lygi.

Migdolų miltus, cukraus pudrą ir cinamoną suberiam į virtuvinį kombainą ir kelias sekundes maišome.

Beriam migdolų, cukraus ir cinamono mišinį į baltymus ir, keldami mentelę nuo dugno į viršų, išmaišome.

Į skardą įtiesiame kepimo popierių arba silikoninį kilimėlį.

Tešlą sukrečiame į kulinarinį maišelį su paprastu apvaliu antgaliu. Išspaudžiame maždaug 3 – 4 cm skersmens pyragėlius. Pyragėlius paliekam 1 val. apdžiūti kambario temperatūroje.

Orkaitė per tą laiką turi būti jau įkaitusi iki 150 C. Kepam 12 minučių.

Pyragėlius ataušinam ant grotelių. Nuo popieriaus imame tik visai ataušusius.

Obuolių košė pertepimui

 

3 dideli obuoliai 4 šaukštai cukraus 100 g sviesto

 

Sviestą ir cukrų ištirpiname nedidelėje keptuvėje. Sudedame nuluptus ir smulkiai supjaustytus obuolius. Kepame ant lėtos ugnies apie 20 minučių, kol viskas virsta į košę. Ataušiname.

Makaronus lipdome po du, košės dedame po šaukštelį. Sudedame paruoštus skanėstus į sandarų indelį ir į šaldytuvą. Skaniausi kitą dieną, kai cinamonas ir obuoliai susijungia į vieną dievišką rudeninį skonį.

 

Pirmą savo ragautą makaroną prisiminsiu visą gyvenimą. Jis buvo karamelinis. Ir didžiulis. Va šitas, iš „Paul“ kepyklėlės, pirktas visai neromantiškoje vietoje – didžiuliame parodų paviljone. Buvo tai gal prieš keturis metus. Ir nuo tada... Na tai aišku, man norėjosi pačiai pasigamint šių gardybių. Trukdė tik tingėjimas – susimalti migdolų miltų. Pirkti paruoštų aš jų niekur nematydavau. Ir vienąkart pavasarį, oi ne, prieš porą savaičių, t.y. prieš Kalėdas, mama atvežė pusę kilogramo šio būtiniausio makaronams dalyko. Ačiūūūū...

Man pradėjo skaudėti galvą. Pirmas klausimas – kiek tuos kiaušinius džiovinti. Antras – kokius būtent makaronus gaminti (gal su žasų kepenėlėmis arba juodaisiais trumais (užsisvajojai, Egidija, leiskis ant žemės).

Ir va, kaip tyčia, žurnalas „Virtuvė. Nuo... iki..“ įdėjo straipsnį apie makaronus , viskas nuo A iki Z. Ir receptas vienas labai paprastas, be jokių ten rožių vandenų ir aukso dulkių.

Būtina amunicija, be kurios nei pro kur:

Tikslios svarstyklės Silikoninis kepimo kilimėlis Konditerinis maišelis su paprastu apvaliu antgaliu Orkaitė, kuria pasitikite 120 proc.

 

Šokoladiniai makaronai

3 kiaušinių baltymai (turėtų sverti 100 g) 50 g cukraus 200 g cukraus pudros 110 g migdolų miltų (arba galima pasigaminti patiems: paskrudinam migdolus, nulupam, sumalam su cukrumi ir cukraus pudra) 3 šaukštai geros kokybės kakavos miltelių

Kiaušinių baltymus sudedam į švarų indelį, uždengiam ir paliekam šaldytuve 24 – 48 valandoms, kad išgaruotų drėgmė ir tešla nebūtų vandeninga. Aš laikiau 2 paras. Išimam iš šaldytuvo dvi valandos iki gaminimo, kad baltymai sušiltų.

Mikseriu plakam baltymus iki putų. Tada pro truputį beriam cukrų ir plakam dar apie 5 – 10 minučių, kol baltymų masė bus standi ir lygi.

Migdolų miltus, cukraus pudrą ir kakavą suberiam į virtuvinį kombainą ir kelias sekundes maišome.

Beriam migdolų, cukraus ir kakavos mišinį į baltymus ir, keldami mentelę nuo dugno į viršų, išmaišome. Štai ir prasidėjo mano galvos sopuliai. Ilgai maišyti nereikia, bet kaip žinoti kada jau gana? Aš turbūt įdėjau kakavos per daug, su gerais kaupais. Tai tešla tikrai nesigavo, kaip rašoma žurnale, tokia, kad tešlos „šaukšteliu įdėjus ją į lėkštutę lėtai slystų į šalis ir būsimo kepinio viršus taptų lygus, be kauburėlių“. Kad ir kiek naudojausi patarimu pamaišyti ir tešlą tuo būdu suskystinti – nieks neskystėjo.

Į skardą įtiesiame kepimo popierių arba silikoninį kilimėlį (nutariau investuoti į tą silikoninį kilimėlį, nes nuo kepimo popieriaus labai ilgai po vieną reikėjo krapštyti ir daug būsimų makaronų buvo sulaužyta).

Tešlą sukrečiame į kulinarinį maišelį su paprastu apvaliu antgaliu. Va šitoje vietoje galėsite pasitikrinti savo sugebėjimą neišsipeckioti - aš šio testo neišlaikiau.

Išspaudžiame maždaug 3 – 4 cm skersmens pyragėlius. Tik antrą (tiksliau trečią, nes pirmoje esančius „šedevrus“ nukrapščiau peiliu ir vėl įtiesus naują popieriaus lakštą pradėjau iš naujo),skardą pildydama aš pagaliau supratau kaip ir ką reikia spausti.

Pyragėlius paliekam 1 val. apdžiūti kambario temperatūroje.

Orkaitė per tą laiką turi būti jau įkaitusi iki 150 C. Man pasirodė, kad prancūzai geriau žino (kelis video žiūrėjau) ir orkaitę įkaitinau iki 180 C. Ir po 5 minučių išgirdau kažkokius gražius „trakšt, trakšt“ garsus – visa pirma skarda „makaronų“ SUTRŪKINĖJO. Gavosi va tokie kieti sausainiukai. O ką, visai valgomi.

Taigi, temperatūra 150 C. Kepam 12 minučių.

Pyragėlius ataušinam ant grotelių. Nuo popieriaus imame tik visai ataušusius.

Kol atvės – ruošiame pertepimą.

90 g juodo šokolado 2 šaukštai grietinėlės 1 šaukštas apelsinų sulčių

Sulaužytą šokoladą, grietinėlę ir sultis kaitiname nedideliame dubenyje virš karštų garų vonelės. Jei neturite noro virti vandenį , galite daryti mano būdu. Puodą su šokoladu laikote apie 20 – 30 cm atstumu virš ugnies ir maišote nuolat. Viskas puikiausiai ištirpsta. Paruoštą pertepimą dedam 10 minučių į šaldytuvą, kad šiek tiek atvėstų. Jei užsimiršot ir šokoladas sustingo į kaulą – galima vėl atšildyti. Ir taip begalybę kartų....

Liko tik pertepti makaronus ir sulipdyti po du.

Patariama makaronų iškarto nevalgyti, nes geriausio skonio jie yra parą pastovėję į šaldytuvą įdėtoje sandarioje dėžutėje. Išimti iš šaldytuvo reikėtų likus 1 val. iki skanavimo.

Receptas iš kulinarinio žurnalo „Virtuvė. Nuo.. iki...“, Nr. 1-2, 2012 m.

Šios datulės – viena iš sėkmingesnių pastarųjų dienų improvizacijų. Galima valgyti šaltas, galima paskrudinti orkaitėje – gardu visaip. Tik gerai paskaičiuokite kiek jų pagaminti, o tai dėl paskutinės gali ir peštynės kilti. O datules rinkitės kuo didesnes – tokios gardesnes, be to daugiau visko telpa. Gali būti ir su kauliuku – kaip nors iškrapštysit.

Kimštos datulės:

15 datulių 150 g sūrio su mėlynu pelėsiu 30 migdolų 15 juostelių vytintos kiaulienos šoninės

Išimam kauliukus iš datulių. Sūrį supjaustom į 15 dalių. Migdolus pakepinam sausoje keptuvėje, atvėsinam. Kemšam sūriu datules, įstumiam po du migdolus. Apvyniojame juostele šoninės, permeigiame mediniu pagaliuku.

Į skardelę įtiesiame foliją, sudedam datules.

Kepame iki 160 C įkaitintoje orkaitėje apie 15 – 20 minučių.

Palaukiame kol šiek tiek atauš ir mėgaujamės.

Vieną dieną ėmė ir trūko kantrybė: čiupau rašiklį, išplėšiau lapelį iš bloknoto ir surašiau mirtinai reikalingų atlikti darbų sąrašą: nupirkti tą, suremontuoti aną, persodinti gėlę, išmesti pusę drabužių. Praėjo dvi savaites... Iš sąrašo išdidžiai galiu išbraukti du punktus: nupirktas pavadėlis katei (ir vieną kartą juom pasinaudota „dideliam“ katės „džiaugsmui“), apmažinta žaislų vaiko kambary (jungtinėmis pastangomis). Lieka dar viens... du... dvylikta punktų... Plius dar vienas – dažniau rašyti į blogą. O tai visai vasaros miegu užsnūdau ar lietus įkvėpimą vis nuplauna?! Atrodo ir gaminu, ir valgom, o parodyt nėra nei ko, nei kaip.

Puolu taisytis...

Dideliam pyragui pagaminti reikės (jei ką, galima ir per pusę visko imti):

300 g migdolų 250 g džiovintų abrikosų 120 g miltų 3 šaukšteliai kepimo miltelių 1 šaukštelis cinamono 1 šaukštelis malto muskato 600 g morkų 10 trynių 10 baltymų 400 g rudojo cukraus žiupsnis druskos sviesto mažas gabaliukas plius džiūvėsėlių skardai

Orkaitę įkaitinam iki 180 C. Pasiruošiam skardą: ištepam sviestu ir pabarstom džiūvėsėliais.

Migdolus suberti į blenderį ir kaip reikiant susmulkinti. Turi gautis kažkas panašaus į rūpius miltus su nedideliais riešutų gabaliukais. Abrikosus nuplauti, nusausinti ir susmulkinti peiliu 0,5 cm kubeliais. Migdolus ir abrikosus sumaišyti su miltais, kepimo milteliais ir prieskoniais. Atidėti į šalį.

Morkas nuskusti ir sutarkuoti su bulvių tarkavimo mašina arba rankiniu būdu (jei kantrybė jūsų draugė, o pirštai geležiniai). Sumaišyti su miltais ir visa kita smagia kompanija.

Trynius išplakti su cukrumi ir druska, kol pabals. Jei cukrus visas neištirpo, nieko baisaus. Sukrėsti į morkas, atsargiai išmaišyti.

Baltymus gerai, gerai išplakam mikseriu, iki standumo (ar viskas gerai – testuojame dubens apvertimo metodu. Jei baltymai įsikibę laikosi kaip pasiutę - puiku). Dedam baltymų masę po porą šaukštų į morkas ir atsargiai, atsargiai įmaišom.

Sudedam tešlą į skardą ir siunčiam į orkaitę.

Kepam apie 1 val. Jei jaučiam nerimą širdį, kad gal jau traukti lauk – apraminam ją patikrindami pyragą įbesdami ir ištraukdami pagaliuką. Jei sausas – traukiam lauk, jei šlapias – kepam toliau.

Labai skanu su vaniliniu padažu. Bet apie tai jau rytoj. OK?

Receptas su pakeitimais iš čia...

Vaikystėje vaisiai ir uogos visada skanesnis pas kaimynus. Pas vienus visada už tvoros nukrisdavo skaniausios pasaulyje slyvos – paslapčia, eidami iš mokyklos, patikrindavom ar užsiliko kokia. Pas Babulį (pačią mieliausią pasaulyje bobutę) gardžiausios buvo kriaušės... Mūsų sodas buvo labai, labai jaunas, bet vat keturias kriaušes iš pirmo derliaus naktį kažkas „nušvilpė“. O mes jas taip branginom, laukėm kol sunoks, varvinom seilę... Iki šiol jaučiu pyktį tam vagišiui!

O pas draugę kitoj kelio pusėj – aukščiausia trešnė su taip visų akis traukiančiomis uogomis. Maldaudavom jos brolį įlipti ir priskinti tų geltonų uogikių raudonais šoniukais. Ir iki šiol man trešnės daug skanesnės už vyšnias, net nesvarbu, kad jos raudonos, beveik juodos ir dar iš Vengrijos. O keptos kartu su abrikoso gabaliukais ir migdolų plutele... Mmmm..

Reikės:

600 g trešnių 5 abrikosų 2 šaukštai šviežių apelsino sulčių vieno apelsino žievelė 1 šaukštas krakmolo 2 šaukštai cukraus 1 šaukštelis vanilinio cukraus

100 g migdolų be odelių (arba 100 ml migdolų miltų) 100 g. migdolų plokštelių žiupsnis cinamono žiupsnis druskos 80 g sviesto

Orkaitę įkaitinam iki 180 C.

Trešnes pjaunam per pusę ir pašalinam kauliukus. Abrikosams irgi pašalinam kauliukus ir supjaustom į nedidelius gabaliukus (pusės trešnės dydžio). Sumaišom su cukrumi, krakmolu, žievele, sultimis ir vaniliniu cukrumi.

Jei neturim migdolų miltų, pasigaminame patys: supilam riešutus į blenderį ir malam, malam, kol bus daugiau ar mažiau į miltus panašūs. Migdolų plokšteles šiek tiek pasmukinam peiliu arba tuo pačiu blenderiu (kokius tris kartus trumpai spustelim mygtuką). Sumaišom su cinamonu ir druska, sudedam gabaliukais supjaustytą sviestą ir gerai rankomis viską sumaigom. Trupiniai gaunasi gana drėgni ir lipnūs, bet viskas čia gerai.

Uogas ir vaisius padaliname į keturis ugniai atsparius indelius. Ant viršaus sudedam migdolų masę.

Kepam 30 minučių arba kol paviršius taps gražios auksinės spalvos, o apačioje esantis reikalas pradės burbuliuoti ir veržtis per kraštus.

Atsiprašau už tiek nuotraukų - negalėjau susilaikyti :)

Receptą radau www.dandysugar.com

 

Ot nekantri esu... Gi iki šviežių mėlynių bei lietuviškų braškių liko laukti visai nedaug. Na pora savaičių gal... Maždaug... Jau taip užsinorėjau tokio trupininio su kaušeliu plombyro, kad spjoviau į visus laukimus, griebiau šaldytų mėlynių ir lenkiškų braškių. Gerai, kad nors rabarbarai vietiniai pasitaikė...

Trupiniams reikės:

200 ml miltų žiupsnio gero šviežiai malto kardamono žiupsnio druskos 70 g šalto šalto sviesto 2 šaukštų kupinų medaus

Rabarbarų ir uogų įdarui:

3 – 4 rabarbarų stiebų (20 cm) stiklinės šaldytų arba šviežių mėlynių stiklinės šviežių braškių 2 šaukštų krakmolo 4 šaukštų kupinų medaus pusės citrinos žievelės ir sulčių

Grožiui:

sauja migdolų plokštelių

Orkaitę įkaitinam iki 180 C.

Pasigaminam trupinius. Miltus sumaišom su druska ir kardamonu. Įtarkuojam sviestą ir suminkom kartu su medum. Pasidarom du rutuliukus, suvyniojam į plėvelę ir kišam į šaldiklį.

Kol tešla trupiniams šąla, pasidarome įdarą. Rabarbarus nulupam ir supjaustome, braškes supjaustome į 4 dalis. Sumaišom su mėlynėm, krakmolu, citrinos žievele ir sultimis, pagardinam medumi. Maišom švelniai, kad uogos nesusimaigytų.

Sviestu ištepame 6 ramekinus (arba kokias kitas karščiui atsparias formeles - metalinės irgi tinka). Sudedame po lygiai įdarą. Ant viršaus užtarkuojame trupinių masę. Papuošiame migdolų plokštelėmis.

Kepame 30 minučių arba kol įdaras pradeda burbuliuoti ir veržtis per kraštus, o trupiniukai gražiai paruduoja.

Valgom su plombyru... Galima papuošti cukruotom rabarbarų spiralėm, na, bet negi įmanoma išlaukti valandą kol jos bus pagamintos... Aš tiek kantrybės neturiu.

Dedant tokias uogų proporcijas šiek tiek labiau dominuoja mėlynės. Tada jei norisi rabarbariškesnio skonio - mėlynių pamažinam, rabarbarų padauginam....

Receptas su gražiomis fotografijomis iš vat čia. Gaila, kad mano paskutinį trupininį vyras sukirto, nors ir buvau perspėjus, kad pasilieku pakartotinei fotosesijai su dienos šviesom ir pan. Bet, matyt, per skanu buvo, kad išgirstų...

Prieš savaitę pas Aguonėlę užmačiau nuostabų dalyką – meškinio česnako pesto. Šiuos lapelius labai mėgstu, bet niekada nešovė į galvą, kad juos galima taip super duper gardžiai patiekti. Dažniausiai įsipjaustau į salotas ar vienus šlamščiu su kokiu mėsos gabalu. Dėkui Aguonėlei už kūrybiškumą ir įkvėpimą išbandyti kažką naujo. Drąsiai galiu sakyti, kad man tai - šio pavasario numero uno ;)

Labai skanu užsitepti šaukštelį ant ciabattos, o jau su rūkyta lašiša tai galima liežuvį nusikąsti...

Pesto reikės:

50 g gabaliuko „Džiugo“ 120 g migdolų gero kuokšto meškinio česnako lapelių 50 ml alyvuogių aliejaus žiupsnelis druskos žiupsnelis šviežiai maltų pipirų 3 šaukštų citrinos sulčių rūkytos lašišos, jei suktinukus darysit. O daryti verta...

Migdolus užpilam verdančiu vandeniu. Po kelių minučių vandenį nupilam ir nulupam odeles.

Sumetam į blenderį migdolus ir gabaliukais sulaužytą sūrį. Susmulkinam iki trupinių. Iškrapštom lauk ir atidedam į šoną.

Meškinį česnaką supjaustom stambiai ir suberiam į blenderį. Susmulkinam.

Sudedam atgal migdolų ir sūrio trupinius, supilam sultis ir aliejų, suberiam druską, pipirus ir viską gražiai pablenderiuojame.

Susipjaustom rūkytos lašišos juostelių. Dedam po trupučiuką pesto, susukam ir niam, niam, niam... Rašau ir seilės tįsta...

Gero savaitgalio visiems!

P.S. Įtariu, kad kaimynai apturėjo įdomių vaizdų stebėdami mano ir vyro ekvilibristiką balkone fotografuojant šiuos skanumynus. Gaudėm paskutinius saulės spindulius... Romantika, vienok...

Paprasti skanūs dalykai taip greit „užkabina“, kad net nepajunti, kaip mintyse viską išskaidai į sudėtines dalis, pasveri, pamatuoji ir jau virtuvėj sukinėjies bandydama atkurti tą puikųjį skonį.

Paragavom su kolegėm lauktuvių gautų skanumynų iš Dubajaus ir jau po pirmo kąsnio viskas gražiais susidėliojo galvoj: migdolas, datulė, šokoladas. Bėgam į virtuvę.

Reikės:

40 datulių mažesnių 40 migdolų didesnių 200 g šokolado (originale buvo pieniškas, bet man tokia nelaimė su juom įvyko, tai gaminau su juodu ~ 50 proc.)

Migdolus reikėtų pakepinti sausoj keptuvėj kol ims skleisti skanų kvapą. Ataušinam ir po vieną sukišam į datules. Šokoladą sulaužom gabaliukais ir ištirpinam karšto vandens vonelėj. Tirpstantį šokoladą visą laiką maišom, kai tik ištirpsta paskutinis gabaliukas – keliam šalin nuo vandens.

Ant lėkštės patiesiame foliją.

Su dviem šakutėm imam datulę, panardinam į šokoladą, traukiam lauk, nuvarvinam šokolado perteklių ir dedam ant folijos lakšto.

Kišam saldainiukus į šaldytuvą. Valgyti galima praktiškai po 15 minučių.

Aš, kaip jau įprasta man, būsimai sklerozininkei, apie migdolų paskrudinimą prisiminiau jau sukišusi juos į datules. O pienišką šokoladą sugadinau šildydama ant dideliausios liepsnos ir dar puode kuris ilgai neatšąla... Gavosi kažkoks kietas šokolado kukulis. Įdėjau ten dar sviesto porą šaukštų, pamakaliojau, suverčiau viską į foliją, suvoliojau tokią a la dešrą ir į šaldiklį. Po 20 minučių ištraukiau lauk, atkapojau gabaliuką paragavimui – ale visai neblogai gavosi tas liapsusas...

Geros šokolado savaitės visiems!

O čia keletas mano ypač šokoladinių archyvų:

Šokoladas su sūriu, datulėmis ir rožiniais pipirais Šokoladas ir Filadelfija Šokoladinė ekstazė Šokoladinis "kvailelis"

Ragavusiųjų ir galvą pametusiųjų prašymu įdedu tokių baisiai skanių džiūvėsių receptą. Ir dėkui visiems užvertusiems mane komplimentų ir visokių kitų pagyrimų ir ditirambų lavina... Labai malonu ir naudinga: verčia pasitempti, į viską žiūrėti atsakingai ir neparašyti kokių nesąmonių... Gi tiek akių skaito... Vai vai...

Tiesą pasakius, panašius džiūvėsius – cantuccini – biscotti (ar kaip ten dar jie vadinami) gaminu dažnai, tik dedu migdolų ir kartais rožinių pipirų. O čia toks šiek tiek patobulintas variantas su daugiau skonio ir be pikantiškųjų pipirų, kurie gal kam ir perpikantiški.

Reikės 4 kepalams iškepti (panašiai 100 - 120 džiūvėsių):

geros stiklinės išgliaudytų pistacijų 600 gramų tokio mišinio: džiovintos spanguolės, migdolai (be odelių), pekano riešutai. Aš naudojau du pakelius „Karališko mišinio“, tik razinas išrinkau, nes jos čia nelabai tinka. 500 g (arba 750 ml) miltų išsijotų 450 g cukraus pudros 1 arbatinis šaukštelis cinamono 2 arbatiniai šaukšteliai kepimo miltelių 2 arbatiniai šaukšteliai vanilinio cukraus 6 kiaušinių

Orkaitę įkaitinam iki 180 C.

Imam didelį dubenį ir jame sumaišom beveik viską: miltus, cukraus pudrą, kepimo miltelius, cinamoną, vanilinį cukrų, riešutus ir spanguoles.

Kiaušinius išplakam mikseriu su pora šaukštų cukraus pudros. Ilgai plakti nereikia- gal kokias 5 minutes.

Pilam kiaušinius į dubenį su visais kitais gerumynais. Gerai išmaišom, kad neliktų sausų miltų.

Imam skardą, įtiesiam kepimo popierių. Su dideliu šaukštu kabinam tešlą ir skardoje suformuojame du pailgus kepaliukus. Paliekam kuo didesnį tarpą tarp jų. Kepdami kepaliukai beveik susilies, nieko čia tokio, po to perskirsim.

Kepam 30 minučių vidurinėje lentynoje. Traukiam lauk ir paliekam ataušti. Kol šie du kepaliukai aušta – sudedam kepti kitus du.

Praaušusius kepaliukus atsargiai suraikom geru duonriekiu peiliu, panašiu į pjūklą. Riekelės turi būti apie 0,5 – 1 cm storio.

Klojam riekutes ant grotelių ir tokioje pat temperatūroje padžiovinam 15 minučių. Riekutės turi šiek tiek paruduoti.

Traukiam lauk, kišam kitą partiją ir t.t.

Labai gardu su kokiu jogurtu be priedų ar paprasčiausiai prie kavos ir arbatos. Skanaus ir su pavasariu!

 

Įsidrąsinau ir mečiau iššūkį Kepėjams be stabdžių. O metusi ir pati turėjau pagaminti šį švedų dievinamą tortą, kurį jie valgo gimtadienių ar kokių ypatingų progų sulaukę. Beje, aš jį kepiau šiom dienom irgi ypatinga proga – mano sesutė Viktorija ir jos vyras Mindaugas susilaukė tvirto berniuko, kuriam labai tinka jo vardas. Meinardas – „svarbiausias stipruolis“. Todėl ir pavadinimas torto iš tradicinio „Princesės“ patapo berniukišku.

Na, bet ir privargau gamindama šį skanumyną... Viską norėjau padaryti per vieną vakarą. Tai pradėjau 6 vakaro, o baigiau pusę pirmos nakties. Nedarykit tokios klaidos – išsikepkit bent jau biskvitą iš vakaro.

Mums reikės tokių sudėtinių dalių:

vanilinio biskvito drėkinimo skysčio 1/3 puodelio aviečių uogienės plaktos grietinėlės kremo 1 puodelio plikyto kremo marcipanų masės cukraus pudros

Puodelis – 250 ml, Formos skersmuo – 22 cm.

Vanilinis biskvitas

5 dideli kiaušiniai 1/3 puodelio cukraus 2 šaukštai sviesto 1 arbat. šaušt. vanilės esencijos (naudojau vanilę maišytą su cukraus pudra) 1 puodelis persijotų miltų

1. Įkaitinkite orkaitę iki 175 C. Ištepkite sviestu ir pabarstykite miltais kepimo formą. Įklokite į dugną kepimo popierių. Užkaiskite puodą su vandeniu. Plaukite kol užvirs.

2. Išplakite gerai kiaušinius. Suberkite cukrų. Dėkite dubenį su kiaušiniais virš verdančio vandens. Dugnas neturi siekti vandens, tarpas turi būti apie 5 cm. Pastoviai maišydami sulaukiame kol kiaušinių masė pasidaro šilta. Neperkaitiname, kad nesigautų kiaušinienė. Nuimame dubenį nuo garų, toliau maišome su mikseriu dideliu greičiu be sustojimo apie 3-4 minutes.

3. Tuo tarpu ištirpiname sviestą. Įdedame vanilę.

4. Kiaušinių masė yra paruošta, kai atvėsta ir padidėja mažiausiai 3 kartus.

5. Į kiaušinius suberiame ketvirtadalį miltų. Atsargiai išmaišome. Dedame kitą ketvirtį, vėl atsargiai iš maišome ir t.t Kol visi miltai bus įmaišyti.

6. Palengva įmaišome tešlą į ištirpintą sviestą. Pamažu, kad tešla nesukristų. Atsargiai išmaišome.

7. Supilam tešlą į paruoštą kepimo formą. Kepam vidurinėje orkaitės lentynoje. Kepam 30 minčių. Neatidarinėjame orkaitės kol nepraėjo 25 minutės. Pažiūrim ar iškepė su mediniu pagaliuku.

8. Išimam biskvitą iš orkaitės ir iškarto su peiliu “apeinam” pyrago pakraščius, kad atliptų nuo kepimo formos. Paliekam ataušti 5 minutes, tada imam lauk iš formos ir laukiam kol visiškai atauš.

Aš, kaip jau įprasta man tundrai, formą naudojau 27 cm, tai turėjau biskvitą kepti du kartus, nes gavosi labai jau plonas. Ir po to dar kraštus apipjovinėjau, kad pasiekti tą 22 cm skersmenį... Tundra, tundra... O šiaip biskvito receptas tikrai puikus, galima panaudoti ir kitus tortus kepant.

Marcipanų masė

3 puodeliai persijotos cukraus pudros 450 g migdolų masės (marcipanų masės) 3 šaukštai sirupo (pasigaminau iš 3 šaukštų cukraus ir šaukšto vandens, pavirinau šiek tiek, kol sutirštėjo) 2-3 šaukštai vandens 1/8 - 1/4 arbat. šaukštelio žalių maistinių dažų (tradicinė Princesės torto spalva)

1. Sudedam cukraus pudrą į dubenį ir maišom su elektriniu plaktuvu vidutiniu greičiu. Po arbatinį šaukštelį dedam marcipanų masę. Kol sudėsime visą masę, praeis 5 minutes. Supilam sirupą, geria išmaišom, kol jo nebesimato.

2. Mažame dubenėlyje išmaišom vandenį su dažais. Po truputį pilam į marcipanų masę, visą laiką maišome su mikseriu. Masė turi būti be gumulėlių, ne perdaug lipni.

4. Dedam marcipanų masę ant maistinės plėvelės, suformuojame kepimo formos dydžio apskritimą, 1,5 cm storio. Uždengiam plėvele. Suvyniojam. Dedam į šaldytuvą. Laikom per naktį. Arba galim naudoti po valandos ištraukę iš šaldytuvo, jei jau labai reikalas spiria.

Šiaip jau patogiau minkyti viską su rankomis, nereikia jokio mikserio, tik laiko gaišatis, labiau trukdo.

Drėkinimo skystis:

1/2 puodelio vandens 1/4 puodelio cukraus 1 arbatinis šaukštelis tamsaus romo (aš naudojau porą šaukštų kavos likerio)

1. Sumaišom vandenį su cukrumi ir ant vidutinės ugnies kaitinam iki užvirimo. Kai šiek tiek praaušta - įpilam romą. Prieš naudojimą visiškai ataušiname.

Plikytas kremas:

1 1/2 puodelio pieno perpus su grietinėle 6 šaukštų krakmolo 1/2 puodelio cukraus 1/2 puodelio vandens 4 dideli tryniai, kambario temperatūros 1 arbat. šaukštelis vanilės ekstrakto (naudojau vanilę maišytą su cukraus pudra)

Pašildome pieną su grietinėle iki užvirimo. Tuo tarpu dubenyje sumaišome krakmolą su cukrumi. Įmaišome vandenį. Išmaišome su šluotele. Po vieną dedame trynius. Kai pienas užverda, įdedame po truputį pusę krakmolo masės, visą laiką maišome, sudedame likusią masę. Verdame ir maišome, kol kremas sutirštės. Apie 2 – 5 minutes.

Imam nuo ugnies, įmaišom vanilės esenciją. Perdedam į metalinį indą ir leidžiame visiškai atšalti, kad nesusidarytų plėvelė – vis pamaišom. Jei atrodys, kad kremas labai jau tirštas, o jis bus ypatingai tirštas ir beveik neišmaišomas – nepanikuojam, taip turi būti.

Plaktos grietinėlės kremas:

3 puodeliai plakamos grietinėlės 3 šaukštai cukraus 1 arbat. šaukštelis vanilės esencijos (naudojau vanilę maišytą su cukraus pudra)

Plaktą grietinėle ruošiame paskutiniu momentu, prieš pat tepant tortą. Sumaišome visus ingredientus dubenyje, plakam mikseriu kol iš grietinėlės galės formuoti tokias styrančias viršūnėles.

Surinkimas:

1. Biskvitą supjaustom į tris dalis. Viršutinę biskvito dalį naudosime kaip apačią, patepam drėkinimo skysčiu, stengiamės per daug nesudrėkinti. Patepam plonu aviečių uogienės sluoksniu, beveik permatomu. Tepam plaktos grietinėlės kremą. Apie pusę cm. storio. Dedam kitą biskvito lakštą. Patepam drėkinimo skysčiu. Tepam plikytą kremą, apie 1 cm. Dedam paskutinį lakštą, nupjauta puse į apačią. Patepam drėkinimo skysčiu.

2. Torto šonus aptepam plaktos grietinėlės kremu. Kažkur 3 milimetrų storio. Plakta grietinėlė turi taip padengti biskvitą, kad marcipano mase prie jo negalėtų prisiliesti.

3. Sudedame likusia grietinėlę ant viršaus, suformuojame kalniuką. Turi gautis kažkas panašaus į apverstą dubenį. Gražiai su peiliu išlyginam paviršių.

4. Marcipaną išimame iš šaldytuvo 1 val. prieš pradedant formuoti tortą. Prieš dedant marcipaną ant torto, galima pasitreniruoti ant tokio pat dydžio dubens. Kai prisipraktikuojam suvyniojam marcipaną į rutulį ir iš naujo iškočiojame iki reikiamo dydžio ir storio.

5. Stalo paviršių pabarstome cukraus pudra. Su kočėlu iškočiojame marcipanų masę į 45 cm skersmens apskritimą, 3 milimetrų storio. Kai reikia dar pabarstome cukraus pudros, kad marcipanai neliptų prie stalo. Pabaigus kočioti braukiam cukraus pudros perteklių, o jei ir liks kažkiek – nieko baisaus, susigers.

6. Dedam marcipanų masę ant torto. Pradedame nuo priekio. Kad būtų patogiau ,marcipanų masę galima laikyti ant kočėlo ir po truputį nuleisti ant torto.

7. Pabaigus tortas turi būti visiškai padengtas marcipanų mase. Pasistengiame, kad ant torto nebūtų klosčių ir oro pūslių.

8. Su picos pjaustykle nupjauname marcipanų perteklių. Neišmetam, galėsim padaryti papuošimus.

9. Užkišę ilgą peilį kilstelim tortą ir užlenkiam marcipanų masę po apačia, kad nesimatytų biskvito.

10. Apibarstom cukraus pudra. Papuošiame lapeliais iš likusios marcipanų masės ir gyvu rožės žiedeliu.

11. Paruoštą tortą laikyti šaldytuve galima iki 2 dienų. 30 min. prieš valgant išimti lauk.

Sunkiausia dalis – perkelti marcipanų masę ant torto, aš turbūt keturis kartus vis perminkiau ir kočiojau lakštą, kol beveik pavyko gražiai uždėti. Pritrūko tik kelių centimetrų vienoj pusėj. Bet puikiai išsisukau – užklojau kitu gabalėliu masės, o sudūrimus užmaskavau marcipaniniais lapeliais.

Recepto šaltinis yra čia, bet akį užmesdavau ir į švediško maisto bibliją „Mat från Sverige“.

Neseniai teko ragauti labai skanių cantuccini. Tie kantučiniai – tai džiuvėsiai tokie, labai skanūs. Italai juos gamina, visaip į kavą ten mirko ir mėgaujasi. O kuom aš blogesnė? Kodėl turiu juos pirkti, jei galiu pati pagaminti.Po šiokių tokių paieškų kaip pagrindą naudojau šitą receptą. Tiesa, įvedžiau šokią tokią intrigą...Taigi tataigi reikės:320 gr. (arba 500 ml.) miltų300 gr. cukraus pudros1,5 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių350 gr. migdolų40 gr. migdolų plokštelių20 gr. rožinių pipirų0,5 arbatinio šaukštelio cinamono1,5 arbatinio šaukštelio vanilinio cukraus4 kiaušiniaiĮkaitinam orkaitę iki 180 C.Migdolus užpilam verdančiu vandeniu, palaikom apie 3 min. Nukošiam vandenį, nulupam odeles. Užknisantis darbelis, bet ko tik virėjos neiškenčia...Dubenyje sumaišom miltus, cukraus pudrą, kepimo miltelius, pipiriukus (va kur ta mūsų intriga..), cinamoną, vanilę. Migdolų plokšteles su blenderiuku ar kavamale sutrinam iki tokių rupių miltų. Beriam į dubenį.Nuluptus migdolus irgi šiek tiek su blenderiuku pasmulkinam, bet neįsijaučiam. Apie kokį ¼ tik susmulkinam, kiti turi likti cieli. Beriam irgi į dubenį. Kiaušinius išplakam su pora šaukštų cukraus pudros. Sumaišom su miltais ir visom kitom gėrybėm. Tešlą dalinam į dvi dalis, ji tokia lipni, galim šiek tiek pabarstyti miltais, kad būtų galima ją išimti. Suformuojam porą kepaliukų pailgų, dedam į skardą išklotą kepimo popieriumi. Tarp kepaliukų turi likti nemažas tarpas. Kišam į orkaitę, per patį vidurį. Kepam 30 min. Tešla turi pakilti ir beveik dvigubai išsiplėsti į šonus. Iškeptus imam lauk, ataušinam. Orkaitės neišjungiam. Su geru duoniniu peiliu (toks į pjūklą panašus, su dantukais) suraikom kepaliukus į panašiai 30 dalių kiekvieną (0,5 cm. pločio riekutėmis).

Guldom ant grotelių ir vėl į orkaitę, kepam apie 15 – 20 min. kol gražiai švelniai apskrus.Verdam kavos, mirkom, valgom, jaučiamės italais.