Tinginiai irgi verda...

Pagaliau susiruošiau prie jūros. Gėda kokia. Paskutinį kartą buvau prieš 1,5 mėnesio. Lygiai dvi minutes, nes matai, vėjas stiprus pūtė. O šiaip va vis prisiartindavau iki Jūratės ir Kastyčio skvero, pasimaivydavau, kad „ai, gal tingiu“ ir iki jūros nebenusirisdavau.

O šiandien, jėga, per stipriausią vėją, pilingą veidui darantį smėlį (bet užtat su smagia kompanija) įveikiau pusvalandžio ilgio kelią.

Ir dabar dar šiurpuliukai bėgioja. Sustirau iki kaulo. Kaip būtų pravertęs po pasivaikščiojimo va šitas sotus karštas troškinys... Gaila... Nebebuvo... Kitą kartą suderinsiu ir vieną, ir kitą ;)

Jautiena troškinta aluje

 

1 kg. jautienos (gali būti koks neišvaizdus gabalas su riebaliuku ir panašiai) 150 g. šalto rūkymo šoninės 2 morkos 1 mėlynasis svogūnas ¼ saliero šaknies 5 skiltelės česnako 2 arb. šaukšteliai marinuotų žaliųjų pipirų 0,5 litro tamsaus alaus (naudojau „Senojo Vilniaus tamsųjį“) 0,5 šaukštelio maltų juodųjų pipirų 1 arb. šaukštelis druskos 2 valg. šaukštai miltų kuokštas šviežio čiobrelio keli lauro lapeliai

 

Gamybos procesas panašus į Boeuf Bourguignon troškinį.

Orkaitę įkaitinam iki 230 C.

Šoninę supjaustome juostelėmis. Pakepiname keptuvėje, kol išsiskirs riebaliukas. Sudedame į puodą, kuriame viską troškinsime. Puodas turėtų būti ketaus ar panašus, kad būtų galima kišti į orkaitę.

Riebaluose, likusiuose nuo šoninės per keletą kartų apkepame 5 cm. gabaliukais supjaustytą jautieną. Svarbu, kad mėsa gražiai apkeptų, iš visų pusių. Jokiu būdu nedėkite visos jautienos iškarto, nes tada išsiskirs sultys ir mėsa bus kieta kaip guma. Apkeptą mėsą suberiame į puodą

Morkas supjaustome skridiniukais, tokiais šiek tiek įkypais. Svogūną pusžiedžiais, salierą stambokais šiaudeliais. Viską apkepame keptuvėje, poroje šaukštų aliejaus. Beriam į puodą.

Puode esančias gėrybes apiberiame miltais, ten pat druska, pipirai. Sumaišome. Kišame puodą (be dangčio) į orkaitę 4 minutėms. Ištraukiame, sumaišome ir vėl 4 minutėms į orkaitę.

Traukiam puodą lauk. Sudedame žoleles, žaliuosius pipirus, supilame alų.

Temperatūrą orkaitėje sumažiname iki 160. Kišame uždengtą puodą ir paliekame jį ten burbuliuoti kokioms 3 valandoms.

Skaniausias toks troškinys yra pašildytas kitą dieną. Aš kitaip ir nedarau – pagaminu iš vakaro, o valgau atkentėjusi visas pagundas kitos dienos vakarienei.

 

Esu išbandžius įvairius „taco“ variantus. Kodėl rašau kabutėse? Todėl, kad nežinau, ar tai, ką aš ragavau ir toliau ragauju, buvo tikras, meksikietiškas, taco. Pažintis prasidėjo Švedijoje. Mano pareiga būdavo nupirkti 400 gramų maltos jautienos. Supjaustyti daržoves. Valgyti. Valgydavom su tokiom traškiom, kietom kukurūzų geldelėm. Kaip jos vadinasi?...

Kelis kartus pati kepiau tortiljas. Nes tos guminės, kurių gali nusipirkti, man stringa burnoj. Bet mano šeimyna jas mėgsta. Kai kada valgom kaip nachos, t.y. su tortiljos čipsais. O dabar va supratau, kad man skaniausia su paprastu lavašu.

Daržovės irgi vis varijuoja. Tai svogūnų laiškų būtinai reikia, tai sugalvoju morkas ir cukinijas pakepinti sunkioje ketaus keptuvėje. Gaunasi toks dūmelio aromatas.

O vat su prieskoniai yra šitaip. Naudoju mišinį jau paruoštą. Na niekaip nesiseka pačiai nutaikyti proporcijų. Matyt kažkokios dalies nėra mano stebuklingoje virtuvėje.

Toks štai mūsų „taco“. Jūs, turbūt, kitaip darot. Papasakokit.

Mūsų „taco“

4 žmonėms

Padažui:

1 svogūnas 2 skiltelės česnako alyvuogių aliejaus skardinė pomidorų savo sultyse (be odelės) balzaminio acto šaukštas šaukštelis cukraus šaukštelis raudonėlio

Pradėsim nuo padažo. Nedideliame puode įkaitiname aliejų. Pakepiname smulkiai supjaustytą svogūną bei česnaką. Supilame pomidorus su visom sultimis. Pamaigome šakute. Suberiame cukrų, raudonėlį, actą supilam. Paliekam paburbuliuoti ant vidutinės ugnies apie 15 minučių.

1 - 2 lavašai didelė morka vidutinė cukinija stiklinė koncervuotų kukurūzų salotų gniūžtė (Iceberg, rukola, špinatai ir t.t.) 400 g. maltos jautienos pakelis taco prieskonių 200 ml vandens

Morkas ir cukinijas supjaustome griežinėliais. Kepame po nedidelę partiją (vienu sluoksniu) sunkioje ketaus keptuvėje (arba grill keptuvėje), apverčiame. Kepant morkas galima šliukštelt alyvuogių aliejaus. O cukinijas kepame sausoje.

Mėsą apkepame didelėje keptuvėjė, visą laiką medine mentele kapojame bei maišome faršą, kad gabaliukais nesuliptų. Kai nebesimato raudonos mėsos, supilame taco prieskonius ir vandenį. Uždengiame sandariai. Ugnį sumažiname iki minimumo ir troškiname apie 10 minučių.

Kartais pamirštu įkaitinti orkaitę, tai lavašą šildau suvyniojusi į foliją ir padėjusi ant keptuvės dangčio. Prispaudžiu kitu dangčiu.

Daržoves, mėsą, padažą sudedame į indelius. Salotas suplėšome.

Va ir viskas.

Lavašą supjaustome. Krauname ant jo viską, ko širdis geidžia.

Susukame. Valgome.

Žinot kuom dabar gyvena Palanga? Ne, neverkiam, kad žiema ir poilsiautojų ar pramogų mažai. Jei mums pasidaro liūdna, pasiilgstam šurmulio – darom šventę ir kviečiam visus. Nes drauge linksmiau, skaniau... O kas skaniau? Taigi stintas valgyti!

Prieš keletą dienų teko garbė būnant Rygoj pasidabinti Stintų ordino riterio apdarais bei kviesti mielus kaimynus atvykti.

Padėklai su gardžia rūkyta stinta buvo nušluoti per kelias minutes. Toks kvapas! O skonis… Mmm, gaila nebeparagavau – neliko juk…

Užtat grįžus namo pagaliau leidau sau atidaryti stiklainiuką prieš kurį laiką marinuotų stintų. O taip, gardumėlis. Tik kitą kartą nepagailėsiu acto…

Marinuotos stintos

2 litriniai stiklainiai

1,5 kg išdarinėtų stintų pusė stiklinės miltų druskos aliejaus kepimui 1,5 litro vandens 4 šaukštai acto (nors šiaip dėkit pagal savo skonį) 4 šaukštai cukraus Keli lauro lapeliai keli gvazdikėliai keli juodi pipiriukai pora morkų supjaustytų šiaudeliais pora svogūnų supjaustytų pusžiedžiais

Stintas apvolioti miltuose su trupučiu druskos ir po kelias iškepti gerai įkaitintame aliejumi. Aš po kiekvienos keptuvės aliejų keičiu, nesinori sukepusių pajuodusių miltų.

Į stiklainiukus pakaitomis sudedam svogūnus, morkas, stintas. Jei kokia stinta nebetelpa, ne bėda. Suvalgom daug negalvoję iškart.

Vandenį užverdam, sudedam prieskonius, cukrų, druskos. Trupučiuką pakaitinam. Paliekame praaušti. Įmaišom actą. Paragaunam. Geriau, kad būtų šiek tiek acto per daug. Supilam marinatą ant žuvies. Užsukam dangtelius. Kai atvėsta sudedam į šaldytuvą. Galima valgyti kitą diena, o galima ir pasikankinti, palaukti iki kokių Velykų (kaip žada mano kolegė daryti – kantrybės jai ir namiškiams ;)

O šventėje stintų bus visokių – keptų, marinuotų, vytintų (gardumėlis), rūkytų tiesiai iš rūkyklos. Jei esat užkietėję žvejai, galėsit stintų susižvejoti patys – šventę pradės stintų meškeriojimo varžybos. O jei ekstremalai, ieškantys kraują stingdančių pojūčių – pasinerkit į ledinę Baltiją kartu su ruoniais–sveikuoliais.

Dar vienas skanus dalykėlis – stintų barbekiu čempionatas. Ir kas galėtų pagalvoti, kad stintą iškepti reikia tiek sugebėjimų... Atrodo tokia paprasta žuvelė, o kiek niuansų.

Daugiau apie „Palangos stinta 2012“ šventę prašom skaityti čia. Ir jei neturit kur gyventi, paskubėkite - vietų viešbučiuose labai mažėja... Pagalbos reikia? Kreipkitės į mus, į TIC‘ą :-)

Na ir galva pas mane kiaura. Gi užmiršau svarbiausią. Į šventę kviečiam ir laukiam vasario 18 dieną, šeštadienį. Stinta, pūkis, stinta, pūkis!!!

Kai pilsit man sriubos – nepagailėkit tirščių. Vandenėlį tegul kas nors kitas siurbia, o man reikia pakramtyti. Dar pageidautina, kad būtų su kruopom kokiom, be spirgų ir be grietinės. Ir gal riekė duonos juodos tegul šalia guli...

Agurkynė su perlinėm kruopom

Geriausią agurkynę verda mano anyta. Maniškė irgi nebloga, bet kitokia. Va tokia:

1 litras jautienos sultinio stiklinė mirkytų pernakt perlinių kruopų keli juodi pipirai 1 morka 2 bulvė 3 – 4 rauginti agurkai

Kruopas ir pipirus beriam į sultinį. Verdam kol suminkštės. Morką, bulves supjaustom kubeliais ar kaip patinka. Bulvės gali būti šiek tiek didesniais. Suverčiam į puodą. Agurkus irgi supjaustom ir beriam į sriubą, kai viskas jau daugmaž yra išvirę. Palaukiam 5 minutes, paragaujam ar viskas gerai, ar netrūksta druskos ir išjungiam ugnį. Jei norim, galim kokį šomtą mėsos su kruopom kartu išvirti.

Grikių sriuba su frikadelėm

1 litras sultinio 100 ml grikių kruopų 2 morkos 1 svogūnas 100 ml virtų avinžirnių mėsos faršo frikadelėms druskos, pipirų

Grikius suberiam į sultinį. Kol viskas gražiai kunkuliuoja supjaustom šiaudeliais morkas ir svogūną susmulkinam. Tik jokiu būdu netarkuokite morkų... Nepatingėkite pasidarbuoti peiliu ar mandolina. Pakepam morkas ir svogūną šaukšte alyvuogių aliejaus. Suverčiam viską į sriubą. Mėsos faršą pagardinam druska ir pipirais, suformuojame mažas frikadeles. Dedam į sriubą. Ten pat keliauja ir avinžirniai. Laukiam kol grikiai gražiai suminkštėja ir frikadelės išverda. Pilam į lėkštes, kviečam visus prie stalo.

Kaip žinia coq-au-vin išvertus būtų „gaidys vyne“. Ne višta, ne viščiukas, o gaidys. Ar yra pas mus pirkt gaidžių? Radot kur nors? Ir kuom gaidys nuo vištos skiriasi? Ar žinot? Aš turbūt tik iš galvos atskirčiau, na skiauterė ten ir panašiai. Ir įdomu ką pagalvojo apie mane paukštienos (tiksliau vištienos) parduotuvės pardavėja – vedėja, kai labai rimtu balsu paklausiau „o ar pas Jus būna pirkti gaidžių“. Į tai gavau nei šiokį, nei tokį atsakymą „pas mus vištos visos be lyties“ ir vos tramdomą juoką. „Gerai“ sakau, „pasverkit aštuonias kojas tų nei vištų, nei gaidžių, tiks“.

Taigi parsitempiam viską aplinkui keikdami („gal taksi pasiimti“, "gal draugei paskambinti ir paprašyti, kad parvežtų“) šiuos dalykus (be šių dar antrątiek uogienei visokių pričindalų tempiau, jau bėdavojaus, atrodo...):

8 kulšeles 5 morkas 4skiltelės česnako 150 g rūkytos šoninės 250 g pievagrybių 100 g sviesto 1 butelis sauso raudono vyno (tiks ir pigus, koks akcijinis už 5 litus) druskos, pipirų, lauro lapų, raudonėlio, čiobrelio, baziliko buketėlis 1 šaukštas miltų 3 šaukštai konjako

Nuskutam ir stambiai supjaustom morkas, per pusę padalinam česnako skilteles. Didelės keptuvėj ar puode ištirpinam sviestą. Dedam kulšeles pasūdom, papipirinam ir apkepam iš abiejų pusių iki gražios auksinės spalvos. Jei telpa, ten pat sudedam ir morkas su česnaku, jei ne, apkepam kitoj keptuvėj. Apskrudusias morkas dedam prie kulšelių, užpilam konjaką ir padegam. Atsargiai, liepsna gali vos ne iki lubų pliūptelt! Gerai, kad aš spėjau laiku atsitraukti, o tai būčiau dabar kaip Šineida O‘Konor ir dar be blakstienų. Užbarstom šaukštą miltų, supilam vyną (viskas turi plaukioti vyne, neskųskit), sudedam lauro lapus ir žoleles. Uždengiam ir sumažinam ugnį iki minimumo.

Kol viskas gražiai burbuliuoja svieste pakepinam į tris dalis padalintus grybus, paskrudinam kubeliais supjaustytą šoninę. Suverčiam viską į puodą, į šiltą vyno glėbį. Vėl uždengiam ir verdam 1 – 2 valandas. Mano buvo gatavas po 1,5 val. Mėsytė minkštutė, krenta tiesiog nuo kaulų.

Beje, skaniausia yra pasigaminti iš vakaro, o kitą dieną ant mažiausios ugnelės dar pavirti 1- 2 valandas (man užteko 0,5 val., nes baisiai dideliam puode viriau, tad vynas nugaravo kaip reikiant pro skylutes).

Valgom su bulvių koše (sviesto, sviesto nepagailėkit. Gi prancūzų virtuvė be sviesto, kaip mes be bulvių. Va toks baisiai įžymus virėjas Joël Robuchon košę bulvių daro taip: 50 proc. bulvių, 50 proc. sviesto. Ragavusieji buvo be žado, gerąja prasme.). Užsigeriam vynu, žinoma.

Merci pour la recette pour l'homme qui l'a créé... Goût divin... Très délicieux...

Pusryčiai... Skaudi man tema... Darbo dienomis mano skrandyje - bardakas. Pats tikriausias. Išlekiu iš namų kaip akis išdegusi, kokie ten pusryčiai. Beveik visada vėluoju, mažiau ar daugiau (gė-da, gė-da!). Tad pusryčiauti, jei tai galima pavadinti tuo vardu, pasiseka apie 10.30, kai darbe stoja šventa arbatos gėrimo valandėlė (su pyragiukais, sausainiukais, spurgom, skruzdėlynais ir pan.)

Normalūs pusryčiai gaunasi dviem atvejais: savaitgalį ir viešbučiuose gyvenant. Todėl dažnai tuom, kuo mėgaujasi visi normalūs žmones per pusryčius, aš valgau vakare. Pvz. granolą su jogurtu ar lengvas salotas.

Granola (nusižiūrėta iš čia, tik pakeičiau vieną kitą smulkmeną)

450 g stambių avižų dribsnių (ne tų, kurios ten per 1 minutę išverda) 50 g sėlenų 50 g kokoso drožlių 100 g saulėgrąžų 80 g sezamų 60 g lino sėmenų 60 g moliūgo sėklų 100 g migdolų plokštelių 100 g lazdyno riešutų (patraiškytų, bet nesmarkiai) 200 ml saulėgrąžų aliejaus (to, kur be kvapo) 300 g medaus 1 - 2 šaukšteliai cinamono 100 g džiovintų spanguolių

Visų pirma noriu pasigirti ir tuo pačiu padėkoti: viskam sumatuoti naudojau puikutėles elektronines svarstykles - baisiausiai didelis ačiū skrieja Irenai. O jei neturit svarstyklių - dėkit viską iš akies, svarbu tik avižų ir pagardinimų santykis. Jis turi būti maždaug 1:1.

Orkaitę įkaitinam iki 180 C. Į skardą įtiesiam kepimo popierių. Aliejų su medum ir cinamonu supilam į katiliuką ir ant mažos ugnelės pakaitinam , kol viskas sušils ir daugmaž susijungs į vieną daiktą. Jokiu būdu neužvirinam!

Avižas sumaišom su paskaninimais (be spanguolių), supilam medų ir aliejų. Išmaišom, kol viskas bus vienodai sudrėkę. Supilam į skardą, kišam į orkaitę. Kas 10 minučių pamaišom, kad viskas vienodai apkeptų. Man viskas buvo gatava po 45 minučių, kai viskas pasidarė gražios rusvos spalvos. Kai praaušta – įmaišom spanguoles. Susipilstom į stiklainius ir naudojam kai prireikia.

Morkų – obuolių salotos (o gal mišrainė) su medumi ir šiuom bei tuom (nusivogta iš Palangos „Mūzos“ kavinės)

1 morka 1 obuolys šlakelis citrinos sulčių 1 – 2 šaukšteliai medaus šaukštelis saulėgrąžų žiupsnis cinamono

Morką ir obuolį supjaustom šiaudeliais (aš mandri labai, tai naudojau mandoliną - savo mylimiausią daiktą šiuo metu). Obuolį galima pjaustyti su visa skūra, kad nei vienas vitaminas neprapultų.

Šliūkštelim citrinos sulčių, dedam šaukštelį kitą medaus. Pabarstom saulėgrąžom ir paskaninam viską cinamonu.

Jei medus susicukravęs – pašildom karšto vandens vonelėje – atsileis.

O kokie pas Jus santykiai su tuom reikalu? Su pusryčiais?

Ir jei ką, skanių Jums rytoj :)

Vieną dieną ėmė ir trūko kantrybė: čiupau rašiklį, išplėšiau lapelį iš bloknoto ir surašiau mirtinai reikalingų atlikti darbų sąrašą: nupirkti tą, suremontuoti aną, persodinti gėlę, išmesti pusę drabužių. Praėjo dvi savaites... Iš sąrašo išdidžiai galiu išbraukti du punktus: nupirktas pavadėlis katei (ir vieną kartą juom pasinaudota „dideliam“ katės „džiaugsmui“), apmažinta žaislų vaiko kambary (jungtinėmis pastangomis). Lieka dar viens... du... dvylikta punktų... Plius dar vienas – dažniau rašyti į blogą. O tai visai vasaros miegu užsnūdau ar lietus įkvėpimą vis nuplauna?! Atrodo ir gaminu, ir valgom, o parodyt nėra nei ko, nei kaip.

Puolu taisytis...

Dideliam pyragui pagaminti reikės (jei ką, galima ir per pusę visko imti):

300 g migdolų 250 g džiovintų abrikosų 120 g miltų 3 šaukšteliai kepimo miltelių 1 šaukštelis cinamono 1 šaukštelis malto muskato 600 g morkų 10 trynių 10 baltymų 400 g rudojo cukraus žiupsnis druskos sviesto mažas gabaliukas plius džiūvėsėlių skardai

Orkaitę įkaitinam iki 180 C. Pasiruošiam skardą: ištepam sviestu ir pabarstom džiūvėsėliais.

Migdolus suberti į blenderį ir kaip reikiant susmulkinti. Turi gautis kažkas panašaus į rūpius miltus su nedideliais riešutų gabaliukais. Abrikosus nuplauti, nusausinti ir susmulkinti peiliu 0,5 cm kubeliais. Migdolus ir abrikosus sumaišyti su miltais, kepimo milteliais ir prieskoniais. Atidėti į šalį.

Morkas nuskusti ir sutarkuoti su bulvių tarkavimo mašina arba rankiniu būdu (jei kantrybė jūsų draugė, o pirštai geležiniai). Sumaišyti su miltais ir visa kita smagia kompanija.

Trynius išplakti su cukrumi ir druska, kol pabals. Jei cukrus visas neištirpo, nieko baisaus. Sukrėsti į morkas, atsargiai išmaišyti.

Baltymus gerai, gerai išplakam mikseriu, iki standumo (ar viskas gerai – testuojame dubens apvertimo metodu. Jei baltymai įsikibę laikosi kaip pasiutę - puiku). Dedam baltymų masę po porą šaukštų į morkas ir atsargiai, atsargiai įmaišom.

Sudedam tešlą į skardą ir siunčiam į orkaitę.

Kepam apie 1 val. Jei jaučiam nerimą širdį, kad gal jau traukti lauk – apraminam ją patikrindami pyragą įbesdami ir ištraukdami pagaliuką. Jei sausas – traukiam lauk, jei šlapias – kepam toliau.

Labai skanu su vaniliniu padažu. Bet apie tai jau rytoj. OK?

Receptas su pakeitimais iš čia...

Vėl prisikaupė visokių receptų, kuriem kažkaip tingisi kurti atskirus įrašus. Ir visos kažkodėl labai jau geruoliškos gavosi, vegetariškos...

Morkos, salieras, obuolys ir dar šis bei tas

morka gabalas saliero šaknies obuolys kelios šakelės brokolio pora datulių alyvuogių aliejus bazilikas, mairūnas, raudonėlis druska pipirai šlakelis citrinos sulčių

Na čia viskas labai paprasta ir elementaru... Morką, salierą ir obuolį sutarkuojame, sumetam nuplikytas brokolio šakeles ir supjaustytas datules. Užpilame iš likusių dalykų sutaisytu užpilu.

Salotų visokiausių karti polkutė

gabaliukas agurko keli graikiški riešutai šviežio baziliko lapeliai keli daigintos garstyčios lollo rosso salotų saujelė fresse salotų saujelė alyvuogių aliejus bazilikas, mairūnas, raudonėlis druska pipirai šlakelis citrinos sulčių česnako skiltelė

Salotas suplėšom, barstom graikiškais riešutais, užmetam griežinėlius agurko. Pagardinam užpilu (tas pats kaip ir prieš tai tik įmetam sutraiškytą česnako skiltelę). Pabarstom garstyčių daigais. Kartoka, bet labai mmmmm....

Mandrųjų cukinijų salotos

gabaliukas mango gabaliukas fermentinio sūrio fresse salotų saujelė iceberg salotų šiek tiek šviežių svogūnlaiškių datulių pora keli griežinėliai cukinijų riešutų ir prieskonių mišinio „Nomu“ (arba kuminas, sezamas ir kalendra sumaišyti su skaldytais riešutukais: migdolais, lazdyno) alyvuogių aliejaus

Orkaitę įkaitinam iki 200 C. Cukinijos gabaliukus patepam aliejumi , apibarstome riešutukų ir prieskonių mišiniu ir padžioviname apie 20 – 30 min. orkaitėje.

Viską kitką supjaustom, suplėšom, sumaišom. Užpilam tokiu pat užpilu kaip ir prieš tai. Ant viršaus tupdom cukinijas.

Kynva ir gardi kompanija

raudonosios kynvos (quinoa) pagal skrandžio dydį avokado pusė gerai prinokusio kaparėlių šaukštelis vienas kitas parmezano sūrio gabaliukas šviežio čiobrelio kelios šakelės česnako skiltelė cukinijos galiukas alyvuogių aliejaus

Kynvą išverdam pagal instrukciją. Sumaišom su tarkuotu sūriu, sutraiškytu česnaku, čiobreliu ir kaparėliais. Cukiniją dedam į keptuvę gerai įkaitintą su šlakeliu aliejaus. Apkepam vieną pusę, verčiam ant kitos. Į salotų indelį dedam avokadą sumaišytą, cukiniją keptą, vainikuojame kynva su priedais skaniaisiais. Neužmirštam druskos ir pipirų... Papuošiam šakelėm šviežio čiobrelio...

Rusijos gėrybių parodėlėje labai flegmatiško balso moteriškutė prekiavo visokiais grybais džiovintais, uogomis negirdėtomis (kurių po vieną visų paragavau), marinuotais ir raugintais grybukais, marinuotais фучжу (nusipirkau puskilogramį ir labai skaniai sukirtom su kolegom stende). Kažkaip patraukė akį bokštu sudėliotos skardinės su troškinta arkliena. Niekada nebuvau ragavusi šitokios mėsos, tik girdėjusi, kad visokie ten italai ir prancūzai apsilaižydami kerta kepsnius iš jos ir troškinius ten visokius. O vat šituos konservus gamina Čiuvašijoj... Ten arklius labai gerbia ir visaip myli, o senovėje arkliena buvo ritualinis maistas... Nu ir iki šiol valgo, tik paprastesnėms progoms gal...

Ekspromtu gimė vat toks užkandis – mišrainė. Jei nelabai jums prie dūšios tokia egzotika, galima užsidėti tuno kokio...

Dviems porcijoms reikės:

1 burokėlio 1 morkos 0,5 obuolio 4 skiltelės česnako alyvuogių aliejaus šlakelis balzaminio acto lašeliukas baziliko džiovinto žiupsnelis mairūno džiovinto žiupsnelis druskos pipirų keli gabaliukai troškintos arklienos

Įkaitinam orkaitę iki 200 C. Burokėlį gerai nuplauname ir suvyniojame į foliją. Dedam į orkaitę, po 30 minučių ten pat keliauja nulupta ir skridinėliais supjaustyta morka bei nuluptas ir į keturias dalis padalintas obuolys. Morka ir obuolys irgi įvynioti į foliją. Šalią metam nenulupto česnako skilteles. Kepam dar valandą. Traukiam lauk, ataušinam ir nulupam burokėlį. Supjaustom šiaudeliais. Dedam į lėkštę, ten pat keliauja morkos skridinėliais ir šakute sutraiškytas obuolys bei česnakas. Pilam aliejaus ir acto, pabarstom druskos ir prieskonių. Užtupdom ant viršaus arklienos. Valgom... O skonis labai panašus į jautieną, nieko ypač mandro :)

 

O šiaip tai sriuba turėjo gauti, bet... Man, tiesą pasakius, šios košės – sriubos tirštumas net labai patiko. Ir ta rūpi tekstūra čia labai, labai tiko...

O šios košės įkvėpėja – Beatos virtuvė. Labai ji smagiai aprašo tuos lęšius ir knygoje, ir savo bloge, tai taip ir gundo ką skanaus pasigaminti. Aklai jos nurodymų nesekiau, gavosi tokia „egidiška“ improvizacija.

Reikės:

250 g žaliųjų lęšių (gali būti ir kitų spalvų) pusė raudonojo svogūno galiukas poro pora skiltelių česnako šoninės šalto rūkymo neblogas gabaliukas alyvuogių aliejaus pora šaukštų didokas obuolys pora morkų pomidorų pastos ar tyrės kokios pusė stiklinės malto kumino šaukštas sriubinis paprikos šaukštas sriubinis druskos pora gerų žiupsnių

Atrodo viską surašiau. O jei ką ir praleidau – jums plačios lankos improvizuoti ir įmesti kad ir faršo kokio pakepinto ar moliūgo gabalą.

Pasiraitojam rankoves ir prie darbo. Užkaičiam puodą su lęšiais ir 1,5 litro vandens.

Keptuvėje su alyvuogių aliejumi pakepiname susmulkintą svogūną, česnaką, porą ir šoninę. Kai apkrunda visas šitas reikalas, sumetam kuminą ir papriką. Pakepinam dar minutę kokią. Sumetam obuolį nuskustą ir dideliais gabalais supjaustytą. Šiek tiek maišydami viską apkepame. Ir verčiam į puodą su lęšiais. Ten pat keliauja ir griežinėliais suraikytos morkos, druska bei pomidorų tyrė. Sumažinam ugnį ir verdam kokį pusvalandį kol suminkštės morkos ir lęšiai ištiš. Imam blenderį ir šiek tiek pasmulkinam mūsų sriubą – košę. Bet per daug neįsijaučiam, paliekam to gerojo rūpumo.

Pilam į lėkštes, ant viršaus užtupdom pakepintos šoninės juostelių ir šviežio svogūno laiškelių.

Jau taip skanu, kad suvalgėm po porą lėkščių ir vis dar grįžtam į virtuvę po vieną kitą šaukštą pakabinti iš puodo. Net ir Pijus nedidelę lėkštutę suvalgė, reiks brėžti į sieną ...

Gardaus ir jums!!!

Šaltiems vakarams sušildyti, pažadus laikytis gavėnios sustiprinti, padės vegetariškas lęšių troškinukas pagardintas daigintomis mungo pupytėmis ir rokforo gabaliukais.

Reikės:

200 g raudonųjų lešių poros bulvių poros morkų sauja daigintų mungo pupuolių gabaliukas rokforo

Užkaičiam vandenį su lęšiais. Kol jie šiek tiek apvirs, nuskutam bulves ir morkas, supjaustome gabaliukais ir skridinukais. Suberiam į lęšius (kurie jau buvo užvirę ir virė gal kokias 10 minučių) ir verdame kol daržovės bus minkštos. Neužmirštam druskos, pipirų ir visokių žolyčių: mairūno, baziliko, raudonėlio. Prieš valgant užsibarstom mungų ir sūrio to skaniojo rokforo.

 

Prieš porą dienų teko pabūvoti Kaliningrade. Ir kaip Karaliaučiuj neužsukti į turgų? Ir ypač į žuvies paviljoną?! Prisipirkau кижучь ikros (lašišinė žuvis kažkur nuo Kamčiatkos), didelių išlupinėtų krevečių, voblos džiovintos vyrui (tik išpeikė, nes, kaip nekeista, džiovinta buvo su visom žarnom), na ir gražuolį kilograminį sterkiuką. Pavarvinau seilę į bačkas prikrautas cielų silkių visokiausio dydžio iš visokiausių jūrų, nepakeliamo dydžio lašišas, rūkytus ungurius ir visokius kitus jūrų velnius. Po žuvies turgaus nupėdinau per -16 C stingdantį šaltį pasidairyti į daržovių paviljoną (kuris tokio dydžio kaip visas Palangos turgus), bet kaip žinia nesezonas, tai už paskutinius rublius iš uzbeko nusipirkau киш-миш, курага ir žemės riešutų apvoliotų karamelėje ir sezamuose. O tada pro namine adžika apkrautus stalus bėgte iki mašinos, kol pirštai nenukrito.

Šeštadienio pietums norėjosi kažko labai skanaus ir nekasdieniško. Po ilgų svajonių nutariau sterką iškepti druskoje.

Taip paruoštą žuvį galėčiau valgyti ir valgyti. Švelni, sultinga, be būdingų žuviai kvapų... Mmmm... Tik su druska nepasisekė, buvo tik su jodu. Nors žuviai tai visai nekliudė, gal labiau bulvėms. Tiesą pasakius, man tas jodas nemaišė, aš jo beveik nejaučiau, o vat vyras suraukė nosį....

Taigi reikės:

1 cielo sterko kilograminio (be vidurių. Gali būti su galva, gali būti begalvis) 2 kg druskos (geriau be jodo) krapų pora šakelių rozmarino džiovinto žiupsnelis 3 riekutės citrinos žiupsnis pipirų

Orkaitę įkaitinam iki 240 C. Nuplaunam kelias bulves, nusausinam ir kokioj nedidelėj formoj (aš naudojau kekso formą su skyle) dosniai apiberiam druska, nepamiršę jos paskleisti sluoksnį prieš dedant bulves. Kišam į orkaitę ir tegul kepa kol ruošim žuvį, bulvėm ilgiau reikia kepti.

Žuvį nuplaunam, nusausinam. Geriausia naudoti šviežią, bet galim ir šaldytą (neužmirštam atitirpinti). Prikišam pilvą krapų, rozmarino, pipirų, citrinos. Su mediniais pagaliukais „užsiuvam“ pilvą, kad niekas neiškristų. Jei žuvis be galvos – pamėginam su pagaliukais susegti susidariusią skylę, kad nepatektų per daug druskos į vidų.

Skardoj paskleidžiam dalį druskos, turi susidaryti 1 cm sluoksnis. Guldom žuvį, gausiai apipilam druska, paliekam tik uodegą kyšoti ir galvą.

Kepam apie 30 minučių. Kartu toliau kepa ir bulvės.

Po pusvalandžio traukiam viską lauk. Žuvį atidedam į šoną, kad pailsėtų 5 minutes. Iškrapštom bulves, padedam šiltai.

Atsargiai nuimame susidariusį druskos šarvą nuo žuvies.

Perkeliam į lėkštę, nuimam odą, jei kartu su šarvu nenusiėmė. Išdalinam žuvį į lėkštes, išrankiojam ašakas. Ašakų pas sterką tik viena kitą stambesnė pasitaiko. O vat karpio jau taip nerekomenduočiau kepti...

Valgom su bulvėm ir troškintom morkom. Morkas dariau taip. Supjausčiau labai plonai plonai ir patroškinau keliuose šaukštuose alyvuogių aliejaus su garam masala ir druska. Paprasta, bet puikiai tiko prie žuvies.

Bulvikes sugalvojau taip ruošti paskaičius vat čia... O receptų apie žuvį druskoje internete milijonas...

Bežiūrinėdama kompiuteryje savo valgių paveiksliukus atradau keletą nepublikuotų senienų. Šiaip nieko ypatingo ir mandraus, tiesiog trys salotų ir vienas užtepuko variantas.

Baklažanų natos

Baklažanų čipsai Beodžiai pomidorai Avokado griežinėliai Virtos mažytės morkytės Skrudintos ir alyvuogių aliejumi beigi česnaku įtrintos riekelės batono

Supjaustom viską norimais gabaliukais, užpilam užpilą, kuris padarytas iš garstyčių su grūdeliais, balzaminio acto, alyvuogių aliejaus, čiobrelių ir druskos. Tokios salotos gali būti pagrindas, kurį galima pagardinti lašiša švelniai sūdyta ar vištiena kokia kepta.

Žirnių natos

Sauja šviežių žirnių (arba šaldytų ir išvirtų) Iceberg salotos Mozzarella sūrio Beodžiai pomidorai

Suplėšom, supjaustom. Apipilam alyvuogių aliejumi su trupučiu citrinos sulčių, druska ir rožiniais pipirais trintais beigi vienu kitu kaparėliu.

Sūrio ir meliono natos

Pelėsinio sūrio Meliono Mango Iceberg salotų Šviežio agurko juostelių Pomidoro Baziliko šviežio Kalendros šviežios

 

Suplėšom, supjaustom, sutrupinam. Užpilas kaip ir prieš tai taisytų salotų.

Dar vienas tų pačių salotų variantas tik su saulėje džiovintais ir aliejuje išmirkytais pomidorais. Ir sūrrrrrrrrrrrrrrio daugiau...

Alyvuogių užtepukas

Žaliųjų arba juodųjų alyvuogių indelis Šlakelis alyvuogių aliejaus

Su blenderiuku viską gerai sutrinam. Tepam ant šviesios duonytės gabaliuko, ant viršaus užtupdom fetos sūrio arba džiovintą spanguolę ir makt.

Tik šįkart nuotraukoje juodas užtepukas pirktinis... O žalias tai jau naminis...

 

Vakar desperatiškai ieškojau kokio nors lengvo ir greito pyrago recepto. Man visada taip: žinau, kad bus svečių, bet tempiu gumą ir viską gaminu paskutinę minutę. Iš pradžių norėjosi kokį cheesecake pagaminti, bet būtų tada reikėję kelias valandas laukti, kol tas daiktas valgomas bus... Gi viskas iki paskutinės akimirkos buvo atidedama... Ak tinginė aš, tinginė... Tada toptelėjo mintis apie morkų pyragą. Vėl kūrybinės kančios: kokį ir kaip? Bet netikėtai, nelauktai radau labai lengvą receptuką Neringos bloge. Ačiū, ačiū... Taigi puoliau į parduotuvę, o iš ten į virtuvę drebančiom rankom (gi laiko iki svečių atėjimo liko tik 1 val., o dar reikėjo ir kriaušes suruošti...)

Mums reikia:

1 kg. neskustų morkų minus viena morka 5 kiaušinių 350 gr. cukraus 350 gr. miltų 350 ml. aliejaus 2 arb. šaukšt. kepimo miltelių 0,5 arb. šaukšt. malto muskato riešutėlio 1 arb. šaukšt. malto cinamono 150 gr. graikiškų riešutukų Morkas nuskutam ir sutarkuojam smulkia burokine tarka. Kiaušinius išplakam gerai su cukrumi, kad pabaltų ir tūris padidėtų. Sumaišom miltus, kepimo miltelius, cinamoną ir muskatą. Riešutus su kokiu geru akmeniu sutrinam, sutraiškom. Viską sujungiame į vieną daiktą: morkas, miltus, kiaušinius, riešutukus, aliejų. Gerai išmaišom. Orkaitė turi būti jau įkaitusi iki 200 C. Skardą ištepam sviestu, pilam tešlą. Kepam apie 50 min, arba kol į pyrago vidurį įbedus pagaliuką, jis bus sausas.

Tokiems elementariems patiekalams net gėda kurti kiekvienam atskirus įrašus. Bandysiu visus sutalpinti viename. Be to šiandien paskutinė birželio diena, nėr ko tingėti - kas padaryta birželį, birželį ir turi būti aprašyta.Taigi... Pora salotų ir vieni pusryčiai... Nors manau, kad ir tas salotas pusryčiams visai tiktų sukramsnoti.Morkų salotos

Imam:

porą morkų saujikę moliūgo sėklų alyvuogių aliejaus česnakiuko porą skiltelių pipiriukų Na viskas elementaru. Morkas sutarkuojam ir tada sumetam viską kitką. Ir valgom... ką jau čia kitką su tokiom salotom ir benuveiksi... tik suvalgysi...Mano idealūs pusryčiai

Reikia: kiaušinių (o kiek, tai jau kiekvieno reikalas, man dviejų užtenka) pomidoro prieskoninių žolelių (bazilikas, raudonėlis, mairūnas, rozmarinas.. kas po ranka, tas ir tinka) druskos Kiaušinius sumušam į keptuvę (aliejus dar turi būti neįkaitęs). Į keptuvę įpilti kelis šaukštus vandens, tada kiaušiniai keps garuose, nereikės apversti. Uždengiam ir sumažinam ugnį iki minimumo. Kepti kelias minutes. Man patinka, kai trynys nesusimakalioja su baltymu ir būna iki galo iškepęs. O garuose dar ir neperkepa per daug. Neužmirštam užberti druskos, aišku... Na ką kiaušiniai iškepė, imam lauk, padedam šiltai. Pomidorą pjaunam per pusę ir į keptuvę perpjauta puse žemyn. Po 2-3 min. apverčiam, pabarstom druska ir prieskoniais. Dar porą minučių paliekam kepti. Ir viskas. Pusryčiai ant stalo.

Salotos su plėšomu sūriu

Na čia toks valgis paprastas , kad net gėda rašyti. Vakar parduotuvėj pamačiau tokią keistenybę - įdomybę "Plėšomos sūrio dešrelės su prieskoninėmis žolelėmis". Tokios gražios ufonautiškai žalios spalvos.Reikės: plėšomų sūrio lazdelių-dešrelių Iceberg salotų pomidoro vytinto kumpio (nebūtinai) prieskoninių žolelių (tų pačių kaip ir keptam pomidorui) alyvuogių aliejaus česnako kokią skiltelę druskos, be abejo

Sūrį, kumpį ir salotas suplėšom, o viską kitką sutrinam, sugrūdam su kokiu grūstuvu ir ant salotų. Sumaišom, valgom, džiaugiamės vasara.