Tinginiai irgi verda...

„Keturis ilgus metus. Keturis ilgus metus. Keturis ilgus metus buvau išėjęs. Keturis ilgus metus blaškė vėjas. O kai pagaliau sugrįžau – nieks nepažino.“ - dainuoja jaunystės kumyrai „Kontrabanda“. Ne tiek aš buvau išėjus, tik pusę metų, bet tikiuosi, kad kažkas laukė :-) Kur buvau išėjus? Niekur. Ne-bu-vo į-kvė-pi-mo. Ar verta tada kažką daryti, rašyti, jei jo nėra?

O pradedu nuo deserto. Čia tokį jausmingą graudulingą filmą žiūrėjau, tai ten mergička restoranuose nuo deserto pradėdavo. Na jei pasprings vegetarišku troškiniu, tai bent jau bus suvalgiusi prieš tai skaniausią vakarienės dalį.

Dar vienas dalykas. Per tą neįkvėpimą nesudalyvavau viename projekte, tai vat ką dabar dėsiu kelis kartus iš eilės bus to pasekmės.

Makaronai „Obuolių pyragas“

Makaronai

 

3 kiaušinių baltymai (turėtų sverti 100 g) 50 g cukraus 200 g cukraus pudros 110 g migdolų miltų (arba galima pasigaminti patiems: paskrudinam migdolus, nulupam, sumalam su cukrumi ir cukraus pudra) 2 arb. šaukšteliai malto cinamono

 

Kiaušinių baltymus sudedam į švarų indelį, uždengiam ir paliekam šaldytuve 24 – 48 valandoms, kad išgaruotų drėgmė ir tešla nebūtų vandeninga. Aš laikiau 2 paras. Išimam iš šaldytuvo dvi valandos iki gaminimo, kad baltymai sušiltų.

Mikseriu plakam baltymus iki putų. Tada pro truputį beriam cukrų ir plakam dar apie 5 – 10 minučių, kol baltymų masė bus standi ir lygi.

Migdolų miltus, cukraus pudrą ir cinamoną suberiam į virtuvinį kombainą ir kelias sekundes maišome.

Beriam migdolų, cukraus ir cinamono mišinį į baltymus ir, keldami mentelę nuo dugno į viršų, išmaišome.

Į skardą įtiesiame kepimo popierių arba silikoninį kilimėlį.

Tešlą sukrečiame į kulinarinį maišelį su paprastu apvaliu antgaliu. Išspaudžiame maždaug 3 – 4 cm skersmens pyragėlius. Pyragėlius paliekam 1 val. apdžiūti kambario temperatūroje.

Orkaitė per tą laiką turi būti jau įkaitusi iki 150 C. Kepam 12 minučių.

Pyragėlius ataušinam ant grotelių. Nuo popieriaus imame tik visai ataušusius.

Obuolių košė pertepimui

 

3 dideli obuoliai 4 šaukštai cukraus 100 g sviesto

 

Sviestą ir cukrų ištirpiname nedidelėje keptuvėje. Sudedame nuluptus ir smulkiai supjaustytus obuolius. Kepame ant lėtos ugnies apie 20 minučių, kol viskas virsta į košę. Ataušiname.

Makaronus lipdome po du, košės dedame po šaukštelį. Sudedame paruoštus skanėstus į sandarų indelį ir į šaldytuvą. Skaniausi kitą dieną, kai cinamonas ir obuoliai susijungia į vieną dievišką rudeninį skonį.

 

Šias salotas gaminom kartu su devynmečiu Pijumi. Jis parinko ir supjaustė daržoves, nulupo agurką, išspaudė citrinos sultis, sumąstė dar ir obuolio įdėti. O aš užtarkavau sūrio ir paskrudinau skrebutį. Kepintas ir sugrūstas kanapes užbėrėm neradę pipirų.

Salotos su skrebučiu

galiukas agurko vienas pomidoras pusė obuolio gabaliukas kieto sūrio riekė baltos duonos žiupsnis pakepintų ir sugrūstų kanapių sėklų pora šaukštų citrinų sulčių alyvuogių aliejaus druskos, skiltelė česnako

Pomidorą, obuolį ir nuluptą agurką supjaustyti „ūkiškais“ gabalais. Tosteryje pakepinti duoną, dar karštą įtrinti česnaku. Ant daržovių užberti tarkuoto sūrio, užpilti šlaką aliejaus ir citrinų sultis. Ant viršaus sudėti gabaliukais suplėšytą duoną, užberti kanapes.

Skanaus.

O čia dar viena "padėjėja" :-)

 

Kurią čia dieną paskambinau draugei ir paprašiau paskinti jos anytos šiltnamyje žalių pomidorų kilogramą. Ji sutiko. Praėjo pora dienų. Draugė skambina: „norėjau pasitikslinti tau reikia žalios rūšies pomidorų ar tiesiog neprinokusių pomidorų?“ Čia dabar jau aš susimąsčiau: „ar būna tokių, žaliųjų, pomidorų?“. Aišku, galėčiau imti ir pasiknisti internete , atsakymą surasčiau greitai. Bet ar visada reikia tokio lengvo atsakymo? Aš geriau palauksiu ir gal kada nors jis pats prieš mano akis iššoks. Arba pasakysiu taip: aš geriau palaužysiu galvą ties šiuo klausimu, nei ties daug sudėtingesniais. Pavyzdžiui, ar tikrai bus pasaulio pabaiga ir kada?

Žalių pomidorų ir obuolių čatnis

1 kg žalių pomidorų (tinka TIK neprinokę, o jei egzistuoja ir spec. žalia rūšis – tada irgi tiks. PAPILDYMAS. Išbandyta, netika. Nusilupusi odelė nervina. O nuo neprisirpusių nenusilupa, todėl viskas ok. ) 0,5 kg kietų obuolių pora svogūnų 2 džiovinti čili 200 g razinų 100 g imbiero cukatų vieno apelsino žievelė 2 šaukštai geltonų garstyčių grūdelių 1 šaukštas juodų garstyčių grūdelių 250 ml obuolių acto 200 g balto arba rudo cukraus 2 šaukšteliai malto kardamono

Pomidorus ir obuolius supjaustome nemažais gabaliukais. Čili (be sėklų) sukarpom labai smulkiai, svogūną bei apelsino žievelę  irgi susmulkinam. Imbiero cukatus sukapojame kuo mažesniais gabaliukais. Viską dedam į didoką puodą. Jei atrodo, kad skysčio per mažai, galim įpilti 100 – 200 ml vandens. Užverdam. Sumažiname ugnį, kad viskas tik lėtai burbuliuotų. Retsykiais pamaišydami verdam 45 minutes, kol masė pasidarys panaši į tirštą džemą.

Ataušiname, supilstome į sterilius stiklainiukus.

Tinka prie mėsos ar tiesiog ant juodos duonos riekės. Ir jokių minčių apie pasaulio galą :-)

Receptas rastas pas nuostabųjį Deividą Lebovitzą.

Kažkaip retai aš obuolių pyragus, žiūriu, kepu. Nors labai, labai juos mėgstu... Su dideliais rūgštelėjusių obuolių gabaliukais, karamelės skonio apskrudusiais pakraščiukais. O jei dar kaušelis plombyro šalia, tirpstu iš laimės.

Vis ieškau, bandau visokias naujoves – braunius, kramblus, klafučius, koblerius. O paprastučiui obuoliniam pyragui laiko nesurandu. Negerai...

Bet.. Užmačiau šį, taip jaukiai, „namiškai“ atrodantį, ir jau lekiu į virtuvę. Viltys pasiteisino – baisiai skanu...

Prancūziškas obuolių pyragas

110 g miltų ¾ šaukštelio kepimo miltelių žiupsnis druskos 4 dideli obuoliai (geriau rūgštesni) 2 dideli kiaušiniai (kambario temperatūros) 150 g cukraus 3 šaukštai tamsaus romo keli lašeliai vanilės esencijos (arba 1 šaukštelis vanilinio cukraus) 115 g tirpdyto sviesto

Orkaitę įkaitinam iki 180 C. Kepimo formą ištepam sviestu ir pabarstom miltais. Geriau kepti apvalioje išardomoje 23 cm. skersmens (bet pas mane ši forma gana didelė, tai kepiau pailgoje, kekso formoje. Jei taip darysite, tada pyragą iš formos imkit tik jam visiškai ataušus).

Obuolius nulupam ir supjaustom didokais gabalais. Vienam dubenyje sumaišom miltus, kepimo miltelius ir druską. Kitam, didesniam, išplakam kartu kiaušinius, cukrų, romą ir vanilę. Įmaišom atsargiai pusę miltų masės, tada pusę sviesto. Suberiam likusius miltus, supilam sviestą. Vėl atsargiai išmaišom. Sudedam obuolius ir maišom atsargiai, kol jie pilnai apsivels tešla. Pilam į paruoštą formą. Kepam apie 1 valandą. Ar iškepė – patikrinam įdūrę su mediniu pagaliuku. Ištraukus jis turi būti sausas...

Granatai visada bus tai, kas primins vaikystę. Rytų šalių pasakos, tėvų kelionės ir kolektyvinės nuotraukos – moterys su naujom suknelėm, vyrai su armėniškais batais. Lauktuvės iš jų. Kazinaki, aiva, churma... Ir paslaptingiausia lauktuvė – granatas. O kaip jį valgyti?!

Šiaip jau tokios salotos daromos iš to kas po ranka, o granato sėklelės man čia pakeičia citriną. Be to taip galima reguliuoti kiekvieno kąsnio rūgštelę: noriu - kąsnyje bus keturi grūdeliai, nenoriu – nei vieno.

O šį kartą po ranka buvo:

Obuolio puselė galelis raudono – mėlyno svogūno špinato šviežio lapeliai Iceberg salotų vienas kitas lapas Gorgonzolos sūrio gabalėlis alyvuogių aliejus, druska rožiniai pipirai granato sėklelės čiobrelio viena kita šakelė, galima ir baziliko šviežio

Supjaustom šiaudeliais, suplėšom, užpilam, suberiam. Valgom...

Pusryčiai... Skaudi man tema... Darbo dienomis mano skrandyje - bardakas. Pats tikriausias. Išlekiu iš namų kaip akis išdegusi, kokie ten pusryčiai. Beveik visada vėluoju, mažiau ar daugiau (gė-da, gė-da!). Tad pusryčiauti, jei tai galima pavadinti tuo vardu, pasiseka apie 10.30, kai darbe stoja šventa arbatos gėrimo valandėlė (su pyragiukais, sausainiukais, spurgom, skruzdėlynais ir pan.)

Normalūs pusryčiai gaunasi dviem atvejais: savaitgalį ir viešbučiuose gyvenant. Todėl dažnai tuom, kuo mėgaujasi visi normalūs žmones per pusryčius, aš valgau vakare. Pvz. granolą su jogurtu ar lengvas salotas.

Granola (nusižiūrėta iš čia, tik pakeičiau vieną kitą smulkmeną)

450 g stambių avižų dribsnių (ne tų, kurios ten per 1 minutę išverda) 50 g sėlenų 50 g kokoso drožlių 100 g saulėgrąžų 80 g sezamų 60 g lino sėmenų 60 g moliūgo sėklų 100 g migdolų plokštelių 100 g lazdyno riešutų (patraiškytų, bet nesmarkiai) 200 ml saulėgrąžų aliejaus (to, kur be kvapo) 300 g medaus 1 - 2 šaukšteliai cinamono 100 g džiovintų spanguolių

Visų pirma noriu pasigirti ir tuo pačiu padėkoti: viskam sumatuoti naudojau puikutėles elektronines svarstykles - baisiausiai didelis ačiū skrieja Irenai. O jei neturit svarstyklių - dėkit viską iš akies, svarbu tik avižų ir pagardinimų santykis. Jis turi būti maždaug 1:1.

Orkaitę įkaitinam iki 180 C. Į skardą įtiesiam kepimo popierių. Aliejų su medum ir cinamonu supilam į katiliuką ir ant mažos ugnelės pakaitinam , kol viskas sušils ir daugmaž susijungs į vieną daiktą. Jokiu būdu neužvirinam!

Avižas sumaišom su paskaninimais (be spanguolių), supilam medų ir aliejų. Išmaišom, kol viskas bus vienodai sudrėkę. Supilam į skardą, kišam į orkaitę. Kas 10 minučių pamaišom, kad viskas vienodai apkeptų. Man viskas buvo gatava po 45 minučių, kai viskas pasidarė gražios rusvos spalvos. Kai praaušta – įmaišom spanguoles. Susipilstom į stiklainius ir naudojam kai prireikia.

Morkų – obuolių salotos (o gal mišrainė) su medumi ir šiuom bei tuom (nusivogta iš Palangos „Mūzos“ kavinės)

1 morka 1 obuolys šlakelis citrinos sulčių 1 – 2 šaukšteliai medaus šaukštelis saulėgrąžų žiupsnis cinamono

Morką ir obuolį supjaustom šiaudeliais (aš mandri labai, tai naudojau mandoliną - savo mylimiausią daiktą šiuo metu). Obuolį galima pjaustyti su visa skūra, kad nei vienas vitaminas neprapultų.

Šliūkštelim citrinos sulčių, dedam šaukštelį kitą medaus. Pabarstom saulėgrąžom ir paskaninam viską cinamonu.

Jei medus susicukravęs – pašildom karšto vandens vonelėje – atsileis.

O kokie pas Jus santykiai su tuom reikalu? Su pusryčiais?

Ir jei ką, skanių Jums rytoj :)

Niekada negalvojau, kad štrudelį galima taip lengvai pasigaminti. Išgirdus šio skanumyno pavadinimą varva seilė, o pagalvojus apie kepimą sukasi kosmosas: „kaip?“, „kas?“, „nesugebėsiu“, „ai, gal kitą kartą“... Bet , pasirodo, yra toks lengvas būdas, tik lavašą po ranką turėti reikia, na ir dar šio bei to...

Žiūrim, kas čia per lengvumo įsikūnijimas:

lavašo lapas (naudojau tokį pailgą, „Etnia“, atrodo, vadinas) 7 obuoliukai raudonskruosčiai 4 šaukštai cukraus + 1 apibarstymui 1 šaukštas sviesto 1 arbat. šaukštelis cinamono 2 šaukštai apelsinų marmelado (arba ir be jo galima) 100 g šviežio sūrio su graikiškai riešutais („President“), jei nėra tokio - tiks grietinė paprasčiausia) 1 kiaušinis sviesto apie 50 g cukraus pudros

Obuoliukus nuskutam, supjaustom kubeliais. Keptuvėje ištirpinam sviestą, suberiam cukrų. Suverčiam obuolius sumaišytus su cinamonu ir šiek tiek patroškinam. Aš troškinau apie 10 minučių, tada sudėjau marmeladą ir dar 5 minutes pakepiau. Kol iš obuolių išsiskyrusi sunka šiek tiek sutirštėjo...

Kol obuoliukai aušta, pasiruošiam plakinį iš kiaušinio ir sūrio to skaniojo. Aptepam plakiniu lavašą ir iškarto sudedam obuolius. Susukam viską į ritinį. Dedam atsargiai į kokią apvalią formą, galus galima po apačia šiek tiek užspausti. Man dedant keliose vietose sutrūko štrudeliukas, bet viskas baigėsi gerai... Ant viršaus užtarkuojam sviestą, apibarstom cukrumi ir šaunam į orkaitę, kuri jau įkaisti turėjo iki 200 C. Kepam pusvalandį.... Arba kol šiek tiek gražiai paruduoja...

Iškepusį šiek tiek sunku pjaustyti, nu bet labai jau skanu... Liko porą gabaliukų ant kitos dienos, nu irgi buvo labai gardu... Ir net nepagalvotum, kad čia lavašas... Neužmirštam užbarstyti cukraus pudros, kai iškeps... Beje, tie galai be obuolių taip skaniai apkepė, kad mąstau kažką iš lavašo ir be jų pasigaminti... Tik reikia viską gerai apmąstyti...

O užmačiau šitą puikųjį-lengvąjį štrudelį anksčiau vat čia ir vėliau vat čia...

Vėl prisikaupė visokių receptų, kuriem kažkaip tingisi kurti atskirus įrašus. Ir visos kažkodėl labai jau geruoliškos gavosi, vegetariškos...

Morkos, salieras, obuolys ir dar šis bei tas

morka gabalas saliero šaknies obuolys kelios šakelės brokolio pora datulių alyvuogių aliejus bazilikas, mairūnas, raudonėlis druska pipirai šlakelis citrinos sulčių

Na čia viskas labai paprasta ir elementaru... Morką, salierą ir obuolį sutarkuojame, sumetam nuplikytas brokolio šakeles ir supjaustytas datules. Užpilame iš likusių dalykų sutaisytu užpilu.

Salotų visokiausių karti polkutė

gabaliukas agurko keli graikiški riešutai šviežio baziliko lapeliai keli daigintos garstyčios lollo rosso salotų saujelė fresse salotų saujelė alyvuogių aliejus bazilikas, mairūnas, raudonėlis druska pipirai šlakelis citrinos sulčių česnako skiltelė

Salotas suplėšom, barstom graikiškais riešutais, užmetam griežinėlius agurko. Pagardinam užpilu (tas pats kaip ir prieš tai tik įmetam sutraiškytą česnako skiltelę). Pabarstom garstyčių daigais. Kartoka, bet labai mmmmm....

Mandrųjų cukinijų salotos

gabaliukas mango gabaliukas fermentinio sūrio fresse salotų saujelė iceberg salotų šiek tiek šviežių svogūnlaiškių datulių pora keli griežinėliai cukinijų riešutų ir prieskonių mišinio „Nomu“ (arba kuminas, sezamas ir kalendra sumaišyti su skaldytais riešutukais: migdolais, lazdyno) alyvuogių aliejaus

Orkaitę įkaitinam iki 200 C. Cukinijos gabaliukus patepam aliejumi , apibarstome riešutukų ir prieskonių mišiniu ir padžioviname apie 20 – 30 min. orkaitėje.

Viską kitką supjaustom, suplėšom, sumaišom. Užpilam tokiu pat užpilu kaip ir prieš tai. Ant viršaus tupdom cukinijas.

Kynva ir gardi kompanija

raudonosios kynvos (quinoa) pagal skrandžio dydį avokado pusė gerai prinokusio kaparėlių šaukštelis vienas kitas parmezano sūrio gabaliukas šviežio čiobrelio kelios šakelės česnako skiltelė cukinijos galiukas alyvuogių aliejaus

Kynvą išverdam pagal instrukciją. Sumaišom su tarkuotu sūriu, sutraiškytu česnaku, čiobreliu ir kaparėliais. Cukiniją dedam į keptuvę gerai įkaitintą su šlakeliu aliejaus. Apkepam vieną pusę, verčiam ant kitos. Į salotų indelį dedam avokadą sumaišytą, cukiniją keptą, vainikuojame kynva su priedais skaniaisiais. Neužmirštam druskos ir pipirų... Papuošiam šakelėm šviežio čiobrelio...

Rusijos gėrybių parodėlėje labai flegmatiško balso moteriškutė prekiavo visokiais grybais džiovintais, uogomis negirdėtomis (kurių po vieną visų paragavau), marinuotais ir raugintais grybukais, marinuotais фучжу (nusipirkau puskilogramį ir labai skaniai sukirtom su kolegom stende). Kažkaip patraukė akį bokštu sudėliotos skardinės su troškinta arkliena. Niekada nebuvau ragavusi šitokios mėsos, tik girdėjusi, kad visokie ten italai ir prancūzai apsilaižydami kerta kepsnius iš jos ir troškinius ten visokius. O vat šituos konservus gamina Čiuvašijoj... Ten arklius labai gerbia ir visaip myli, o senovėje arkliena buvo ritualinis maistas... Nu ir iki šiol valgo, tik paprastesnėms progoms gal...

Ekspromtu gimė vat toks užkandis – mišrainė. Jei nelabai jums prie dūšios tokia egzotika, galima užsidėti tuno kokio...

Dviems porcijoms reikės:

1 burokėlio 1 morkos 0,5 obuolio 4 skiltelės česnako alyvuogių aliejaus šlakelis balzaminio acto lašeliukas baziliko džiovinto žiupsnelis mairūno džiovinto žiupsnelis druskos pipirų keli gabaliukai troškintos arklienos

Įkaitinam orkaitę iki 200 C. Burokėlį gerai nuplauname ir suvyniojame į foliją. Dedam į orkaitę, po 30 minučių ten pat keliauja nulupta ir skridinėliais supjaustyta morka bei nuluptas ir į keturias dalis padalintas obuolys. Morka ir obuolys irgi įvynioti į foliją. Šalią metam nenulupto česnako skilteles. Kepam dar valandą. Traukiam lauk, ataušinam ir nulupam burokėlį. Supjaustom šiaudeliais. Dedam į lėkštę, ten pat keliauja morkos skridinėliais ir šakute sutraiškytas obuolys bei česnakas. Pilam aliejaus ir acto, pabarstom druskos ir prieskonių. Užtupdom ant viršaus arklienos. Valgom... O skonis labai panašus į jautieną, nieko ypač mandro :)

 

O šiaip tai sriuba turėjo gauti, bet... Man, tiesą pasakius, šios košės – sriubos tirštumas net labai patiko. Ir ta rūpi tekstūra čia labai, labai tiko...

O šios košės įkvėpėja – Beatos virtuvė. Labai ji smagiai aprašo tuos lęšius ir knygoje, ir savo bloge, tai taip ir gundo ką skanaus pasigaminti. Aklai jos nurodymų nesekiau, gavosi tokia „egidiška“ improvizacija.

Reikės:

250 g žaliųjų lęšių (gali būti ir kitų spalvų) pusė raudonojo svogūno galiukas poro pora skiltelių česnako šoninės šalto rūkymo neblogas gabaliukas alyvuogių aliejaus pora šaukštų didokas obuolys pora morkų pomidorų pastos ar tyrės kokios pusė stiklinės malto kumino šaukštas sriubinis paprikos šaukštas sriubinis druskos pora gerų žiupsnių

Atrodo viską surašiau. O jei ką ir praleidau – jums plačios lankos improvizuoti ir įmesti kad ir faršo kokio pakepinto ar moliūgo gabalą.

Pasiraitojam rankoves ir prie darbo. Užkaičiam puodą su lęšiais ir 1,5 litro vandens.

Keptuvėje su alyvuogių aliejumi pakepiname susmulkintą svogūną, česnaką, porą ir šoninę. Kai apkrunda visas šitas reikalas, sumetam kuminą ir papriką. Pakepinam dar minutę kokią. Sumetam obuolį nuskustą ir dideliais gabalais supjaustytą. Šiek tiek maišydami viską apkepame. Ir verčiam į puodą su lęšiais. Ten pat keliauja ir griežinėliais suraikytos morkos, druska bei pomidorų tyrė. Sumažinam ugnį ir verdam kokį pusvalandį kol suminkštės morkos ir lęšiai ištiš. Imam blenderį ir šiek tiek pasmulkinam mūsų sriubą – košę. Bet per daug neįsijaučiam, paliekam to gerojo rūpumo.

Pilam į lėkštes, ant viršaus užtupdom pakepintos šoninės juostelių ir šviežio svogūno laiškelių.

Jau taip skanu, kad suvalgėm po porą lėkščių ir vis dar grįžtam į virtuvę po vieną kitą šaukštą pakabinti iš puodo. Net ir Pijus nedidelę lėkštutę suvalgė, reiks brėžti į sieną ...

Gardaus ir jums!!!

 

Pro Lietuvą ką tik praūžė aguonų debesis iš Prancūzijos: nutūpė pas Sonatiną, pas Bea, pas Vilmą... Įtariu, kad ir dešimtyse kitų virtuvių. Taip pat ir mano :) To vizito rezultatas - nuostabus aguonų, obuolių ir riešutukų pyragas. Kaip visada šio bei to padauginau, taigi mano pyragas buvo keptas taip: 5 kiaušiniai 200 gr. cukraus 1,5 arb. šaukšt. vanilinio cukraus 100 g. lazdyno riešutų 4 valg. šaukšt. sviesto 150 gr. miltų 1,5 arb. šaukšt. kepimo miltelių 4 obuoliai (geriausi - iš draugės sodo ;) 200 gr. aguonų Pasiraitom rankoves, užsidedam prijuostę ir prie darbo. Orkaitę įkaitinam iki 180C. Kepimo formą (aš naudojau apvalią, išardomą) ištepam sviestu. Riešutus sutraiškom su kokiu akmeniu (turiu tam reikalui virtuvėje tokį pastovų gražuolį). Arba su blenderiu pasmulkinam... Aguonas nuplikom, gerai vandenį nuvarvinam. Obuolius nulupam, supjaustom kubeliais. Sviestą ištirpinam. Trynius gerai išplakam su cukrumi, beriam miltus (sumaišytus su kepimo milteliais ir vaniliniu cukrumi), mūsų riešutukus, obuolius ir aguonas. Ir sviesto nepamirštam supilti. Gerai išmaišom. Kiaušinių baltymus išplakam su žiupsniu druskos. Gerai išplakam, kad apvertus dubenį jie ten ir pasiliktų. Atsargiai įmaišom į aguonų ir kitų gėrybių masę. Pilam viską į kepimo formą. Kepam apie 50 - 55 minutes. Ar iškepė patikrinam su mediniu pagaliuku: bedam į patį vidurį, jei ištraukiam sausą - viskas, kviečiam visus prie stalo ir gardžiuodamiesi suvalgom.