Tinginiai irgi verda...

Varškė... Hmmm... Kažkurią čia dieną bandžiau pafilosofuoti. Kas bendro tarp varškės ir žmonių santykių. Sakykim santykiai – pienas. Pienui reikia juk priežiūros: tinkamos temperatūros, švariam inde laikyti ir panašiai. Santykius irgi reikia visaip ten puoselėti, nepalikti kaip pieno saulėje, neatsakingai. O tai surūgs juk tie mūsų santykiai. Ką su tokiais daryti? Galima išmesti, išpilti. Ką padarysi, nepavyko. Santykiai nutrūko. O galima rūgusį pieną pašildyti ir gausis geras daiktas – varškė. Išvada? Bandymus visokius perėję santykiai puikus dalykas, man varškė, žinokit daug geriau už saldų pieną.

Ta proga vienas toks receptas. Labai paprastas. Gavau iš žmogaus, su kuriuos santykiai surūgo, bet varškė nesigavo. Juk atsitinka ir taip. Kartais pienas į velniai žino ką pavirsta.

Makaronai su varške ir beurre noisette

4 asmenims

trumpų makaronų (valgytojui po saują). Geriausia naudoti kaspinėlius, spirales, vamzdelius, kriaukleles. 0,5 pakelio varškės 50 g sviesto supjaustyto kubeliais 4 šaukšteliai cukraus

Makaronus išverdame. Nukošiame.

Sviestą sudedame į nedidelį puodą storu dugnu, kaitiname ant nedidelės ugnies. Sviestą būtina supjaustyti, kad tirptų tolygiai. Puodas turėtų būti šviesus, kad matytųsi kaip keičiasi sviesto spalva. Pastoviai maišome ir stebime. Sviestas ištirpo, atsirado putų. Stebime puodo kraštus ir dugną. Atsiranda tokie parudavimai, su mentele juos pagramdome. Pradeda kvepėti riešutais, sviestas - gražios tamsaus medaus spalvos. Viskas, imame nuo ugnies, perpilam į kitą indą.

Makaronus dedame į lėkštes, trupiname varškės, pilame po šaukštą sviesto, užberiame po šaukštelį cukraus. Skanaus.

Beje, šis įrašas skirtas „Languotos prijuostės“ birželio temai „Say cheese“.

 

Nei aš pranašė kokia, nei išradėja didelė. Kad greiti pietūs reikalingi ir pageidaujami žino kiekvienas. Gi jei turi tokią fantastišką galimybę pietauti namuose, per tą valandą norisi kartais ne tik vakarykščius likučius pasišildyti. Užtruksit 20 – 30 minučių.

Visi pateikalai skirti 2 žmonėms

Šparaginės pupelės

šparaginių pupelių 4 saujos pusė svogūno chmeli–suneli prieskonių mišinio alyvuogių aliejaus

Užvirti katilą su vandeniu. Į verdantį vandenį sudėti per pusę perpjautas pupeles. Neužmirštam nupjaustyti galiukų – jie neskanūs. Verdam apie 5 minutęs. Svogūną supjaustom smulkiai. Pakepiname su šaukštu aliejaus. Drauge suberiam jau apvirusias šparagines pupeles, beriam šaukštelį chmeli-suneli. Ir maišydami kepame apie 5 – 7 minutes. Viskas.

Salotos su kario krevetėm

salotų arba mažų špinato lapelių agurko gabaliukas 1 pomidoras pora saujų mažyčių krevečių pora šaukštelių kario miltelių alyvuogių aliejaus

Salotas suplėšom, pomidorus supjaustom (galima blanširuoti ir be odelės sudėti – man taip labiau patinka), agurką supjaustom (galima sėklas išpjauti – bus traškiau).

Keptuvėje įkaitinam aliejų, suberiam kario miltelius. Pakepinam 1 minutę – kol pradės kilti malonus kvapas. Suberiam krevetes ir dar pakepam porą – trejetą minučių.

Dar šiltas krevetes suverčiam ant daržovių. Šlakelis citrinos sulčių ir pora riekelių skrudintos baltos duonos – būtina.

Pasta su faršo padažu

pastos (spagetti arba penne, kaip foto) 300 g jautienos faršo pusė skardinės pomidorų savo sultyse džiovinto mairūno pipirų, druskos šviežio baziliko lapelių

Užkaičiam vandenį. Ir iškarto ruošiam padažą. Faršą pakepiname šaukšte alyvuogių aliejaus, suverčiam pomidorus, barstom mairūno, žiupsnelis druskos, pipirų (neužmirštam į verdantį vandenį sudėti pastos). Paliekam padažą kunkuliuoti ant lėtos ugnelės, po dangčiu, kol pasta išvirs – apie 10 minučių.

Išvirusią pastą nukošiame, suverčiame į keptuvę su padažu. Sumaišom, pakepinam porą minučių. Ir viskas. Prieš valgant papuošiam šviežio baziliko lapeliais.

Kalakuto juostelės su bulvių koše

kalakuto filė 300 g. geras žiupsnis džiovinto arba šviežio čiobrelio 4 bulvės šlakelis pieno arba gabaliukas sviesto košei muskato riešuto žiupsnelis druskos, pipirų agurkas, citrinos sultys, krapai

Filė supjaustom juostelėm, apiberiam čiobreliu, atidedam į šoną ir nuskutam bulves. Supjaustome mažais gabaliukais, užkaičiam. Kalakutieną kepame su šaukštu alyvuogių aliejaus. Idealu būtų grilio arba sunki ketaus keptuvė. Neužmirštam trupučio druskos, šviežiai grūstų pipirų.

Agurką supjaustom plonom juostelėm. Pašlakstom citrinos sultimis, pipirais, galima šiek tiek krapų užberti.

Jau ir bulvės išvirė. Nupilam vandenį, užpilam pieno arba įmetam gabaliuką sviesto. Beriam muskato trupučiuką. Sugrūdam. Tupdom į lėkštę kalakutieną, košę, agurkus. Atrodo spėjom.

 

Skanaus!!!! Ar greiti pietūs buvo?

 

Sergu. Liga gana tokia egzotiška. Tarp maisto tinklaraštininkų (Dieve, Dieve koks gremėzdiškas savo struktūra šis žodis) ji paplitus. Vardas jos – „Idealios lėkštės paieškos“. Paprastas žmogus stengiasi ir svajoja apie servizą, kad visos lėkštės būtų vienodos, kad būtų kuom svečiam gražiai „paserviruoti“ stalą. O aukščiau minėtos ligos apniktas personažas blaškosi tarp tūkstančio ir vienos, vieną už kitą įmantresnės lėkštės ir dviejų vienodų nelabai gali rasti. Toks žmogus svetimam mieste pirmiausia puls į indų parduotuvę arba į kokias „Senienas“, „Vintažus“, „Antikvariatus“. Idealios lėkštės kaina gali būti nuo 2 Litų iš „Belchudožkeramika“ iki ... Pamačius ją, IDEALIĄJĄ, kaina kartais jokios reikšmės nebeturi. Tau jos reikia, nes tu sergi, nes tau rankos dreba: „O kaip idealiai joje gulėtų artišokai“, „Tokios dar nieks nematė“, „Man jos reikia, reikia, reikiaaaaaaaaaaaaa“.

Paskutinis apsilankymas Palangos „Senienose“ parodė, kad liga dar nevisai sugriaužė mano valią. Aš atsispyriau. Prieš 1913 metų, rankomis pieštą, porcelianinę, iš kažint kokio žymaus fabrikėlio, baltą su mėlynais IDEALIOS formos ornamentais gražuolę. Kad ir kiek ji mane sužavėjo, bet 50 litų sudrebėjo ranka ištraukti. Vienok! Net nevirptelėjo pamačius šios garbios personos anūkę, 1950 – 1960 metų beveik kopiją už 20 litų. Juokinga ir neatsakinga būtų atsisakyti. Man gi jos labai reikėėėėėjooooooooooo...

Aaaaaaaaaaaaa, gelbėkit! Tikrai sergu!

Tagliatelle su špinatais, brokoliais, šonine ir kedro riešutukais

2 valgytojams

4 tagliatelle „lizdukų“ pora šaukštų alyvuogių aliejaus 2 skiltelės česnako gabaliukas šoninės pora saujų nedideliais žiedynais suskirstytų brokolių pora saujų šviežių špinatų saujelė kedro riešutų pora gerų žiupsnių tarkuoto parmezano druskos, šviežiai grūstų pipirų

Dideliame kiekyje pasūdyto vandens išverdame tagliatelle. Kol jie išvirs pasiruošiam viską kitką. Keptuvėje su pora šaukštų aliejaus pakepiname plokštelėmis supjaustytus česnakus. Ilgai nekepiname – kokią minutę. Sudedame šiaudeliais supjaustytą šoninę ir paskrudinam. Česnakus ir šoninę išimam lauk ir atidedam. Sudedam brokolius, jei liko mažai aliejaus – įpilam kokį šaukštą. Kepam 4 – 5 minutes, neilgiau. Iki to laiko jau ir pasta išvirė. Nukošiam, dedam pas brokolius, suverčiam šoninę, pagardinam pipirais, sumetam špinato lapus. Švelniai maišydami palaukiam kol špinatai pradės vysti (2 – 3 minutes). Išjungiam ugnį.

Dedam į Idealiąją lėkštę, beriam kedro riešutukų, parmezano, čiumpam Idealią pasidabruotą šakutę (čia jau kita ligos stadija) ir ...

 

Nieko protingo ir juokingo neateina į galvą, tai daug nepliurpdama iš karto einu prie reikalo.

Reikės:

spagečių gabaliukas cukinijos mažas svogūniukas skardinės pomidorų savo sultyse (be odelės) pora saujų išlukštentų didesnių krevečių pora šaukštų marinuotų kaparėlių alyvuogių aliejaus džiovinto arba šviežio: baziliko, mairūno, raudonėlio druskos, pipirų

Kol verda spagečiai, pasigaminame padažą. Aliejuje pakepiname šiaudeliais supjaustytą cukiniją ir svogūną. Suberiam krevetes, kaparėlius supilam pomidorus. Pomidorus prieš tai suminkom šakute. Troškinam viską neuždengtoje keptuvėj apie 10 - 15 minučių, kol padažas sutirštės. Prieš pabaigą suberiam prieskonius, druską, pipirus.

O toliau darom kaip mėgstam. Arba spagečius sudedam į padažą ir išmaišom. Arba padažą pilam ant lėkštėje jau pūpsančių spagečių.

Gero apetito!

Įkvėpimas pagaminti šitą skanumyną atėjo iš dviejų vietų. Pas vieną - mintis dėl moliūgo, pas kitą - apskritai, kad skanu būtų kažką su tokia smulkia pasta pagaminti. Kai pirkau, ant maišelio nieko konkretaus dėl rūšies neradau, truputį pagūglinau ir išsiaiškinau, kad tai greičiausiai bus Acini Di Pepe Pasta, kurią italais dažniausiai sriubose naudoja. Na aš ne italė, galiu ir nusižengti taisyklėms.

Gavosi skanu, na, bet labai nefotogeniškai...

Imam:

500 g Acini Di Pepe Pasta 2 l jautienos sultinio (gali būti ir iš kubelių) 4 gerai prisirpusius pomidorus galvą brokolio gabaliukas moliūgo 2 rutuliukus mozzarella 4 skiltelės česnako baziliko mairūno raudonėlio šviežių krapų alyvuogių aliejaus sauja pakepintų moliūgo sėklų

Užverdam sultinį. Suberiam pastą. Verdam apie 15 minučių. Kai matom, kad skysčio pradeda mažėti – sumažinam ugnį ir maišydami verdam, kol sultinys visai absorbuosis.

Kol virė mūsų pasta, pasiruošiam daržovės. Supjaustom moliūgą kubeliais, suskirstom brokolį mažom šakelėm ir nuplikom, nuplikom ir kubeliais supjaustom pomidorus. Pilam į keptuvę alyvuogių aliejaus, kai įkaista – dedam brokolius, apkepinam, beriam moliūgus ir pomidorus, leidžiam pomidorams ištižti ir šiek tiek pasitroškinti. Suberiam prieskonius, sutraiškytą česnaką, pakepam porą minučių. Sudedam gabaliukais suplėšytą mozzarella. Apibarstom krapais. Uždengiam ir išjungiam.

Dedam į lėkštes pastą, daržoves, apibarstom kepintom moliūgo sėklom. Užsigeriam baltu vynu ;-)

 

 

Parsitempi žmogau visokių keistenybių iš turgaus, tai ir vark... Galvok, medituok, svajok ką čia pagaminti... O parkeliavo į namus gražus patisonas. Gulėjo vargšas ant palangės kelias dienas, laukė...Taigi: 1 patisonas (kokio 1 kg. dydžio) 2 prinokę/ pernokę pomidorai 3 skiltelės česnako alyvuogių aliejaus prieskonių (baziliko, kajeno pipirų, paprikos miltelių) Patisoną perpjaunam, pašalinam sėklas. Galima nuskusti odą, aš palikau. Supjaustom šiaudeliais.Sumetam į verdantį vandenį, apverdam kelias minutes. Nukošiam. Dedam į didelę keptuvę, ten pat keliauja nulupti ir supjaustyti pomidorai, aliejus, supjaustyti česnakai... Uždengiam ir troškinam gal kokias 15 minučių. Baigiant beriam mūsų prieskonius. Valgom su tokiais super duper spalvingais makaronais. Gaila, nežinau itališko pavadinimo. Panašiausiai ką radau buvo "cavatelli", o gal "trofie". Jei kas žino kaip tai vadinasi - būsiu dėkinga.