Tinginiai irgi verda...

Pagaliau susiruošiau prie jūros. Gėda kokia. Paskutinį kartą buvau prieš 1,5 mėnesio. Lygiai dvi minutes, nes matai, vėjas stiprus pūtė. O šiaip va vis prisiartindavau iki Jūratės ir Kastyčio skvero, pasimaivydavau, kad „ai, gal tingiu“ ir iki jūros nebenusirisdavau.

O šiandien, jėga, per stipriausią vėją, pilingą veidui darantį smėlį (bet užtat su smagia kompanija) įveikiau pusvalandžio ilgio kelią.

Ir dabar dar šiurpuliukai bėgioja. Sustirau iki kaulo. Kaip būtų pravertęs po pasivaikščiojimo va šitas sotus karštas troškinys... Gaila... Nebebuvo... Kitą kartą suderinsiu ir vieną, ir kitą ;)

Jautiena troškinta aluje

 

1 kg. jautienos (gali būti koks neišvaizdus gabalas su riebaliuku ir panašiai) 150 g. šalto rūkymo šoninės 2 morkos 1 mėlynasis svogūnas ¼ saliero šaknies 5 skiltelės česnako 2 arb. šaukšteliai marinuotų žaliųjų pipirų 0,5 litro tamsaus alaus (naudojau „Senojo Vilniaus tamsųjį“) 0,5 šaukštelio maltų juodųjų pipirų 1 arb. šaukštelis druskos 2 valg. šaukštai miltų kuokštas šviežio čiobrelio keli lauro lapeliai

 

Gamybos procesas panašus į Boeuf Bourguignon troškinį.

Orkaitę įkaitinam iki 230 C.

Šoninę supjaustome juostelėmis. Pakepiname keptuvėje, kol išsiskirs riebaliukas. Sudedame į puodą, kuriame viską troškinsime. Puodas turėtų būti ketaus ar panašus, kad būtų galima kišti į orkaitę.

Riebaluose, likusiuose nuo šoninės per keletą kartų apkepame 5 cm. gabaliukais supjaustytą jautieną. Svarbu, kad mėsa gražiai apkeptų, iš visų pusių. Jokiu būdu nedėkite visos jautienos iškarto, nes tada išsiskirs sultys ir mėsa bus kieta kaip guma. Apkeptą mėsą suberiame į puodą

Morkas supjaustome skridiniukais, tokiais šiek tiek įkypais. Svogūną pusžiedžiais, salierą stambokais šiaudeliais. Viską apkepame keptuvėje, poroje šaukštų aliejaus. Beriam į puodą.

Puode esančias gėrybes apiberiame miltais, ten pat druska, pipirai. Sumaišome. Kišame puodą (be dangčio) į orkaitę 4 minutėms. Ištraukiame, sumaišome ir vėl 4 minutėms į orkaitę.

Traukiam puodą lauk. Sudedame žoleles, žaliuosius pipirus, supilame alų.

Temperatūrą orkaitėje sumažiname iki 160. Kišame uždengtą puodą ir paliekame jį ten burbuliuoti kokioms 3 valandoms.

Skaniausias toks troškinys yra pašildytas kitą dieną. Aš kitaip ir nedarau – pagaminu iš vakaro, o valgau atkentėjusi visas pagundas kitos dienos vakarienei.

 

„Keturis ilgus metus. Keturis ilgus metus. Keturis ilgus metus buvau išėjęs. Keturis ilgus metus blaškė vėjas. O kai pagaliau sugrįžau – nieks nepažino.“ - dainuoja jaunystės kumyrai „Kontrabanda“. Ne tiek aš buvau išėjus, tik pusę metų, bet tikiuosi, kad kažkas laukė :-) Kur buvau išėjus? Niekur. Ne-bu-vo į-kvė-pi-mo. Ar verta tada kažką daryti, rašyti, jei jo nėra?

O pradedu nuo deserto. Čia tokį jausmingą graudulingą filmą žiūrėjau, tai ten mergička restoranuose nuo deserto pradėdavo. Na jei pasprings vegetarišku troškiniu, tai bent jau bus suvalgiusi prieš tai skaniausią vakarienės dalį.

Dar vienas dalykas. Per tą neįkvėpimą nesudalyvavau viename projekte, tai vat ką dabar dėsiu kelis kartus iš eilės bus to pasekmės.

Makaronai „Obuolių pyragas“

Makaronai

 

3 kiaušinių baltymai (turėtų sverti 100 g) 50 g cukraus 200 g cukraus pudros 110 g migdolų miltų (arba galima pasigaminti patiems: paskrudinam migdolus, nulupam, sumalam su cukrumi ir cukraus pudra) 2 arb. šaukšteliai malto cinamono

 

Kiaušinių baltymus sudedam į švarų indelį, uždengiam ir paliekam šaldytuve 24 – 48 valandoms, kad išgaruotų drėgmė ir tešla nebūtų vandeninga. Aš laikiau 2 paras. Išimam iš šaldytuvo dvi valandos iki gaminimo, kad baltymai sušiltų.

Mikseriu plakam baltymus iki putų. Tada pro truputį beriam cukrų ir plakam dar apie 5 – 10 minučių, kol baltymų masė bus standi ir lygi.

Migdolų miltus, cukraus pudrą ir cinamoną suberiam į virtuvinį kombainą ir kelias sekundes maišome.

Beriam migdolų, cukraus ir cinamono mišinį į baltymus ir, keldami mentelę nuo dugno į viršų, išmaišome.

Į skardą įtiesiame kepimo popierių arba silikoninį kilimėlį.

Tešlą sukrečiame į kulinarinį maišelį su paprastu apvaliu antgaliu. Išspaudžiame maždaug 3 – 4 cm skersmens pyragėlius. Pyragėlius paliekam 1 val. apdžiūti kambario temperatūroje.

Orkaitė per tą laiką turi būti jau įkaitusi iki 150 C. Kepam 12 minučių.

Pyragėlius ataušinam ant grotelių. Nuo popieriaus imame tik visai ataušusius.

Obuolių košė pertepimui

 

3 dideli obuoliai 4 šaukštai cukraus 100 g sviesto

 

Sviestą ir cukrų ištirpiname nedidelėje keptuvėje. Sudedame nuluptus ir smulkiai supjaustytus obuolius. Kepame ant lėtos ugnies apie 20 minučių, kol viskas virsta į košę. Ataušiname.

Makaronus lipdome po du, košės dedame po šaukštelį. Sudedame paruoštus skanėstus į sandarų indelį ir į šaldytuvą. Skaniausi kitą dieną, kai cinamonas ir obuoliai susijungia į vieną dievišką rudeninį skonį.

 

Jei sugebėčiau rytais atsikelti nors pusvalandžiu anksčiau, aš tikrai valgyčiau pusryčius. O dabar... Aš rituosi iš lovos valandą, garbės žodis. Sapnuoju, sapnuoju... Pypt, pypt. Nuspaudžiu „snausti dar“. Snaudžiu dar 10 minučių. Panirstu į kitą sapno seriją... Vėl „pypt, pypt“. Nuspaudžiu. Dar 10 papildomų minučių sapne pasėdėti 1000 aukštų pastato viršuj ir pasvarstyti – čiuožti ar ne?

Peršasi išvada: man sapnuoti įdomiau, nei pasiruošti padorius pusryčius ir žmogiškai pavalgyti. Be to darbe vistiek laukia vienuoliktos valandos arbatėlė su bandelėm/pyragais/sausainiais/sūriu su medum. Kam tie pusryčiai?!

Bet jūs manęs ypatingai nesiklausykit, kelkitės anksti, valgykit karštus pusryčius. Ir niekada nevėluokit.

Įdaryti prancūziški skrebučiai

2 žmonėm

8 riekelės baltos forminės duonos 2 šokoladu glaistyti sūreliai 1 persikas 1 kivis (šiaip galima naudoti bet kokius vaisius ar uogas: bananus, braškes, kriaušes ir t.t.) pora šaukštų sviesto pora šaukštelių cukraus 2 kiaušiniai 50 ml pieno žiupsnis cinamono cukraus pudros

Kiaušinius išplakti su pienu, dviem šaukšteliais cukraus ir cinamonu.

Sūrelius sumaigyti ir užtepti ant keturių riekių. Nuluptą kivi ir persiką supjaustyti skiltelėmis, sudėti ant apteptų riekių. Uždengti likusiomis riekelėmis, suspausti delnu. Keptuvėje ištirpinti sviestą. Riekes pamirkyti plakinyje iš visų pusių ir dėti į keptuvę. Apkepti vieną pusę, apversti. Galima į keptuvę įberti šiek tiek cukraus, tada susidariusi karamelė padengs riekeles traškiu sluoksniu.

Iškepusius skrebučius po du sudėti vieną ant kito, perpjauti aštriu peiliu. Prie valgant apiberti cukraus pudros debesėliu.

Pirmą savo ragautą makaroną prisiminsiu visą gyvenimą. Jis buvo karamelinis. Ir didžiulis. Va šitas, iš „Paul“ kepyklėlės, pirktas visai neromantiškoje vietoje – didžiuliame parodų paviljone. Buvo tai gal prieš keturis metus. Ir nuo tada... Na tai aišku, man norėjosi pačiai pasigamint šių gardybių. Trukdė tik tingėjimas – susimalti migdolų miltų. Pirkti paruoštų aš jų niekur nematydavau. Ir vienąkart pavasarį, oi ne, prieš porą savaičių, t.y. prieš Kalėdas, mama atvežė pusę kilogramo šio būtiniausio makaronams dalyko. Ačiūūūū...

Man pradėjo skaudėti galvą. Pirmas klausimas – kiek tuos kiaušinius džiovinti. Antras – kokius būtent makaronus gaminti (gal su žasų kepenėlėmis arba juodaisiais trumais (užsisvajojai, Egidija, leiskis ant žemės).

Ir va, kaip tyčia, žurnalas „Virtuvė. Nuo... iki..“ įdėjo straipsnį apie makaronus , viskas nuo A iki Z. Ir receptas vienas labai paprastas, be jokių ten rožių vandenų ir aukso dulkių.

Būtina amunicija, be kurios nei pro kur:

Tikslios svarstyklės Silikoninis kepimo kilimėlis Konditerinis maišelis su paprastu apvaliu antgaliu Orkaitė, kuria pasitikite 120 proc.

 

Šokoladiniai makaronai

3 kiaušinių baltymai (turėtų sverti 100 g) 50 g cukraus 200 g cukraus pudros 110 g migdolų miltų (arba galima pasigaminti patiems: paskrudinam migdolus, nulupam, sumalam su cukrumi ir cukraus pudra) 3 šaukštai geros kokybės kakavos miltelių

Kiaušinių baltymus sudedam į švarų indelį, uždengiam ir paliekam šaldytuve 24 – 48 valandoms, kad išgaruotų drėgmė ir tešla nebūtų vandeninga. Aš laikiau 2 paras. Išimam iš šaldytuvo dvi valandos iki gaminimo, kad baltymai sušiltų.

Mikseriu plakam baltymus iki putų. Tada pro truputį beriam cukrų ir plakam dar apie 5 – 10 minučių, kol baltymų masė bus standi ir lygi.

Migdolų miltus, cukraus pudrą ir kakavą suberiam į virtuvinį kombainą ir kelias sekundes maišome.

Beriam migdolų, cukraus ir kakavos mišinį į baltymus ir, keldami mentelę nuo dugno į viršų, išmaišome. Štai ir prasidėjo mano galvos sopuliai. Ilgai maišyti nereikia, bet kaip žinoti kada jau gana? Aš turbūt įdėjau kakavos per daug, su gerais kaupais. Tai tešla tikrai nesigavo, kaip rašoma žurnale, tokia, kad tešlos „šaukšteliu įdėjus ją į lėkštutę lėtai slystų į šalis ir būsimo kepinio viršus taptų lygus, be kauburėlių“. Kad ir kiek naudojausi patarimu pamaišyti ir tešlą tuo būdu suskystinti – nieks neskystėjo.

Į skardą įtiesiame kepimo popierių arba silikoninį kilimėlį (nutariau investuoti į tą silikoninį kilimėlį, nes nuo kepimo popieriaus labai ilgai po vieną reikėjo krapštyti ir daug būsimų makaronų buvo sulaužyta).

Tešlą sukrečiame į kulinarinį maišelį su paprastu apvaliu antgaliu. Va šitoje vietoje galėsite pasitikrinti savo sugebėjimą neišsipeckioti - aš šio testo neišlaikiau.

Išspaudžiame maždaug 3 – 4 cm skersmens pyragėlius. Tik antrą (tiksliau trečią, nes pirmoje esančius „šedevrus“ nukrapščiau peiliu ir vėl įtiesus naują popieriaus lakštą pradėjau iš naujo),skardą pildydama aš pagaliau supratau kaip ir ką reikia spausti.

Pyragėlius paliekam 1 val. apdžiūti kambario temperatūroje.

Orkaitė per tą laiką turi būti jau įkaitusi iki 150 C. Man pasirodė, kad prancūzai geriau žino (kelis video žiūrėjau) ir orkaitę įkaitinau iki 180 C. Ir po 5 minučių išgirdau kažkokius gražius „trakšt, trakšt“ garsus – visa pirma skarda „makaronų“ SUTRŪKINĖJO. Gavosi va tokie kieti sausainiukai. O ką, visai valgomi.

Taigi, temperatūra 150 C. Kepam 12 minučių.

Pyragėlius ataušinam ant grotelių. Nuo popieriaus imame tik visai ataušusius.

Kol atvės – ruošiame pertepimą.

90 g juodo šokolado 2 šaukštai grietinėlės 1 šaukštas apelsinų sulčių

Sulaužytą šokoladą, grietinėlę ir sultis kaitiname nedideliame dubenyje virš karštų garų vonelės. Jei neturite noro virti vandenį , galite daryti mano būdu. Puodą su šokoladu laikote apie 20 – 30 cm atstumu virš ugnies ir maišote nuolat. Viskas puikiausiai ištirpsta. Paruoštą pertepimą dedam 10 minučių į šaldytuvą, kad šiek tiek atvėstų. Jei užsimiršot ir šokoladas sustingo į kaulą – galima vėl atšildyti. Ir taip begalybę kartų....

Liko tik pertepti makaronus ir sulipdyti po du.

Patariama makaronų iškarto nevalgyti, nes geriausio skonio jie yra parą pastovėję į šaldytuvą įdėtoje sandarioje dėžutėje. Išimti iš šaldytuvo reikėtų likus 1 val. iki skanavimo.

Receptas iš kulinarinio žurnalo „Virtuvė. Nuo.. iki...“, Nr. 1-2, 2012 m.

Užmačiau šią juodą grožybę pas Dalią ir susileidau. Tai vadinama priepuoliu – pamačiau ir iškarto pagaminau, be jokių įtraukimų į sąrašus.

Vakar supratau koks sunkus virėjos darbas. Ir nors gaminau tik vakarienę – galvojau, kad išprotėsiu. Viena ranka maišau karamelę, kitą smulkinu svogūną. Kairė akis stebi tarto pagrindą orkaitėje, dešinė – briuselio kopūstus keptuvėj. Ir dar turiu klausytis ką rodo į virtuvę nešiojamą kompiuterį atsitempęs vyras. O rodo jis tokį gana keistą projektą – www.potok8.com, realybės šou apie vienos didelės Rusijos kompanijos darbą. Kiekvienas darbuotojas turi filmuoti apie savo darbą, susirinkimus ir panašiai, ir dėti į youtube. Ypač daug komentarų sulaukia susirinkimai dėl betono. Darbe jie užsiima cigunu, jei nori gauti premiją - rašo esė. Su kostiumiais į darbą draudžiama eiti. Jei parašysit įdomų esė, gal ir jus priims. Tik neišku kaip bus su alga, sako du mėnesiai jau vėluoja. Ot kaip mane įtraukė, įvykius seku :D

Šokoladinis tartas

Prancūziškos tešlos tarto pagrindas

90g sviesto 1 šaukštas aliejaus (bekvapio) 1 šaukštas cukraus 3 šaukštai vandens žiupsnelis druskos 150 g miltų

Šokoladinis įdaras

250 g cukraus 6 šaukštai šiltos kavos 115 g sviesto žiupsnis jūros druskos 170 g juodo šokolado (naudojau 50 proc.) 2 kiaušiniai 2 šaukštai miltų 1 šaukštas romo arba vanilės (aš naudojau vanilę)

Orkaitę įkaitinam iki 210 C. Gaminsim pagrindą. Į karščiui atsparų indą sudedam sviestą, aliejų, cukrų, vandenį ir druską. Kišam į orkaitę. Kaitinam 15 minučių, kol viskas ištirps ir ims burbuliuoti bei pakraštėliai vos vos paruduos. Traukiam lauk – atsargiai, labai karšta. Greitai įmaišom miltus. Gaunasi tešlos kukulis. Jį perdedam į kepimo formą (naudojau 21 cm skersmens išardomą, bet galima ir neišardomą imti). Mentele arba šaukštu tešlą paskirstome ant dugno ir sienelių (3 - 4 cm aukščio „bortelius“ padarom). Subadome šakute, kišam į orkaitę 15 minučių. Kepam, kol gražiai paruduos, ar, kaip Dalia sako, „kol atrodys apkepusi skaniai lyg auksinė“.

Traukiam lauk, ataušinam kol ruošim įdarą.

Į katiliuką storu dugnu supilam cukrų. Dedam ant lėtos ugnies ir atsargiai vos vos pamaišydami kaitinam, kol cukrus ištirps ir paruduos – pasidarys karamelė. Imam nuo ugnies. Greitai supilam kavą – pradės putoti ir visaip pykti – maišom, maišom, maišom. Metam sviestą, maišom. Druską, gabaliukais sulaužytą šokoladą. Maišom. Kol viskas gražiai ištirpsta. Kiaušinius lengvai paplakam ir įmaišom į šokoladą. Tik reikėtų pasistengti, kad šokoladas iki dedant į jį kiaušinius būtų pravėsęs, nes kiaušiniai išvirs. Pilam romą ar vanilę, beriam miltus, išmaišom.

Pilam įdarą ant tarto pagrindo. Kepam 180 C orkaitėję apie 20 minučių, kol įdaro krašteliai trupučiuką pasikels ir suskeldės, o viduriukas dar bus minkštas. Man tam prireikė visų 30 minučių. Ištraukiam pyragiuką lauk ir ataušinam vėsioje vietoje. Valgom tik visiškai atvėsusį.

O čia originalas su foto apie įdarą/karamelę ir tą prancūzišką tešlą.

Pagamintas šis daiktas ir suvalgytas prieš savaitę gal, bet vis neduoda ramybės klausimas: crème brûlée čia ar ne? Cukraus deginto plutelė yra kaip ir priklauso, vadinasi - brûlée. Be gumuliukų, be oro burbuliukų.- lyg ir  crème. Skonis dieviškas. Bet kažkas kužda į ausį „Egidijaaaa, uuuuuu... per daug šokolado pridėjai, per daug....“

Reikės:

500 ml grietinėlės 180 g juodo šokolado 70 proc. (nors užtektų ir 100 g) 3 trynių 2 šaukštų cukraus (plius po šaukštelį ramekinui kai darysim plutelę) Orkaitę įkaitinam iki 160 C. Užkaičiam virdulį vandens.

Nedideliame puode, ant vidutinės ugnies kaitinam grietinėlę, kai pradeda palei pakraščius formuotis maži burbuliukai (po 3 minučių), imam nuo ugnies ir sudedam gabaliukais sulaužytą šokoladą. Maišome, kol šokoladas ištirps. Šiek tiek atvėsiname.

Trynius išsukame su 2 šaukštais cukraus, kol masė pabals. Geriausiai naudoti tam medinį šaukštą, o ne mikserį, kad susidarytų kuo mažiau burbuliukų. Po truputį sudedame į praaušusį šokoladą. Išmaišom.

Supilstome šokolado masę į ramekinus (man gavosi 4 dideli ir 2 maži indukai). Šiuos dedame į skardą, pripilame verdančio vandens, kad ramekinus apsemtų šiek tiek aukščiau vidurio.

Dedam į orkaitę, per vidurį. Kepam 30 minučių.

Ištraukiame lauk, atvėsiname iki kambario temperatūros. Pridengiame ir sudedame į šaldytuvą mažiausiai porai valandų.

Prieš valgant užberiame šaukštelį cukraus, karamelizuojame kulinariniu liepsnosvaidžiu. Palaukiam kol plutelė sutvirtės (kokias 5 minutes) ir puolam su šaukštu tą brûlée laužyti bei kabinti labiausiai šokoladiškiausią dalyką.

Receptas pas Dianą rastas...

Kažkaip retai aš obuolių pyragus, žiūriu, kepu. Nors labai, labai juos mėgstu... Su dideliais rūgštelėjusių obuolių gabaliukais, karamelės skonio apskrudusiais pakraščiukais. O jei dar kaušelis plombyro šalia, tirpstu iš laimės.

Vis ieškau, bandau visokias naujoves – braunius, kramblus, klafučius, koblerius. O paprastučiui obuoliniam pyragui laiko nesurandu. Negerai...

Bet.. Užmačiau šį, taip jaukiai, „namiškai“ atrodantį, ir jau lekiu į virtuvę. Viltys pasiteisino – baisiai skanu...

Prancūziškas obuolių pyragas

110 g miltų ¾ šaukštelio kepimo miltelių žiupsnis druskos 4 dideli obuoliai (geriau rūgštesni) 2 dideli kiaušiniai (kambario temperatūros) 150 g cukraus 3 šaukštai tamsaus romo keli lašeliai vanilės esencijos (arba 1 šaukštelis vanilinio cukraus) 115 g tirpdyto sviesto

Orkaitę įkaitinam iki 180 C. Kepimo formą ištepam sviestu ir pabarstom miltais. Geriau kepti apvalioje išardomoje 23 cm. skersmens (bet pas mane ši forma gana didelė, tai kepiau pailgoje, kekso formoje. Jei taip darysite, tada pyragą iš formos imkit tik jam visiškai ataušus).

Obuolius nulupam ir supjaustom didokais gabalais. Vienam dubenyje sumaišom miltus, kepimo miltelius ir druską. Kitam, didesniam, išplakam kartu kiaušinius, cukrų, romą ir vanilę. Įmaišom atsargiai pusę miltų masės, tada pusę sviesto. Suberiam likusius miltus, supilam sviestą. Vėl atsargiai išmaišom. Sudedam obuolius ir maišom atsargiai, kol jie pilnai apsivels tešla. Pilam į paruoštą formą. Kepam apie 1 valandą. Ar iškepė – patikrinam įdūrę su mediniu pagaliuku. Ištraukus jis turi būti sausas...

Kažkada paragavusi crème brûlée iškarto jį įsimylėjau. Dieviškus šio deserto pavidalus buvo galima paragauti belgiškame restoranėlyje Palangoje. Deja... jau nebe... O Vilniuje ar veikia dar Paradis Belge? Nors nebesvarbu, dabar ir mano namuose galima skanauti šio lengvutėlio kremo apsitraukusio traškia karamelės plutele.

Ilgai aš ruošiausi gaminti, oi ilgai... Iš pradžių ilgai ieškojau ramekinų. Neradusi – užsisakiau vienoj parduotuvėj. Laukiau mėnesį, o gal ilgiau. Sulaukiau, bet vis kažką kitką sugebėdavau juose gaminti: kiaušinienę, trupininį, pyragėlius. Valgėm iš jų ledus, džemus, uogienes, kepenų paštetus.

Ir vieną kartą išaušo diena, kai mano virtuvėje atsirado būtiniausias agregatas reikalingas tai traškiai skanybei išgauti. Liepsnosvaidis (taip vadinasi?) atkeliavo iš Švedijos, sesutės Kristinos dėka. Valio! Valio! Valio! Ačiū! Ačiū! Ačiū! O priedo dar ir keturi mažuliukai ramekinai. Urrrrrraaaaaaaaaaa! Bėgu į virtuvę!

Reikės:

500 ml riebios grietinėlės (35 proc.) 1 vanilės ankšties (arba 2 šaukštelių vanilinio cukraus) 6 trynių (jei labai maži, įdėkit ir septintą. Ir padėkit sugalvoti kur panaudoti 7 baltymus. Pavlovos nesinori šiuo metu.) 100 g cukraus (plius kiek reikės pabarstymui)

Orkaitę įkaitinam iki 140 C. Kaitinimas iš viršaus ir apačios.

Grietinėlę supilam į puodą. Vanilės ankštį perpjaunam išilgai ir peiliu iškrapštom sėkliukes, sudedam į grietinėlę. Ten pat keliauja ir į kokias keturias dalis supjaustyta ankštis. Dedam puodą ant ugnies užverdam. Kai tik užvirs – sumažinam ugnį iki minimumo ir verdam 5 minutes.

Tuo metu trynius su cukrumi išplakam iki purumo. Grietinėlę supilam į trynius ir gerai išmaišom. Stengiamės, kad patektų kuo mažiau oro. Geriau maišom paprastu šaukštu, o ne mikseriu. Perkošiam, arba šaukšteliu išgraibome ankšties gabaliukus.

Gautą masę supilstom į ramekinus, paliekam apie ketvirtadalį nepripiltus iki galo. Aš supilsčiau į keturis mažiukus ramekinus ir keturis didesnius.

Ramekinus dedam į skardą aukštais kraštais, pripilam verdančio vandens, kad per pusę apsemtų indelius. Šaunam į orkaitę, per vidurį. Jei ramekinai mažiukai, užteks 30 minučių, o jei didesni – 40. Ar iškepė, patikriname paprasčiausia paliesdami - jei paviršius tvirtas ir nelimpantis, jau paruošta.

Ištraukiam lauk skardą, indelius imam iš vandens ir paliekam, kad atauštų iki kambario temperatūros.

Prieš valgant pabarstome plonu cukraus sluoksniu, išsitraukiame liepsnosvaidį ir karamelizuojame. Atsargiai, žiūrim, kad kokiai smalsiai katei ūsų nenukeptume.

Receptas iš Kepėjų be stabdžių (kažkodėl apmirė ten reikalai..)

Pabaigai galėčiau pasakyti, kad svajonės apie šitą desertą ir kitus belgiškus skanumynus pastūmėjo su šeimyna nuvykti keliom dienom į Belgiją. Lankėmės sustingusių Viduramžių mieste Briugėje ir šurmulingajame Briuselyje. Briuselio kopūstų neragavom (o ir tikslo tokio nebuvo), bet alaus išragauta bent keliolika rūšių (ypač patiko Lambic, savaiminės fermentacijos, alus. Gėriau vyšninį ir gueuze.), bulvyčių atsivalgyta metams į priekį (ir kaip tokį paprastą dalyką taip skaniai paruošia), vaflius su grietinėle, braškėm arba be nieko kimšom po kelis kart per dieną. Dar ragautas buvo triušis, midijos, kurapkos kojos ar kažkas panašaus. Gaila, kad keptų cikorijų niekur neradom (belgų išradimas), waterzooi kažkodėl irgi mūsų akių neužkabino, o ir šokolado tik jau namuose susigundėm dėžutę ištuštinti. Beje, pirkdami šokoladą sau ir lauktuvėm maloniai buvom nustebinti, kai pardavėja užkalbino mus lietuviškai. Labai maloni mergina (gaila, nepaklausėm vardo) jau penkis metus gyvena ir studijuoja Briuselyje. Patarė kurie skanesni, kokie įdarai išpasakojo. O dar ir dovanų vieną dėžutę įdėjo. Mūsų vaikui didžiausią įspūdį šokolado fontanas padarė: imi mažiuką sausainiuką, merki ir tada skanauji, po to dar vieną ir vėl skanauji... Palikom parduotuvę labai geros nuotaikos. 

Kelios fotoakimirkos.

Briugė

Kanalai, kanalai, kanalai...

Turgaus diena

Fri bulvyčių muziejus

Jeruzalės bažnyčia

Vėl kanalai...

Cupcakes parduotuvė. Susigundžiau obuoliniu, tuo žaliu, deja labai riebu ir saldu... Labai...

Žymieji belgiški nėriniai

Belgijoje gaminama 400 rūšių alaus. Šalia esančioje kavinėje galima paragauti 150 iš jų...

Ach...

Triušienos troškinys flamandiškai. Su kalnu bulvyčiu ir skaniuoju vyšniniu lambiku..

Briugėje labai garbinama Šv. Mergelė Marija. Kone ant kiekvieno namo kampo - jos statulėlė.

Naktiniai kanalų vaizdai.

Briuselis

Grand Place

Briuselio simbolis - Besišlapinantis berniukas. Šįkart apsirėdęs kaip meksikietis.

Atomiumas. Pastatytas 1958 m. Išlandžiojom beveik visus rutulius.

Kažkoks įžymus sviestinis sausainis. Deja, neragavom.

Komiksų muziejus. Labai gražiame Art Neauvau pastate.

Žuvies mėgėjai užkandžiauja. Seilę varvinantys kvapai sklinda per kelis kvartalus.

Menas gatvėje.

Labai gera ištiesti nuvargusias kojas tokiame parkelyje.

Papuolėm į antikvariatų gatvę, Vienoj parduotuvėj matėm net senovinę didžiulę karuselę. Įdomu, kaip įnešė į vidų...

Berniukas pasikeitė rūbus. Šiandien jis žaidžia futbolą.

Gardieji belgiški vafliai. Mano - tas vidurinis...

Midijų katilas. Taip ir neįveikiau viso.

Ačiū už dėmesį :) Au revoir :)

Kaip žinia coq-au-vin išvertus būtų „gaidys vyne“. Ne višta, ne viščiukas, o gaidys. Ar yra pas mus pirkt gaidžių? Radot kur nors? Ir kuom gaidys nuo vištos skiriasi? Ar žinot? Aš turbūt tik iš galvos atskirčiau, na skiauterė ten ir panašiai. Ir įdomu ką pagalvojo apie mane paukštienos (tiksliau vištienos) parduotuvės pardavėja – vedėja, kai labai rimtu balsu paklausiau „o ar pas Jus būna pirkti gaidžių“. Į tai gavau nei šiokį, nei tokį atsakymą „pas mus vištos visos be lyties“ ir vos tramdomą juoką. „Gerai“ sakau, „pasverkit aštuonias kojas tų nei vištų, nei gaidžių, tiks“.

Taigi parsitempiam viską aplinkui keikdami („gal taksi pasiimti“, "gal draugei paskambinti ir paprašyti, kad parvežtų“) šiuos dalykus (be šių dar antrątiek uogienei visokių pričindalų tempiau, jau bėdavojaus, atrodo...):

8 kulšeles 5 morkas 4skiltelės česnako 150 g rūkytos šoninės 250 g pievagrybių 100 g sviesto 1 butelis sauso raudono vyno (tiks ir pigus, koks akcijinis už 5 litus) druskos, pipirų, lauro lapų, raudonėlio, čiobrelio, baziliko buketėlis 1 šaukštas miltų 3 šaukštai konjako

Nuskutam ir stambiai supjaustom morkas, per pusę padalinam česnako skilteles. Didelės keptuvėj ar puode ištirpinam sviestą. Dedam kulšeles pasūdom, papipirinam ir apkepam iš abiejų pusių iki gražios auksinės spalvos. Jei telpa, ten pat sudedam ir morkas su česnaku, jei ne, apkepam kitoj keptuvėj. Apskrudusias morkas dedam prie kulšelių, užpilam konjaką ir padegam. Atsargiai, liepsna gali vos ne iki lubų pliūptelt! Gerai, kad aš spėjau laiku atsitraukti, o tai būčiau dabar kaip Šineida O‘Konor ir dar be blakstienų. Užbarstom šaukštą miltų, supilam vyną (viskas turi plaukioti vyne, neskųskit), sudedam lauro lapus ir žoleles. Uždengiam ir sumažinam ugnį iki minimumo.

Kol viskas gražiai burbuliuoja svieste pakepinam į tris dalis padalintus grybus, paskrudinam kubeliais supjaustytą šoninę. Suverčiam viską į puodą, į šiltą vyno glėbį. Vėl uždengiam ir verdam 1 – 2 valandas. Mano buvo gatavas po 1,5 val. Mėsytė minkštutė, krenta tiesiog nuo kaulų.

Beje, skaniausia yra pasigaminti iš vakaro, o kitą dieną ant mažiausios ugnelės dar pavirti 1- 2 valandas (man užteko 0,5 val., nes baisiai dideliam puode viriau, tad vynas nugaravo kaip reikiant pro skylutes).

Valgom su bulvių koše (sviesto, sviesto nepagailėkit. Gi prancūzų virtuvė be sviesto, kaip mes be bulvių. Va toks baisiai įžymus virėjas Joël Robuchon košę bulvių daro taip: 50 proc. bulvių, 50 proc. sviesto. Ragavusieji buvo be žado, gerąja prasme.). Užsigeriam vynu, žinoma.

Merci pour la recette pour l'homme qui l'a créé... Goût divin... Très délicieux...

Užeina man tokie priepuoliai, kad mėsos visai nesinori – nei gaminti, nei valgyti. Tokiem negalavimams numalšinti puikai tinka visokie daržovių troškinukai. Ratatouille nusižiūrėjau vėl pas Palachinką, o apie garintus baklažanus skaičiau šiandien pas Jurgą.

Ratatouille reikės:

baklažano cukinijos 4 pomidorų nedidelių mėlynojo svogūno geltonos paprikos skiltelės česnako alyvuogių aliejaus džiovintų raudonėlio mairūno, baziliko druskos, pipirų

Baklažaną, cukiniją, svogūną ir porą pomidorų supjaustom plonais vienodais griežinėliais. Imam apvalią skardą, palaistom vos vos aliejumi ir gražiai sudėliojame pakaitomis supjaustytas daržoves užleisdami vieną ant kitos truputį. Pabarstom druska, apdėliojame šiaudeliais pjaustyta paprika. Paskaninam žolelėm ir pipirais. Ir dar šiek tiek pašlakstom aliejumi.

Likusius du pomidorus nuplikom ir nulupam. Sumetam į blenderį kartu su skiltele česnako ir sutrinam į košę. Užpilam ją ant daržovių.

Kepam 180 C orkaitėje apie 30 minučių.

Kuskusas su garintom daržovėm ir fetos gabaliukais:

250 g kuskuso 250 ml vandens žiupsnis druskos šaukštelis alyvuogių aliejaus 3 – 4 šaukštai sviesto daržovių rinkinukas: baklažanas, cukinija, geltona paprika, saliero šaknies ketvirtis fetos sūrio

Užvirinam vandenį kartu su druska ir aliejumi. Kai užverda – suberiam kuskusą, atsargiai išmaišom ir iš karto imam nuo ugnies. Uždengiam ir palaukiame 3 minutes. Sudedame sviestą, statom ant labai silpnos ugnies ir maišydami dar paverdame 3 – 4 minutes.

Daržoves nuplauname, supjaustome ūkiškais gabalais ir verdam garuose apie 20 minučių.

Beriam į lėkštę kuskusą, tupdom daržoves, pagardinam fetos gabaliukais.

Daržovės beveik tos pačios kaip ir ratatouille, bet taip paruoštos ir pateiktos įgauna visai kitą skonį.

Šiuo patiekalu svaigstu mintyse turbūt jau kokius porą metų, bet vis nesiryžau pasigaminti. Visų pirma nelabai radau lietuviško teksto, o prancūziškas variantas labai jau buvo prabangus dėl visokių ten foie gras, konjakų ir panašiai. Ir štai netikėtai radau labai paprastą lietuvišką receptą TV gide „Savaitė“, kur buvo išsamus straipsnis apie visokius paštetus. Terrine ir yra vienas iš jų rūšių. Receptą šiek tiek pakoregavau: pridėjau mažiukų karnišonų ir pistacijų. Žiūrim kas gavosi...

Reikės

500 g vištienos krūtinėlių filė 300 g vištienos kepenėlių 400 g vištienos faršo 1 kiaušinio 125 ml 35 proc. grietinėlės 2 česnako skiltelių žiupsnis druskos žiupsnis pipirų trejus gerus žiupsnius džiovinto mairūno 300 g rūkytos šoninės trijų saujų pistacijų išlukštentų mažų marinuotų agurkėlių (karnišonų) pora saujų

Vištienos filė supjaustom juostelėmis. Šoninę irgi suraikom labai plonomis juostelėmis. Kepenėles šiek tiek pamirkom profilaktiškai piene, bet tai nebūtina. Dedam į viena indą faršą, nuvarvintas kepenėles, kiaušinį, susmulkintą česnaką, druską, pipirus, mairūną, grietinėlę. Viską gerai sutrinam su blenderiu iki vientisos košės. Suberiame pistacijas ir gražiai išmaišome dabar jau su šaukštu.

Pailgoje formoje įklojame foliją, aš klojau kokius tris sluoksnius, nes vis įplėšdavau...

Ant dugno sudedame sluoksnį šoninės. Pilam pusę košės. Sudedame pusę vištienos filė juostelių. Surikiuojame gražiai agurkėlius, išilgai. Sudedame likusią filė, užklojame sluoksniu šoninės. Supilame likusią masę ir uždedame paskutinį akcentą – vėl šoninės juosteles.

Kepame 150 C orkaitėje apie 2 val.

Viršutinis šoninės sluoksnelis gražiai apskrunda... Kvapai tokie gundantys... Bet...

Dar susilaikom. Atsargiai pakreipę formą išpilame skystį, jei jo yra. Ir šaldome per naktį. Kitą dieną verčiame iš formos, raikome labai aštriu peiliu ir skanaujame. Iš tokio kiekio gaunasi po dvi riekes dešimčiai valgytojų.

Eklerams, jei būčiau poetė, turbūt skirčiau ne vienas eiles... Pagal jų skonį aš matuoju konditerijos skyriaus lygį. Kur tik juos užmatau – būtinai ragauju. Ir tada nykštys į viršų arba į apačią... Kol kas geriausius teko ragauti Maskvoje ГУМ’o vienoje iš kavinukių. Kainavo kažkokius nerealius pinigus, tai net arbatos nenorėjau (nes būtų kainavę antrątiek) ir todėl, išdidžiu nusigyvenusios bajorės balseliu, paliepiau įdėti man du ant išsinešimo. Dar nespėjau nueiti iki Raudonosios aikštės, kuri už 100 metrų, o abu eklerai, suvirpinę mano sielą ir gomurį nepakartojamu skoniu, ilsėjosi skrandyje...

Antri pagal gerumą, kol kas, prie buvusios Palangos žuvinės esančiame konditerijos kamputyje parduodami eklerai su varškės įdaru. Dėžutė kainuoja trečdalį vieno maskvietiškojo. Ale skonis ne prastesnis...

O šįvakar, palangiškius pretenduojančius nustumti į trečią vietą, pati pasigaminau... Ir beje, viskas labai paprasta.

Tešlai:

130 ml vandens 30 g sviesto 130 g kvietinių miltų (arba 200 ml) 2 kiaušinių

Kremui:

200 ml plakamosios grietinėlės 50 ml cukraus šaukštas citrinos sulčių pusė šaukštelio vanilinio cukraus

Grožiui:

trečdalis plytelės šokolado ištirpintos kapotų pistacijų kelį žiupsniai

Orkaitę įkaitinam iki 225 C.

Vandenį užverdam. Sudedam sviestą ir maišom kol ištirps. Nukeliam puodą nuo ugnies, po truputį beriam miltus ir maišom kol gausis toks kukulis vienalytis. Palaukiam kol masė atauš. Tada sudedam kiaušinius ir plakam su mikseriu, kol tešla pasidarys be gumuliukų, lygi ir šilkinė.

Į skardą įtiesiam kepimo popierių. Su konditeriniu švirkštu arba paprastu maišeliu su skylute prišvirkščiam kokių norim formų pyragiukų. Aš pridariau ir mažiukų apvalių, ir pailgų didesnių. Tik žiūrim, kad tarpai būtų tarp pyragėlių, nes padidės gerokai.

Kepam 15 – 20 minučių. Tiesiog kol išsipūs ir gražiai paruduos.

Traukiam lauk ir ataušinam ant grotelių.

Pasiruošiam kremą – paprasčiausiai viską gerai išplakam mikseriu iki standžios masės. Jei turim konditerinį švirkštą – darbuojamės juo, jei ne – tada su duonriekiu perpjaunam pyragėlius (bet ne iki galo) ir su šaukšteliu prikraunam kremo.

Pagražinam tirpdytu šokoladu ir kapotomis pistacijomis.

Receptą su keliais lyriniais nukrypimais naudojau iš čia... Tik ten vyrukai truputį persistengė su kepimo laiku. Per 30 – 40 minučių kažint kas liktų iš mūsų ekleriukų...

Nusileidau vyro norui ir sutikom Naujus namuose. Tik tryse, na keturiese, jei dar skaičiuoti katę, kuri paniškai bijojo fejerverkų ir bėgo slėptis kur tik įmanoma. Ir galiu pasakyti, kad man beprotiškai patiko šis sutikimas. Ir po virtuvę visą dieną patiko sukinėtis, aptaškyti drabužius ir sienas tešla, kai ką sudeginti, pribarstyti miltų ant grindų ir katei ant nugaros, vos neapipilti nešiojamo kompiuterio vynu ir išversti beveik visas stiklines ir puodelius iš indaujos ant savo makaulės (uch, per plauką, per plaukelį pavyko to išvengti – trejetą kartų).

Po visų malonių vargų ir rūpestėlių ant stalo puikavosi: lašišos sumuštinukai su garstyčių kupstukais, turkiškas baklažanų pagardas ant skrudintų riekučių, avokadų salotos su tzatziki užpilu, vanilinio biskvito, grietinėlės ir šokolado torčiukas ir vakaro pažiba – Boeuf Bourguignon... Nuostabus, burnoje tirpstantis, poetų ditirambų vertas, verčiantis raudoti iš malonumo – jautienos troškinys raudonam vyne... Ach, kur aš buvau anksčiau, kad tokio stebuklo negaminau...

Taigi parsitempiam iš kažkur ir kraunam ant stalo:

1 kg gabalą pačios geriausios jautienos. Būtų gerai, kad gabaliukas būtų be plėvių ir panašių nesąmonių 150 g gabalą šalto rūkymo šoninės 2 morkų 1 svogūno 9 pievagrybių 0,5 arbat. šaukštelio juodųjų pipirų 1 arbat. šaukštelio druskos 2 valg. šaukštų miltų 3 lauro lapelių 2 skiltelių česnako kuokšto šviežio čiobrelio pora šaukštų pomidorų tyrės 1 stiklinės sultinio butelio gero sauso raudono vyno kantrybės ir 4,5 valandų ;)

Įkaitinam orkaitę iki 230 C. Imam puodą, kurį galima ir ant ugnies dėti, ir į orkaitę kišti. Statom ant ugnies, suberiam juostelėm supjaustytą šoninę. Pačirškiname gerai, kol išsiskirs riebalai, o šoninė gražiai paruduos. Išgriebiam šoninę lauk, riebalus paliekame. Jei puodas šiek tiek atrodo pridegęs – nesinervinam... Na nebent šliūkštelim porą šaukštų alyvuogių aliejaus nervams nuraminti. Iki to laiko turim susipjaustyti jautieną į 5 cm dydžio gabalus ir nusausinti su popieriniu rankšluosčiu - šio etapo prašom nepraleisti po ausis, jis labai svarbus... Dedam 10 gabaliukų mėsos į puodą su šoninės riebaliukais ir gražiai apkepiname iš visų pusių. Išimam, atidedam į šoną. Taip padarome su visais gabaliukais. Labai svarbu nesumesti visos mėsos, nes tada ji neapskrus, o „virs“ savo sultyse. Taip daryti negalima! Tiesiog kantriai pakepiname per kelis kartus visą mėsą. Svogūną supjaustom pusžiedžiais, morkas stambiais gabalais (4 cm). Apkepinam svogūną tuose pačiuose riebaluose, po kelių minučių suberiam morkas, pakepam porą – trejetą minučių. Išimam lauk, dedam prie mėsos. Apkepinam lengvai grybus. Suverčiam į puodą jautieną, šoninę, svogūnus, morkas. Apiberiam pipirais ir druska, išmaišom.

Mėsą apiberiam miltais, išmaišom. Kišam atidarytą puodą į orkaitę. Palaikom 4 minutes. Ištraukiam, sumaišom ir vėl 4 minutėm į orkaitę.

Traukiam puodą lauk. Orkaitėje ugnį sumažiname iki 160 C. Į puodą pilam vyną, sultinį, čiobrelius, lauro lapus, sutraiškytus česnakus ir pomidorų tyrę. Dedam ant viryklės ir užvirinam.

Puodą su visu gėriu uždengiam ir kišam į orkaitę. Kepam 3 valandas...

Po trijų ilgų laukimo valandų, kai gardžiausiais kvapais persismelkia visi namai ir laiptinė, kai kaimynai jau grūdasi prie durų ir klausia už ką juos tokiais apetitiškai kvapais kankinate – traukiate puodą lauk. Nukošiate skystį į kitą puodą ir užvirinate. Verdate kantriai pusę valandos, kol skysčio sumažės ir jis gražiai sutirštės. Jokių miltų, jokių nesąmonių tam tirštumui greičiau pasiekti neberiate. Kantrybės, liko visai mažai, nepasiduokit pagundom.

Na va, artėja paskutinis (vos neparašiau patepimas, cha cha) šios epopėjos momentas. Suverčiam mėsą, morkas ir grybus į padažą ir patiekiame su labai žemišku dalyku, bet fantastiškai beprotiškai derančiu prie šio prancūzų virtuvės šedevro, bulvių koše.

O mėsytės minkštumas, o padažo gardumas... Valgai ir nori verkti... Kalbėti prrrrrrancūūūūūziškai... Ach... Je suis sans les mots... Vraiment...

Receptas paimtas iš šio nuostabaus puslapio... Merci, kad man nereikėjo jo versti iš anglų ar prrrancūzų kalbos...

Dar vienas Merci lekia Irenai, kuri mielai paskolino nuostabųjį puodą. Ką aš be jo būčiau darius...

Šitoje foto troškinio spalva artimiausia realybei...