Tinginiai irgi verda...

Vasarą beprotiškai pasiilgstu vaikystės sumuštinių. Tokių paprastų, paprastų. Batonas su sviestu ir cukrumi, batonas su uogiene ir grietine, juoda duona su grietine ir cukrumi, juoda duona su rūkyta dešra, palendricu, kumpiu. Dešra tokia turėtų būti – iš pačių užaugintos kiaulės, papjautos mūsų pačių kieme, tada mama daro dešras, kaimynas arba senolis jas išrūko. O tada jos sukabinamos vėsiame sandėliuke, džiūva ir skanėja. Su kumpiu tas pats. Nuosava kiaulė ir receptas, ir vis nueini į tą visokius gardžius kvapus skleidžiantį kambarėlį ir atsipjauni plonų juostelių. Ir ant sumuštinio. Ir sviesto nepamažinti, turi jausti dantimis kaip slysti per jį link duonos. Gardžiausia, kai ne pati pasidarai, o mama. Išneša į lauką ir šaukia: „Egidija, Kristina!!! Ateikit!!!!“ Viktorija dar maža, jai sumuštiniai nepriklauso, tik mamos pienas. Mudvi juos kaip smakai labai greitai praryjame ir reikalaujame vėl. Ir vėl.

O užsikandame agurku ar pomidoru iš nuosavo šiltnamio, kuriame karšta ir oro trūksta kaip džiunglėse.

Apie tokius valgius galiu dabar tik svajoti. Kiaulių nieks neaugina, dešrų ir kumpių nerūko. Lieka tik pomidorai ir agurkai iš mamos šiltnamio, kuris už jūrų marių.

Todėl tenka susigalvoti kitokius sumuštinius. Šiuo metu mano favoritas yra tamsi ciabatta duona su avokado riekelėmis, gabalėliais pelėsinio sūrio, vienu kitu šlakeliu alyvuogių aliejaus, juodaisiais pipirais ir šakele čiobrelio.

Arba pusiau skystai virto kiaušinio ritinėliai sutupdyti ant riekės kartu dosniu sluoksniu sviesto, pagardinti žaliomis alyvuogėmis. Žiupsnelis stambios druskos, šiek tiek pipirų, vienas kitas lapelis kokio žalėsio.

 

Iš pomidorų šitų turėjo gimti kai kas ispaniško šiuo metu labai intensyviai ruošiamam kulinariniam žurnalui °C, bet nekokie tie pavasariniai pomidorai dar. Netiko. Gimė kitkas. O kas – pamatysim birželio pradžioj.

Užtat sekmadienio pusryčiams labai tiko kepti, truputuką karamelizuoti pomidoriukai. Aš praktiškai savo lėkštę išlaižiau. Įsivaizduoju, kad derėtų idealiai prie kokio gero keptos mėsos gabalo...

Karamelizuoti pomidorai

2 asmenims

4 vidutinio dydžio prinokę pomidorai alyvuogių aliejaus šaukštas žiupsnis druskos žiupsnis juodų pipirų žiupsnis džiovinto raudonėlio šaukštas cukraus

Pomidorus perpjaunam skersai perpus. Dedam nupjauta puse į įkaitintą su aliejumi keptuvę, kepam porą- trejetą minučių. Apverčiam. Beriam druską, pipirus ir raudonėlį. Kepam porą minučių. Užberiam ant kiekvieno gabaliuko truputį cukraus, apverčiam. Kepam dar vieną-kitą minutėlę, kol cukrus ištirps ir karamelizuosis. Valgom iškarto, dar karštutėlius.

 

Joks čia stebuklas. Tik pamanykit, smidrai su šonine. Ne aš pirma, ne aš paskutinė juos pusryčiams gaminu. Ir vis dėl to noriu pasidalinti ir paaikčioti „Ach, kaip skanu. Kokie tai karališki savaitgalio pusryčiai“. Kur pamačius, visada griebiu ryšuliuką baltujų (nors žalius irgi žiauriai mėgstu). Svarbu tik gerai nuskusti odelę ir nulaužti sumedėjusius galiukus. Ir mėgautis...

Smidrai su šonine2 asmenims

Ryšuliukas baltųjų smidrų Po juostelę šoninės kiekvienam smidrui

Orkaitę įkaitinti iki 200 C. Smidrus nuplauti, nuskusti, nulaužti sumedėjusius galus. Kiekvieną apsukti juostele šoninės. Suguldyti į ugniai atsparų indą ir kepti kol šoninė gražiai apskrus.Valgyti su paprastai keptais kiaušiniais.

 

Jei sugebėčiau rytais atsikelti nors pusvalandžiu anksčiau, aš tikrai valgyčiau pusryčius. O dabar... Aš rituosi iš lovos valandą, garbės žodis. Sapnuoju, sapnuoju... Pypt, pypt. Nuspaudžiu „snausti dar“. Snaudžiu dar 10 minučių. Panirstu į kitą sapno seriją... Vėl „pypt, pypt“. Nuspaudžiu. Dar 10 papildomų minučių sapne pasėdėti 1000 aukštų pastato viršuj ir pasvarstyti – čiuožti ar ne?

Peršasi išvada: man sapnuoti įdomiau, nei pasiruošti padorius pusryčius ir žmogiškai pavalgyti. Be to darbe vistiek laukia vienuoliktos valandos arbatėlė su bandelėm/pyragais/sausainiais/sūriu su medum. Kam tie pusryčiai?!

Bet jūs manęs ypatingai nesiklausykit, kelkitės anksti, valgykit karštus pusryčius. Ir niekada nevėluokit.

Įdaryti prancūziški skrebučiai

2 žmonėm

8 riekelės baltos forminės duonos 2 šokoladu glaistyti sūreliai 1 persikas 1 kivis (šiaip galima naudoti bet kokius vaisius ar uogas: bananus, braškes, kriaušes ir t.t.) pora šaukštų sviesto pora šaukštelių cukraus 2 kiaušiniai 50 ml pieno žiupsnis cinamono cukraus pudros

Kiaušinius išplakti su pienu, dviem šaukšteliais cukraus ir cinamonu.

Sūrelius sumaigyti ir užtepti ant keturių riekių. Nuluptą kivi ir persiką supjaustyti skiltelėmis, sudėti ant apteptų riekių. Uždengti likusiomis riekelėmis, suspausti delnu. Keptuvėje ištirpinti sviestą. Riekes pamirkyti plakinyje iš visų pusių ir dėti į keptuvę. Apkepti vieną pusę, apversti. Galima į keptuvę įberti šiek tiek cukraus, tada susidariusi karamelė padengs riekeles traškiu sluoksniu.

Iškepusius skrebučius po du sudėti vieną ant kito, perpjauti aštriu peiliu. Prie valgant apiberti cukraus pudros debesėliu.

Kefyro ir šviežių obuolių sulčių kokteiliai – skaniausias vaikystėje gertas gėrimas. Juo vaišindavo mamos pusseserė. O gal teta...? Jau dabar nepamenu. Jie turėjo sulčių spaudimo mašinėlę, baisų deficitą. Suberdavo mažų rūgščių obuoliukų, paspausdavo kažką – va ir sultys. Vienas iš sūnų (turbūt tas, kuris dabar kunigas yra, o gal ir visas vienuolis), nubėgdavo iki parduotuvės kefyro. O kai jau siurbčiodavome „kokteilį“ , užduodavo provokuojančius raudonį skruostuose klausimus : „Tai jūs iš kaimo vidurio?“. „Ne“, naiviai atsakydavau aš, „Iš pabaigos“. Mandrūs tie būsimi kunigai buvo, mhm...

Iki obuolių derliaus dar teks palaukti, tad pasiūlysiu šios dienos eksperimentą. Visai vykęs tas eksperimentas...

Mėtinis kefyras

500 ml kefyro 2 šaukštų cukraus pudros gera sauja šviežios mėtos žiupsnelis džiovinto imbiero (galima ir šviežio, mažą sutarkuotą galiuką) pora gijų šafrano (galima naudoti ir miltelius) šaukštas verdančio vandens

Šafraną užpilti verdančiu vandeniu, palaikyti pora minučių. Mėtą sukarpyti ar supjaustyti, berti kartu su cukrumi ir imbieru į kefyrą, supilti šafraną. Suplakti rankiniu blenderiu arba kokteilių maišytuvu.

Norit kažką stipriai nustebinti savo kulinariniais sugebėjimais ir beribe drąsa – pateikit tokių blynelių. Tik atsargiai, liepsnos gali pusmetrį šoktelti į viršų. Prikišit nosį per arti – liksit be antakių ar dar baisiau.

Beje, išbandžiau du variantus: su viskiu ir norvegišku „Akvavitu“ – kmynine „šnapše“. Abu variantai gardūs, gal tik su viskiu buvo kvapnesni.

Blyneliai su sviestu, cukrumi ir viskiu arba ”Akvavitu”

blynelių – lietinių kievienam po du (šį kart kvietinius miltus pakeičiau kukurūzų – gardumėlis) sviesto gabalas cukraus keli šaukštai keli šaukštai viskio arba „Akvavito“ (jei bagoti esat, galima ir konjakėlio)

Beriam šaukštelį cukraus tolygiai po visą blyną, dedam pora gabaliukų sviesto, sulankstom į trikampius.

Keptuvėje ištirpinam šaukštą sviesto ir iškarto nieko nelaukdami sudedam keturis blynelius. Apkepam minutę vieną pusę, apverčiam. Po kelių sekundžių pilam šaukštą alkoholio ir šiek tiek pakreipiam keptuvę link ugnies.

Blynai užsidega, laukiam kol baigs degti ir iškarto patiekiam. Šalia keptuvėje matosi keli pridegėliai – per daug sviestą sukepinau...

Keli griežinėliai braškių čia labai tinka.

O braškės dar skanu ir su pelėsiniu sūriu... Mmmmm...

Inspiracijos iš Savaitgalio randez-vous

Jau kurį laiką ignoruoju vieną tokį kulinarinį „įsakymą-prietarą“: prieš kepant baklažanus pabarstyk juos druska, laikyk šimtą valandų, kol išsiskirs kažkoks ten mistiškas skystis, kuris, neva, duoda kartumą baklažanams ir dar neleidžia riebalų prisigerti. O aš ignoruoju ir viskas puikėliausiai. Nei kartumų, nei riebalų varvančių. Arba griežinėlius kepu ant grotelių orkaitėje, arba sunkioje, gerai įkaitintoje ketaus keptuvėje be lašo aliejaus.

Baklažano ir žiedinio kopūstėlio salotos

2 valgytojams

0,5 baklažano 1,4 galvos žiedinio kopūsto 3 šaukštai alyvuogių aliejaus žiupsnelis druskos sauja parmezano žiupsnis šviežiai grūstų juodų pipirų pora svogūno laiškų

Dedam ant ugnies sunkią ketaus keptuvę. Balkažaną supjaustom 1 cm griežinėliais, dedam tvarkingai į  gerai įkaitusią keptuvę. Kai baklažanų apačia paruduoja-pajuoduoja, apverčiam. Beje, neužmirštam įjungti gartraukio ir atidaryti lango – gali gerokai rūkti.

Iškepusius balkažanus aštriu peiliu supjaustom stambiais šiaudeliais.

Žiedinį kopūstą suskirstome į mažus žiedinėlius, nuplauname, nuvarviname. Beriam į tą pačią keptuvę, kurioje dabar gali būti ir koks šaukštas alyvuogių aliejaus. Užberam druskos. Maišydami kepam, kol kopūstukų vienas kitas šonas irgi paruduos (kokias 4-5 minutes, ne daugiau). Beriam ant balkažanų. Pagardinam parmezanu, pipirais, svogūno laiškiukais, pora šaukštų alyvuogių aliejaus.

Jei parmezano nėra, galima šliūkštelti šlakelį tamsaus sojų padažo – man baisiai patiko ir toks variantas.

Kopūstukai turi likti traškūs, o visas tas kepinimas duoda tokį gardų dūmo kvapą ir skonį.

Laimingos vasaros dienelės, kur jūs? Auuuu! Kiek laukti, kiek dar kankintis liko? Gal greitai peršokime tuos kovo-sniego negražaus likučių-, balandžio-talkų-irnežinaukąrengtis-, gegužio-o kopose jau degintis galima beveik- laikotarpį ir pulkim karštai vasarai į glėbį.

Pabėkim iš pajūrio skruzdėlyno prie ežero, kur bet kas gali įvykti: ramybė, spalvos, lengvas vėjas, mėlynašonė valtis, perkūnija, liūtis.

Arba numikim šitoj vat pievoj.

Ne čia ne levandos, paprastos lietuviškos gėlikės: guli, žiūri dangun, boružė kutenančiai rėplioja, bitė visai šalia raminančiai dūzgia...

O šiuos vasaros gerumynus man visada primena Kristinos J. „dekonstruota“ kiaušienė, kuria kaskart, viešint prie to gražaus ežero, esam vaišinami.

„Dekonstruota“ kiaušinienė

2 pusryčiautojams

1 didelis didelis svogūnas 5 kiaušiniai žiupsnelis druskos, šviežiai grūstų pipirų mėgiamų prieskoninių žolelių (mairūnas, raudonėlis, krapai ir pan.) džiovintų pomidorų dribsnių (Jei turit. Jei ne, tai ne. Nieko baisaus. Kristina jų irgi nededa)

Svogūną supjaustom smulkiai. Pakepiname poroje šaukštų alyvuogių aliejaus. Kai pasidaro permatomi, įmušam kiaušinius. Palaukiam, kol šiek tiek baltymai pabals ir maišom medine mentele. Jei limpa prie keptuves, nieko tokio, patrinam mentele. Visą laiką maišom, “dekonstruojam”, kad kiaušinienės gabaliukai būtų daugmaž vienodo, apie 0.5 – 1 cm dydžio. Pagardinam druska, pipirais, žolelėmis ir pomidorų dribsniais.

Skanaus!

Pusryčiai... Skaudi man tema... Darbo dienomis mano skrandyje - bardakas. Pats tikriausias. Išlekiu iš namų kaip akis išdegusi, kokie ten pusryčiai. Beveik visada vėluoju, mažiau ar daugiau (gė-da, gė-da!). Tad pusryčiauti, jei tai galima pavadinti tuo vardu, pasiseka apie 10.30, kai darbe stoja šventa arbatos gėrimo valandėlė (su pyragiukais, sausainiukais, spurgom, skruzdėlynais ir pan.)

Normalūs pusryčiai gaunasi dviem atvejais: savaitgalį ir viešbučiuose gyvenant. Todėl dažnai tuom, kuo mėgaujasi visi normalūs žmones per pusryčius, aš valgau vakare. Pvz. granolą su jogurtu ar lengvas salotas.

Granola (nusižiūrėta iš čia, tik pakeičiau vieną kitą smulkmeną)

450 g stambių avižų dribsnių (ne tų, kurios ten per 1 minutę išverda) 50 g sėlenų 50 g kokoso drožlių 100 g saulėgrąžų 80 g sezamų 60 g lino sėmenų 60 g moliūgo sėklų 100 g migdolų plokštelių 100 g lazdyno riešutų (patraiškytų, bet nesmarkiai) 200 ml saulėgrąžų aliejaus (to, kur be kvapo) 300 g medaus 1 - 2 šaukšteliai cinamono 100 g džiovintų spanguolių

Visų pirma noriu pasigirti ir tuo pačiu padėkoti: viskam sumatuoti naudojau puikutėles elektronines svarstykles - baisiausiai didelis ačiū skrieja Irenai. O jei neturit svarstyklių - dėkit viską iš akies, svarbu tik avižų ir pagardinimų santykis. Jis turi būti maždaug 1:1.

Orkaitę įkaitinam iki 180 C. Į skardą įtiesiam kepimo popierių. Aliejų su medum ir cinamonu supilam į katiliuką ir ant mažos ugnelės pakaitinam , kol viskas sušils ir daugmaž susijungs į vieną daiktą. Jokiu būdu neužvirinam!

Avižas sumaišom su paskaninimais (be spanguolių), supilam medų ir aliejų. Išmaišom, kol viskas bus vienodai sudrėkę. Supilam į skardą, kišam į orkaitę. Kas 10 minučių pamaišom, kad viskas vienodai apkeptų. Man viskas buvo gatava po 45 minučių, kai viskas pasidarė gražios rusvos spalvos. Kai praaušta – įmaišom spanguoles. Susipilstom į stiklainius ir naudojam kai prireikia.

Morkų – obuolių salotos (o gal mišrainė) su medumi ir šiuom bei tuom (nusivogta iš Palangos „Mūzos“ kavinės)

1 morka 1 obuolys šlakelis citrinos sulčių 1 – 2 šaukšteliai medaus šaukštelis saulėgrąžų žiupsnis cinamono

Morką ir obuolį supjaustom šiaudeliais (aš mandri labai, tai naudojau mandoliną - savo mylimiausią daiktą šiuo metu). Obuolį galima pjaustyti su visa skūra, kad nei vienas vitaminas neprapultų.

Šliūkštelim citrinos sulčių, dedam šaukštelį kitą medaus. Pabarstom saulėgrąžom ir paskaninam viską cinamonu.

Jei medus susicukravęs – pašildom karšto vandens vonelėje – atsileis.

O kokie pas Jus santykiai su tuom reikalu? Su pusryčiais?

Ir jei ką, skanių Jums rytoj :)

Vėl prisikaupė nepaskelbtų gėrybių, tai puolu taisyti padėtį ir skelbiu, skelbiu, skelbiu...

Apie privaloma sekmadieninį ritualą – kiaušinienę, jau turbūt kelis kartus rašiau. Taigi vienas iš įdomesnių variantų - omletas su jaunų raudonųjų burokėlių lapukais ir vienu kitu griežinėliu kumpio.

Reikės:

5 kiaušinių pieno šlakeliukas jaunų raudonųjų burokėlių lapų nuo kokių keturių-penkių burokėlių saujos meškinio česnako saujos baziliko lapelių šviežių 5 griežinėliai kokio bekono ar kumpio plono skanaus druskos, pipirų

Įkaitinam keptuvę. Dedam į ja bekoną/kumpį ir trumpai paskrudinam. Kol jis ten skrunda, išplakam šluotele kiaušinius su tuo šlakeliu pieno ir trupučiu druskos bei pipirų. Pilam viską ant kumpio. Uždengiam dangčiu ir sumažinam ugnį iki minimumo. Tuo tarpu supjaustom buroklapius ir kitus žalumynus. Nuimam dangtį ir pažiūrim kaip ten reikalai klostosi. Jei omletas jau sutirštėjęs, beriam ant jo žalumynus ir vėl uždengiam dangčiu. Pakepam dar 3 – 5 minutes ir jungiam lauk. Buroklapiai neturi sukepti, tik apšilti...

Valgom su riekele duonos ir kokiom ridikų salotom. Arba pasigaminam vieną iš žemiau pateiktų variantų.

Žalios salotos su aštriu jogurtiniu užpilu

agurko galiukas meškinio česnako saujelė kalendros lapelių šiek tiek rukalos saujelė saliero koto gabaliukas trys šaukštai jogurto be priedų šaukštas granatų sulčių čili pipiriuko ketvirtis česnako trupučiuką druskos, pipirų

Supjaustom, suplėšom. Sumakaluojam jogurtą su sultim, čili pipiru susmulkintu, česnaku ir druska bei pipirais, pilam ant žalumynų.

Pomidorai su česnakiniu sūriu

du pomidorai saujelė kalendros lapelių pora riekelių rūkyto varškės sūrio su česnaku alyvuogių aliejaus citrinos sulčių druskos, pipirų

Pomidorus nuplikom, nulupam, supjaustom. Kalendros lapelius nuskabom nuo šakelių, metam ant pomidorų. Ten pat keliauja pasmulkintas sūris ir aliejaus/ citrinų/ druskos/ pipirų užpilas.

Skanaus. Valgykit daug, daug daržovių... Ir puolam žiūrėti Eurovizijos.

 

Kiaušiniai visokiais pavidalais sekmadienio pusryčiams mūsų šeimoj (na gerai, gerai vaikas nevalgo) yra privaloma. Tiek visokių variantų esu prigaminusi: su grybais, su špinatais, su šparaginėm pupelėm, mėsikėm visokiom, trim sūriais, marškinėliuose ir t.t. Vyras kartą, kol dar buvom nevedę, pagamino su burokėliais ir šiek tiek uogienės :) Gurmaniškumo viršūnė...

O į šituos kiaušinius, keptus pomidorų padaže varvinu seilę jau seniai. Tik, kaip dabar supratau, aš niekada recepto nesu įdėmiai perskaičiusi, tik paveiksliukus žiūrinėdavau... Todėl mano šakšuka gavosi kitokia.

Reikės (2 valgytojams):

4 kiaušinių indelio pomidorų savo sultyse (be odelių) gero kuokšto meškinio česnako lapelių (arba galima pakeisti paprasto česnako laiškais) saliero lapkočio supjaustyto poros saujų mėlynojo svogūno pusė petražolės lapelių sauja „Džiugo“ ar panašaus sūrio šiek tiek druskos pipirų

Orkaitę įkaitinam iki 200 C.

Pomidorus, žalumynus ir svogūną susmulkinam, sumaišom su sūrio trupiniukais. Beriam druskos ir pipirų.

Imam keturis ugniai atsparius indelius. Kiekvieną iki pusės pripildome pomidorų koše. Padarome duobutes, į kurias įmušam po kiaušinį. Apdėliojame likusia pomidorų ir kitų gėrybių mase, taip, kad trynys vis dar matytųsi.

Šaunam į orkaitę ir kepam apie 1 valandą. Jei mėgstat skystą kiaušinį, užteks pusvalandžio.

Traukiam lauk, šiek tiek atvėsinam ir puolam ragauti. Skaniausia kiaušinienė, kurią regėjo mūsų virtuvė...

Kiaušiniai ir kiaušinienės pusryčiams grįžta į madą. O gal niekur jie ir pasitraukę nebuvo? Tokia mintis ką tik šovė prisižiūrėjus visokiausių šiandien ir vakar pasirodžiusių receptų bloguose: va tokios gražios širdelės ir meškiukas, o čia vat net su kokosais, o čia egzotiški ryžiai irgi kiaušiniais aptupdyti... Apie naują madą kepti kiaušinienė orkaitėje mažiukuose indeliukuose net ir nekalbu, lūžta blogai nuo visokiausių variantų. Tai ir aš siūlau savo „kūrybą“.

Dviem porcijom reikės:

4 kiaušinių kumpio kokio ar daktariškos dešros gabalo varškės sūrio su žolelėm kokiom (vakar stintašventėj nusipirkau tokio įdomaus pavadinimo „Sūris su visa smetona“) gabalo kokio rokforo gabaliuko parmezano ar kažko panašaus baziliko šviežio kelių lapelių pipirų

Orkaitę įkaitinam iki 200 C.

Susipjaustom mėsą ir padalinam į du karščiui atsparius indelius. Tupdom gabalą varškės sūrio. Įmušam po vieną kiaušinį. Įdedam gabaliukus rokforo ir baziliko lapelius. Įmušam po antrą kiaušinį. Papipirinam, užtarkuojam parmezano.

Kepam 20 minučių.

Prieš valgant galima užsibarstyti kokių nors ten daigintų dalykų. Na, pavyzdžiui, garstyčių daigelių. O jei dar kepdami įdėsit kelis gabaliukus pomidoro, pievagrybių ar šparaginių pupelių.... Mmmm...

 

Kai sužinojau šį būdą virti kiaušinius, kitaip ir nebeverdu. Ir išverda greičiau, ir pačio kiaušinio tekstūra visai kitokia. O atrodo kaip puikiai - lyg gėlių žiedai...

Užverdam puodą su vandeniu.

Pasiruošiam maistinės plėvelės tiek gabaliukų, kiek virsim kiaušinių. Imam puoduką, įtiesiam plėvelę, užpilam arbatinį šaukštelį alyvuogių aliejaus ir įmušam kiaušinį. Atsargiai ištraukiam plėvelę su visu kiaušiniu ir užrišam su siūlu arba tiesiog padarom mazgą. Dedam į verdantį vandenį. Jei norim kieto kiaušinio – verdam 4 - 5 minutes. Jei minkšto – apie 3.

Traukiam iš vandens, nuimam plėvelę ir mėgaujamės.

Idėją užmačiau štai čia…

Radau šį receptą pas Žalią varną, jos puikiame bloge – Kvepiančiam urve. Nuodėmė buvo neišbandyti. Nuodėmė buvo neapdalinti visų draugų šiais sausainiais – avižainiais - sveikuoliais. O dar didesnė nuodėmė būtų jų nevalgyti pusryčiams...

Taigi dvigubai porcijai reikės (čia visiems apdalinti ir sau atsargai pasilikti):

500 g avižinių dribsnių 200 g margarino 4 vidutinių bananų 4 šaukštų cukraus 200 g išlukštentų saulėgrąžų 100 g džiovintų spanguolių 300 g visokių riešutų mišinio

Margariną ištirpiname. Supilame į avižinius dribsnius. Bananus sutrinam su cukrumi, kol neliks gumulėlių. Riešutus susmulkinam kokiu akmeniu ar panašiai. Viską sumaišom gerai. Paliekam išbrinkti 20 minučių.

Orkaitę įkaitinam iki 180 C. Iš masės delnais formuojame sausainius: imam saujelę, suspaudžiam kamuoliuką, po to delnais suplojam į blynuką.

Recepte nurodyta kepti 15 minučių. Bet man per tiek net spalvos nepakeitė. Kepiau beveik 30 min. Bet pas kiekvieną orkaitė skirtinga, tai siūlyčiau tiesiog po 15 minučių žiūrėti kaip ten tiems sveikuoliam sekasi. Jei dar išblyškę, tegul paskrunda 5 min. Vėl patikrinat. Iškepė – imam lauk, ne – dar 5 min.

O pusryčiam man patinka susitrupinti porą šitų sveikuolių į natūralaus skonio jogurtą.

Dar vienas maža-biudžetinis valgis.

Prisiskaičiau visokių čia tailandietiškų omletų receptų, ale pusės ingredientų nėra nei namuose nei parduotuvėse. Tai kepiau iš to kas buvo po ranka ir gavosi nu jau labai gerai...

1 porcijai:

2 baltymų 1 trynio druskos šviežių svogūnų laiškų cukinijos mažo gabaliuko fermentinio sūrio mažo gabaliuko kajeno arba čili pipirų

Imam keptuvikę kokią plonu dugnu. Gerai įkaitinam. Baltymus ir trynį išplakam su žiupsneliu druskos. Pilam į keptuvę. Pasukiojam į visas puses, kad visą dugną padengtų. Pakepam gal porą minučių. Beriam supjaustytus svogūnų laiškus, sutarkuotą cukiniją ir tą sūrio gabaliuką. Perlenkiam omletuką. Pakepam pora minučių vieną šoną, apverčiam. Dar porą minučių pakepam. Viskas! Pjaunam per pusę ir patiekiam sau arba kokiam mylimam žmogui…

Nuotraukos nelabai kokios. Žinau... Gi taip trūksta normalaus dieninio apšvietimo... Gal kas žinot kaip susimeistrauti savo jėgomis kokią imitacinę dienos šviesos sistemą?

Ūpui pakelti, esant tokiems orams - tamsai ir darganai, siūlau pasigaminti labai spalvingą , vitaminų ir visokių naudingų medžiagų kupiną avokado užkandėlę.

Taigi ant palangės išnokiname:

1 avokadą 0,5 pomidoro 1/4 mango 2 skilteles česnako šlakelį alyvuogių aliejaus šlakelį balzaminio acto (nebūtinai) šlakelį citrinų sulčių kajeno pipirų druskos

Avokadą perpjauname iki kauliuko. Pasukame vieną pusę į vieną pusę, kitą - į kitą. Iš gautų "dubenėlių" su šaukšteliu gražiai išskobiame minkštimą, stengiamės nepažeisti odelės, mums jos dar reikės. Sudedam į kokį indą. Avokado minkštimą šiek tiek pasmulkiname su peiliu. Ten pat nukeliauja smulkiais gabaliukais supjaustytas pomidoras, sutraiškytas peilio plokštuma ir supjaustytas česnakas, aliejus, actas, citrinos sultys, kajeno pipirai ir druska. Sumaišom ir sudedame į avokado išskobtas puseles. Karūnuojame mango skiltelėmis.

Skanaus!

Nieko daug nepasakosiu, tiesiog man tokie sumuštinukai labai skanu pusryčiams (savaitgaliais, nes šiaip dažniausia nepusryčiavusi lekiu ir visada vėluoju...)

Taigi reikia: skanios duonos (kad ir tos švediškos) avokado prisirpusio varškės tepamos (jau paruoštos iš parduotuvės) alyvuogių aliejaus pipirų, druskos, žolelių kokių nors Varškę ant duonos, avokadus ant varškės, šlakelis aliejaus, žiupsnelis druskos ir pipiriukų. Skanių pusryčių!

Tokiems elementariems patiekalams net gėda kurti kiekvienam atskirus įrašus. Bandysiu visus sutalpinti viename. Be to šiandien paskutinė birželio diena, nėr ko tingėti - kas padaryta birželį, birželį ir turi būti aprašyta.Taigi... Pora salotų ir vieni pusryčiai... Nors manau, kad ir tas salotas pusryčiams visai tiktų sukramsnoti.Morkų salotos

Imam:

porą morkų saujikę moliūgo sėklų alyvuogių aliejaus česnakiuko porą skiltelių pipiriukų Na viskas elementaru. Morkas sutarkuojam ir tada sumetam viską kitką. Ir valgom... ką jau čia kitką su tokiom salotom ir benuveiksi... tik suvalgysi...Mano idealūs pusryčiai

Reikia: kiaušinių (o kiek, tai jau kiekvieno reikalas, man dviejų užtenka) pomidoro prieskoninių žolelių (bazilikas, raudonėlis, mairūnas, rozmarinas.. kas po ranka, tas ir tinka) druskos Kiaušinius sumušam į keptuvę (aliejus dar turi būti neįkaitęs). Į keptuvę įpilti kelis šaukštus vandens, tada kiaušiniai keps garuose, nereikės apversti. Uždengiam ir sumažinam ugnį iki minimumo. Kepti kelias minutes. Man patinka, kai trynys nesusimakalioja su baltymu ir būna iki galo iškepęs. O garuose dar ir neperkepa per daug. Neužmirštam užberti druskos, aišku... Na ką kiaušiniai iškepė, imam lauk, padedam šiltai. Pomidorą pjaunam per pusę ir į keptuvę perpjauta puse žemyn. Po 2-3 min. apverčiam, pabarstom druska ir prieskoniais. Dar porą minučių paliekam kepti. Ir viskas. Pusryčiai ant stalo.

Salotos su plėšomu sūriu

Na čia toks valgis paprastas , kad net gėda rašyti. Vakar parduotuvėj pamačiau tokią keistenybę - įdomybę "Plėšomos sūrio dešrelės su prieskoninėmis žolelėmis". Tokios gražios ufonautiškai žalios spalvos.Reikės: plėšomų sūrio lazdelių-dešrelių Iceberg salotų pomidoro vytinto kumpio (nebūtinai) prieskoninių žolelių (tų pačių kaip ir keptam pomidorui) alyvuogių aliejaus česnako kokią skiltelę druskos, be abejo

Sūrį, kumpį ir salotas suplėšom, o viską kitką sutrinam, sugrūdam su kokiu grūstuvu ir ant salotų. Sumaišom, valgom, džiaugiamės vasara.