Tinginiai irgi verda...

Užmačiau šią juodą grožybę pas Dalią ir susileidau. Tai vadinama priepuoliu – pamačiau ir iškarto pagaminau, be jokių įtraukimų į sąrašus.

Vakar supratau koks sunkus virėjos darbas. Ir nors gaminau tik vakarienę – galvojau, kad išprotėsiu. Viena ranka maišau karamelę, kitą smulkinu svogūną. Kairė akis stebi tarto pagrindą orkaitėje, dešinė – briuselio kopūstus keptuvėj. Ir dar turiu klausytis ką rodo į virtuvę nešiojamą kompiuterį atsitempęs vyras. O rodo jis tokį gana keistą projektą – www.potok8.com, realybės šou apie vienos didelės Rusijos kompanijos darbą. Kiekvienas darbuotojas turi filmuoti apie savo darbą, susirinkimus ir panašiai, ir dėti į youtube. Ypač daug komentarų sulaukia susirinkimai dėl betono. Darbe jie užsiima cigunu, jei nori gauti premiją - rašo esė. Su kostiumiais į darbą draudžiama eiti. Jei parašysit įdomų esė, gal ir jus priims. Tik neišku kaip bus su alga, sako du mėnesiai jau vėluoja. Ot kaip mane įtraukė, įvykius seku :D

Šokoladinis tartas

Prancūziškos tešlos tarto pagrindas

90g sviesto 1 šaukštas aliejaus (bekvapio) 1 šaukštas cukraus 3 šaukštai vandens žiupsnelis druskos 150 g miltų

Šokoladinis įdaras

250 g cukraus 6 šaukštai šiltos kavos 115 g sviesto žiupsnis jūros druskos 170 g juodo šokolado (naudojau 50 proc.) 2 kiaušiniai 2 šaukštai miltų 1 šaukštas romo arba vanilės (aš naudojau vanilę)

Orkaitę įkaitinam iki 210 C. Gaminsim pagrindą. Į karščiui atsparų indą sudedam sviestą, aliejų, cukrų, vandenį ir druską. Kišam į orkaitę. Kaitinam 15 minučių, kol viskas ištirps ir ims burbuliuoti bei pakraštėliai vos vos paruduos. Traukiam lauk – atsargiai, labai karšta. Greitai įmaišom miltus. Gaunasi tešlos kukulis. Jį perdedam į kepimo formą (naudojau 21 cm skersmens išardomą, bet galima ir neišardomą imti). Mentele arba šaukštu tešlą paskirstome ant dugno ir sienelių (3 - 4 cm aukščio „bortelius“ padarom). Subadome šakute, kišam į orkaitę 15 minučių. Kepam, kol gražiai paruduos, ar, kaip Dalia sako, „kol atrodys apkepusi skaniai lyg auksinė“.

Traukiam lauk, ataušinam kol ruošim įdarą.

Į katiliuką storu dugnu supilam cukrų. Dedam ant lėtos ugnies ir atsargiai vos vos pamaišydami kaitinam, kol cukrus ištirps ir paruduos – pasidarys karamelė. Imam nuo ugnies. Greitai supilam kavą – pradės putoti ir visaip pykti – maišom, maišom, maišom. Metam sviestą, maišom. Druską, gabaliukais sulaužytą šokoladą. Maišom. Kol viskas gražiai ištirpsta. Kiaušinius lengvai paplakam ir įmaišom į šokoladą. Tik reikėtų pasistengti, kad šokoladas iki dedant į jį kiaušinius būtų pravėsęs, nes kiaušiniai išvirs. Pilam romą ar vanilę, beriam miltus, išmaišom.

Pilam įdarą ant tarto pagrindo. Kepam 180 C orkaitėję apie 20 minučių, kol įdaro krašteliai trupučiuką pasikels ir suskeldės, o viduriukas dar bus minkštas. Man tam prireikė visų 30 minučių. Ištraukiam pyragiuką lauk ir ataušinam vėsioje vietoje. Valgom tik visiškai atvėsusį.

O čia originalas su foto apie įdarą/karamelę ir tą prancūzišką tešlą.

Šį pyragą gaminau antram kulinarinio žurnalo „Celsijus“ numeriui. Išdrįsau pasisiūlyti paruošti desertą su česnaku tik todėl, kad buvau ragavusi tokių viename iš Rygos restoranėlių (kažkada rašiau apie „Kiploku krogs“).

Atrodysiu kaip pagyrūnė, bet mano sūrpyragis išėjo daug skanesnis nei rygiškis. Tas buvo įdomus, o maniškis velniškai gardus (kiek aš dar save girsiu, cha, cha).

Internete radau tik vieną receptą. Bet ir tas pasirodė nei šioks, nei toks. Labai aš ilgai laužiau galvą, gal kokius du mėnesius, kol sumąsčiau kaip tą nei šiokį, nei tokį receptą patobulinti. Gera mintis buvo panaudoti pagrindui „Belvitos“ pusrytainius (jokios reklamos!). Česnakus irgi karamelizavau savo sugalvotu būdu – galima valgyti tiesiog iškart – kaip maži irisiukai gaunasi.

Va kokia aš šaunuolė, “didžioji kulinarė” - tikiuosi nesprogsiu kaip pasipūtusi varlė.

Saldus sūrio pyragas su karamelizuotais česnakais

12 porcijų

 

Pagrindui:

100 g lydyto sviesto 1 kiaušinis 5 pakeliai „Belvitos“ sausainių (su medum ir riešutais)

Karamelizuotiems česnakams:

1 galvutė česnako 2 valg. š. cukraus 2 valg. š. šalto vandens

Sūrio masei:

5 indeliai kreminio sūrio „Philadelphia“ (po 125 g) 3 kiaušiniai 1 st. cukraus 2 arb. š. vanilinio cukraus 1 citrinos žievelė (smulkiai sutarkuota) 1 valg. š. miltų

Orkaitę įkaitinti iki 260 C. Pasiruošti apvalią išardomą kepimo formą. Skersmuo 21 cm.

Ruošiame pagrindą. Sausainius sutrupinti iki smulkių trupinių, sumaišyti su lydytu sviestu ir išplaktu kiaušiniu. Gauta mase iškloti kepimo formos dugną ir šonus. Padėti į šaldytuvą.

Česnaką nulupti. Sudėtį į nedidelį puodą su verdančiu vandeniu ir virti 3 minutes. Karštą vandenį nupilti, užpilti šaltu, palaukti kol atvės ir supjaustyti česnako skilteles mažais kubeliais (1 cm dydžio). Į nedidelį puodą sudėti česnakus, 2 šaukštus cukraus, supilti 2 šaukštus šalto vandens. Kaitinti ant mažos ugnies atsargiai pamaišant, kol cukrus paruduos ir karamelizuosis (apie 5-7 minutes). Atvėsinti.

Kreminį sūrį sumaišyti su kiaušiniais. Geriau naudoti ne mikserį, o medinį šauštą, kad nesusidarytų oro burbuliukų. Maišyti kol neliks sūrio gumuliukų. Cukrų sumaišyti su vanile, citrinos žievele ir miltais. Suberti į sūrio masę ir išmaišyti. Sudėti karamelizuotus česnakus, atsargiai išmaišyti.

Sūrio masę krėsti ant sausainių pagrindo. Išlyginti paviršių.

Kepimo formą dėti ant grotelių, po grotelėmis tuščią skardą (gali šiek tiek ištekėti sviesto). Kepti 260 C įkaitintoje orkaitėje 5 minutes, tada sumažinti iki 100 C ir kepti dar 1,5 val. Jei naudosite didesnę kepimo formą, laiką mažinkite iki 1 val. Reikėtų stengtis, kad pyragas neperkeptų, - palietus turi jaustis, kad jis dar minkštas, panašus į želė. Iškepusį pyragą palikti orkaitėje porai valandų, kol visai atauš. Ataušusį pyragą padėti į šaldytuvą bent 12 valandų.

Jei esat virtuviniai konservatoriai, galit gaminti ir be česnakų. Gausi gardus pyrgas, bet be intrigos ir "cinkelio".

Nesuprantu, kodėl TAI yra vadinama duona. Tai tikrų tikriausias pyragas! Saldus, kvapnus, tirpstantis burnoje. Čia juk kumpio gabalo ar pomidoro skiltelės nekrausi...

O skaniausia - su šlakeliu karšto vyno, pasislėpus kopose...

Bananų duona su vyšniomis ir šokoladu

150 g kvietinių miltų 100 g rūpių ruginių miltų 3,5 šaukštelio kepimo miltelių žiupsnelis druskos 100 g sviesto 200 g cukraus 2 kiaušiniai 100 ml pieno 2 šaukšteliai vanilinio cukraus 100 g juodo šokolado (50 proc.) 2 gerai prinokę bananai 200 g šaldytų vyšnių

Sumaišykite kartu abiejų rūšių miltus, kepimo miltelius ir druską. Atskirai ištrinkite sviestą su cukrumi. Po vieną įmuškite kiaušinius, suberkite vanilinį cukrų. Bananus sutrinkite šakute ir įmaišykite į sviestą. Supilkite pieną. Po truputį suberkite miltus, išmaišykite, kol neliks sausų miltų. Šokoladą supjaustykite gabaliukais (bet ne trupiniais). Įmaišykite į tešlą kartu su šaldytomis vyšniomis. Vyšnios gali būti ir su kauliukais – tik įspėkite valgytojus.

Keksui skirtą formą ištepkite sviestu. Sudėkite tešlą. Kepkite 180 C temperatūroje 1 val ir 10 minučių. Ar iškepė patikrinkite mediniu pagaliuku – ištraukus jis turi būti sausas. Iškepusį pyragą su visa forma ataušinkite 20 minučių. Ir tik tada imkite iš formos. Skaniausias – visai atšalęs.

Turbūt labiausiai šokoladiškiausias pyragas, kurį teko kepti. Ir juodžiausias.

Cukinijos ten nerasit nė su žiburiu – ji tiesiog išgaruoja, lieka tik drėgmė, kurios bet kuriam šokoladiniam pyragui mirtinai reikia. O tie dideli šokolado gabalai – mmm, kai ant tokio „užtaikai“, belieka tik užversti akis į dangų ir iš palaimos prisimerkti.

Šokolado ir cukinijų pyragas

240 g. kvietinių miltų 60 g tamsios, geros kokybės kakavos 1 šaukštelis valgomosios sodos pusė šaukštelio kepimo miltelių pusė šaukštelio druskos 180 g rudo cukraus 130 ml alyvuogių aliejaus 2 šaukšteliai vanilės cukraus 1 šaukštelis tirpios kavos granulių 3 kiaušiniai 350 g stambia burokine tarka sutarkuotos cukinijos (geriau imti jaunas, su visa žieve) 160 g tamsaus juodo šokolado (50 proc.) cukraus pudros

Orkaitę įkaitinti iki 180 C.

Pasiruošti 22 cm skersmens apvalią formą: ištepti aliejumi, į dugną įkloti iš kepimo popieriaus iškirptą skritulį (bus lengviau išimti pyragą).

Miltus sumaišyti su kakava, soda, kepimo milteliais, druska. Kiaušinius išplakti su cukrumi, vanile, kava ir aliejumi iki purumo. Sutarkuotas cukinijas sumaišyti su trečdaliu miltų mišinio ir stambokiais gabaliukais susmulkintu šokoladu. Likusius miltus sumaišyti su kiaušinių plakiniu. Sudėti cukinijas ir atsargiai išmaišyti.

Supilti tešlą į formą. Kepti 50 – 60 minučių, kol į vidurį įbestas medinis pagaliukas bus sausas. Jei naudosit didesnę formą – kepti reikės trumpiau.

Iškepusį pyragą ataušinti 15 minučių, tada apvesti peiliu palei formos pakraštį ir išversti ant gražiausios lėkštės. Nulupti kepimo popierių. Galima pagražinti cukraus pudra. Skaniausias – visai atvėsęs.

Receptas iš Chocolate & Zucchini. O ką skanaus dar galima pagaminti su cukinija bei gausybę kitokių visokių gardumynų rasite pirmame Lietuvos maisto tinklaraštininkų žurnale °C, kuris jau tuoj tuoj pasirodys. Ten bus šiek tiek ir mano kuklaus indėlio :)

Neįsivaizduoju švediškų kavinių be uogų ar vaisių pyragų. Žiemą - vasarą jų ten rasi visokių. Mėlynių, aviečių, tekšių, obuolių, rabarbarų... Parašiau žodį „uogų“ ir susimąsčiau „O kas yra rabarbaras?“ Nei daržovė, nei vaisius, nei riešutas koks. Greitai pasitikrinau visagaliame internete, pasirodo žolė. „Prašome man atriekti gabalą pyrago su ta žole ir kuo didesnį“. Nukrypau į lankas. Švedai tuos pyragus labiausiai mėgsta valgyti su plakta grietinėle – užvaro tokį kalną, kad pyragas vos kyšo. Grietinėlė, beje, be jokio cukraus ar rūgštelių visokių. Dar mėgsta vanilinį padažą – irgi pila samčiais.

Švediškas rabarbarų trupininis

200 ml kvietinių miltų 3 šaukštai balto cukraus 50 ml sutrupintų migdolų arba kitokių riešutų (naudojau sezamo sėklas, labai gerai tiko) 75 g šalto sviesto supjaustyto gabaliukais 400 g rabarbarų (dar įmečiau šaldiklyje rastą saują mėlynių, nu negi išmesi, gaila...) 100 ml rudo cukraus 1 šaukštas krakmolo (aš neįdėjau ir nieko baisiaus neatsitiko)

Orkaitę įkaitinam iki 225 C.

Sumaišom miltus, baltą cukrų ir sezamus. Sudedam į blenderį kartu su sviestu. Paspaudžiam porą trejetą kartų mygtuką – trupiniai padaryti.

Rabarbarus nulupam, supjaustom. Sumaišom su mėlynėm, rudu cukrumi ir krakmolu. Į nedidelę apvalią formą sudedam rabarbarus, suberiam trupinius. Kepam 30 min.

Ir tik įdėjusi pyragą į orkaitę, užrišusi „krakmolo“ maišelį, supratau, kad įdėjau šaukštą cukraus pudros... Gerai, kad ne druskos ar kepimo miltelių...

Nei vanilinio padažo, nei plaktos grietinėlės po ranka nebuvo, tad užsiverčiau gerą šaukštą grietinės – mmm... Mažytis lietuviškas akcentas...

Receptas iš švediško maisto biblijos „Mat från Sverige“.

Kad šokoladinis pyragas gali būti su cukinijom, seniai žinojau. Bet kad ir burokėlius galima derinti su šokoladu... Kažkoks visiškai crazy žmogus galėjo sugalvoti. Ir man būtinai reikėjo išbandyti tai, ir būtent tada, kai laukiam svečių. O po to nervintis „ar valgys kas nors tokią nesąmonę“. Valgė, kai kas ir tris gabalus sukirto.

Šokoladinis burokėlių pyragas

85 g 70 proc. Šokolado 3 kiaušiniai 300 g cukraus 240 ml saulėgražų aliejaus 300 g virtų burokėlių vanilės esencijos kelių lašelių 30 g kakavos miltelių 200 g miltų 1,5 šaukštelio kepimo miltelių žiupsnis druskos 250 g pieniško šokolado

Orkaitę įkaitinti iki 175 C. Kepimo formos vidų (naudojau 23 cm. skersmens) ištepti aliejumi ir apiberti miltais.

Sulaužytą į gabaliukus šokoladą ištirpinti karštų garų vonelėje. Aš kartais patingiu kaisti vandenį, tai tiesiog laikau puodą su šokoladu pakėlusi apie 20 – 30 cm virš ugnies ir maišau kol ištirps.

Burokėlius supjaustom gabaliukais ir sutrinam su blenderiu ar grūstuvu iki vientisos masės.

Kiaušinius išplakam su cukrumi, aliejumi ir vanilės esencija. Supilam burokėlius ir šokoladą, išmaišom.

Atskirame dubenyje sumaišom miltus, kakavą, kepimo miltelius ir druską. Po truputį suberiam į burokėlių masę, išmaišom.

Pilam tešlą į formą.

Kepam 1 valandą. Ar iškepė, tikrinam į pyrago vidurį įbedę medinį pagaliuką. Jei jis sausas, viskas puiku, galima traukti lauk. Pagaliukas - šlapias, kepam dar 10 minučių ir vėl patikrinam. Jei forma didesnė, kepimo laikas gali trumpėti iki 30 minučių. Tad patarčiau su pagaliuku pradėti tikrinti nuo 30 kepimo minutės.

Iškepusį pyragą verčiam lauk iš formos. Paliekam šiek tiek ataušti. Per ta laiką sulaužom gabaliukais pienišką šokoladą ir ištirpinam (garų vonelė ar aukštai pakėlus virš ugnies). Apliejame dar karštu šokoladu mūsų pyragą. Valgyti galima iškart arba palaukti kol šokoladas sustings...

Kitą kartą pabandysiu pertepti kokia skania uogiene. Vyšnios ar spanguolės čia labai tiktų...

Receptas su mažais nukrypimais iš Veggie Belly.

O šiaip tai turėjo būti kokosinis keksas... Tik, kad kokoso drožlių vos vos sukrapščiau, o į parduotuvę taip tingėjosi per pūgą eiti... Gavau suktis iš padėties ir kepti iš to, kas po ranka papuolė. Kepdama vis galvojau apie Didijį marą ir badą XVIII a. pradžioje. Iš ko tik žmonės duonos nekepė... Iš medžio pumpurų, dirsių, pelų, išspaudų likusių nuo alus ir degtinės varymo... Kraupių smulkmenų nepasakosiu, galit patys paskaityti va čia.

Bijojau, kad tas keksas gausis koks sprangus, kaip su kokiais pelais, bet... Gardumynas tikras!

Sėlenėlių keksas su kokosais, razinom ir šokoladu

150 g sviesto 200 ml cukraus 3 kiaušiniai 70 g kokoso drožlių 130 g sėlenėlių 50 g miltų 50 g šokoladinių lašelių arba kapoto juodo šokolado 3 geros saujos razinų 2 supjaustytos datulės arbatinis šaukštelis kepimo miltelių 5 šaukštai grietinės

Sviestą ištirpinti ir palikti atvėsti.

Orkaitę įkaitinti iki 180 C. Kepimo formą (naudojau apvalią su skyle) ištepti sviestu ir pabarstyti kokoso drožlėmis.

Kiaušinius išplakti su cukrumi iki purumo. Sviestą po truputį pilti į kiaušinių masę ir atsargiai išmaišyti. Sumaišyti kokoso drožles, sėlenėles, miltus, šokolado lašelius, razinas, datules ir kepimo miltelius. Berti į kiaušinių masę. Supilti grietinę ir gražiai išmaišyti.

Gautą tešlą supilti į paruoštą kekso formą.

Kepti 40 – 50 minučių. Iškepusį keksą ataušinti, išimti iš formos ir apiberti cukraus pudra.

Tik prieš penkiolika minučių grįžau iš Klaipėdos. Dar jaučiu kojų pirštų galiukuose šaltį, žandai įraudę, o nugara šiurpsta šiltoms rankoms ją palietus. Įsitaisiau naują ritualą: pasibaigus gidų kursams eiti iki stoties pėsčiomis per pusę Klaipėdos. Nors šiandien oras toks, kai kaip sakoma, šuns geras šeimininkas nevaro į lauką, vis tiek pėdinu beveik meditaciniu ritmu. Po kojomis girgžda pasakiškai gražus sniegas – šįvakar jis labai panašus į žuvies sidabrinius žvynus. Šiltose kavinėse klega draugų būreliai, o mano rankoje karštas karamelinės macchiato puodelis. Džiaugiuosi, kad batų padai slidūs (kita gal mintyse tylutėliai keiktųsi), todėl galiu eiti pasislydinėdama kaip vaikas. Kaukia vėjas, plaiksto mano raudono palto skvernus – jaučiuosi panaši į Kalėdų Senelį. Šalia stoties gėriuosi gražiausiu man Klaipėdoje pastatu, neogotikiniu restauruotu kažkokios šeimos lizdeliu. Taip jaukiai dega ten šviesa, o kieme akį traukia didžiulė tvarkingai sukrautų maklų stirta. Tokią taisyklingai apvalią turbūt menas sudėti. Įlekiu į stotį sušąlusi į ragą, degančiais žandais, medinėm kojom ir labai geros nuotaikos, čiumpu glėbį mandarinų su visais lapais ir Palangon... Trumpesnė meditacinio ėjimo versija atliekama nuo stoties iki namų, kuriuose jau laukia... Manęs ir leidimo suvalgyti paskutinį super duper skanų mini sūrpyragį.

Mini sūrpyragiai (4 - 5 porcijos)

200 g Philadelphia kreminio sūrio 240 g grietinės 2 kiaušinių 80 g cukraus 1 šaukštelis vanilinio cukraus

Orkaitę įkaitinam iki 170 C. Imam 4 - 5 ramekinus, dugną išklojam iš kepimo popieriaus iškirptais skrituliais. Patepam aliejumi, neužmirštam šonų.

Viską gerai išmaišom, kad neliktų gumuliukų. Paskirstom tolygiai į ramekinus, dedam ant skardos ir į pečių, t.y. orkaitę. Kepam apie 40 - 60 minučių arba kol viršus gražiai pageltonuos ir vos vos paruduos. Neišsigąstam, jei labai išsipučia mūsų pyragiukai, vėsdami jie susileis. Ataušiname orkaitėje pravėrę dureles.

Valgom kambario temperatūros su uogiene arba be nieko, nes skonis ir taip dieviškas.

Repetas iš The Stonesoup.

Kažkaip retai aš obuolių pyragus, žiūriu, kepu. Nors labai, labai juos mėgstu... Su dideliais rūgštelėjusių obuolių gabaliukais, karamelės skonio apskrudusiais pakraščiukais. O jei dar kaušelis plombyro šalia, tirpstu iš laimės.

Vis ieškau, bandau visokias naujoves – braunius, kramblus, klafučius, koblerius. O paprastučiui obuoliniam pyragui laiko nesurandu. Negerai...

Bet.. Užmačiau šį, taip jaukiai, „namiškai“ atrodantį, ir jau lekiu į virtuvę. Viltys pasiteisino – baisiai skanu...

Prancūziškas obuolių pyragas

110 g miltų ¾ šaukštelio kepimo miltelių žiupsnis druskos 4 dideli obuoliai (geriau rūgštesni) 2 dideli kiaušiniai (kambario temperatūros) 150 g cukraus 3 šaukštai tamsaus romo keli lašeliai vanilės esencijos (arba 1 šaukštelis vanilinio cukraus) 115 g tirpdyto sviesto

Orkaitę įkaitinam iki 180 C. Kepimo formą ištepam sviestu ir pabarstom miltais. Geriau kepti apvalioje išardomoje 23 cm. skersmens (bet pas mane ši forma gana didelė, tai kepiau pailgoje, kekso formoje. Jei taip darysite, tada pyragą iš formos imkit tik jam visiškai ataušus).

Obuolius nulupam ir supjaustom didokais gabalais. Vienam dubenyje sumaišom miltus, kepimo miltelius ir druską. Kitam, didesniam, išplakam kartu kiaušinius, cukrų, romą ir vanilę. Įmaišom atsargiai pusę miltų masės, tada pusę sviesto. Suberiam likusius miltus, supilam sviestą. Vėl atsargiai išmaišom. Sudedam obuolius ir maišom atsargiai, kol jie pilnai apsivels tešla. Pilam į paruoštą formą. Kepam apie 1 valandą. Ar iškepė – patikrinam įdūrę su mediniu pagaliuku. Ištraukus jis turi būti sausas...

Vieną dieną ėmė ir trūko kantrybė: čiupau rašiklį, išplėšiau lapelį iš bloknoto ir surašiau mirtinai reikalingų atlikti darbų sąrašą: nupirkti tą, suremontuoti aną, persodinti gėlę, išmesti pusę drabužių. Praėjo dvi savaites... Iš sąrašo išdidžiai galiu išbraukti du punktus: nupirktas pavadėlis katei (ir vieną kartą juom pasinaudota „dideliam“ katės „džiaugsmui“), apmažinta žaislų vaiko kambary (jungtinėmis pastangomis). Lieka dar viens... du... dvylikta punktų... Plius dar vienas – dažniau rašyti į blogą. O tai visai vasaros miegu užsnūdau ar lietus įkvėpimą vis nuplauna?! Atrodo ir gaminu, ir valgom, o parodyt nėra nei ko, nei kaip.

Puolu taisytis...

Dideliam pyragui pagaminti reikės (jei ką, galima ir per pusę visko imti):

300 g migdolų 250 g džiovintų abrikosų 120 g miltų 3 šaukšteliai kepimo miltelių 1 šaukštelis cinamono 1 šaukštelis malto muskato 600 g morkų 10 trynių 10 baltymų 400 g rudojo cukraus žiupsnis druskos sviesto mažas gabaliukas plius džiūvėsėlių skardai

Orkaitę įkaitinam iki 180 C. Pasiruošiam skardą: ištepam sviestu ir pabarstom džiūvėsėliais.

Migdolus suberti į blenderį ir kaip reikiant susmulkinti. Turi gautis kažkas panašaus į rūpius miltus su nedideliais riešutų gabaliukais. Abrikosus nuplauti, nusausinti ir susmulkinti peiliu 0,5 cm kubeliais. Migdolus ir abrikosus sumaišyti su miltais, kepimo milteliais ir prieskoniais. Atidėti į šalį.

Morkas nuskusti ir sutarkuoti su bulvių tarkavimo mašina arba rankiniu būdu (jei kantrybė jūsų draugė, o pirštai geležiniai). Sumaišyti su miltais ir visa kita smagia kompanija.

Trynius išplakti su cukrumi ir druska, kol pabals. Jei cukrus visas neištirpo, nieko baisaus. Sukrėsti į morkas, atsargiai išmaišyti.

Baltymus gerai, gerai išplakam mikseriu, iki standumo (ar viskas gerai – testuojame dubens apvertimo metodu. Jei baltymai įsikibę laikosi kaip pasiutę - puiku). Dedam baltymų masę po porą šaukštų į morkas ir atsargiai, atsargiai įmaišom.

Sudedam tešlą į skardą ir siunčiam į orkaitę.

Kepam apie 1 val. Jei jaučiam nerimą širdį, kad gal jau traukti lauk – apraminam ją patikrindami pyragą įbesdami ir ištraukdami pagaliuką. Jei sausas – traukiam lauk, jei šlapias – kepam toliau.

Labai skanu su vaniliniu padažu. Bet apie tai jau rytoj. OK?

Receptas su pakeitimais iš čia...

Vakar ir šiandien tokius neblogus mokymus apturėjau apie visokius ten marketingus, brendingus ir t.t. Kalbėjom ir apie Guerrilla Marketing. Ir supratau, kad kai kuriuos metodus, minėtus ten, jau naudoju arba darbe, arba bloge. Ir net nemastydama, kad tai būtent ir yra Guerrilla :) Kaip supratu belieka tik man sukurti video, kuriame būtų trys dalykai: sex, violance, romantic ir visa tai vyktų virtuvėje – blogas lūžtų nuo lankytojų.

Bet grįžtam atgal prie puodų, naudosim kitus metodus - gaminsim skanų maistą.

Kaip tik šaldytuve turėjau marcipanų masės, todėl tik pamačiusi šiuos gražuolius geltonus, iškarto pradėjau planuoti vizitą į parduotuvę ir virtuvę...

Reikės (šaukštai visi su nedideliu kaupu):

4 šaukštų miltų pusė šaukštelio kepimo miltelių žiupsnis druskos 5 dideli kiaušiniai (arba 6 vidutiniai) 1 šaukštelis vanilinio cukraus 200 g marcipanų masės (kambario temperatūros) 10 šaukštų cukraus 225 g sviesto (kambario temperatūros) 2 didelių citrinų žievelė nutarkuota 1 didelio apelsino žievelė nutarkuota 1 šaukštas aguonų

Aptepimui:

3 šaukštai citrinos sulčių 3 šaukštai apelsinų sulčių 6 šaukštai cukraus

Orkaitę įkaitinam iki 175 C. Pasiruošiam pailgą kepimo formą: patepam sieneles su aliejumi, įklojam kepimo popierių.

Nedideliame dubenėlyje sumaišom miltus su kepimo milteliais ir druska. Kitam inde kiaušinius lengvai išplakam su vaniliniu cukrumi.

Marcipanų masę sutrupinam į nedidelius gabaliukus ir kartus su cukrumi gerai išmaišom su mikseriu. Maišom kokias geras 10 minučių, mažu greičiu, kol pasidarys tokie trupinukai nedideli. Aš karts nuo karto dar ir su pirštais paminkiau, kad greičiau viskas susimaišytų.

Sviestą supjaustom į 16 dalių. Dedam po vieną gabaliuką į marcipanų masę ir su mikseriu plakam, kol sviestas išnyksta. Metam kitą gabaliuką ir vėl laukiam kol išnyks. Taip sudedam visą sviestą. Maišom dar kokias keturias minutes.

Plona srovele supilam kiaušinius, visą laiką mikseriu maišydami vidutiniu greičiu.

Sudedam žieveles sutarkuotas ir dar plakam 30 sekundžių. Suberiam išsijotus miltus ir aguonas, gerai išmaišom.

Suverčiam tešlą į kepimo formą ir kepam 50 minučių.

Traukiam pyragą lauk, iškeliam iš formos su visu popieriumi. Kol pyragas šiek tiek atauš (5 minutes), pasidarome aptepimą. Tiesiog sumaišom sultis su cukrumi. Jei cukrus visiškai neištirpsta – nieko tokio, viskas gerai. Aptepam gerai visą keksą, neužmirštam ir šonų. Turim sunaudoti viską, net jei ir atrodo, kad per daug – susigers.

Palaukiam kol visai atauš ir puolam su peiliu.

Dieviškai skanu su puodeliu arbatos... Toks drėgnas, su vos juntama rūgštele, idealus keksas...

 

Neblogos šiais metais Velykos buvo... Ir dviračių žygį apturėjom, su draugais prisibendravom, net bažnyčioj buvom (dažniausia pramiegam arba kitų reikalų susirandam), kiaušinių tik po porą suritinom, išbandėm naujus margučių dažymo metodus ir apturėjom įvairiausių tautų valgių valgymo maratoną. Per savaitgalį ragauta ir gerta buvo šių šalių gėrimų ir maistų (originalių ir savo virtuvės „perlų“): Lietuvos (kas be ko), Kinijos, Italijos, Graikijos, Prancūzijos, Malaizijos, Singapūro ir t.t. Ir kas keisčiausia – nesijaučiu persivalgius.

Velykų rytui labiausiai tiko tradicinis itališkas pyragiukas „Pasqualina“, kas turbūt išvertus reiškia „Velykutė“ (vertimas laisvas). Tiesa, šiek tiek trūko druskos, bet nebėgsi juk Velykų varpams aidint kažkur jos skolintis...

Reikės:

500 g špinatų (šviežių arba šaldytų) 6 kiaušinių 150 g mocarelos 500 g savos gamybos rikotos (arba iš parduotuvės, jei tinginiai esat ;) kelių gerų žiupsnių džiovinto raudonėlio ir mairūno (arba šviežių žolelių, jei laimė tokia ištiko ir aptikot kažkur ant palangės) 1 kg tešlos + 250 g šaldytos bemielės tešlos (ištisas lapas+ plius 6 lapeliai supjaustyti) 1 kiaušinis aptepimui alyvuogių aliejaus druskos, pipirų sezamo sėklų pora šaukštų

Tešlą išimam iš šaldiklio ir paliekam kokiai valandai, kad atitirptų. Arba bandom, taip kaip aš, padaryti tai per 15 minučių feno pagalba... Bet geriau taip nedarykit...

Orkaitę įkaitinam iki 180 C.

Špinatus šviežius pavirinam porą minučių, jei šaldyti – paruošiam pagal instrukciją ant pakelio. Gerai nuspaudžiam vandenį.

Imam 26 cm skersmens apvalią išlankstomą biskvito formą. Įtiesiam į ją mūsų didįjį tešlos lakštą. Nukarusius galus paliekam, jie mums bus reikalingi tešlai uždengti, nieko nenupjovinėjam. Patepam tešlos dugną alyvuogių aliejumi, įklojame 3 mažus lakštus tešlos (ir ant dugno, ir šonuose), patepam aliejumi ir vėl įklojame 3 lakštus (pas mane tik vienas papildomas sluoksnis, biškį pritrūkau statybinės medžiagos).

Rikotą sumaišom su tarkuota mocarela, druska, pipirais, žolelėm ir dviem kiaušiniais. Špinatus padaliname į dvi dalis. Vieną dalį klojame ant tešlos, ant špinatų sudrebiame rikotą. Rikotoje padarome keturias duobutes, į kiekvieną įleidžiame po kiaušinį. Uždengiame kiaušinius likusiais špinatais. Klojame ant viršaus tešlą, gražiai visą užspaudžiame, kad neliktų tarpelių. Patepame aliejumi, po to plaktu kiaušiniu, dosniai pabarstome sezamo sėklomis.

Kepam 1 valandą, arba kol įgaus gražią rudai auksinę spalvą, kaip besileidžianti saulutė kažkur prie Sicilijos krantų... Na arba ant Palangos tilto... Irgi gražu...

Rytoj savaitei išvažiuoju į Minską bei Kaliningradą, tad apie kitus valgius (mmm, saldžioji baklava...) jau tik savaitgalį turėsiu progos parašyti... Taip pat pažadu paruošti reportažiuką iš "Silkės dienos", kuri irgi mano kelyje pasimaišys.

Jei kam ko reikia iš Minsko (vaistų, krikštolų, vailokų)  - prašom esemesinti, feisbukinti arba rašyti į el. paštą :) Pasistengsiu viską pristatyti...

Niekada negalvojau, kad štrudelį galima taip lengvai pasigaminti. Išgirdus šio skanumyno pavadinimą varva seilė, o pagalvojus apie kepimą sukasi kosmosas: „kaip?“, „kas?“, „nesugebėsiu“, „ai, gal kitą kartą“... Bet , pasirodo, yra toks lengvas būdas, tik lavašą po ranką turėti reikia, na ir dar šio bei to...

Žiūrim, kas čia per lengvumo įsikūnijimas:

lavašo lapas (naudojau tokį pailgą, „Etnia“, atrodo, vadinas) 7 obuoliukai raudonskruosčiai 4 šaukštai cukraus + 1 apibarstymui 1 šaukštas sviesto 1 arbat. šaukštelis cinamono 2 šaukštai apelsinų marmelado (arba ir be jo galima) 100 g šviežio sūrio su graikiškai riešutais („President“), jei nėra tokio - tiks grietinė paprasčiausia) 1 kiaušinis sviesto apie 50 g cukraus pudros

Obuoliukus nuskutam, supjaustom kubeliais. Keptuvėje ištirpinam sviestą, suberiam cukrų. Suverčiam obuolius sumaišytus su cinamonu ir šiek tiek patroškinam. Aš troškinau apie 10 minučių, tada sudėjau marmeladą ir dar 5 minutes pakepiau. Kol iš obuolių išsiskyrusi sunka šiek tiek sutirštėjo...

Kol obuoliukai aušta, pasiruošiam plakinį iš kiaušinio ir sūrio to skaniojo. Aptepam plakiniu lavašą ir iškarto sudedam obuolius. Susukam viską į ritinį. Dedam atsargiai į kokią apvalią formą, galus galima po apačia šiek tiek užspausti. Man dedant keliose vietose sutrūko štrudeliukas, bet viskas baigėsi gerai... Ant viršaus užtarkuojam sviestą, apibarstom cukrumi ir šaunam į orkaitę, kuri jau įkaisti turėjo iki 200 C. Kepam pusvalandį.... Arba kol šiek tiek gražiai paruduoja...

Iškepusį šiek tiek sunku pjaustyti, nu bet labai jau skanu... Liko porą gabaliukų ant kitos dienos, nu irgi buvo labai gardu... Ir net nepagalvotum, kad čia lavašas... Neužmirštam užbarstyti cukraus pudros, kai iškeps... Beje, tie galai be obuolių taip skaniai apkepė, kad mąstau kažką iš lavašo ir be jų pasigaminti... Tik reikia viską gerai apmąstyti...

O užmačiau šitą puikųjį-lengvąjį štrudelį anksčiau vat čia ir vėliau vat čia...

Vakar, antrą kartą gamindama šį pyragą, mintyse buvau sukūrusi ištisą traktatą apie maisto fotografavimo kančias ir visokius niuansus. Šiandien gal kažką ir pabandysiu atkapstyti iš tų minčių...

Kodėl antrą kartą gaminau? O gi todėl, kad užvakar buvo jau tamsu ir na niekaip nesigavo šio skanaus daikto normaliai nufotografuoti. O norėjosi dienos šviesoje, kad spalvos būtų natūralios ir panašus bla bla bla... Atsitempiau ir štatyvą, ir lemptą tokią susimeistrautą savadarbę nusivylusi tais varganais dienos šviesos likučiais. Visokius nustatymus optikos išbandžiau, pagaliau supratau kaip pas mane white balance yra nustatomas... Bet... Gavosi toks, atsiprašant, fuflo, kad gėda, gėda... Todėl vakar kepiau dar kartą. Ir vistiek šviesa vėl ne ta... Tai pasilikau pusę pyrago ir šiandien grįžusi per pietus vėl pabandžiau visą tą skonį įamžinti... Et... Nieko doro vėl: ar pyragas nefotogeniškas, ar aš be fantazijos...

O tokias kančias, kiek skaitau pas kitus, patiria dažnas „maistrašys“: kažkas keliasi šeštą ryto dėl apšvietimo geresnio, kažkas investuoja į įrangą visokiausią, kažkas fotografuoja tik dienos šviesoj (ir jokioj kitokioj), prisiperka rakandų gražiausių, tempia lentas visokias nudažytas ir nutrupėjusias gražesniam fonui à la rustique sukurti, kažkas netgi įsigudrina dantimis fotoaparato mygtuką spaudyti, kad įamžintų visą kulinarijos šedevrų kūrybos procesą... Dažną kartą pagalvoju, kad aš turbūt jau ne į tortų gamybos kursus eičiau mieliau, o fotografavimo... :)

Ir dar tokią pastebėjau tendenciją, kad labai populiaru, ar tai madinga fotografuoti tokiu stiliumi, net nežinau kaip jį pavadinti: kažkaip viskas baltam fone, lyg permatoma, permatomi indai, ryškios maisto spalvos. Gražu, labai, bet kartais sunku besuprasti kurį puslapį žiūriu... Ypač per RSS... Palyginimui trys labai puikūs puslapiai:

La tartine gourmande

My tartelette

Cannelle et Vanille

Labai panašus stilius, gal į tuos pačius foto kursus ėjo?... :)Ypač gražios čia būna kiaušinių fotografijos... Baltai pavydžiu tokio mokėjimo paveiksluoti... Bandžiau ir aš kažką panašaus, Bet... Ech... Ne iš tos vietos man rankos dygsta matyt.

Grįžtam prie pyrago:

1 stiklinė cukraus + 100 ml apibarstymui 1 stiklinė pieno 1 stiklinė miltų žiupsnis cinamono 1 arbat. šaukšt kepimo miltelių 100 g sviesto 400 g šaldytų vyšnių be kauliukų (ar kitų uogų skanių)

Orkaitę įkaitinam iki 180 C. Sviestą ištirpiname. Paliekame atvėsti. Sumaišom cukrų su miltais, cinamonu ir kepimo milteliais. Supilam pieną ir sviestą, išmaišom su šakute. Kepimo formą ištepam sviestu. Pilam tešlą. Suberiam ant viršaus tolygiai vyšnias. Apibarstom dosniai cukrumi. Ir kišam į orkaitę valandai. Kai iki pabaigos lieka 15 minučių – užbarstom dar vieną šaukštą cukraus ir atgal į karštą orkaitės glėbį...

Valgom šiltą su ledais arba plakta grietinėle. Toks paprastumas gaminimo, o toks skanumas valgymo...

Receptas iš tokio puikaus puslapio, va iš čia...

 

Kažkaip prisiminiau pirmas mūsų namuose Kūčias. Na gal jos ir nebuvo pirmos, bet pirmos, kurias labai aiškiai atsimenu. Buvo turbūt 1988 metai. Gyvenome nedideliame kaime, Latvijos pasienyje. Prasidėjęs atgimimas. Kai sutemo – namuose uždegėm žvakę, sėdėjom tyliai. Šnibždėjomės... Mama buvo iškepusi skanių, pailgų sausainių. Vaikai dairėmės pro langus, pas ką irgi dega žvakės. Degė visur, kur aprėpė žvilgsnis. Toks nebylus susitarimas... Ir dovanų tada nebuvo mados dalinti, kažkaip viskas daug vėliau įsivažiavo...

Nors jau buvom didelės merginos, tėtis dėl pačios mažiausios stengdavosi sukurti iliuziją, kad dovanas po egle Senelis Šaltis padėjo. Išbėgdavo pats už durų, paskambindavo, tyliai sugrįždavo, o po to garsiai, kad visos išgirstume, dėkodavo „Ačiū, Seneli Šalti, kad neužmiršai. Pasakysiu mergaitėms, kad dovanos po eglute jų laukia“. O mes visada „nespėdavome“ to senelio pamatyti... Greitas labai...

Tradicija, kurią susikūriau pati. Taip galėčiau pavadinti šį savo keksą. Kepu jį kiekvienom Kūčiom – Kalėdom ketveri metai. Kartais ir po du kartus. Pirmus du kartus atrodė, kad prie jo sugaištu po pusę gyvenimo, bet kasmet viskas greitėja, surandu būdų kaip tai padaryti greičiau. Protingėju...

Taigi...

380 ml cukraus 4 kiaušiniai 250 g sviesto 250 ml miltų 2 arbat. šaukšteliai kepimo miltelių tarkuotos citrinos žievelės 250 ml pieno 150 g džiovintų abrikosų 400 g lazdyno riešutų

Orkaitę įkaitinam iki 200 C. Riešutus sudedam į maišelį ir gerai sutraiškom su kokiu akmeniu ar panašiu įrenginiu. Abrikosus susmulkinam. Sviestą ištirpinam. Kiaušinius gerai išplakam su cukrumi. Supilam sviestą. Išmaišom. Į miltus įmaišom kepimo miltelius ir citrinos žievelą. Suberiam į kiaušinius. Maišom. Supilam pieną, sutraiškytus riešutus ir supjaustytus abrikosus. Maišom, maišom. Verčiam viską į sviestu išteptą kepimo skardą. Kepam 20 min, tada sumažinam iki 180 C ir kepam dar 40 min.

Galima tokios variacijos: riešutai plius džiovintos spanguolės, razinos, džiovintos kriaušės, džiovintos vyšnios, bet kokie kiti džiovinti vaisiai ar uogos. Tik nedėkit džiovintų papajų – perdegs, bus nelabai skanu.

Ką reiškia angliškasis pavadinimas, manau patys išsiversit :) Aš sulietuvinau ir tokią, sakykim, perkeltinę prasmę įvedžiau ;) Daugiau apie šį nuostabų desertą galit paskaityti šiame nuostabiame bloge "Kad tau nebūtų liūdna". Manasis variantas gavosi visiškai nedėmėtas, labiau juostuotas – įdaro nepagailėjau, bet tas tik į gerą... Uogos gerai...

Tai surenkam į krūva:

225 g. miltų (arba 350 ml) 3 arbat. šaukšt. kepimo miltelių ¼ šaukštelio valgomos sodos ¼ šaukštelio druskos 125 gr. šalto sviesto 60 ml. pieno sauja razinų sauja džiovintų spanguolių sauja džiovintų vyšnių pusė puodelio šaldytų juodųjų serbentų (arba šviežių, jei turit ) 2 arbat. šaukšteliai cukraus vienos citrinos nutarkuota žievelė

Serbentus sumaišom su cukrumi ir gerai sutrinam su blenderiu, įmaišom žievelę. Ten pat keliauja visos nuplikytos ir nuvarvintos džiovintos uogos beigi razinos.

Sumaišom dubenyje miltus, kepimo miltelius, sodą, druską. Įtarkuojame sviestą. Šiek tiek su rankomis apminkome, po truputį pilame pieną ir minkome. Minkom, minkom, kol gaunasi tešlos rutulys. Iš tešlos iškočiojame 20 cm ant 30 cm dydžio stačiakampį. Per visą plotą paskirstome uogyčių įdarą. Dėmesio, paliekam tuščius pakraščius, apie 1 – 2 cm. Suvyniojame į vyniotinį, užspaudžiame gerai kraštus. Viršų irgi gražiai prispaudžiam. Atsargiai dedame ant folijos, suvyniojame į porą – trejetą sluoksnių. Galus užspaudžiam.

Dabar įdomioji dalis. Anglai šitą „diką“ kepa garuose, kokiam garintuve. Aš tokio neturėjau, tai orkaitę įkaitinau iki 200C, įkišau verdančio vandens pripiltą skardą, virš skardos kepimo groteles įstūmiau, o ant viršaus mūsų „gaidelį“ patupdžiau. Kepiau beveik dvi valandas (gal kokias 1 val. ir 45 min.) Jei keptumėme garų puode – tada visas dvi reikia.

O toks desertas skaniausias su vaniliniu padažu, nes uogytės labai saldžios ir rūgštokos – reikia kažko švelnaus... Receptą irgi ten pat nusižiūrėjau.

Vaniliniui kremui reikia:

4 trynių 3 šaukštų cukraus kelių lašų vanilės esencijos 300 ml pieno.

Trynius sumaišom su cukrumi ir vanile. Kol plakam – pakaitinam pieną, bet neužverdam. Karštis turi būti toks, kad būtų galima įkišti pirštuką, bet nenudegti.

Pieną po truputį, plona srovele pilam į trynius, visą laiką maišom. Po ranką jau turim puodą pilną verdančio vandens. Patupdom indą su kremu ant to vandens ir maišome kol sutirštės. Aš maišiau apie 15 min.

Pjaunam porą riekučių karšto pyrago, pilam kremą ir aikčiodami suvalgom.

Noriu vėl... Ačiū už receptą dar kartą :)

 

Kepdama šį totorių liaudies kulinarijos šedevrą daug ką prisiminiau: ir baudžiavos laikus, ir tropikus, ir kad raumenis turiu, ir pameditavau, ir pasikeikiau... Visko buvo. Toms totorėms paminklą reikėtų pastatyti už išmonę ir kantrybę. O gal totoriams (čia vyras nedrąsiai pareplikavo)...Dėl ko kankinosi totoriai, aš suprantu - parduotuvėj negalėjo nusipirkti. O kam kankintis reikėjo man? O gi tam , kad įrodyčiau sau, kad ir aš galiu tokius šedevrus išraityti...

Na ką, mieli skaitytojai, einam į parduotuvę ir nusiperkam:

500 gr. miltų (naudojau 505D, bet geriau būtų 405D) 25 gr. mielių 250 ml. pieno (nors reikėjo 125 ml.) 3 kiaušiniai 200 gr. aguonų 500 gr. sviesto (82 proc.) 300 gr. cukraus pora saujų razinų

Beje, receptas panaudotas Cipsiuko. O jį pamačiau perskaičiusi Kepėjų be stabdžių iššūkį.

Pasiruošiam aguonas: nuplikom, nukošiam, sutrinam su blenderiu arba kavamale. Sviestą ištirpiname ant nedidelės ugnies.

Mieles sumaišom su šaukšteliu cukraus ir šaukštu drungno pieno. Paliekam kokioms 15 min., kad šiek tiek pakiltų. Kiaušinius lengvai išplakam su pienu, beriam miltus, pilam mieles. Na va ir prasideda mūsų linksmybės, kurios man priminė lažą, baudžiavą ir mongolų-totorių jungą. Minkom tešlą PUSĘ VALANDOS su savo mielom rankutėm. Tešla tokia lipni, gyvatė, tai laiks nuo laiko pasitepam rankas tuo ištirpintu sviestu ar aliejumi. Bet stengiamės tai daryti kuo rečiau. Minkant tešlą girdisi tokie mažiukai pokštelėjimai- labai gerai, vadinasi viskas yra taip, kaip turi būti. Prisilinksminusios tešlą dalijame į 5 vienodus gabalėlius, padarom rutuliukus, patepam sviestu ir paliekam šiltoj vietoj maždaug 40 min., maždaug kol pakils dvigubai.

Prie ko čia tropikai, paklausit. O gi prisiskaičiau, kad viskas geriau darosi, kai namuose labai šilta. Na ką – aš iškarto visais tikiu. Virtuvėj įjungiau viryklę ant visų 4 skylių. Prakaitas nevarvėjo, bet buvo netoli to. Pamatavau temperatūrą + 28 C. Neblogai, beveik Maldyvai.

Na ką pailsėjom truputį, pereinam į tempimo etapą. Geriausiai, kai virtuvėje yra du paviršiai kur galima tai daryti. Imam vieną gabaliuką, šiek tiek pakočiojam ir pradedam tampyti į visas puses atsargiai. Prisiskaičiau rekomendacijų daryti tai ant sviestu aptepto stalo, bet man gavosi šnypštas, pirmą lakštą sugadinau. Todėl kitus tampiau ant švaraus stalviršio. Taigi ištampom vieną lakštą iki popieriaus storio. Gausiai aptepam tirpdytu sviestu, pabarstom cukrumi. Irgi gausiai. Antrą lakštą irgi pakočiojam, šiek tiek patampom ir perdedam ant pirmo, kur tampymą baigiame iki popierinio plonumo. Vėl sviestas, vėl cukrus. Visus 5 lakštus taip padarom. Ant paskutinio, prie pat krašto voleliu sudedame aguonas, apibarstom razinom. Nuo aguonų krašto pradedam vynioti, suvyniojam į standų volelį. Perkeliam į kepimo formą. Aš, kaip tikra tundra, įdėjau į kvadratinę, tai mano šimtalapis gavosi toks labai netradicinės formos. O buvo galima į išlankstomą apvalią formą įtiesti kepimo popierių ir ten dėti mūsų meno kūrinį. O jei dar forma su skyle per vidurį, tai išviso liuks. Na bet gudrios šeimininkės irgi žino išeitį – įdeda kokį metalinį apvalų indelį ar stiklinę su vandeniu (kad nesuskiltų).

Mūsų pyragas dar ne orkaitėje, o tik pakeliui. Dar turim leisti jam 1 val. atsikvėpti ir pakilti kokioj šiltoj vietelėj. Kol jis ten kyla – susitvarkom virtuvę. Išplaunam indus, nuvalom nuo visų stalų ir stalviršių sviestą, iššluojam grindis ir išplaunam (visur pilna sviesto, cukraus ir aguonų)... Tuo metu ir pamedituoti galima, apmąstyti nelengvą moters dalią... Padūsauti... Pasikeikti - „kam man čia to viso reikėjo“... Ir pan. Ir t.t.

Beje, neužmirštam tarp meditacijų ir keiksmų įjungti orkaitę ir įkaitinti iki 180C.

Smagiai įšaunam mūsų šimtalapį. Kepam 1 val. Kai paviršius paruduoja (po 20 min.) pridengiam folija arba dvigubu kepimo popieriumi. Kad neperdegtų paviršius.

Na va.. Pagaliau iškepė... Bet nepuolam imti ir ragauti. Išjungiam orkaitę ir leidžiam šimtalapiui atvėsti. Kokį pusvalandį mažiausiai... Pakentėkit... Juk tiek vargot, bet dar pakentėkit...

Ir paskutinis štrichas – pabarstom cukraus pudra. Viskas! Labai skanu, labai…

 

 

 

 

Pro Lietuvą ką tik praūžė aguonų debesis iš Prancūzijos: nutūpė pas Sonatiną, pas Bea, pas Vilmą... Įtariu, kad ir dešimtyse kitų virtuvių. Taip pat ir mano :) To vizito rezultatas - nuostabus aguonų, obuolių ir riešutukų pyragas. Kaip visada šio bei to padauginau, taigi mano pyragas buvo keptas taip: 5 kiaušiniai 200 gr. cukraus 1,5 arb. šaukšt. vanilinio cukraus 100 g. lazdyno riešutų 4 valg. šaukšt. sviesto 150 gr. miltų 1,5 arb. šaukšt. kepimo miltelių 4 obuoliai (geriausi - iš draugės sodo ;) 200 gr. aguonų Pasiraitom rankoves, užsidedam prijuostę ir prie darbo. Orkaitę įkaitinam iki 180C. Kepimo formą (aš naudojau apvalią, išardomą) ištepam sviestu. Riešutus sutraiškom su kokiu akmeniu (turiu tam reikalui virtuvėje tokį pastovų gražuolį). Arba su blenderiu pasmulkinam... Aguonas nuplikom, gerai vandenį nuvarvinam. Obuolius nulupam, supjaustom kubeliais. Sviestą ištirpinam. Trynius gerai išplakam su cukrumi, beriam miltus (sumaišytus su kepimo milteliais ir vaniliniu cukrumi), mūsų riešutukus, obuolius ir aguonas. Ir sviesto nepamirštam supilti. Gerai išmaišom. Kiaušinių baltymus išplakam su žiupsniu druskos. Gerai išplakam, kad apvertus dubenį jie ten ir pasiliktų. Atsargiai įmaišom į aguonų ir kitų gėrybių masę. Pilam viską į kepimo formą. Kepam apie 50 - 55 minutes. Ar iškepė patikrinam su mediniu pagaliuku: bedam į patį vidurį, jei ištraukiam sausą - viskas, kviečiam visus prie stalo ir gardžiuodamiesi suvalgom.

 

 

Vakar desperatiškai ieškojau kokio nors lengvo ir greito pyrago recepto. Man visada taip: žinau, kad bus svečių, bet tempiu gumą ir viską gaminu paskutinę minutę. Iš pradžių norėjosi kokį cheesecake pagaminti, bet būtų tada reikėję kelias valandas laukti, kol tas daiktas valgomas bus... Gi viskas iki paskutinės akimirkos buvo atidedama... Ak tinginė aš, tinginė... Tada toptelėjo mintis apie morkų pyragą. Vėl kūrybinės kančios: kokį ir kaip? Bet netikėtai, nelauktai radau labai lengvą receptuką Neringos bloge. Ačiū, ačiū... Taigi puoliau į parduotuvę, o iš ten į virtuvę drebančiom rankom (gi laiko iki svečių atėjimo liko tik 1 val., o dar reikėjo ir kriaušes suruošti...)

Mums reikia:

1 kg. neskustų morkų minus viena morka 5 kiaušinių 350 gr. cukraus 350 gr. miltų 350 ml. aliejaus 2 arb. šaukšt. kepimo miltelių 0,5 arb. šaukšt. malto muskato riešutėlio 1 arb. šaukšt. malto cinamono 150 gr. graikiškų riešutukų Morkas nuskutam ir sutarkuojam smulkia burokine tarka. Kiaušinius išplakam gerai su cukrumi, kad pabaltų ir tūris padidėtų. Sumaišom miltus, kepimo miltelius, cinamoną ir muskatą. Riešutus su kokiu geru akmeniu sutrinam, sutraiškom. Viską sujungiame į vieną daiktą: morkas, miltus, kiaušinius, riešutukus, aliejų. Gerai išmaišom. Orkaitė turi būti jau įkaitusi iki 200 C. Skardą ištepam sviestu, pilam tešlą. Kepam apie 50 min, arba kol į pyrago vidurį įbedus pagaliuką, jis bus sausas.

 

Receptas nusižiūrėtas pas Dautartę, dėkui jai už tokį skanumyną! Labai greitai pagaminamas ir taip pat greitai ir skaniai suvalgomas. Taigi reikės: 10 - 12 slyvų 10 kupinų šaukštų miltų 90 gr. sviesto 1 kiaušinio 150 gr. cukraus 150 ml. pieno 3 nubraukti šaukšteliai kepimo miltelių arba valgomosios sodos 1 šaukštelis cinamono

Orkaitę įkaitinam iki 180 C. Pasiruošiame nedidelę skardelę: ištepam sviestu, pabarstom miltais. Slyvas perpjaunam, pašalinam kauliukus. Kepimo miltelius ar sodą sumaišom su miltais, ten pat keliauja supjaustytas sviestas, kiaušinis, cukrus ir pienas. Sumaišom viską gerai su mikseriu. Tešlą pilam į skardelę, ant viršaus gražiai surikiuojame slyvas, perpjauta puselę į viršų. Gausiai pabarstom su cukrumi sumaišytu cinamonu. Kepam 40 min.

Kitą kartą pabandysiu viršų papuošti morengine kepuraite (2 baltymai gerai išplakti su 4 šaukštais cukraus, padengti pyragą po 30 min. kepimo, kepti dar 15 min). Šį kartą per vėlai sugalvojau...