Tinginiai irgi verda...

„Keturis ilgus metus. Keturis ilgus metus. Keturis ilgus metus buvau išėjęs. Keturis ilgus metus blaškė vėjas. O kai pagaliau sugrįžau – nieks nepažino.“ - dainuoja jaunystės kumyrai „Kontrabanda“. Ne tiek aš buvau išėjus, tik pusę metų, bet tikiuosi, kad kažkas laukė :-) Kur buvau išėjus? Niekur. Ne-bu-vo į-kvė-pi-mo. Ar verta tada kažką daryti, rašyti, jei jo nėra?

O pradedu nuo deserto. Čia tokį jausmingą graudulingą filmą žiūrėjau, tai ten mergička restoranuose nuo deserto pradėdavo. Na jei pasprings vegetarišku troškiniu, tai bent jau bus suvalgiusi prieš tai skaniausią vakarienės dalį.

Dar vienas dalykas. Per tą neįkvėpimą nesudalyvavau viename projekte, tai vat ką dabar dėsiu kelis kartus iš eilės bus to pasekmės.

Makaronai „Obuolių pyragas“

Makaronai

 

3 kiaušinių baltymai (turėtų sverti 100 g) 50 g cukraus 200 g cukraus pudros 110 g migdolų miltų (arba galima pasigaminti patiems: paskrudinam migdolus, nulupam, sumalam su cukrumi ir cukraus pudra) 2 arb. šaukšteliai malto cinamono

 

Kiaušinių baltymus sudedam į švarų indelį, uždengiam ir paliekam šaldytuve 24 – 48 valandoms, kad išgaruotų drėgmė ir tešla nebūtų vandeninga. Aš laikiau 2 paras. Išimam iš šaldytuvo dvi valandos iki gaminimo, kad baltymai sušiltų.

Mikseriu plakam baltymus iki putų. Tada pro truputį beriam cukrų ir plakam dar apie 5 – 10 minučių, kol baltymų masė bus standi ir lygi.

Migdolų miltus, cukraus pudrą ir cinamoną suberiam į virtuvinį kombainą ir kelias sekundes maišome.

Beriam migdolų, cukraus ir cinamono mišinį į baltymus ir, keldami mentelę nuo dugno į viršų, išmaišome.

Į skardą įtiesiame kepimo popierių arba silikoninį kilimėlį.

Tešlą sukrečiame į kulinarinį maišelį su paprastu apvaliu antgaliu. Išspaudžiame maždaug 3 – 4 cm skersmens pyragėlius. Pyragėlius paliekam 1 val. apdžiūti kambario temperatūroje.

Orkaitė per tą laiką turi būti jau įkaitusi iki 150 C. Kepam 12 minučių.

Pyragėlius ataušinam ant grotelių. Nuo popieriaus imame tik visai ataušusius.

Obuolių košė pertepimui

 

3 dideli obuoliai 4 šaukštai cukraus 100 g sviesto

 

Sviestą ir cukrų ištirpiname nedidelėje keptuvėje. Sudedame nuluptus ir smulkiai supjaustytus obuolius. Kepame ant lėtos ugnies apie 20 minučių, kol viskas virsta į košę. Ataušiname.

Makaronus lipdome po du, košės dedame po šaukštelį. Sudedame paruoštus skanėstus į sandarų indelį ir į šaldytuvą. Skaniausi kitą dieną, kai cinamonas ir obuoliai susijungia į vieną dievišką rudeninį skonį.

 

Pirmą savo ragautą makaroną prisiminsiu visą gyvenimą. Jis buvo karamelinis. Ir didžiulis. Va šitas, iš „Paul“ kepyklėlės, pirktas visai neromantiškoje vietoje – didžiuliame parodų paviljone. Buvo tai gal prieš keturis metus. Ir nuo tada... Na tai aišku, man norėjosi pačiai pasigamint šių gardybių. Trukdė tik tingėjimas – susimalti migdolų miltų. Pirkti paruoštų aš jų niekur nematydavau. Ir vienąkart pavasarį, oi ne, prieš porą savaičių, t.y. prieš Kalėdas, mama atvežė pusę kilogramo šio būtiniausio makaronams dalyko. Ačiūūūū...

Man pradėjo skaudėti galvą. Pirmas klausimas – kiek tuos kiaušinius džiovinti. Antras – kokius būtent makaronus gaminti (gal su žasų kepenėlėmis arba juodaisiais trumais (užsisvajojai, Egidija, leiskis ant žemės).

Ir va, kaip tyčia, žurnalas „Virtuvė. Nuo... iki..“ įdėjo straipsnį apie makaronus , viskas nuo A iki Z. Ir receptas vienas labai paprastas, be jokių ten rožių vandenų ir aukso dulkių.

Būtina amunicija, be kurios nei pro kur:

Tikslios svarstyklės Silikoninis kepimo kilimėlis Konditerinis maišelis su paprastu apvaliu antgaliu Orkaitė, kuria pasitikite 120 proc.

 

Šokoladiniai makaronai

3 kiaušinių baltymai (turėtų sverti 100 g) 50 g cukraus 200 g cukraus pudros 110 g migdolų miltų (arba galima pasigaminti patiems: paskrudinam migdolus, nulupam, sumalam su cukrumi ir cukraus pudra) 3 šaukštai geros kokybės kakavos miltelių

Kiaušinių baltymus sudedam į švarų indelį, uždengiam ir paliekam šaldytuve 24 – 48 valandoms, kad išgaruotų drėgmė ir tešla nebūtų vandeninga. Aš laikiau 2 paras. Išimam iš šaldytuvo dvi valandos iki gaminimo, kad baltymai sušiltų.

Mikseriu plakam baltymus iki putų. Tada pro truputį beriam cukrų ir plakam dar apie 5 – 10 minučių, kol baltymų masė bus standi ir lygi.

Migdolų miltus, cukraus pudrą ir kakavą suberiam į virtuvinį kombainą ir kelias sekundes maišome.

Beriam migdolų, cukraus ir kakavos mišinį į baltymus ir, keldami mentelę nuo dugno į viršų, išmaišome. Štai ir prasidėjo mano galvos sopuliai. Ilgai maišyti nereikia, bet kaip žinoti kada jau gana? Aš turbūt įdėjau kakavos per daug, su gerais kaupais. Tai tešla tikrai nesigavo, kaip rašoma žurnale, tokia, kad tešlos „šaukšteliu įdėjus ją į lėkštutę lėtai slystų į šalis ir būsimo kepinio viršus taptų lygus, be kauburėlių“. Kad ir kiek naudojausi patarimu pamaišyti ir tešlą tuo būdu suskystinti – nieks neskystėjo.

Į skardą įtiesiame kepimo popierių arba silikoninį kilimėlį (nutariau investuoti į tą silikoninį kilimėlį, nes nuo kepimo popieriaus labai ilgai po vieną reikėjo krapštyti ir daug būsimų makaronų buvo sulaužyta).

Tešlą sukrečiame į kulinarinį maišelį su paprastu apvaliu antgaliu. Va šitoje vietoje galėsite pasitikrinti savo sugebėjimą neišsipeckioti - aš šio testo neišlaikiau.

Išspaudžiame maždaug 3 – 4 cm skersmens pyragėlius. Tik antrą (tiksliau trečią, nes pirmoje esančius „šedevrus“ nukrapščiau peiliu ir vėl įtiesus naują popieriaus lakštą pradėjau iš naujo),skardą pildydama aš pagaliau supratau kaip ir ką reikia spausti.

Pyragėlius paliekam 1 val. apdžiūti kambario temperatūroje.

Orkaitė per tą laiką turi būti jau įkaitusi iki 150 C. Man pasirodė, kad prancūzai geriau žino (kelis video žiūrėjau) ir orkaitę įkaitinau iki 180 C. Ir po 5 minučių išgirdau kažkokius gražius „trakšt, trakšt“ garsus – visa pirma skarda „makaronų“ SUTRŪKINĖJO. Gavosi va tokie kieti sausainiukai. O ką, visai valgomi.

Taigi, temperatūra 150 C. Kepam 12 minučių.

Pyragėlius ataušinam ant grotelių. Nuo popieriaus imame tik visai ataušusius.

Kol atvės – ruošiame pertepimą.

90 g juodo šokolado 2 šaukštai grietinėlės 1 šaukštas apelsinų sulčių

Sulaužytą šokoladą, grietinėlę ir sultis kaitiname nedideliame dubenyje virš karštų garų vonelės. Jei neturite noro virti vandenį , galite daryti mano būdu. Puodą su šokoladu laikote apie 20 – 30 cm atstumu virš ugnies ir maišote nuolat. Viskas puikiausiai ištirpsta. Paruoštą pertepimą dedam 10 minučių į šaldytuvą, kad šiek tiek atvėstų. Jei užsimiršot ir šokoladas sustingo į kaulą – galima vėl atšildyti. Ir taip begalybę kartų....

Liko tik pertepti makaronus ir sulipdyti po du.

Patariama makaronų iškarto nevalgyti, nes geriausio skonio jie yra parą pastovėję į šaldytuvą įdėtoje sandarioje dėžutėje. Išimti iš šaldytuvo reikėtų likus 1 val. iki skanavimo.

Receptas iš kulinarinio žurnalo „Virtuvė. Nuo.. iki...“, Nr. 1-2, 2012 m.

Praeitas ir šis savaitgalis buvo tokie intensyvūs, o darbo dienomis iškarto lekiam į pajūrį ar šiaip kur „pasėdėt“, tad gaminimui namuose laiko beveik visai nebelieka. Gerai, kad vasarą yra toks puikus dalykas kaip uogos ir šviežios daržovės. Pastangų - mažumas, o rezultatas - puikumas. Tai tuom namuose ir maitinamės – braškės, trešnės, traškios salotos, gaivūs gėrimai su daug mėtos. Prisiminiau vieną seną receptą, šiek tiek pakeičiau – va ir vakarienė. Tiesa, vyras valgė tik iš mandagumo, o man patiko.

Beje, šios vasaros naujiena mano gyvenime – pradėjau rašyti į www.pinigukarta.lt. Kol kas tik pora straipsniukų, bet bręsta ir trečias. Atspėkit, kokioj vietoj tokias knygas, su džiovintom gėlėm, galima pavartyti?

Jaunų burokėlių tarta

Pagrindui:

8 kupini šaukštai rupių ruginių miltų 5 šaukštai avižų dribsnių 1 arbatinis šaukštelis kepimo miltelių 100 g sviesto 4 šaukštai vandens

Įdarui:

1 svogūnas 3 skiltelės česnako 1 šaukštas aliejaus 4 jauni burokėliai su šaknelėm ir lapais 2 kiaušiniai 100 g varškės sauja graikiškų riešutų 100 g rūkytos naminės išpjovos druskos, pipirų

Miltus sumaišom su kepimo milteliais ir avižiniais dribsniais. Šaltą sviestą sutarkuojame į miltus. Apibarstome sviestą miltais ir triname tarp pirštų, kol pasidaro trupiniai. Supilame vandenį ir išminkome tešlą.

Į apvalią skardelę įtiesiame kepimo popierių. Imame po gabaliuką tešlą ir aplipdome dugną bei šonus. Įdedame į šaldytuvą.

Orkaitę įkaitiname iki 180 C.

Ruošiame įdarą. Įkaitiname aliejų, beriame susmulkintą svogūną ir česnako skilteles. Burokėlius nuplauname, šakneles nulupame, supjaustome stambokais gabalais. Dedame į keptuvę, įpilame 50 ml vandens, uždengiame ir 5 minutes patroškiname. Kiaušinius sumaišome su varške, druska ir pipirais. Dedame į pravėsusius burokėlius. Ten pat sudedame smulkiai supjaustytą mėsą ir riešutus. Riešutus galima dėti nesmulkintus. Išmaišom.

Įdarą sudedame į kepimo formą. Išlyginame paviršių. Kepam 35 – 60 minučių. Priklauso nuo formos dydžio. Jei 28 cm x 3 cm – 35 minutes, jei 22 cm x 6 cm – 60 minučių. Šį kartą naudojau mažesnę, aukštesniais kraštais.

Sergu. Liga gana tokia egzotiška. Tarp maisto tinklaraštininkų (Dieve, Dieve koks gremėzdiškas savo struktūra šis žodis) ji paplitus. Vardas jos – „Idealios lėkštės paieškos“. Paprastas žmogus stengiasi ir svajoja apie servizą, kad visos lėkštės būtų vienodos, kad būtų kuom svečiam gražiai „paserviruoti“ stalą. O aukščiau minėtos ligos apniktas personažas blaškosi tarp tūkstančio ir vienos, vieną už kitą įmantresnės lėkštės ir dviejų vienodų nelabai gali rasti. Toks žmogus svetimam mieste pirmiausia puls į indų parduotuvę arba į kokias „Senienas“, „Vintažus“, „Antikvariatus“. Idealios lėkštės kaina gali būti nuo 2 Litų iš „Belchudožkeramika“ iki ... Pamačius ją, IDEALIĄJĄ, kaina kartais jokios reikšmės nebeturi. Tau jos reikia, nes tu sergi, nes tau rankos dreba: „O kaip idealiai joje gulėtų artišokai“, „Tokios dar nieks nematė“, „Man jos reikia, reikia, reikiaaaaaaaaaaaaa“.

Paskutinis apsilankymas Palangos „Senienose“ parodė, kad liga dar nevisai sugriaužė mano valią. Aš atsispyriau. Prieš 1913 metų, rankomis pieštą, porcelianinę, iš kažint kokio žymaus fabrikėlio, baltą su mėlynais IDEALIOS formos ornamentais gražuolę. Kad ir kiek ji mane sužavėjo, bet 50 litų sudrebėjo ranka ištraukti. Vienok! Net nevirptelėjo pamačius šios garbios personos anūkę, 1950 – 1960 metų beveik kopiją už 20 litų. Juokinga ir neatsakinga būtų atsisakyti. Man gi jos labai reikėėėėėjooooooooooo...

Aaaaaaaaaaaaa, gelbėkit! Tikrai sergu!

Tagliatelle su špinatais, brokoliais, šonine ir kedro riešutukais

2 valgytojams

4 tagliatelle „lizdukų“ pora šaukštų alyvuogių aliejaus 2 skiltelės česnako gabaliukas šoninės pora saujų nedideliais žiedynais suskirstytų brokolių pora saujų šviežių špinatų saujelė kedro riešutų pora gerų žiupsnių tarkuoto parmezano druskos, šviežiai grūstų pipirų

Dideliame kiekyje pasūdyto vandens išverdame tagliatelle. Kol jie išvirs pasiruošiam viską kitką. Keptuvėje su pora šaukštų aliejaus pakepiname plokštelėmis supjaustytus česnakus. Ilgai nekepiname – kokią minutę. Sudedame šiaudeliais supjaustytą šoninę ir paskrudinam. Česnakus ir šoninę išimam lauk ir atidedam. Sudedam brokolius, jei liko mažai aliejaus – įpilam kokį šaukštą. Kepam 4 – 5 minutes, neilgiau. Iki to laiko jau ir pasta išvirė. Nukošiam, dedam pas brokolius, suverčiam šoninę, pagardinam pipirais, sumetam špinato lapus. Švelniai maišydami palaukiam kol špinatai pradės vysti (2 – 3 minutes). Išjungiam ugnį.

Dedam į Idealiąją lėkštę, beriam kedro riešutukų, parmezano, čiumpam Idealią pasidabruotą šakutę (čia jau kita ligos stadija) ir ...

 

Kurią čia dieną vyras mestelėjo „Žinai, seniau tu buvai konceptualesnė. O dabar... Blynai visokie, koldūnai... Pasigendu konceptualumo tavo patiekaluose.“ Ot užsigeidė – koncepcijos jam, mat, per mažai... Puoliau aiškintis „O ką aš tokio prieš tai konceptualaus gaminau? Šokoladinį burokėlių pyragą? Burokėlių traškučius? Burokėlių karpačio?“ „Aha“, atsakė tasai - „šituos“.

Mhm... Ten vat buvo bordo periodas, dabar tekit žalią. Kaip jums tokia koncepcija? Ar pakankamai konceptualu?! Beje, o aš teisingai TĄ žodį rašau???

Šitos salotos – karpačio baisiai geras dalykas. Valgau antra diena iš eilės ir dar noriu. Dera puikiai čia mėtos, krapai, feta, riešutukai. O tas daržovių plonytėlių traškumas... Einu dar lėkštikę „prišinkuosiu“.

Agurko ir cukinijos karpačio salotos

galiukas agurko galiukas cukinijos (žiūrėkit, kad skersmuo abiejų būtų vienodas) 80 ml alyvuogių aliejaus 2 šaukštai citrinų sulčių 1 šaukštas ryžių vyno acto geras žiupsnis šviežios mėtos geras žiupsnis šviežių krapų geras žiupsnis šviežių petražolių (stambialapių) žiupsniukas jūros druskos gabaliukas fetos sūrio keli graikiški riešutai (pakepinti sausoje keptuvėje) šviežiai grūstų juodų pipirų

Agurką ir cukiniją plonai plonai supjaustome skridinukais (naudojau mandoliną, pačią ploniausią poziciją). Sudedam gražiai į lėkštę – agurkas, cukinija, agurkas, cukinija... Žalumynus smulkiai supjaustom, sumaišom su aliejumi, actu ir citrinų sultimis. Daržoves pabarstom druska ir pipirais, gardinam užpilu. Beje, tokio užpilo kiekio turi pakakti 2 - 3 porcijoms. Užtrupinam fetos, beriam riešutų. Valgom iškart...

Receptas iš nuostabiojo white on rice couple.

Rytoj papasakosiu apie žalią desertą... O gal karštą patiekalą? Dar nežinau... Likit įsijungę ;)

Šios datulės – viena iš sėkmingesnių pastarųjų dienų improvizacijų. Galima valgyti šaltas, galima paskrudinti orkaitėje – gardu visaip. Tik gerai paskaičiuokite kiek jų pagaminti, o tai dėl paskutinės gali ir peštynės kilti. O datules rinkitės kuo didesnes – tokios gardesnes, be to daugiau visko telpa. Gali būti ir su kauliuku – kaip nors iškrapštysit.

Kimštos datulės:

15 datulių 150 g sūrio su mėlynu pelėsiu 30 migdolų 15 juostelių vytintos kiaulienos šoninės

Išimam kauliukus iš datulių. Sūrį supjaustom į 15 dalių. Migdolus pakepinam sausoje keptuvėje, atvėsinam. Kemšam sūriu datules, įstumiam po du migdolus. Apvyniojame juostele šoninės, permeigiame mediniu pagaliuku.

Į skardelę įtiesiame foliją, sudedam datules.

Kepame iki 160 C įkaitintoje orkaitėje apie 15 – 20 minučių.

Palaukiame kol šiek tiek atauš ir mėgaujamės.

Čia kurią dieną mirkdama feisbuke, pas brangiąją draugę Loretą aptikau įdomią žinutę, kaip niekur neįmanoma paragauti karšo balto vyno. Ne raudono, ne. Vat balto. Susimąsčiau, kad aš tokio nei regėjus, nei gėrus nesu. O čia va dar Loreta ir receptu pasidalino...

Karštas baltas vynas

butelio pusiau saldaus vyno (naudojau Tokaji iš Vengrijos, o recepto autorė siūlo Chardonay Capella) poros šaukštų medaus 15 gvazdikėlių 15 kvepiančiųjų pipirų 15 kardamono grūdelių pusė muskato riešuto patrupinto gabaliukais dviejų žvaigždinio anyžiaus žvaigždučių lazdelės cinamono poros skiltelių citrinos

Visą sudedam į puodą ir kaičiam ant ugnies. Paverdam iki užvirimo. Išjungiam ugnį. Paliekam kokį pusvalandį pailsėti, kvapų prisigerti. Prieš geriant dar šiek tiek pašildom, bet jau nebeužverdam. Neužmirštam nukošti...

O prie tokio gardaus vyno labai tiko sluoksniuotos tešlos pyragiukai su pelėsiniu mėlynu sūriu, kriaušėm, spanguolėm ir pistacijom.... Niam... Recepto nerašau, nes visai neseniai pas Beatą ir Neringą viskas puikiausiai aprašyta buvo.

Ir čia dar ne viskas. Nuo šiandien iškilmingai užsirišu „Languotą prijuostę“ ir kviečiu dalintis savo mintimis apie visoms ir visiems artimą temą: „Mano mieloji virtuvė“. Apie šaldytyvus, prijuostes ir knygas jau skaitėm labai susidomėję, o šįkart tokia labai plati tema. Papasakokite kur gimsta tie visi šedevrai, keliuose kvadratiniuose metruose. Kas painiojasi po kojomis, kokių įdomių apartūrų būtų galima atrasti, gal renkat varinių puodų ar ledų kaušelių kolekciją? Pageidautina viena kita nuotraukėlė cekavumui patenkinti :) Kas matosi už lango, dujinė ar elektrinė vyryklė, kiek lentynų lūžta nuo prieskonių ir kelių rūšių cukraus galima rasti.

Papildoma užduotėlė (bet neprivaloma) gimė visiškai spontaniškai, bet manau, kad būtų daug kam naudinga. Turbūt yra virtuvėje kažkoks įtaisas ar įrankis, kurio visai nenaudojat ir nežadat net imti į rankas. Na ir kodėl turi vietą brangią užimti? Gal norit mainyti ar tiesiog padovanoti? Gi Kalėdos... Pas kažką gal dvi kavamalės, o kažkas ir vienos neturi, bet labai labai labai nori... Ta va, prašau, mainomės, dovanojam...

Įrašų ir laiškų lauksiu iki gruodžio 31 dienos. Rašyti galima į verda@tinginiai.com

Ne, neužmigau priešlaikiniu žiemos miegu... Nors atostogas gal taip ir vertėtų pavadinti? Vartymasis lovoje ilgai, ilgai, kol sąžinė priverčia lyg nuplikytą rioglintis iš patalų, gaminti pietus, kraustyti spintas, valyti langus. Visos dienos atrodo vienodos, lyg eitum į darbą. Tik kelionės, įsimaišiusios į tarpą, dieną paverčia kitokia. Tada kievieną atsimeni su visom smulkmenom. Ir keltis tada nesunku anksti, nes žinai, kad tavęs laukia kažkas ypatingo, kažkokios staigmenos.

Tokios staigmenų kupinos dienos buvo viešint pas mamą ir sesę. Ačiū joms (ir jų antrom pusėm), kad surengė tokią neužmirštamą savaitę. Štai keletas vaizdelių.

Va tokios gražios medūzos dabar okupavo vakarinius Švedijos krantus.

Akvarelistų studijos.

Visokie žuvies ir panašiai restoranėliai.

Norėtumėt tokiam gyventi?

Vienas iš Gamtos istorijos muziejaus Gioteborge eksponatų.

Na ir pora receptukų, tokių jau visai, visai paprastų.

Duonkepėj kepta brioche

Ar tai tikrai tai, kas parašyta - nežinau. Nesu aš tos brioche valgius ir net nežinau, ar gavosi panašu į tai. Naudojausi prie duonkepės pridėtu receptu, tik kai ko įbėriau ir nuo savęs. Be to, norėjau išbandyti atidėjimo funkciją, kad šeštadienio rytą pažadintų kepamo pyrago kvapas. Deja, kvapas manęs nepažadino – sloga tokia, kad nieko nejaučiu jau kelios dienos. Bet vyras sakė, kad kvepėjo nuo ankstyvo ryto ir neleido miegoti.

500 g kepaliukui reikės:

155 ml vandens 1 šaukšto aliejaus arba tirpinto sviesto 1 arbatinio šaukštelio druskos 1 šaukšto cukraus 4 šaukštelių aguonų 2,5 puodelio kvietinių miltų 1 šaukštelio sausų mielių

Sudedam viską iš eilės, kaip surašyta. Mieles užberiam pačias paskutines, ant miltų. Nustatom programą Nr. 6 „Brioche“. Jei norite šviežiu kepiniu mėgautis iš ryto, paspaudžiame atidėjimo funkciją. Aš kažką netaip apskaičiavau, tai duonkepė įsijungė 4 valandą ryto. Šokau iš lovos, kaip kulka ir nubėgau pridėti dar 3 valandų.

Išvertus kepaliuką iš formos šiek tiek nustebino jo kietumas, bet supjausčius paaiškėjo, jog čia tik traški skani plutelė. Vidus buvo minkštutėlis. O tos aguonos baisiai tiko.

Kriaušės su pušų konkorėžių sirupu, kardamonu, cinamonu ir riešutukais

Oi, oi koks ilgas pavadinimas. Lyg ir nebereikia rašyti ko reikės receptui, ar ne? Vienok, surašysiu kas ir kaip. Baisiai skanu su plombyru ar kokiu jogurtu natūraliu. Beje, labai rekomenduoju tą įdomiai skambantį pušų sirupą – skonis nerealus. Su blynais, ledais ar ant vaisių kokių užšlakstyti... Įdomu, kaip jį gamina? Mirko konkorėžius? O gal sumala?

Dviem valgytojams reikės:

1 kriaušės, prinokusios, bet neištižusios 1 šaukšto sviesto 2 šaukštų pušies konkorėžių sirupo (gali būti klevų sirupas) gero žiupsnio cinamono gero žiupsnio malto kardamono saujos geros graikiškų riešutų (gaila, kad nerandu pirkti pekano riešutų, jie čia labai, labai tiktų)

Kriaušę nulupam, supjaustom kubeliais. Sviestą ištirpiname ant nedidelės ugnies. Sudedam viską ir atsargiai pamaišydami kaitinam apie 3 – 4 minutes, kol kriaušės šiek tiek suminkštės, o skystis sutirštės. Palaukiam kol praauš ir skanaujam. Radau šitas kriaušes Good life eats.

Po vakarykščio sėkmingo bandymo prisijaukinti duonkepę ir norėdama dar labiau palengvinti sudėtingą duonos kepimą bei priartinti prie tobulo tinginiams, nusipirkau turbūt antrą kartą gyvenime miltų mišinį.

Patiko sudėtis ir tai, kad puikiai tinka duonkepėms. Dar prigriebiau visokių priedų, priedukų (riešutų - riešutukų, sėklų – sėklyčių), na reikia gi kažkokią ir kūrybiškumo gyslelę parodyti...

Puskilograminiam kepaliukui reikės:

360 ml vandens šaukšto gero medaus saujos sezamo sėklų 500 g miltų mišinio „Balta duona“ (sudėtis: ruginiai sijoti miltai, aukščiausios rūšies kvietiniai miltai, termiškai apdoroti  kvietiniai miltai, cukrus,  sausas raugas, druska, kmynai, ruginis salyklas, pieno išrūgų milteliai, kviečių skaidulos) 7 g pakelio sausų mielių geros saujos graikiškų riešutų (nesmulkinti)

Supilam vandenį, dedam medų, suberiam sezamus, miltus ir mieles. Nustatom programą Nr. 1 („Balta duona“), pasirenkam kepalo dydį (500 g), apskrudimo lygį (antrą). Spaudžiam gazą, t.y. startą. Duonkepė pradeda minkyti. Toli niekur nepabėgam, laukiam, kol supypsės, kad minkymas eina prie pabaigos ir galima sudėti priedus. Drąsiai atidarom duonkepę. Suberiam riešutus ir paliekam toliau jau viską technikos valiai.

Iškepusią duonelę iškarto apglostom šaltu vandenuku, apdengiam rankšluostuku ir laukiam kol šiek tiek praauš.

Valgom su medum ir sviestu. Arba be nieko.

Beje, šią duoną galima iškepti ir be duonkepės, instrukcijos - ant pakelio.

Pusryčiai... Skaudi man tema... Darbo dienomis mano skrandyje - bardakas. Pats tikriausias. Išlekiu iš namų kaip akis išdegusi, kokie ten pusryčiai. Beveik visada vėluoju, mažiau ar daugiau (gė-da, gė-da!). Tad pusryčiauti, jei tai galima pavadinti tuo vardu, pasiseka apie 10.30, kai darbe stoja šventa arbatos gėrimo valandėlė (su pyragiukais, sausainiukais, spurgom, skruzdėlynais ir pan.)

Normalūs pusryčiai gaunasi dviem atvejais: savaitgalį ir viešbučiuose gyvenant. Todėl dažnai tuom, kuo mėgaujasi visi normalūs žmones per pusryčius, aš valgau vakare. Pvz. granolą su jogurtu ar lengvas salotas.

Granola (nusižiūrėta iš čia, tik pakeičiau vieną kitą smulkmeną)

450 g stambių avižų dribsnių (ne tų, kurios ten per 1 minutę išverda) 50 g sėlenų 50 g kokoso drožlių 100 g saulėgrąžų 80 g sezamų 60 g lino sėmenų 60 g moliūgo sėklų 100 g migdolų plokštelių 100 g lazdyno riešutų (patraiškytų, bet nesmarkiai) 200 ml saulėgrąžų aliejaus (to, kur be kvapo) 300 g medaus 1 - 2 šaukšteliai cinamono 100 g džiovintų spanguolių

Visų pirma noriu pasigirti ir tuo pačiu padėkoti: viskam sumatuoti naudojau puikutėles elektronines svarstykles - baisiausiai didelis ačiū skrieja Irenai. O jei neturit svarstyklių - dėkit viską iš akies, svarbu tik avižų ir pagardinimų santykis. Jis turi būti maždaug 1:1.

Orkaitę įkaitinam iki 180 C. Į skardą įtiesiam kepimo popierių. Aliejų su medum ir cinamonu supilam į katiliuką ir ant mažos ugnelės pakaitinam , kol viskas sušils ir daugmaž susijungs į vieną daiktą. Jokiu būdu neužvirinam!

Avižas sumaišom su paskaninimais (be spanguolių), supilam medų ir aliejų. Išmaišom, kol viskas bus vienodai sudrėkę. Supilam į skardą, kišam į orkaitę. Kas 10 minučių pamaišom, kad viskas vienodai apkeptų. Man viskas buvo gatava po 45 minučių, kai viskas pasidarė gražios rusvos spalvos. Kai praaušta – įmaišom spanguoles. Susipilstom į stiklainius ir naudojam kai prireikia.

Morkų – obuolių salotos (o gal mišrainė) su medumi ir šiuom bei tuom (nusivogta iš Palangos „Mūzos“ kavinės)

1 morka 1 obuolys šlakelis citrinos sulčių 1 – 2 šaukšteliai medaus šaukštelis saulėgrąžų žiupsnis cinamono

Morką ir obuolį supjaustom šiaudeliais (aš mandri labai, tai naudojau mandoliną - savo mylimiausią daiktą šiuo metu). Obuolį galima pjaustyti su visa skūra, kad nei vienas vitaminas neprapultų.

Šliūkštelim citrinos sulčių, dedam šaukštelį kitą medaus. Pabarstom saulėgrąžom ir paskaninam viską cinamonu.

Jei medus susicukravęs – pašildom karšto vandens vonelėje – atsileis.

O kokie pas Jus santykiai su tuom reikalu? Su pusryčiais?

Ir jei ką, skanių Jums rytoj :)

Vieną dieną ėmė ir trūko kantrybė: čiupau rašiklį, išplėšiau lapelį iš bloknoto ir surašiau mirtinai reikalingų atlikti darbų sąrašą: nupirkti tą, suremontuoti aną, persodinti gėlę, išmesti pusę drabužių. Praėjo dvi savaites... Iš sąrašo išdidžiai galiu išbraukti du punktus: nupirktas pavadėlis katei (ir vieną kartą juom pasinaudota „dideliam“ katės „džiaugsmui“), apmažinta žaislų vaiko kambary (jungtinėmis pastangomis). Lieka dar viens... du... dvylikta punktų... Plius dar vienas – dažniau rašyti į blogą. O tai visai vasaros miegu užsnūdau ar lietus įkvėpimą vis nuplauna?! Atrodo ir gaminu, ir valgom, o parodyt nėra nei ko, nei kaip.

Puolu taisytis...

Dideliam pyragui pagaminti reikės (jei ką, galima ir per pusę visko imti):

300 g migdolų 250 g džiovintų abrikosų 120 g miltų 3 šaukšteliai kepimo miltelių 1 šaukštelis cinamono 1 šaukštelis malto muskato 600 g morkų 10 trynių 10 baltymų 400 g rudojo cukraus žiupsnis druskos sviesto mažas gabaliukas plius džiūvėsėlių skardai

Orkaitę įkaitinam iki 180 C. Pasiruošiam skardą: ištepam sviestu ir pabarstom džiūvėsėliais.

Migdolus suberti į blenderį ir kaip reikiant susmulkinti. Turi gautis kažkas panašaus į rūpius miltus su nedideliais riešutų gabaliukais. Abrikosus nuplauti, nusausinti ir susmulkinti peiliu 0,5 cm kubeliais. Migdolus ir abrikosus sumaišyti su miltais, kepimo milteliais ir prieskoniais. Atidėti į šalį.

Morkas nuskusti ir sutarkuoti su bulvių tarkavimo mašina arba rankiniu būdu (jei kantrybė jūsų draugė, o pirštai geležiniai). Sumaišyti su miltais ir visa kita smagia kompanija.

Trynius išplakti su cukrumi ir druska, kol pabals. Jei cukrus visas neištirpo, nieko baisaus. Sukrėsti į morkas, atsargiai išmaišyti.

Baltymus gerai, gerai išplakam mikseriu, iki standumo (ar viskas gerai – testuojame dubens apvertimo metodu. Jei baltymai įsikibę laikosi kaip pasiutę - puiku). Dedam baltymų masę po porą šaukštų į morkas ir atsargiai, atsargiai įmaišom.

Sudedam tešlą į skardą ir siunčiam į orkaitę.

Kepam apie 1 val. Jei jaučiam nerimą širdį, kad gal jau traukti lauk – apraminam ją patikrindami pyragą įbesdami ir ištraukdami pagaliuką. Jei sausas – traukiam lauk, jei šlapias – kepam toliau.

Labai skanu su vaniliniu padažu. Bet apie tai jau rytoj. OK?

Receptas su pakeitimais iš čia...

Nepamenu kokios mintys sukosi galvojo, kai gaminau šituos ritinukus. Tai gal ir nevarginsiu „pritempta“ įžanga, o iškart eisiu prie recepto.

Reikės:

2 vidutinio dydžio baklažanų druskos ir pipirų 120 ml nevirto kuskuso gera sauja kedro riešutų arba anakardžių (gaminau su pastarosiomis) sauja petražolių keli gabaliukai maži sviesto alyvuogių aliejaus gabaliukas mocarelos

padažui:

80 ml alyvuogių aliejaus 4 skiltelės česnako (supjaustytų per pusę) indelis pomidorų savo sultyse 50 ml vandens druskos ir pipirų sauja baziliko arba petražolių

Nedideliame puode ant vidutinės ugnies užkaičiam aliejų su česnaku. Palaukiam kol česnakas gražiai šiek tiek apkeps. Suverčiam sumaigytus pomidorus, supilam vandenį. Užvirinam, sumažinam ugnį iki minimumo ir verdam 20 – 25 minutes, kol padažas sutirštės. Suberiam susmulkintus žalumynus, pagal skonį druskos ir pipirų. Paverdam dar minutę.

Kol verda padažas, pasiruošiam visą kitą.

Baklažaną supjaustom 0,5 cm juostelėmis. Apibarstom druska ir pipirais. Į gerai įkaitintą keptuvę pilam pusę šaukštelio aliejaus, pavartom, kad pasiskirstytų po visą dugną. Dedam kelias juostas baklažanų ir apkepam iš abiejų pusių iki gražios auksinės – rudos spalvos. Tokiu pačiu būdu iškepam visas juosteles.

Pasiruošiam kuskusą. Užkaičiam 120 ml vandens su šaukštu aliejaus ir žiupsniu druskos. Kai užverda – suberiam kuskusą ir gerai išmaišom. Uždengiam, imam nuo ugnies ir palaikom 3 minutes. Pažiūrim, ar vanduo visas susigėrė ir sumetam sviesto gabaliukus. Dedam puodą atgal ant ugnies ir maišome kol ištirps sviestas, o kruopos pasidarys birios (apie 2 – 3 minutes). Ataušinam kuskusą ir sumaišom su pakepintais riešutais (anakardžius galima dar ir pasmulkinti).

Imam juostelę baklažano, dedam šaukštą kuskuso ir suvyniojam. Dedam į kepimo indą, taip suvyniojam ir sudedam visus baklažanus. Kuskusą, kuris liko, suberiam ant viršaus.

Paruoštą padažą pilam ant baklažanų ir kuskuso. Uždedam sugnaibytos mocarelos arba kokio skanaus lietuviško balto sūrio. Užbarstom susmulkintų petražolių. Šaunam į 190 C įkaitintą orkaitę 15 minučių.

Recepto autoriaus patarimas: jei tingisi vynioti ritinukus, galima viską sudėti sluoksniais, kaip lazaniją.

Vaikystėje vaisiai ir uogos visada skanesnis pas kaimynus. Pas vienus visada už tvoros nukrisdavo skaniausios pasaulyje slyvos – paslapčia, eidami iš mokyklos, patikrindavom ar užsiliko kokia. Pas Babulį (pačią mieliausią pasaulyje bobutę) gardžiausios buvo kriaušės... Mūsų sodas buvo labai, labai jaunas, bet vat keturias kriaušes iš pirmo derliaus naktį kažkas „nušvilpė“. O mes jas taip branginom, laukėm kol sunoks, varvinom seilę... Iki šiol jaučiu pyktį tam vagišiui!

O pas draugę kitoj kelio pusėj – aukščiausia trešnė su taip visų akis traukiančiomis uogomis. Maldaudavom jos brolį įlipti ir priskinti tų geltonų uogikių raudonais šoniukais. Ir iki šiol man trešnės daug skanesnės už vyšnias, net nesvarbu, kad jos raudonos, beveik juodos ir dar iš Vengrijos. O keptos kartu su abrikoso gabaliukais ir migdolų plutele... Mmmm..

Reikės:

600 g trešnių 5 abrikosų 2 šaukštai šviežių apelsino sulčių vieno apelsino žievelė 1 šaukštas krakmolo 2 šaukštai cukraus 1 šaukštelis vanilinio cukraus

100 g migdolų be odelių (arba 100 ml migdolų miltų) 100 g. migdolų plokštelių žiupsnis cinamono žiupsnis druskos 80 g sviesto

Orkaitę įkaitinam iki 180 C.

Trešnes pjaunam per pusę ir pašalinam kauliukus. Abrikosams irgi pašalinam kauliukus ir supjaustom į nedidelius gabaliukus (pusės trešnės dydžio). Sumaišom su cukrumi, krakmolu, žievele, sultimis ir vaniliniu cukrumi.

Jei neturim migdolų miltų, pasigaminame patys: supilam riešutus į blenderį ir malam, malam, kol bus daugiau ar mažiau į miltus panašūs. Migdolų plokšteles šiek tiek pasmukinam peiliu arba tuo pačiu blenderiu (kokius tris kartus trumpai spustelim mygtuką). Sumaišom su cinamonu ir druska, sudedam gabaliukais supjaustytą sviestą ir gerai rankomis viską sumaigom. Trupiniai gaunasi gana drėgni ir lipnūs, bet viskas čia gerai.

Uogas ir vaisius padaliname į keturis ugniai atsparius indelius. Ant viršaus sudedam migdolų masę.

Kepam 30 minučių arba kol paviršius taps gražios auksinės spalvos, o apačioje esantis reikalas pradės burbuliuoti ir veržtis per kraštus.

Atsiprašau už tiek nuotraukų - negalėjau susilaikyti :)

Receptą radau www.dandysugar.com

 

Prieš savaitę pas Aguonėlę užmačiau nuostabų dalyką – meškinio česnako pesto. Šiuos lapelius labai mėgstu, bet niekada nešovė į galvą, kad juos galima taip super duper gardžiai patiekti. Dažniausiai įsipjaustau į salotas ar vienus šlamščiu su kokiu mėsos gabalu. Dėkui Aguonėlei už kūrybiškumą ir įkvėpimą išbandyti kažką naujo. Drąsiai galiu sakyti, kad man tai - šio pavasario numero uno ;)

Labai skanu užsitepti šaukštelį ant ciabattos, o jau su rūkyta lašiša tai galima liežuvį nusikąsti...

Pesto reikės:

50 g gabaliuko „Džiugo“ 120 g migdolų gero kuokšto meškinio česnako lapelių 50 ml alyvuogių aliejaus žiupsnelis druskos žiupsnelis šviežiai maltų pipirų 3 šaukštų citrinos sulčių rūkytos lašišos, jei suktinukus darysit. O daryti verta...

Migdolus užpilam verdančiu vandeniu. Po kelių minučių vandenį nupilam ir nulupam odeles.

Sumetam į blenderį migdolus ir gabaliukais sulaužytą sūrį. Susmulkinam iki trupinių. Iškrapštom lauk ir atidedam į šoną.

Meškinį česnaką supjaustom stambiai ir suberiam į blenderį. Susmulkinam.

Sudedam atgal migdolų ir sūrio trupinius, supilam sultis ir aliejų, suberiam druską, pipirus ir viską gražiai pablenderiuojame.

Susipjaustom rūkytos lašišos juostelių. Dedam po trupučiuką pesto, susukam ir niam, niam, niam... Rašau ir seilės tįsta...

Gero savaitgalio visiems!

P.S. Įtariu, kad kaimynai apturėjo įdomių vaizdų stebėdami mano ir vyro ekvilibristiką balkone fotografuojant šiuos skanumynus. Gaudėm paskutinius saulės spindulius... Romantika, vienok...

Paprasti skanūs dalykai taip greit „užkabina“, kad net nepajunti, kaip mintyse viską išskaidai į sudėtines dalis, pasveri, pamatuoji ir jau virtuvėj sukinėjies bandydama atkurti tą puikųjį skonį.

Paragavom su kolegėm lauktuvių gautų skanumynų iš Dubajaus ir jau po pirmo kąsnio viskas gražiais susidėliojo galvoj: migdolas, datulė, šokoladas. Bėgam į virtuvę.

Reikės:

40 datulių mažesnių 40 migdolų didesnių 200 g šokolado (originale buvo pieniškas, bet man tokia nelaimė su juom įvyko, tai gaminau su juodu ~ 50 proc.)

Migdolus reikėtų pakepinti sausoj keptuvėj kol ims skleisti skanų kvapą. Ataušinam ir po vieną sukišam į datules. Šokoladą sulaužom gabaliukais ir ištirpinam karšto vandens vonelėj. Tirpstantį šokoladą visą laiką maišom, kai tik ištirpsta paskutinis gabaliukas – keliam šalin nuo vandens.

Ant lėkštės patiesiame foliją.

Su dviem šakutėm imam datulę, panardinam į šokoladą, traukiam lauk, nuvarvinam šokolado perteklių ir dedam ant folijos lakšto.

Kišam saldainiukus į šaldytuvą. Valgyti galima praktiškai po 15 minučių.

Aš, kaip jau įprasta man, būsimai sklerozininkei, apie migdolų paskrudinimą prisiminiau jau sukišusi juos į datules. O pienišką šokoladą sugadinau šildydama ant dideliausios liepsnos ir dar puode kuris ilgai neatšąla... Gavosi kažkoks kietas šokolado kukulis. Įdėjau ten dar sviesto porą šaukštų, pamakaliojau, suverčiau viską į foliją, suvoliojau tokią a la dešrą ir į šaldiklį. Po 20 minučių ištraukiau lauk, atkapojau gabaliuką paragavimui – ale visai neblogai gavosi tas liapsusas...

Geros šokolado savaitės visiems!

O čia keletas mano ypač šokoladinių archyvų:

Šokoladas su sūriu, datulėmis ir rožiniais pipirais Šokoladas ir Filadelfija Šokoladinė ekstazė Šokoladinis "kvailelis"

Šiek tiek privargau, kol šis Artimųjų Rytų skanėstas atsidūrė ant mano stalo. Vienas dalykas – nėra mūsų krašte pirkti specialios filo tešlos, plonesnės už plauką. Teko prašyti draugų iš sostinės pagalbos, mat internetiniuose lobynuose sužinojau kur jos gauti nevažiuojant iki Graikijos ar Turkijos. Tai mielųjų Kristinos bei Giedriaus dėka ir rūpesčiu, (AČIŪ, AČIŪ, AČIŪ!!!!) kad tik tešla neatitirptų kol pasieks Palangą, pagaliau turėjau laimės išbandyti kas per dalykas ta ypatingoji filo.

Antras dalykas – planavimų sudėtingumas. Žmogus planuoja – Dievas juokiasi. Taip ir man buvo. Na kaip nesusitiksi su draugais iš tiek toli važiavusiais. Biškį čia pasėdėjom, biškį ten, šiek tiek bažnyčioj pasimeldėm, šiek tiek paplepėjom... Va ir 11 val. nakties... Pats tas laikas pyragams kepti... O dar laukti valandą tol tešla atitirps...

Gavosi skaniai, tik gal kiek per saldžiai ir to sirupo buvo daugokai... Bet užtat dabar žinosiu, ką kitą kartą darysiu kitaip...

O dariau vat štai taip:

300 g pistacijų (ėmiau 600 g neišlukštentų) 400 g graikiškų riešutų 2 arbat. šaukšt. cinamono malto 300 g rudo cukraus (siūlau mažinti) 200 g sviesto 32 lapai filo tešlos (30 cm x 22 cm)

Sirupas (galima irgi mažinti):

750 g cukraus 750 ml vandens 1 lazdelė cinamono vienos citrinos sultys ir žievelė 2 šaukštai medaus 1 arbat. šaukštelis gvazdikėlių cielų

Pistacijas išlukštenam (kaip lengva parašyti tuos du žodžius cha cha... o lukštenti gali ir kokią valandą reikėti, gerai, kad dieną prieš tai nepatingėjau pasidarbuoti) ir kartu su graikiškais riešutais susmulkinam, bet stengiamės, kad gautųsi gabaliukai, o ne miltai. Sumaišom su cinamonu ir rudu cukrumi.

Sviestą ištirpiname.

Imam 30 cm ilgio ir 22 cm pločio skardą (arba tokią, kokią turim. Tik tada pagal jos išmatavimus reikės reguliuoti lakštų dydį). Čiumpam į rankas konditerinį teptuką, mirkom į sviestą ir patepam juo skardos dugną. Įtiesiam vieną filo lakštą. Patepam sviestu. Klojam kitą lakštą, vėl patepam. Taip sudedam 10 lakštų. Suberiam pusę riešutų masės. Klojam vėl dešimt lakštų, kiekvieną patepdami sviestu. Suberiam likusius riešutus. Klojam 12 lakštų, irgi kiekvieną patepdami sviestuku.

Orkaitę įkaitinam iki 180 C.

Aštriu peiliu supjaustome baklavos pirmą 12 lakštų sluoksnį. Iš pradžių per pusę išilgai, po to į 12 dalių skersai. Gaunasi 24 gabaliukai.

Pašauname į orkaitę (per vidurį). Ir kepame 45 minutes arba kol šiek tiek paruduos.

Kol kepa baklava, pasiruošiame sirupą. Sudedam viską į puodą, dedam ant ugnies, palaukiam kol užvirs, sumažinam ugnį ir paverdam 20 minučių, kol sirupas sutirštės. Perkošiame.

Traukiam lauk baklavą, ataušiname 5 minutes ir vėl supjaustome per tas pačias vietas iki pat apačios. Sulaistome baklavą sirupu. Čia aš biškį paskubėjau ir supyliau viską daug nemąstydama... O reikėtų pilti po samtuką, palaukti kol susigers, tada vėl samtuką ir taip toliau... Ilga melodija, bet aš taip miego jau norėjau...

Paliekame per naktį ataušti ir sugerti sirupą. Mažiausiai 12 valandų.

Kitą kartą į riešutus dėsiu mažiau cukraus, bent jau per pusę. Ir sirupo gaminsiu mažiau, gal irgi iš pusės normos... Dar bus galima pabandyti riešutus dėti į kiekvieną sluoksnį... Ir sviesto tikrai 100 gramų daugiau... Nes paskutiniams sluoksniams jo labai jau trūkti pradėjo.

Laikyti ir valgyti šią saldžiąją palaimą galima ilgai, ilgai... Kokį mėnesį net. Geriau saugoti vėsioje vietoje.

Radau receptą štai čia...

Vėl prisikaupė visokių receptų, kuriem kažkaip tingisi kurti atskirus įrašus. Ir visos kažkodėl labai jau geruoliškos gavosi, vegetariškos...

Morkos, salieras, obuolys ir dar šis bei tas

morka gabalas saliero šaknies obuolys kelios šakelės brokolio pora datulių alyvuogių aliejus bazilikas, mairūnas, raudonėlis druska pipirai šlakelis citrinos sulčių

Na čia viskas labai paprasta ir elementaru... Morką, salierą ir obuolį sutarkuojame, sumetam nuplikytas brokolio šakeles ir supjaustytas datules. Užpilame iš likusių dalykų sutaisytu užpilu.

Salotų visokiausių karti polkutė

gabaliukas agurko keli graikiški riešutai šviežio baziliko lapeliai keli daigintos garstyčios lollo rosso salotų saujelė fresse salotų saujelė alyvuogių aliejus bazilikas, mairūnas, raudonėlis druska pipirai šlakelis citrinos sulčių česnako skiltelė

Salotas suplėšom, barstom graikiškais riešutais, užmetam griežinėlius agurko. Pagardinam užpilu (tas pats kaip ir prieš tai tik įmetam sutraiškytą česnako skiltelę). Pabarstom garstyčių daigais. Kartoka, bet labai mmmmm....

Mandrųjų cukinijų salotos

gabaliukas mango gabaliukas fermentinio sūrio fresse salotų saujelė iceberg salotų šiek tiek šviežių svogūnlaiškių datulių pora keli griežinėliai cukinijų riešutų ir prieskonių mišinio „Nomu“ (arba kuminas, sezamas ir kalendra sumaišyti su skaldytais riešutukais: migdolais, lazdyno) alyvuogių aliejaus

Orkaitę įkaitinam iki 200 C. Cukinijos gabaliukus patepam aliejumi , apibarstome riešutukų ir prieskonių mišiniu ir padžioviname apie 20 – 30 min. orkaitėje.

Viską kitką supjaustom, suplėšom, sumaišom. Užpilam tokiu pat užpilu kaip ir prieš tai. Ant viršaus tupdom cukinijas.

Kynva ir gardi kompanija

raudonosios kynvos (quinoa) pagal skrandžio dydį avokado pusė gerai prinokusio kaparėlių šaukštelis vienas kitas parmezano sūrio gabaliukas šviežio čiobrelio kelios šakelės česnako skiltelė cukinijos galiukas alyvuogių aliejaus

Kynvą išverdam pagal instrukciją. Sumaišom su tarkuotu sūriu, sutraiškytu česnaku, čiobreliu ir kaparėliais. Cukiniją dedam į keptuvę gerai įkaitintą su šlakeliu aliejaus. Apkepam vieną pusę, verčiam ant kitos. Į salotų indelį dedam avokadą sumaišytą, cukiniją keptą, vainikuojame kynva su priedais skaniaisiais. Neužmirštam druskos ir pipirų... Papuošiam šakelėm šviežio čiobrelio...

Kažkokį turiu keksiukų kepimo užkeikimą. Kiek kepiau pastaruoju metu – tiek kažkokios nesąmonės gaunasi. Arba išbėga visi per kraštus ir gaunasi bala, arba cukraus užmirštu įdėti ir reikia valgyti kažkokius beskonius rūgščius gumulus...

Bet šį kartą visai neblogai gavosi, sukirtom viską per 10 minučių dar karštutėlius.

Reikės:

80 g sviesto 8 šaukštų cukraus 2 kiaušinių 150 ml kefyro 8 šaukštų miltų 1,5 šaukštelio kepimo miltelių

Sviestą ištirpiname, ataušiname ir išmaišome su cukrumi, kiaušiniais ir kefyru. Įmaišom miltus su kepimo milteliais sumaišytus.

Orkaitę įkaitinam iki 190 C.

Keksiukų metalines formeles (aš dar panaudojau ir ramekinus) išklojame popierinėmis formelėmis.

Dedam mūsų įdarus, ant viršaus pilam po du šaukštus tešlos, apibarstome pabarstukais atitinkamais.

Įdarai, pagardukai:

marcipanų rutuliukas + lašelis žalių maistinių dažų (išmakaluojam su šakute) + pabarstom cukraus perliukais juostelėmis supjaustytas džiovintas abrikosas ir datulė + pabarstom sezamo sėklom pistacijos sutraiškytos + apibarstom irgi pistacijomis kakavos milteliai (išmakaluojam su šakute) + šokolado gabaliukas neblogas + pabarstom cukraus perliukais

Kepam 30 minučių. Patikrinam su mediniu pagaliuku ar iškepė... Man skaniausi buvo tie žaliuokliai, su marcipanu...

Tų variantų galima prigalvoti visokiausių, tiesiog iš to, kas po ranka papuolė. Ir laikas man normalią keksiukų formą nusipirkti - daugiau jokių nesėkmių, vat!

Tai, kad noriu pasigaminti šių skanėstų, man priminė apsilankymas vienoje tokioje neblogoje Maskvos maitinimo įstaigoje. Be šių gardžių kąsnelių ten dar dieviška, švelni lyg šilkas moliūgų sriuba su trim skrebučių trikampėliais, lengvi , bet svieste paskendę sterko suktinukai „по польски”, gardžiausi blyneliai su obuoliais, šviežių braškių uogiene bei kupstukais grietinėlės ir atskiro romano vertas šešiasdešimtmetis padavėjas, kuris „утром помогал-сь доярушкам-сь доить коровушки-сь», «клубнику привёз из своего огорода свеженкую-сь», «водочка ещё тёпленькая, только что сварёная» ir kuris «и завтра-сь ждём-сь Вас!»

Taigi, reikės 12 ritinukų:

1 baklažanas 150 g varškės gera sauja graikiškų riešutų pora skiltelių česnako šlakelis kefyro ar jogurto natūralaus druskos pipirų aliejaus kepimui

Viskas labai paprasta, bet užima laiko... Baklažaną suraižom juostom. Apibarstom dosniai druska ir paliekam 20 minučių. Nuvalom sūrų prakaitėlį, kuris išsiskirs, su popierine servetėle, apverčiam ant kito šono ir vėl pakartojame procedūrą su druska.

Įkaitinam keptuvėje aliejų, dedam po dvi tris juostas ir apkepam iš abiejų pusių, kol gražiai paruduos. Griebiam lauk, dedam ant popierinio rankšluosčio ir pasistengiam, kad kuo daugiau riebalų jis sugertų. Tą patį padarom su likusiu baklažanu.

Riešutus ir česnaką gerai sutraiškom (kaip visada tam naudojau savo mylimąjį akmenuką) bei sumaišom su varške ir kefyru. Beriam druskos, pipirų...

Dedam šaukštą įdaro ant siauresnio baklažano galo ir dailiai suvyniojame. Valgom iškart, arba palaikom kokioje šaltoj vietoj pernakt – bus dar skanesni...

 

Ragavusiųjų ir galvą pametusiųjų prašymu įdedu tokių baisiai skanių džiūvėsių receptą. Ir dėkui visiems užvertusiems mane komplimentų ir visokių kitų pagyrimų ir ditirambų lavina... Labai malonu ir naudinga: verčia pasitempti, į viską žiūrėti atsakingai ir neparašyti kokių nesąmonių... Gi tiek akių skaito... Vai vai...

Tiesą pasakius, panašius džiūvėsius – cantuccini – biscotti (ar kaip ten dar jie vadinami) gaminu dažnai, tik dedu migdolų ir kartais rožinių pipirų. O čia toks šiek tiek patobulintas variantas su daugiau skonio ir be pikantiškųjų pipirų, kurie gal kam ir perpikantiški.

Reikės 4 kepalams iškepti (panašiai 100 - 120 džiūvėsių):

geros stiklinės išgliaudytų pistacijų 600 gramų tokio mišinio: džiovintos spanguolės, migdolai (be odelių), pekano riešutai. Aš naudojau du pakelius „Karališko mišinio“, tik razinas išrinkau, nes jos čia nelabai tinka. 500 g (arba 750 ml) miltų išsijotų 450 g cukraus pudros 1 arbatinis šaukštelis cinamono 2 arbatiniai šaukšteliai kepimo miltelių 2 arbatiniai šaukšteliai vanilinio cukraus 6 kiaušinių

Orkaitę įkaitinam iki 180 C.

Imam didelį dubenį ir jame sumaišom beveik viską: miltus, cukraus pudrą, kepimo miltelius, cinamoną, vanilinį cukrų, riešutus ir spanguoles.

Kiaušinius išplakam mikseriu su pora šaukštų cukraus pudros. Ilgai plakti nereikia- gal kokias 5 minutes.

Pilam kiaušinius į dubenį su visais kitais gerumynais. Gerai išmaišom, kad neliktų sausų miltų.

Imam skardą, įtiesiam kepimo popierių. Su dideliu šaukštu kabinam tešlą ir skardoje suformuojame du pailgus kepaliukus. Paliekam kuo didesnį tarpą tarp jų. Kepdami kepaliukai beveik susilies, nieko čia tokio, po to perskirsim.

Kepam 30 minučių vidurinėje lentynoje. Traukiam lauk ir paliekam ataušti. Kol šie du kepaliukai aušta – sudedam kepti kitus du.

Praaušusius kepaliukus atsargiai suraikom geru duonriekiu peiliu, panašiu į pjūklą. Riekelės turi būti apie 0,5 – 1 cm storio.

Klojam riekutes ant grotelių ir tokioje pat temperatūroje padžiovinam 15 minučių. Riekutės turi šiek tiek paruduoti.

Traukiam lauk, kišam kitą partiją ir t.t.

Labai gardu su kokiu jogurtu be priedų ar paprasčiausiai prie kavos ir arbatos. Skanaus ir su pavasariu!