Tinginiai irgi verda...

Rytoj, t.y. sausio 23 dieną kinai pasitinka Naujus, Juodojo Drakono metus. Mane visada nervina, kad gruodžio 31 dieną pradedama „kliedėti“, kad va baigėsi zuikio, gyvatės, šuns ar beždžionės metai ir va tuoj, 00.00 prasidės kiti. Nesu horoskopų ir panašių dalykėlių maniakė, mane tik siutina netvarka, netikslumas.

Ta proga norėčiau priminti vieną receptą gamintą kulinariniam žurnalui "°C".

Švenčia kinai ilgai – visas penkiolika dienų. Ir vienas iš didžiausių vaidmenų čia tenka maistui. Švenčių metų valgomas simbolinis, „laimingas“ valgis. Pavyzdžiui, makaronai reiškia ilgą gyvenimą, todėl valgant negalima jų smulkinti – tai būtų blogas ženklas. Vienas iš privalomų desertų ant kinų stalo – lipnus ryžių pyragas, irgi turi savo simbolinę reikšmę. Jo saldumas reiškia turtingą, „saldų“ gyvenimą, sluoksnių skaičius – ateinačių metų gausą, o apvali forma – šeimos tvirtybę.

Kinams svarbu ir kaip maisto pavadinimas skamba. Pavyzdžiui“ „žuvis“ kiniškai – „Yu“ , taip pat skamba  žodžiai „palinkėjimas“ ir „gausa“. Todėl iškilmingos šventiškos vakarienės pabaigoje teikiama žuvis reiškia, kad visiems linkima gausių, turtingų atėjusių metų. Žuvis būtinai teikiama visa, t.y. su galva ir uodega. O tai irgi turi savo simbolinę prasmę: gera Naujų metų pradžia ir pabaiga.

Beje, žuvies galva turėtų būti nukreipta į garbingiausią svečią.

Žuvis garuose kantoniškai

1 kg žuvis su galva (menkė) sauja rūpios druskos 100 g imbiero šaknies 1 valg. š šviesaus sojos padažo 1 valg. š. tamsaus sojos padažo 3 valg. šaukštai šalto spaudimo sezamų aliejaus pora saujų supjaustytų svogūnų laiškų šluotelė šviežios kalendros

 

Išdarinėtą žuvį nuplauti, gerai nusausinti. Ištrinti su druska žuvies išorę ir vidų. Užkaisti didelį puodą su vandeniu. Kai užvirs, įdėti garinimo groteles, kad nesiektų vandens. Ant grotelių dėti žuvį. Užberti imbiero šaknį supjaustytą šiaudeliais. Uždengti puodą dangčiu. Garinti žuvį 15 minučių.

Žuvį išimti lauk, dėti į lėkštę. Užpilti šviesų ir tamsų sojos padažus. Sezamo aliejų supilti į nedidelį puodą. Kaitinti, kol pradės rūkti. Iš karto užpilti ant žuvies. Papuošti svogūno laiškais ir kalendros lapeliais. Valgyti su garuose virtais ryžiais.

Kai girdžiu žodį „risotto“, prieš akis visada įškyla vaizdelis iš Milano parodų centro valgyklos: kilometrinė eilė kostiumuotų ponų ir ponių laukia kol senutė virėja išvirs eilinę didžiulę keptuvę šio gardumyno. Ji kepina ryžius, tada po samtį pila kvapnaus sultinio, vėl maišo, vėl pila. Visų seilė jau iki kelių, o ji vis dar samtuką pilsteli, šypsosi „Laukit, laukit, ponuliai. Čia dabar aš valdovė“. O pabaigai įverčia gražų gabalą gorgonzolos sūrio, dar gerą glėbį rukolos, porą kartų, lyg burdama, viską permaišo ir jau krečia po samtį į skubiai atkištas lėkštes. O Madonna... O Šventas Risotto...

Risotto su džiovintais baravykais

2 vidutiniai svogūnai 2 skiltelės česnako 2 šaukštai alyvuogių aliejaus 300 g apvalių ryžių 200 ml balto sauso vyno (ot nelaimė, pasibaigė. Griebiam saldų rožinį slyvinuką (cit tiktai ;) iš juokingo balto butelio) 800 ml grybų sultinio (džiovintus grybus užpilti verdančiu vandeniu, plius šaukštelis druskos. Palaikom 15 minučių. Va ir sultinukas) 2 šaukštų sviesto pora saujų džiovintų baravykų sauja tarkuoto parmezano

Į keptuvę storu dugnu supilam aliejų. Smulkiai supjaustytus svogūnus ir česnaką pakepiname aliejuje kol taps skaidrūs. Sudedame ryžius, maišydami kepam kol apsivels aliejumi ir svogūnais bei pasidarys beveik permatomi, lengvai apskrus. Pilam stiklinę vyno. Laukiam kol susigers. Sumažinam ugnį beveik iki minimumo. Nuo šios vietos nebesitraukiame nuo vyryklės. Pilam 100 ml sultinio ir maišome kol susigeria. Vėl 100 ml sultinio, vėl maišom kol skysčio nebelieka. Ir taip kol baigiasi sultinys. Visas procesas turėtų užimti apie 20 - 25 minutes. Ryžiai pasidaro minkšti, bet neištižę, tokie truputį al dente.

Kitoje keptuvėje su šaukštu sviesto pakepiname išmirkytus ir susmulkintus baravykus. Sudedam į ryžius. Išjungiam ugnį. Suberiame sūrį, likusį šaukštą sviesto. Uždengiame ir palaukiame 5 minutes.

Taurė balto vyno čia būtina.

Šiandien biški tokia kokosinė - tailandietiška nuotaika tvyro mano virtuvėje. Saldžios krevetės, kremas su melionu... Ir kas svarbiausia – visus ingredientus galima nusipirkti mūsų parduotuvėse. Taip sakant lengvai prieinama egzotika.

Kraunam ant stalo:

500 g žalių išlukštentų krevečių (bet kokio dydžio) 150 ml tiršto kokosų pieno (ne to skysto vandenėlio iš kokoso riešuto, o iš skardinių, grietinės tirštumo) 2 valg. šaukštų citrinos sulčių 2 valg. šaukštų aliejaus 1 sutraiškyta česnako skiltelė 4 supjaustyti šalotai (askaloniniai česnakai) 1 šaukštas tarkuotos imbiero šaknies 1 šaukštelis geltonojo kario miltelių 5 šaukšteliai rudojo cukraus šaukštas šviežiai tarkuotų kokoso drožlių

Krevetes užpilti citrinos sultimis ir kokosų pienu. Palikti pasimarinuoti mažiausiai pusvalandį. Neužmiršti laiks nuo laiko pamaišyti.

Keptuvėje gerai įkaitinti aliejų. Suberti česnaką ir šalotus, pakepinti kol suminkštės. Įmaišyti tarkuotą imbierą ir kario miltelius, pakepinti porą minučių. Suberti cukrų. Išmaišyti. Į keptuvę suverčiam mūsų krevetes su visu marinatu, sumažinam ugnį ir troškinam 5 minutes.

Valgom su ryžiais, apsibarstę šviežiai tarkuotomis kokoso drožlėmis. Drožles galima pakepinti sausoje keptuvėje. Bus dar skaniau.

Apie kremą – kitame įraše. Likit prisijungę :)!

Receptas iš knygos "Tailandiečių valgiai" 2001 m.