Tinginiai irgi verda...

Šį pyragą gaminau antram kulinarinio žurnalo „Celsijus“ numeriui. Išdrįsau pasisiūlyti paruošti desertą su česnaku tik todėl, kad buvau ragavusi tokių viename iš Rygos restoranėlių (kažkada rašiau apie „Kiploku krogs“).

Atrodysiu kaip pagyrūnė, bet mano sūrpyragis išėjo daug skanesnis nei rygiškis. Tas buvo įdomus, o maniškis velniškai gardus (kiek aš dar save girsiu, cha, cha).

Internete radau tik vieną receptą. Bet ir tas pasirodė nei šioks, nei toks. Labai aš ilgai laužiau galvą, gal kokius du mėnesius, kol sumąsčiau kaip tą nei šiokį, nei tokį receptą patobulinti. Gera mintis buvo panaudoti pagrindui „Belvitos“ pusrytainius (jokios reklamos!). Česnakus irgi karamelizavau savo sugalvotu būdu – galima valgyti tiesiog iškart – kaip maži irisiukai gaunasi.

Va kokia aš šaunuolė, “didžioji kulinarė” - tikiuosi nesprogsiu kaip pasipūtusi varlė.

Saldus sūrio pyragas su karamelizuotais česnakais

12 porcijų

 

Pagrindui:

100 g lydyto sviesto 1 kiaušinis 5 pakeliai „Belvitos“ sausainių (su medum ir riešutais)

Karamelizuotiems česnakams:

1 galvutė česnako 2 valg. š. cukraus 2 valg. š. šalto vandens

Sūrio masei:

5 indeliai kreminio sūrio „Philadelphia“ (po 125 g) 3 kiaušiniai 1 st. cukraus 2 arb. š. vanilinio cukraus 1 citrinos žievelė (smulkiai sutarkuota) 1 valg. š. miltų

Orkaitę įkaitinti iki 260 C. Pasiruošti apvalią išardomą kepimo formą. Skersmuo 21 cm.

Ruošiame pagrindą. Sausainius sutrupinti iki smulkių trupinių, sumaišyti su lydytu sviestu ir išplaktu kiaušiniu. Gauta mase iškloti kepimo formos dugną ir šonus. Padėti į šaldytuvą.

Česnaką nulupti. Sudėtį į nedidelį puodą su verdančiu vandeniu ir virti 3 minutes. Karštą vandenį nupilti, užpilti šaltu, palaukti kol atvės ir supjaustyti česnako skilteles mažais kubeliais (1 cm dydžio). Į nedidelį puodą sudėti česnakus, 2 šaukštus cukraus, supilti 2 šaukštus šalto vandens. Kaitinti ant mažos ugnies atsargiai pamaišant, kol cukrus paruduos ir karamelizuosis (apie 5-7 minutes). Atvėsinti.

Kreminį sūrį sumaišyti su kiaušiniais. Geriau naudoti ne mikserį, o medinį šauštą, kad nesusidarytų oro burbuliukų. Maišyti kol neliks sūrio gumuliukų. Cukrų sumaišyti su vanile, citrinos žievele ir miltais. Suberti į sūrio masę ir išmaišyti. Sudėti karamelizuotus česnakus, atsargiai išmaišyti.

Sūrio masę krėsti ant sausainių pagrindo. Išlyginti paviršių.

Kepimo formą dėti ant grotelių, po grotelėmis tuščią skardą (gali šiek tiek ištekėti sviesto). Kepti 260 C įkaitintoje orkaitėje 5 minutes, tada sumažinti iki 100 C ir kepti dar 1,5 val. Jei naudosite didesnę kepimo formą, laiką mažinkite iki 1 val. Reikėtų stengtis, kad pyragas neperkeptų, - palietus turi jaustis, kad jis dar minkštas, panašus į želė. Iškepusį pyragą palikti orkaitėje porai valandų, kol visai atauš. Ataušusį pyragą padėti į šaldytuvą bent 12 valandų.

Jei esat virtuviniai konservatoriai, galit gaminti ir be česnakų. Gausi gardus pyrgas, bet be intrigos ir "cinkelio".

Valio! Įkvėpimas grįžo! Ir nežinau kas kaltas. Gal sąžinės priekaištai... Gal ta valanda, kai galiu pabūti namuose viena ir laukti kol visi sugrįš... Užplūsta noras kažką veikti, plakti, kepti ir šaldytuvą sutvarkyti (ok, ok kitam kartui, kitiems įkvėpimams palikim). Kol kulinarinė mūza sukiojasi šalia, pasidairau po spinteles: atrandu stiklainiuką aguonų, saują spanguolių, gabaliuką šokolado liūdnai laukiančių ir va, prašau – kažkas nepaprasto ant stalo.

Beje, per Kalėdas tiek visokių gerų naudingų virtuvei dalykų gavau, kad įkvėpimas dabar tikrai ilgai neapleis. Noriu visiems nuoširdžiai padėkoti ir laukiu progos visa tai išbandyti... Sekit reportažus J

Aguonų, šokolado ir spanguolių morengai

2 baltymai 150 g cukraus 40 g džiovintų spanguolių 20 g juodo šokolado (70 proc.) 40 g aguonų

Orkaitę įkaitinam iki 170 C. Į skardą įtiesiame kepimo popierių.

Aguonas sumalam su kavamale. Sutrupinam šokoladą, spanguoles susmulkiname blenderyje (galima ir su peiliu, bet ilgiau užtruks). Sumaišom aguonas, šokoladą ir spanguoles.

Baltymus plakam su mikseriu iki baltų putų (kokias porą minučių). Beriam šaukštą cukraus, plakam minutę. Dedam kitą šaukštą, vėl plakam minutę. Ir taip kol baigsis cukrus, o baltymai taps balti ir standūs.

Beriam šaukštą aguonų ir kitų gėrybių mišinio, atsargiai išmaišom. Vėl šaukštą, vėl maišom atsargiai.

Tupdom po valgomą šaukštą baltymų masės į skardą. Neužmirštam palikti nemažų tarpų tarp kauburėlių..

Kepam 30 minučių. Jei kepant susilies, nieko tokio, atskirti galima peiliu. Šiek tiek ataušiname ir lupam nuo popieriaus. Valgom šaltus.

O dabar iškilmingas momentas... Tadaaaaaaaammmm. Pirmas „Tinginių“ giveaway, arba dovana. Temoje apie virtuvę raginau dovanoti ar mainytis virtuvės rakandais. Ir va, prašau. Ieškant virvutės stalčiuje, akis užkliuvo už va tokio daikčiuko:

Pati dar nenaudojau, todėl puiki proga padovanoti (kol pati neužsigeidžiau kaip skūpačina sau pasilikti).

Kas tas baltas daiktas, turbūt aišku: kremui ant tortų kultūringai visokiais raštais apglostyti. O vat dėl antro aš ir pati ilgai galvojau pirkdama, kam jis čia pridėtas. Pasukit ir Jūs galvas. Kas atspės, tas ir gaus. Jei atspėjusių bus ne vienas, trauksim burtus... Rašykit savo spėjimą į komentarus iki gruodžio 31. Daiktas naudingas, neleiskim mano stalčių gilybėse prapulti...

Iš vaikystės prisimenu dviejų rūšių vaflius – su citrininiu pertepimu ir šokoladiniu. Citrininiai buvo mėgstamiausi. Pamenu, atskirdavau vieną vaflio sluoksnį, nugriauždavau įdarą, tada atskirdavau kitą, vėl nugriauždavau ir jau po to „plikus“ vaflius sukrimsdavau.

Dar mama gamindavo savadarbius vaflius. Prisipirkdavo lakštų ir įjungdavo fantazija: pertepdavo uogiene ar kondensuotu pienu, ar galų gale paprastu kaimišku sviestu. „Rududu“ variantas jau daug vėliau atsirado. Gi tą virtą kondensovkę, kaip didžiausią gardėsį puikiausiai ir be vaflių galima buvo sukirsti...

Karameliniai vafliukai

7 vaflių lakštų (dydis kaip A4 lapas) skardinė „Rududu“ pakelis sviesto

Jei sviestas kambario temperatūros, puiku. Jei ne, tada tarką į rankas ir sutarkuojam. Suverčiam „Rududu“. Ir gerai išmaišom. Jei kokie padriki gabaliukai sviesto nenori įsilieti į bendrą masę, nieko tokio. Mums ir taip tiks.

Imam vieną lakštą, dedam pertepimą, išlyginam peiliu. Ant viršaus kitą lakštą, vėl pakartojam aptepimo procedūrą. Ir taip kol visi vafliai ir „Rududu“ pasibaigs.

Suvyniojam didžiulį vaflį į kepimo popierių ar plėvelę, dedam ant lentelės, ant viršaus dar vieną lentelę ir kuom nors labai sunkiu prislegiam. Laikom bent jau per naktį.

Kitą dieną supjaustom ir labai greitai suvalgom (lėtai neišeina, gi toks gardumynas).

Kokių dar žinot pertepimo variantų?

Vakar užsiminiau apie džiovintus pirkinius visokių vaisių pavidalu, o šiandien siūlau idėją kur juos galima panaudoti. Aišku galima sukrimsti be jokių įmantrybių ir laukimų, gi skanu velnioniškai. Bet galima šiek tiek pasikuisti ir paprastam tinginiukui priduoti šarmo minėtųjų gėrybių dėka.

Klasikinio tinginio receptuką nusižiūrėjau pas Astą „Saulėtoj virtuvėj“.

Reikės:

3 pakelių sausainių „Gaidelis“ 180 g sviesto 130 ml pieno 2 šaukštai kupini kakavos nesaldžios 3 šaukštai cukraus vienos plytelės pieniško šokolado (100 g) 10 gražių džiovintų figų (prašom nesumaišyti su datulėmis, nors jos irgi beveik tinka) 15 džiovintų abrikosų pakelio rožinių pipirų (mums reikės tik pipirų rožinės skūrelės)

Sausainius sulaužom. Figas ir abrikosus nuplikome ir supjaustome gabaliukais nelabai mažais. Sumaišom su sausainiais. Įtrupinam pusę plytelės šokolado.

Sviestą ištirpinam, supilam pieną, kakavą, cukrų ir likusią pusę šokolado plytelės. Maišydami užvirinam. Keliam nuo ugnies ir ataušiname.

Pilam skystą daiktą ant sutrupintų dalykų ir gražiai išmaišome.

Sukrečiam viską ant plėvelės ir suformuojame „dešrą“. Galus gerai užrišam.

Kišam į šaldytuvą ir užmirštam iki kitos dienos. Šiaip skaniausia būna lygiai parą pralaikius.

Rožinius pipirus maišelyje patrinam tarp delnų, kad skūrelės atsikirtų nuo juodo branduoliuko. Suberiam į sietelį ir sijojame ant tinginio jau išsiilsėjusio. Delnais prispaudžiame.

Pjaustome ir ragaujame... Mmm... Ne per daug saldu... Subtilus figų ir rožinių pipiriukų skonis... Gerai gavosi....

Radau šį receptą pas Žalią varną, jos puikiame bloge – Kvepiančiam urve. Nuodėmė buvo neišbandyti. Nuodėmė buvo neapdalinti visų draugų šiais sausainiais – avižainiais - sveikuoliais. O dar didesnė nuodėmė būtų jų nevalgyti pusryčiams...

Taigi dvigubai porcijai reikės (čia visiems apdalinti ir sau atsargai pasilikti):

500 g avižinių dribsnių 200 g margarino 4 vidutinių bananų 4 šaukštų cukraus 200 g išlukštentų saulėgrąžų 100 g džiovintų spanguolių 300 g visokių riešutų mišinio

Margariną ištirpiname. Supilame į avižinius dribsnius. Bananus sutrinam su cukrumi, kol neliks gumulėlių. Riešutus susmulkinam kokiu akmeniu ar panašiai. Viską sumaišom gerai. Paliekam išbrinkti 20 minučių.

Orkaitę įkaitinam iki 180 C. Iš masės delnais formuojame sausainius: imam saujelę, suspaudžiam kamuoliuką, po to delnais suplojam į blynuką.

Recepte nurodyta kepti 15 minučių. Bet man per tiek net spalvos nepakeitė. Kepiau beveik 30 min. Bet pas kiekvieną orkaitė skirtinga, tai siūlyčiau tiesiog po 15 minučių žiūrėti kaip ten tiems sveikuoliam sekasi. Jei dar išblyškę, tegul paskrunda 5 min. Vėl patikrinat. Iškepė – imam lauk, ne – dar 5 min.

O pusryčiam man patinka susitrupinti porą šitų sveikuolių į natūralaus skonio jogurtą.

Receptas nusižiūrėtas iš suomiškos kalėdinių valgių receptų knygutės. Bet tiesą pasakius, mažai kas iš to recepto liko nepakeista – gyvenimas privertė...

Taigi imam:

180 g sviesto 200 g rudo cukraus 2 kiaušinius 180 ml medaus 2 arbat. šaukšteliai malto cinamono 2 arbat. šaukšteliai malto imbiero 2 arbat. šaukšteliai maltos kalendros 2 arbat. šaukšteliai maltų gvazdikėlių 1 arbat. šaukštelis kvapniųjų pipirų 2 arbat. šaukšteliai kepimo miltelių 1100 ml arba 630 g miltų

Medų ir prieskonius suberiame į puodą, paverdame iki beveik užvirimo (bet neužverdam). Nuimam nuo ugnies, sudedam sviestą. Gerai išmaišom. Cukrų sumaišom su kiaušiniais. Į miltus suberiame kepimo miltelius, gerai išmaišom. Dalį sudedame į medaus ir sviesto masę. Išmaišom. Supilam kiaušinius. Vėl išmaišom. Suberiam likusius miltus. Išmaišom, bet neminkom. Uždengiam maistine plėvele ir dedam į šaldytuvą parai. Laikyti šią tešlą šaldytuve galima ir ilgiau. Iki 3 savaičių. Bet ar aš galėčiau tiek išlaukti? Taigi imam po paros lauk. Padalinam į kelis gabalus. Kočiojam. Išspaudžiam visokiom figūrėlėm sausainius. Kepam 10 minučių ir ne ilgiau, 200 C temperatūroje. Reikia pasistengti, kad tešlą iškočiotumėte tolygiai, nes tada plonesni sausainiukai greičiau iškeps, gali ir perkepti, jei bus labai ploni. Optimaliausias būtų 0,5 cm storis. Iškepusius sausainius ataušiname ant grotelių Ataušusius sudedam į metalines dėžutes išklotas popieriumi. Kitą dieną galima papuošti cukriniu glajumi ir spalvotais rutuliukais.

Glajui reikia:

0,5 arbat. šaukštelio citrinos rūgštelės 1 baltymo (išimam visokius ten baltus „siūlus“) 80 - 100 g cukraus pudros

Baltymą išplakam šakute su citrinos rūgštele. Beriam išsijotą cukraus pudrą. Pudros gali reikėti pridėti daugiau, viskas priklauso nuo baltymo dydžio. Tiesiog maišom ir žiūrim ar jau pakankamai tirštas glajus, ar ne. Galima ant kokio vieno sausainio pasibandyti, pažiūrėti ar nenuteka, ar gerai stingsta. Dėti glajų ant sausainių galima kokiu mediniu pagaliuku arba nukirpti galiuką nuo plastikinio maišelio dėti į vidų šaukštą glajaus ir taškuoti ar vingiuoti visokias linijas.

O dekoro galimybės beribės. Pas mane, matyt, šiuo metu puantilizmo periodas. Dominuoja taškiukai visokių spalvų.

Įsimylėjęs vienaakis generolas...

Ir jo kūryba...

Didysis žvaigždžių spiečius netoli Andromedos...

Du generolai „kabina“ liekninamuoju korsetu pasipuošusią mergičką...

Meilė... Net nedrįsta pažiūrėti viens į kitą...

Dar kartą įsimylėjėliai

Stileiva taškuotasai. Prašome atkreipti dėmesį į dvi sagų eiles - sezono klyksmas...

Nelaimingoji vienaakė mėgta dryželius.

Vienaakės gerbėjas generolas – adjutantas ir jo kosminis žvaigždės formos laivas

Pasipūtes generolas demonstruoja damai kaip moka stovėti ant dresiruoto šuns-mutanto nosikės

Juodas oželis ir nerūpestingoji dūsautoja jo šeimininkė...

O čia modeliai fotosesijoje... be rūbų (chi, chi...)

«...лаванда, горная лаванда. Место встреч с табой изменить нельзя. На на на нана нана нааааа». Taip ir panašiai dainavo kažkokia sovietinė dainininkė. Kas ta levanda tada net neįsivaizdavau. Galvojau kažkokia į pakalnutę panaši gėlė auganti kalnuose ir beprotiškai skaniai kvepianti.

Pasirodo smarkiai neklydau – kvapas tikrai beprotiškas, o šįvakar supratau , kad ir skonis dieviškas.

Kas tikrasis recepto autorius nelabai man aišku, nes radau bent trejuose lietuviškuose bloguose ir bent keturiuose angliškuose. Seniausias atkapstytas šaltinis būtų ilovemilkandcookies.blogspot.com (fainas, beje, blogo pavadinimas).

Taigi:

1 kiaušinio trynys 1 citrinos žievelė 200 g sviesto 200 ml cukraus pudros 3 arbat. šaukšteliai su kaupu džiovintų levandų žiedelių (būna mandresnėse prieskonių parduotuvėse) 370 ml miltų 1 arbat. šaukšt. kepimo miltelių (nebūtina, bet aš dėl viso pikto įdėjau) 3 valg. šaukšt. krakmolo žiupsniukas druskos perlinio cukraus keli šaukštai

Į dubenį su tryniu ir sutarkuota citrinos žievele beriam cukraus pudrą bei kambario temperatūros sviestą. Gerai išmaišom. Jei sviestą patingėjot atsišildyti, na tada galima su burokine tarka sutarkuoti, bet tada jau reikės su ranka viską minkyti (ką aš ir dariau, tinginė nelaiminga). Suberiam levandas. Į miltus įmaišom kepimo miltelius, krakmolą ir druską. Beriam po truputį į sviestą. Gerai viską išminkom. Iš tešlos padarom apie 5 cm skersmens volelį. Padalinam į tris dalis. Suvyniojam į maistinę plėvelę ir dedam atvėsti į šaldytuvą 2 valandom.

Orkaitę įkaitinam iki 170C. Skardą išklojam kepimo popieriumi. Imam po vieną volelį, pjaustom 0,5 – 1 cm griežinėliais. Kiekvieną sausainiuką apibarstom cukraus perliukais, dedam į skardą. Paliekam nemažus tarpus tarp sausainių, nes jie išsiplės beveik dvigubai. Kepam 15 minučių orkaitės vidurinėje lentynoj. Sausainių krašteliai turi vos vos parusti, o viduriukas turi likti aristokratiškai išblyškęs. Iškepusius atvėsinam ant grotelių. Gaunasi trys skardos.

 

Šiems sausainiams reikia tik kelių dalykų ir aš sugebėjau vieną iš jų užmiršti įdėti. Kolosali atmintis! Neįtikėtinas išsiblaškymas! Matyt gresia Alzhaimeris...

O reikės štai tokių produktų (receptą nusižiūrėjau čia):

100 gr. minkšto sviesto 3 kiaušinių 400 ml. miltų 0,5 šaukštelio kepimo miltelių marinuotų, saulėje džiovintų pomidorų moliūgo sėklų 100 gr. juodo šokolado Orkaitę įkaitinam iki 180 C.Sviestą gerai išmaišom su kiaušiniais, beriam miltus su kepimo milteliais (o juos aš kaip tik ir užmiršau... Ir tik dabar, rašydama, prisiminiau). Tešlą dalinam į dvi dalis. Į vieną įmaišom supjaustytus pomidorus ir moliūgo sėklas. Į kitą dalį - gabaliukais stambiais supjaustytą šokoladą. Kepam apie 25 min.Skanūs gavosi ir be kepimo miltelių. Bet reikės pabandyti kitą kartą jų neužmiršti, o gal bus dar labiau, labiau...Viršutinėse foto - su šokoladu, apačioj su pomidorais ir moliūgo sėklom.

Receptas ne mano, nusižiūrėjau pas Beatą, tik viską padvigubinau, kai ką ir patrigubinau.Taigi reikės:

250 gr. sviesto 300 gr. (380 ml) rudo cukraus 3 kiaušiniai 4 saujų bet kokių riešutų, aš pasirinkau lazdynų (bet tik todėl kad nieko daugiau parduotuvėje nebuvo :( ) 200 gr. balto šokolado (kieto, neporėto) 300 gr. (500 ml) miltų 4 kupini valgomi šaukštai kakavos 1 kupinas arbatinis šaukštelis kepimo miltelių vanilės

Sviestą ištirpinti ir palikti ramybėje, kad atvėstų. Tuo tarpu sutraiškyti riešutus, bet nesmulkiai, panašiai, kad gautųsi per pusę. Šokoladą susmulkinti peiliu, gabaliukai turi būti stambūs, nemažesni nei 1 kubinio centimetro dydžio. Geriau didesni. Į atvėsusį sviestą įmušti kiaušinius ir suberti cukrų ir išmaišyti gerai su mikseriu. Po to suberti miltus sumaišytus su kepimo milteliais, kakava ir vanile. Gerai išmaišyti su šaukštu, suberti šokoladą ir riešutus. Aš vieną skardą kepiau be riešutų, nes Pijus jų baisiai nemėgsta. Taigi tešla paruošta kepimui. Kabinam su sriubiniu šaukštu ir dedam ant skardos išklotos kepimo popieriumi. Gaunasi skardoj po 9 sausainius įspūdingo Gargantiuasiško dydžio. Kepti reikia 200 laipsnių karštyje apie 15 min. Kaip Beata ir minėjo, tik iškepti sausainiai yra minkšti, todėl reikia atsilaikyti pagundai ir juos atvėsinti, kad sukietėtų. Labai skanu su šviežių mėtu arbata.

Čia Pijaus "Pantagriueliai", be riešutų.

Kepimo metu labiausiai nerimavau dėl gramų, gi neturiu svarstyklių. Išgelbėjo 1958 metais išleista įspūdingo storio knyga "Kolūkietės namų ūkis". Radau lentelę, kurioje nurodyta kiek gramų atitinka mililitrus.

O čia mano pagalbininkė, Džiga. Labai jau įdomu buvo jai ką čia ta šeimininkė buria, vis sukinėjosi aplinkui.