Tinginiai irgi verda...

Užmačiau šią juodą grožybę pas Dalią ir susileidau. Tai vadinama priepuoliu – pamačiau ir iškarto pagaminau, be jokių įtraukimų į sąrašus.

Vakar supratau koks sunkus virėjos darbas. Ir nors gaminau tik vakarienę – galvojau, kad išprotėsiu. Viena ranka maišau karamelę, kitą smulkinu svogūną. Kairė akis stebi tarto pagrindą orkaitėje, dešinė – briuselio kopūstus keptuvėj. Ir dar turiu klausytis ką rodo į virtuvę nešiojamą kompiuterį atsitempęs vyras. O rodo jis tokį gana keistą projektą – www.potok8.com, realybės šou apie vienos didelės Rusijos kompanijos darbą. Kiekvienas darbuotojas turi filmuoti apie savo darbą, susirinkimus ir panašiai, ir dėti į youtube. Ypač daug komentarų sulaukia susirinkimai dėl betono. Darbe jie užsiima cigunu, jei nori gauti premiją - rašo esė. Su kostiumiais į darbą draudžiama eiti. Jei parašysit įdomų esė, gal ir jus priims. Tik neišku kaip bus su alga, sako du mėnesiai jau vėluoja. Ot kaip mane įtraukė, įvykius seku :D

Šokoladinis tartas

Prancūziškos tešlos tarto pagrindas

90g sviesto 1 šaukštas aliejaus (bekvapio) 1 šaukštas cukraus 3 šaukštai vandens žiupsnelis druskos 150 g miltų

Šokoladinis įdaras

250 g cukraus 6 šaukštai šiltos kavos 115 g sviesto žiupsnis jūros druskos 170 g juodo šokolado (naudojau 50 proc.) 2 kiaušiniai 2 šaukštai miltų 1 šaukštas romo arba vanilės (aš naudojau vanilę)

Orkaitę įkaitinam iki 210 C. Gaminsim pagrindą. Į karščiui atsparų indą sudedam sviestą, aliejų, cukrų, vandenį ir druską. Kišam į orkaitę. Kaitinam 15 minučių, kol viskas ištirps ir ims burbuliuoti bei pakraštėliai vos vos paruduos. Traukiam lauk – atsargiai, labai karšta. Greitai įmaišom miltus. Gaunasi tešlos kukulis. Jį perdedam į kepimo formą (naudojau 21 cm skersmens išardomą, bet galima ir neišardomą imti). Mentele arba šaukštu tešlą paskirstome ant dugno ir sienelių (3 - 4 cm aukščio „bortelius“ padarom). Subadome šakute, kišam į orkaitę 15 minučių. Kepam, kol gražiai paruduos, ar, kaip Dalia sako, „kol atrodys apkepusi skaniai lyg auksinė“.

Traukiam lauk, ataušinam kol ruošim įdarą.

Į katiliuką storu dugnu supilam cukrų. Dedam ant lėtos ugnies ir atsargiai vos vos pamaišydami kaitinam, kol cukrus ištirps ir paruduos – pasidarys karamelė. Imam nuo ugnies. Greitai supilam kavą – pradės putoti ir visaip pykti – maišom, maišom, maišom. Metam sviestą, maišom. Druską, gabaliukais sulaužytą šokoladą. Maišom. Kol viskas gražiai ištirpsta. Kiaušinius lengvai paplakam ir įmaišom į šokoladą. Tik reikėtų pasistengti, kad šokoladas iki dedant į jį kiaušinius būtų pravėsęs, nes kiaušiniai išvirs. Pilam romą ar vanilę, beriam miltus, išmaišom.

Pilam įdarą ant tarto pagrindo. Kepam 180 C orkaitėję apie 20 minučių, kol įdaro krašteliai trupučiuką pasikels ir suskeldės, o viduriukas dar bus minkštas. Man tam prireikė visų 30 minučių. Ištraukiam pyragiuką lauk ir ataušinam vėsioje vietoje. Valgom tik visiškai atvėsusį.

O čia originalas su foto apie įdarą/karamelę ir tą prancūzišką tešlą.

Praeitas ir šis savaitgalis buvo tokie intensyvūs, o darbo dienomis iškarto lekiam į pajūrį ar šiaip kur „pasėdėt“, tad gaminimui namuose laiko beveik visai nebelieka. Gerai, kad vasarą yra toks puikus dalykas kaip uogos ir šviežios daržovės. Pastangų - mažumas, o rezultatas - puikumas. Tai tuom namuose ir maitinamės – braškės, trešnės, traškios salotos, gaivūs gėrimai su daug mėtos. Prisiminiau vieną seną receptą, šiek tiek pakeičiau – va ir vakarienė. Tiesa, vyras valgė tik iš mandagumo, o man patiko.

Beje, šios vasaros naujiena mano gyvenime – pradėjau rašyti į www.pinigukarta.lt. Kol kas tik pora straipsniukų, bet bręsta ir trečias. Atspėkit, kokioj vietoj tokias knygas, su džiovintom gėlėm, galima pavartyti?

Jaunų burokėlių tarta

Pagrindui:

8 kupini šaukštai rupių ruginių miltų 5 šaukštai avižų dribsnių 1 arbatinis šaukštelis kepimo miltelių 100 g sviesto 4 šaukštai vandens

Įdarui:

1 svogūnas 3 skiltelės česnako 1 šaukštas aliejaus 4 jauni burokėliai su šaknelėm ir lapais 2 kiaušiniai 100 g varškės sauja graikiškų riešutų 100 g rūkytos naminės išpjovos druskos, pipirų

Miltus sumaišom su kepimo milteliais ir avižiniais dribsniais. Šaltą sviestą sutarkuojame į miltus. Apibarstome sviestą miltais ir triname tarp pirštų, kol pasidaro trupiniai. Supilame vandenį ir išminkome tešlą.

Į apvalią skardelę įtiesiame kepimo popierių. Imame po gabaliuką tešlą ir aplipdome dugną bei šonus. Įdedame į šaldytuvą.

Orkaitę įkaitiname iki 180 C.

Ruošiame įdarą. Įkaitiname aliejų, beriame susmulkintą svogūną ir česnako skilteles. Burokėlius nuplauname, šakneles nulupame, supjaustome stambokais gabalais. Dedame į keptuvę, įpilame 50 ml vandens, uždengiame ir 5 minutes patroškiname. Kiaušinius sumaišome su varške, druska ir pipirais. Dedame į pravėsusius burokėlius. Ten pat sudedame smulkiai supjaustytą mėsą ir riešutus. Riešutus galima dėti nesmulkintus. Išmaišom.

Įdarą sudedame į kepimo formą. Išlyginame paviršių. Kepam 35 – 60 minučių. Priklauso nuo formos dydžio. Jei 28 cm x 3 cm – 35 minutes, jei 22 cm x 6 cm – 60 minučių. Šį kartą naudojau mažesnę, aukštesniais kraštais.

Mano romanas su burokėliais įvairiais pavidalais tęsiasi toliau. Pamačiusi šiandien šį Astos kūrinį iškarto mintyse sumečiau, kad špinatų neturiu, bet vat burokėlių jaunų su visom šaknelėm ir viršūnėlėm tai šaldytuve tūno... Be šito pakeitimo buvo dar vienas - parduotuvėje neradau rūpių kvietinių miltų, tai griebiau ruginių ir tarta įgavo tokį tikrą kaimišką, senovinį net sakyčiau, skonį.

Pagrindui:

8 kupinų šaukštų rupių ruginių miltų 5 šaukštų avižinių dribsnių 1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių 100 g sviesto 4 šaukštų vandens

Įdarui:

1 svogūno 2 skiltelių česnako saliero šaknies ketvirtadalis 6 burokėlių jaunų-liaunų su šaknelėm ir lapais, ir kotais visais 1 skardinė tuno (filė geriau) 100 g sūrio 2 kiaušinių mažiukų pomidoriukų pora saujų (arba pora normalaus dydžio) druskos, pipirų

Miltus sumaišom su kepimo milteliais ir avižiniais dribsniais. Sutarkuojame sviestą ir rankomis patrindami pirštais pasidarome tokius trupinius. Supilam vandenį ir išminkom vientisą tešlą.

Į apvalią skardelę įtiesiame suglamžytą ir vėl ištiesintą kepimo popierių. Išklojame tešlą. Aš tiesiog ėmiau po gabaliuką ir lipdžiau kaip plastiliną. Aplipdom ir kraštus.

Dedam skardelę į šaldytuvą, kol paruošime įdarą.

Įkaitintoje keptuvėje su šaukštu alyvuogių aliejaus pakepiname susmulkintą svogūną ir česnako skilteles. Beriam kubeliais supjaustytą salierą. Burokėlius gerai nuplauname ir supjaustome nuo galvos iki kojų. Dedam į keptuvę, įpilam trupučiuką vandens ir patroškiname porą minučių, nedaugiau.

Į šiek tiek atvėsintas daržoves sudedame tuntą. Lengvai išplakame kiaušinius ir sumaišome su 2/3 tarkuoto sūrio. Paskaninam druska ir pipirais. Sumaišom daržovių-tuno įdarą su plakiniu ir suverčiame ant tešlos pagrindo. Viršų puošiame perpjautais pomidoriukais, pabarstome likusiu sūriu.

Kepam 180 C orkaitėje 35 minutes.

Pagrindas gaunasi labai trapus, bet gardus, gardus... O jau tie burokėliai (ypač jų raudoni stiebai) kaip su tunu dera, tai ir pasakoti nepradėsiu. Gi tiek šitam deriniui ditirambų visur prigiedota, prirašyta...